Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1918-657/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2A-1918-657/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-0694-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė (pran.)
Atsakovas
L. J.
Ieškovas
UAB „Litesko“
Trečiasis asmuo
UAB „Verivitas“
Advokatai
Vytautas Tučkus
Civilinė byla Nr. 2A-1918-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-0694-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. atstovaujamo advokato Vytauto Tučkaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1411-835/2013 pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei L. J., trečiasis asmuo UAB „Verivitas“ dėl apmokėjimo už šiluminę energiją.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Litesko“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. J. 15825,64 Lt už ieškovės negyvenamoms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 2). Nurodė, kad į negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), kurių savininkė yra atsakovė, ieškovas nuolat tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį. Nors su atsakove nėra sudaryta rašytinė sutartis dėl sunaudotos energijos apmokėjimo, tačiau atsakovei buvo išsiųsta oferta, kuri nustato, kad už pateiktą šilumos energiją ir kitas paslaugas atsakovas privalo apmokėti pagal ieškovo pateiktą sąskaitą norminiuose aktuose numatytais terminais ir kainomis, atsakovė naudojosi paslaugomis, todėl tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė faktiniai šilumos tiekimo – vartojimo santykiai. Atsakovė vartojo šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau už šias paslaugas neapmokėjo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. birželio 1 d.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2011-10-10 aktu įsigijo patalpas – įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), ir išnuomojo jas trečiajam asmeniui UAB „Verivitas“, kuri pagal nuomos sutarties sąlygas yra šilumos energijos vartotojas, įsipareigojęs mokėti paslaugų tiekėjams už nuomojamas patalpas mokesčius, tame tarpe už tiektą karštą vandenį ir šilumos energiją (b.l. 19; 26-27). Ieškovas žinojo, kad patalpos išnuomotos UAB „Verivitas, nes visą ginčo laikotarpį sąskaitas už tiektą šilumos energiją bei kitas paslaugas teikė paslaugų vartotojui, t.y. UAB „Verivitas“, ji iš ieškovo negavo nė vienos sąskaitos apmokėjimui, nes nesudarė su juo sutarties dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, todėl laiko, kad prievolė atsiskaityti su ieškovu tenka UAB „Verivitas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkinti iš dalies – priteisė iš atsakovės L. J. 15825,64 Lt skolos už šilumos energiją ir kitas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, (2012-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 475,00 Lt žyminio mokesčio, bei 13,00 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l. 101-103). Teismas sprendė, kad atsakovė L. J. ginčija atsiskaitymo prievolę ieškovei, remdamasi nuomos sutartimi, kurią ji sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Verivitas“. Teismo vertinimu, sprendžiant kilusį ginčą, svarbi ta faktinė aplinkybė, kad nei pati nuomos sutartis, nei jos punktas, numatantis prievolę uždarajai akcinei bendrovei „Verivitas“, nebuvo suderintas su šilumos energiją teikiančia įmone, sutartis netgi nebuvo jai pateikta ir kitokiu būdu UAB „Litesko“ nebuvo informuota apie atsakovės – patalpų savininkės susitarimą su nuomininku, kad būtent pastarasis vykdys atsiskaitymą su ieškove už suvartotą šilumos energiją. Be to, reikšminga ir ta aplinkybė, kad pačią nuomos sutartį atsakovė išviešino, ją įregistruodama nekilnojamojo turto registre, tik 2012-09-13, t.y. žymiai vėliau, nei susidarė įsiskolinimas ieškovei. Vadinasi, ieškovė iki nuomos sutarties įregistravimo nekilnojamojo turto registre netgi nežinojo ir negalėjo žinoti ne tik apie atsakovės susitarimą su nuomininku dėl atsiskaitymo sąlygų, bet nežinojo ir paties fakto apie sudarytą nuomos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai laiko atsakovę sudarius energijos pirkimo sutartį konkliudentiniais veiksmais ir esant ją atsakinga už sutarties vykdymą. Sąskaitos UAB „Verivitas“ buvo išrašytos kaip ankstesniajam patalpų savininkui, nepatikrinus duomenų apie savininko pasikeitimą, bet ne kaip šių patalpų nuomininkui. Paaiškėjus faktui, kad L. J. 2011 m. rudenį patalpas įsigijo nuosavybėn, ieškovė apmokėjimo pagal minėtas sąskaitas iš UAB „Verivitas“ nereikalauja. Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai nėra nuginčyti ir rodo, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 15825,64 Lt. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė yra verslininkė arba privatus juridinis asmuo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 %, o ne 6 % kaip prašo ieškovė, metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovė L. J. atstovaujama advokato Vytauto Tučkaus prašo pirmosios instancijos teismo 2013-06-0327 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 106-108). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nenurodė nei vieno įstatymo, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą ir rėmėsi tik teismų praktika, kuri apeliantės nuomone nėra nuosekli.

2. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai aiškino tarp šalių susiklosčiusius santykius. Nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais sukūrė prievolinius teisinius santykius dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo. Tarp ieškovės ir atsakovės prievoliniai teisiniai santykiai nesusiklostė, nes nėra rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties ir atsakovė jokiais konkliudentiniais veiksmais neišreiškė valios ją sudaryti. Abonentu pagal šilumos energijos pardavimo-pirkimo sutartį yra laikomas faktiškai šilumą vartojantis asmuo, o priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų turinio. Bylos įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju tikrasis tiesioginis šilumos energijos vartotoju buvo trečiasis asmuo, todėl jis ir turi sumokėti. Mano, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos. Apie minėtą atsakovės ir UAB „Verivitas“ nuomos sutartį ieškovė žinojo, todėl teismas neteisingai aiškino CK 6.579 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įstatymų nustatyta tvarka ją įregistravus viešame registre. Priešingai, nei teismas nurodo skundžiamame sprendime, visi ieškovės atlikti veiksmai bei byloje esantys įrodymai rodo, kad ieškovei buvo žinomas šilumos energijos pirkėjas, tikrasis ir galutinis vartotojas, UAB „Verivitas“ buvo siunčiamos sąskaitos už jam suteiktas paslaugas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė už paslaugas nemoka ir kad prievolės įvykdymo terminai jau yra pasibaigę, nes atsakovė nėra gavusi ieškovės sąskaitų ir ji nėra vartotoja.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Litekso“ atstovaujamas filialo „Alytaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 115-117). Nurodė, kad teismas, vadovaudamasis teisės aktais (Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu ir kt.) bei teismų praktika, teisingai ir motyvuotai sprendė, kad ieškovės ir apeliantės šilumos energijos pardavimo-pirkimo sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Apeliantei pareiga mokėti ieškovei už patiektą šilumos energiją kyla kaip ginčo patalpų savininkei konkliudentiniais veiksmais sudarytos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nei apeliantės ir trečiojo asmens patalpų nuomos sutarties sudarymo faktas, nei jos sąlygos ieškovei nebuvo žinomos, apie šią sutartį ji sužinojo tik iš jos oficialios registracijos Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, jog iš apeliantės už patiektą šilumos energiją į ginčo patalpas jau yra priteistas 5221,74 Lt įsiskolinimas 2013-04-29 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu.

Kitų atsiliepimų į skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Nagrinėjamojo byloje yra aktualus patalpų savininko pareigos atsiskaityti su šilumos tekėjų už patiektą šilumos energiją klausimai, kai yra sudaryta negyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tačiau ji nebuvo įregistruota viešame registre.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Ši įstatyme įtvirtinta taisyklė reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes ieškovo reikalavimas gali būti tenkinamas tik tinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius santykius ir nustačius, kuris asmuo turi pareigą sumokėti už gautą šilumos energiją.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai priteisė iš jos skolą už ginčo patalpoms patiektą šilumos energiją nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. birželio 1 d., kadangi nors ji ir yra šių patalpų savininke, tačiau šilumos energiją vartojo trečiasis asmuo UAB „Verivitas“, todėl jis ir turi atsiskaityti su šilumos tiekėju.

Visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 str.), o šilumos energijos pirkimą – pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, kiti teisės aktai.

Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir pastato (buto ar kitų patalpų) savininko – šilumos vartotojo, o 19.2 punkte nurodyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis šilumos tiekėjas, esant pastato savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su pastato savininkais, bet ir su pastato nuomininkais. Prieš sudarant šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su pastato nuomininku, šilumos tiekėjui turi būti pateikti pastato savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis pastato savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartys su pastato nuomininkais sudaromos pastato savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai šilumos tiekėjas ir pastato nuomininkas susitaria, esant raštiškam pastato savininko sutikimui, pratęsti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Pasibaigus šilumos pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminui ir nesudarius naujos šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su pastato nuomininku, šilumos tiekėjo ir pastato savininko tarpusavio santykiai grindžiami teisės akte nustatyta tvarka.

Taigi sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo –pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 19 str.), t.y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.).

Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas; šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas; šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 474,12 kv.m savininkė yra atsakovė L. J., įgijusi šias patalpas pagal 2011-10-10 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (b.l. 5). Nuosavybės teisės įregistruotos 2012 m. sausio 3 d. (b.l. 6-7). Rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties su šilumos tiekėju atsakovė nėra pasirašiusi. Atsakovė 2011 m. spalio 10 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Verivitas“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios 2.2 punkte tarpusavio nustatyta, kad nuomininkė UAB „Verivitas“ kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos susimokės komunalinių paslaugų tiekėjams nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius (b.l. 30-31). Sutartyje nėra nuorodų į tai, kad nuomininkas su energijos tiekėjais sudarys atskiras sutartis savo vardu. Nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2012 m. rugsėjo 13 d. (b.l. 32-33), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuomos santykiai išviešinti žymiai vėliau, nei susidarė įsiskolinimas ieškovui. Atsakovė, ginčydama savo prievolę mokėti ieškovei už suvartotą šilumos kiekį, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nustatyta tvarka ji informavo šilumos tiekėją, kad sutartis būtų sudaroma su nuomininku, pateikė visus reikalingus dokumentus – raštišką sutikimą, savininko nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir teisėtą pagrindą naudotis pastato savininko turtu patvirtinantį dokumentą (nuomos sutartį). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiojo asmens prašymas sudaryti su UAB „Verivitas“ šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį ieškovei įteiktas tik 2013 m. vasario mėnesį (b.l. 97), o sąskaitų išrašymas trečiajam asmeniui 2012 m. sausio – vasario mėnesiais (b.l. 34-35) nepaneigia atsakovės, kaip patalpų savininkės pareigos mokėti už patalpoms teikiamą šilumos energiją.

Sprendžiant dėl šilumos tiekėjo (ieškovo) elgesio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal viešai skelbiamus VĮ Registrų centras duomenis (žr. http://www.registrucentras.lt) ginčo patalpos yra mišriame pastate, kuriame yra ir gyvenamosios patalpos ir dėl inžinerinių tinklų ypatumų ieškovė negali nutraukti šilumos tiekimą kuriai nors atskirai patalpai, nepakenkiant kitiems šilumos vartotojams. Tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą inter alia gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasi pirmiau nurodytais šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teisimo praktika, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas padarė pagristą išvadą, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą už patiektą šilumą (nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. birželio 1 d.), nesant sudarytos ginčo patalpų savininko ar nuomininko rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties su šilumos tiekėju, tokia sutartis laikytina sudaryta patalpų savininko – atsakovės L. J. ir šilumos tiekėjo – ieškovės UAB „Litesko“ konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas iki šalys sudarys šilumos pirkimo – pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo (patalpų savininko) santykiai gali būti įvairialypiai: pvz., kai šiluma tiekiama ir į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui netiekiant jos daliai patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Kaip jau minėta byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pranešusi ieškovei apie nuomos sutartį sudarytą su trečiuoju asmeniu, todėl ieškovė susidariusiomis aplinkybėmis nepažeidė savo kaip šilumos tiekėjo pareigų, o atsakovė, kaip patalpų savininkė, netinkamai vykdė pareigą rūpintis savo turtu, kad ieškovei nebūtų daroma žalos.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad šilumos tiekėjas netinkamai elgėsi, nes neinformavo jos apie teikiamas paslaugas, nesiuntė jai sąskaitų už ginčo patalpoms patiektą šilumą, nepranešė apie susidariusią skolą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė L. J. nebuvo rūpestinga savininkė. Byloje nustatyta, kad, atsakovė L. J. įsigijusi nuosavybės teise negyvenamąsias patalpas ir jas išnuomojusi trečiajam asmeniui UAB „Verivitas“, šios sutarties neįregistravo viešajame registre, t.y. neišviešino nuomos santykiu, taip pat nesidomėjo, ar nuomininkas sudarė sutartis su energijos tiekėjais, ar laiku mokami mokesčiai už patalpoms tiekiamą šilumą, ar tarėsi su šilumos tiekėju, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis bus patalpų nuomininkas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, būdama ginčo patalpų savininkė, nebuvo rūpestinga ir apdairi, jos veiksmai (neveikimas) neatitiko bonus pater familias elgesio standartų.

Dėl išdėstytų motyvų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovės L. J. skolą už ginčo patalpoms patiektą šilumą nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. birželio 1 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimus (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus rajono teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasRūta Palubinskaitė