Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-2129-1138/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-22
Bylos Nr.: e2-2129-1138/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00098-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidas Kazlauskas
Ieškovas: E. P.
Atsakovas: G. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2129-1138/2023Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00098-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

Šiaulių APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2023 m. kovo 22 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovei E. P., ieškovės atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G. B.“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo: a) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. P. ir E. (V.) P., nutraukti dėl G. P. kaltės; b) buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; c) nepilnamečių vaikų K. P. ir J. P. gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. P. jos gyvenamojoje vietoje; d) priteisti iš G. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. P. ir J. P. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės; e) teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti E. P., su kuria nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; f) E. P. gautą vartojimo kreditą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 90005089422, gautą iš UAB „G. B.“, pripažinti asmenine jos prievole; g) nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes; h) įpareigoti atsakovą pateikti duomenis teismui apie jo kreditorius, jeigu jis tokių turi; i) priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Dar iki santuokos gyveno kartu, susilaukė dukros K. P., gim. (duomenys neskelbtini), o gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus J. P.. Ieškovė apsisprendė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje. Bendro ūkio su atsakovu neveda. Atsakovas nevengia išgerti. Nors gyvena tame pačiame name, tačiau jis gyvena atskirame kambaryje, šeimos problemos, bendravimas su vaikais, jų išlaikymas, auklėjimas atsakovui yra svetimas dalykas. Vaikų ir tėvo tarpusavio ryšiai faktiškai yra nutrūkę. To negalėtų pasakyti apie vaikų močiutę, atsakovo motiną G. P.. Ji yra suteikusi gyvenamąjį plotą jų šeimai, artimai ir nuoširdžiai bendrauja su nepilnamečiais anūkais, pagal galimybes anūkus paremia. Ieškovė laiko, kad jų santuoka faktiškai yra iširusi, atsakovas nekeičia savo gyvenimo būdo, todėl nepageidauja, kad teismas skirtų terminą susitaikymui.

1.2. Pageidauja, kad nepilnamečių vaikų K. P. ir J. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Juos sieja artimas tarpusavio ryšys. Atsakovas nėra atsakingas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu pakenktų nepilnamečių vaikų interesams. Neprieštaraus, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais jiems ir tėvui patogiu metu. Vaikai yra pakankamai nemaži, kiekvienu atveju atsakovui išreiškus pageidavimą bendrauti su vaikais, atsižvelgs į vaikų interesus. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Vyriausybė patvirtino 840,00 Eur dydžio MMA, neatskaičius mokesčių. Vadovaudamasi orientaciniu kriterijumi, turėtų teisę prašyti iš atsakovo priteisti po 300,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, tačiau įvertinusi jų abiejų turtinę padėtį, apsiribos, kad vieno vaiko išlaikymui iš atsakovo būtų priteista bent po 150,00 Eur. Abu vaikai yra mokyklinio amžiaus, augantys, jų poreikiai auga kartu su vaikais. Reikalingos lėšos ne tik vaikų maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, bet ir jų lavinimui. Mokykloje organizuojami renginiai yra mokami, reikalinga pirkti pratybas, kanceliarines prekes, sportinę aprangą ir sportinius batelius. Paskutiniu metu ypatingai pakilo visų prekių ir paslaugų kainos, pabrango elektros energija. Mano, kad jeigu atsakovas prisidės prie vaikų išlaikymo, mokėdamas jiems po 150,00 Eur kiekvienam, ieškovė sugebės užtikrinti vaikams normalias gyvenimo sąlygas. Gaunamas lėšas uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys pati.

1.3. Mano, kad abu yra pajėgūs materialiai kiekvienas pats save išlaikyti. Ieškovė yra dirbanti. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, todėl buvusių sutuoktinių vienas kito išlaikymo gauti iš atsakovo nepageidauja, o taip pat nesutiktų mokėti tokį išlaikymą atsakovui. Gyvendami santuokoje nekilnojamojo turto neįsigijo. Transporto priemonių neturi. Ieškovės kreditorė yra UAB „G. B.“. 2022 m. liepos 15 d. su šiuo banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90005089422 dėl 4 000,00 Eur kredito iki 2027 m. gruodžio 13 d. Kreditą ėmė asmeniniais tikslais, dantų tvarkymui. Sutartis sudaryta nedalyvaujant sutuoktiniui, ieškovės sveikatos priežiūros tikslu, todėl laiko tai savo asmenine prievole, ir su kreditore atsiskaitys asmeniškai pati. Atsakovas apie savo kreditorius, jeigu jis tokių turi, turėtų teismą informuoti pats. Nutraukus santuoką, atsižvelgiant į tai, kad vaikų pavardės yra P., pageidauja pasilikti santuokinę pavardę „P.“, o atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė – „P.“.

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas nepateikė, termino atsiliepimui pateikti pratęsti neprašė.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo UAB „G. B.“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja nurodytam prievolės bankui pasidalinimu, t. y. kad iš ieškovės vardu su banku kilę įsipareigojimai po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės E. P. prievole, prašė bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.

4. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima Tarnybai yra žinoma. E. P. šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2019 m. vasario 14 d. „(duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre“ buvo taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos. Tarnybai 2022 m. sausio 17 d. gavus pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, buvo atliktas vaikų situacijos vertinimas bei nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nuo 2022 m. sausio 21 d. E. ir G. P. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas bei „(duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre“ teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė E. P. su nepilnamečiais vaikais K. ir J. bei sutuoktiniu G. P. gyvena mediniame name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai. Namuose švaru, tvarkinga, šilta, yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai. K. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi būtiniausi baldai, o J. gyvena kartu su mama viename kambaryje, vaikas turi atskirą lovą. Nepilnamečiams yra sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui, laisvalaikiui bei jų poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

4.1. E. P. paaiškino, kad nors su atsakovu kartu gyvena viename būste, tačiau G. P. visiškai neprisidėjo/neprisideda prie vaikų materialinio išlaikymo, jis oficialiai niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina šeimos gerbūviu. E. P. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis bei išmokos už vaikus. Ieškovės teigimu, vaikai jokių lėtinių sveikatos sutrikimų neturi. J. mokosi 2 klasėje, o K. – 10 klasėje. Tarnyba iš gydymo ir ugdymo įstaigų nėra gavusi pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Pokalbio metu atsakovas G. P. paaiškino, jog iš teismo yra gavęs procesinius dokumentus, tačiau jų neskaitė ir nesusipažino, nes jam visiškai neįdomu ir neaktualu. Su Tarnybos specialiste atsakovas vengė bendrauti, todėl išsiaiškinti aiškios jo pozicijos dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų nepavyko.

4.2. Tarnybos specialistė nekliudomai bendravo su K. ir J.. K. paaiškino, jog nors ir gyvena kartu su tėvu, su juo nėra jokio ryšio, teigė, jog „tėvas eina savo keliais“, jis nerodo dėmesio, rūpestingumo jai ir broliui. Ji norėtų ir toliau gyventi su mama, nes ji rūpinasi, išlaiko, patenkina jos poreikius, stengiasi dėl jų visomis išgalėmis. Tėvas dažnai būna apsvaigęs nuo alkoholio ir yra nutolęs nuo jos ir brolio. J. nurodė, jei mama išsiskirs su tėčiu, jis norėtų gyventi su mama, nes ji yra visada gera, nuperka jam ko paprašo. Su tėčiu bendrauja, bet gyventi kartu nenorėtų, su mama jis labiau jaučiasi saugus. Dabar tėtis gyvena atskirame kambaryje, dažnai vartoja alkoholį. Tarnyba, įvertinusi ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdama į K. ir J. nuomonę, į artimą motinos ir vaikų emocinį ryšį, mano, kad K. P. ir J. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių interesus.

4.3. Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodo, jog ji neprieštaraus, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais jiems ir vaikų tėvui patogiu metu, atsakovui išreiškus pageidavimą bendrauti su vaikais, atsižvelgs į vaikų interesus, tačiau ieškinyje nepareiškė reikalavimo nustatyti tėvo su vaikais bendravimo tvarką. Tarnybos nuomone, siekiant atstatyti K. ryšius su tėvu bei ateityje išvengti tarpusavio nesutarimų su atsakovu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, tikslinga būtų nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Tarnybos vertinimu, ieškovės E. P. prašoma priteisti iš atsakovo G. P. po 150,00 Eur dydžio kas mėnesį mokama periodinė išmoka kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, sudarytų galimybę tenkinti tik minimalius nepilnamečių vaikų poreikius.

5. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kreipėsi į teismą, kadangi vyras išgėrinėja, nepareina. Būna para, pusantros ne namuose, tuo metu būna su draugais. Šeimoje problemos prasidėjo prieš 4-5 metus, tada susitaikė. Šiuo atveju susitaikyti nenori. Turi kreditorių UAB „G. B.“, kitų kreditorių neturi. Šeimoje auga vaikai K. P. ir J. P., atsakovas pilnai išlaikymo neteikia, duoda vaikams po eurą, po du. Ji pati yra dirbanti, gauna 800-900,00 Eur per mėnesį, taip pat gauna išmokas vaikams po 100,00 Eur. Prašomo išlaikymo suma 150,00 Eur, perka uniformas, kuprines, batus, gauna nemokamą maitinimą, tačiau jo neužtenka. Gavusi alga vieną mėnesį apiperką vieną, kitą mėnesį kitą vaiką. Atsakovas nelabai bendrauja su vaikais, tačiau jeigu norėtų – netrukdytų. Prašo išlaikymo nuo sprendimo priėmimo dienos.

6. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad pagrindinės priežastys dėl kurių santuoka iširo – G. P. girtavimas, neieškojimas nuolatinio darbo, nesirūpinimas šeima. Ieškovė dirbanti, gaunamos pajamos šiek tiek didesnės nei minimali alga, vaikų interesus geriausiai atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Šiuo metu ieškovė ir atsakovas gyvena vienoje vietoje, tuo atveju, jeigu nutiktų taip, kad gyventų atskirai, ieškovė nedraustų bendrauti su vaikais. 150,00 Eur išlaikymo suma, jeigu atsakovas vykdys teismo sprendimą, užtikrins būtinuosius poreikius, o ateityje ieškovei niekas nedraudžia kreiptis į teismą pakartotinai. Su kreditoriumi ieškovė ketina atsiskaityti pati. G. P. nededa pastangų išsaugoti šeimą, pakankamai ilgai išlaikymo naštą turėjo vieną ieškovė.

7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

8. Trečiojo asmens UAB „G. B.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovei nedalyvaujant, be to, UAB „G. B.“ sutiko, kad ieškovės įsipareigojimai liktų jos asmenine prievole, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą, su ieškinio reikalavimais sutiko. Papildomai pažymėjo, kad pranešimas apie galimus vaikų teisių pažeidimus buvo gautas ne dėl ieškovės, o dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo. Neturi jokių duomenų, kad motina netinkamai įgyvendintų motinos valdžią.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

10. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susilaukė dviejų vaikų – K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. P., gimusio (duomenys neskelbtini)

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

12. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neieško nuolatinio darbo, nepadeda išlaikyti ir aprūpinti šeimos, nebendrauja su vaikais ir jų neišlaiko. Remdamasis byloje esančiais duomenis, ieškovės paaiškinimais, teismas laiko nustatyta, kad atsakovas, gyvendamas šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliu, piktnaudžiavo alkoholiu, nesistengė išsaugoti šeimą, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog ji neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.60 straipsnis).

13. Ieškovei paliekama santuokinė pavardė „P.“, atsakovui – pavardė „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

14. Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė, duomenų, kad vienas sutuoktinis turėtų išlaikyti kitą byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl buvusių sutuoktinių išlaikymas vienas kitam nėra priteisiamas.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms sutuoktinių teisėms

15. Nagrinėjamos bylos duomenimis, sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turi prievolę kreditorei UAB „G. B.“ – 2022 m. liepos 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90005089422 dėl 4 000,00 Eur kredito (laikotarpiui iki 2027 m. gruodžio 13 d.). Ieškovė nurodė, kad kreditą ėmė asmeniniais (sveikatos) tikslais, sutartis sudaryta nedalyvaujant sutuoktiniui, todėl kredito sutartį laiko savo asmenine prievole. Kadangi kreditorė UAB „G. B.“ sutiko, kad ieškovės įsipareigojimai pagal minėtą vartojimo kredito sutartį liktų jos asmenine prievole, ieškovės prašymas tenkintinas ir vartojimo kredito sutartis Nr. 90005089422 pripažintina asmenine ieškovės prievole.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

17. CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

18. Ieškovė nurodo, kad šalių nepilnamečius vaikus ir ją sieja artimas tarpusavio ryšys. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, jie išreiškė norą ir toliau gyventi su mama. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nepareiškė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone nustatė, kad gyvenant su mama nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui, laisvalaikiui bei jų poreikiams tenkinti. Be to, Tarnyba pateikė išvadą, kad K. P. ir J. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių interesus. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikams, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Žemesnės instancijos teismas

20. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

21. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

22. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neprašė nustatyti bendravimo tvarkos tarp atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų, nurodė, jog neprieštaraus, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog J. P. nurodė su tėčiu bendraujantis, tačiau K. P. nurodė, jog su tėčiu nėra jokio ryšio, nors ir gyvena tame pačiame name. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, jog siekiant atstatyti K. P. ryšius su tėvu bei ateityje išvengti tarpusavio nesutarimų su atsakovu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, tikslinga nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Teismo vertinimu, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų, todėl siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje bei siekiant neprarasti ryšio tarp vaikų ir tėvo, teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

24. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytina, jog tėvo ir vaikų bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei tai nekenkia vaikų interesams ir jų dienos režimui, atsakovas ir ieškovė dėl atsakovo susitikimų su vaikais susitaria bendru sutarimu. Atsakovas su vaikais bendrauja tik būdamas blaivus. Toks bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina vaikų ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant bei vaikų teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

25. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti, numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

27. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

28. Vertinant nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaikus, paminėtina, kad pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip patenkinama, ji turi nuolatinį darbą, gauna didesnį nei minimalus mėnesinį atlyginimą (800-900 Eur), 100,00 Eur dydžio išmokas už vaikus. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidės po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, ji sugebės užtikrinti vaikams normalias gyvenimo sąlygas. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovei tenka visa dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Tuo tarpu atsakovas niekur nedirba, duomenų apie gaunamas pajamas byloje nėra, taip pat nėra ir jokių duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, kurios trukdytų susirasti darbą, imtis individualios veiklos.

29. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

30. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra nulemta paties atsakovo veiksmų, nesant duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, iš esmės apribojančią atsakovo galimybes dirbti bei gauti pajamas, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes lygia dalimi su ieškove prisidėti prie vaikų išlaikymo ir teikti nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei vaikų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atsižvelgiant į ieškovės ir jos atstovės prašymą.

31. Ieškovė skirtina vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu 100 proc. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 105,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 81,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 105,00 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą teikiant ieškinį). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 291,00 Eur žyminio mokesčio.

34. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 20 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 256,67 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

35. Šioje byloje teismas patyrė 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. P. palikti pavardę – „P.“, atsakovui G. P. pavardę – „P.“.

Pripažinti tarp uždarosios akcinės bendrovės „G. B.“ ir ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 15 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 90005089422 asmenine ieškovės E. P. prievole.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. P., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką – tėvo ir vaikų bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei tai nekenkia vaikų interesams ir jų dienos režimui, atsakovas ir ieškovė dėl atsakovo susitikimų su vaikais susitaria bendru sutarimu. Atsakovas su vaikais bendrauja tik būdamas blaivus.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 291,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 256,67 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas