- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- I2-15616-505/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03898-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- C. M. R. M. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos C. M. R. M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja C. M. R. M. D. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 25S158427, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2025 m. birželio 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl 2025 m. liepos 7 d. Migracijos departamentas įvykdė nuotolinę jos apklausą, siekdamas patvirtinti šio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Teigė, jog Migracijos departamentas 2025 m liepos 11 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Mano, jog ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Paaiškino, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu ji teikė tik po to, kai (duomenys neskelbtini) atliko kandidatų studijuoti vertinimą, įvertino jos akademinius gebėjimus ir dokumentus bei išdavė tarpininkavimo raštą, kurį ji pateikė kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Akcentavo, kad nors Migracijos departamentas teigė, jog nuotolinės apklausos metu ji į klausimus atsakė paviršutiniškai, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytais duomenimis, tačiau sprendime nenurodė, kurie atsakymai į klausimus buvo paviršutiniški ar kurie atsakymai nesutapo su prašyme nurodytais duomenimis. Teigė, kad studijuoti Lietuvoje ji nusprendė, nes Lietuvos universitetai siūlo prieinamą kainą ir draugišką aplinką trečiųjų šalių studentams atvykti ir studijuoti. Be to, būtent (duomenys neskelbtini) siūlo jos poreikius atitinkančias programas, taip pat minėtas universitetas patvirtino jos apgyvendinimą bendrabutyje. Pabrėžė, kad jos pragyvenimo lėšos Lietuvoje bus santaupos ir tėvo išlaikymas, mėnesiui skiriama suma bus apie 700 Eur. Akcentavo, kad Migracijos departamentui į klausimą apie ateitį po studijų ji nurodė, kad jos planas yra grįžti į (duomenys neskelbtini) ir įgytas žinias pritaikyti būtent toms pareigoms ir įmonei, kurioje dirbo iki šiol. Mano, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, jo tinkamai nemotyvavo, t. y. jame nenurodyti konkretūs teisiniai ir faktiniai pagrindai, kuriais remiantis priimtas šis sprendimas, nors atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas, priimdamas sprendimą, neatliko visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad ji atvyksta į Lietuvos Respubliką studijuoti universitete, į kurį buvo priimta, taip pat į tai, kad su savo darboviete kilmės šalyje yra sudariusi susitarimą dėl 2 metų akademinių atostogų studijoms Lietuvoje. Įgijusi magistro laipsnį, pareiškėja galėtų grįžti į tą pačią darbovietę. Šios svarbios aplinkybės atsakovo nebuvo įvertintos, o tai tik patvirtina, kad sprendimas buvo priimtas formaliai, pažeidžiant teisėtumo principą ir nesilaikant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Akcentavo, kad nors Migracijos departamentas nusprendė, kad jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nėra studijos ir dėl to kyla nelegalios migracijos grėsmė, tačiau pareikštų įtarimų faktas ir pobūdis šiuo atveju pats savaime nesuponuoja, kad jos atvykimas į Lietuvos Respubliką gali tapti neteisėtas. Ypač atsižvelgtina į tai, kad jai atvykus egzistuoja visos teisinės prielaidos efektyviai kontroliuoti jos gyvenimą (buvimą) šalyje, net jei studijos universitete būtų nutrauktos. Mano, kad atsakovui pateikti jos duomenys atitinka tikrovę, kadangi ji studijas Lietuvoje rinkosi atsakingai ir yra pasiruošusi čia studijuoti. Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamento sprendimas yra neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) ir nepagrįstas, priimtas remiantis 7 minučių pokalbiu, kuris buvo 3 kartus nutrūkęs, prieštaraujantis laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei mokytis. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą Migracijos departamentas kritiškai vertino pareiškėjos teiginį, esą sprendime nėra nurodyta, kurie jos atsakymai į klausimus buvo paviršutiniški ar nesutapo su prašyme pateiktais duomenimis. Departamentas pabrėžė, kad vertina ne atskirus pareiškėjos atsakymus, o visų aplinkybių visumą. Todėl sprendime pagrįstai konstatuota, jog surinktų duomenų pagrindu (kai asmuo apklausos metu nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų) kyla pagrįstų abejonių dėl deklaruojamo atvykimo tikslo, siekio mokytis mokslo ir studijų institucijoje bei ketinimų gyventi Lietuvoje teisėtai. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad asmuo gali siekti piktnaudžiauti nustatyta tvarka, o tai sudaro rimtą pagrindą manyti, jog kyla nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėjo, kad sprendime įvertintos individualios su pareiškėja susijusios aplinkybės, t. y. nustatyta, kad ji nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada mokiusis, dirbusi ir šiuo metu nesimoko, nedirba Lietuvos Respublikoje. Teigė, jog Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Akcentavo, jog vien tai, kad pareiškėja atitiko studijų institucijos reikalavimus, nesuteikia pagrindo vertinti, kad jai privalo būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis ne „7 minučių pokalbiu“, kaip nurodo pareiškėja, bet įvertintų faktinių aplinkybių visetu. Atsakovo nuomone, sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas: nustatytos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, jos aptartos aiškiai ir nuosekliai. Be to, teismas vertino visumą, o ne pavienius faktus, ir juos susiejo su taikytinomis teisės normomis. Tad sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 25S158427 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja – (duomenys neskelbtini) pilietė. Ji 2025 m. birželio 18 d. per išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini) pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu, nes ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje. Prie pateikto prašymo pareiškėja pridėjo šiuos dokumentus: savo bei tėvo pasų kopijas, sveikatos draudimo dokumentą, turimas lėšas pagrindžiančius dokumentus, (duomenys neskelbtini) išduotą tarpininkavimo raštą, (duomenys neskelbtini) patvirtinimo laišką, kuriame patvirtinama, kad pareiškėja priimta į magistro studijų programą, kurių trukmė – 2 metai, kaina – 5 410 Eur, studijų pradžia – 2025 m. rugsėjo 1 d.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui, ir informuojama, kad pokalbio metu užsienietis turi būti vienas, be pašalinių asmenų.
2025 m. liepos 7 d. Migracijos departamentas įvykdė nuotolinę pareiškėjos apklausą, siekdamas patvirtinti jos tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pokalbio metu pareiškėja į klausimus atsakė paviršutiniškai, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytais duomenimis. Atsižvelgus į nuotolinės apklausos metu asmens pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis ir prie prašymo pridėtus dokumentus, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo tikslo ir jos siekio studijuoti mokslo ir studijų institucijoje.
Migracijos departamentas 2025 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 25S158427, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktai). Sprendime nurodė, kad asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, tačiau jis apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. O tai patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis mokslo ir studijų institucijoje. Tad atsakovas padarė išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, ir nusprendė, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjos nuomone, nors Migracijos departamentui buvo pateikti visi būtini dokumentai, reikalingi teigiamam sprendimui priimti, buvo priimtas sprendimas, kuris nėra tinkamai motyvuotas. Jame nenurodyti konkretūs teisiniai ir faktiniai pagrindai – nėra paaiškinta, kurie pareiškėjos atsakymai nuotolinės apklausos metu buvo įvertinti kaip paviršutiniški ar kuri jos pateikta informacija nesutapo su duomenimis, nurodytais prašyme. Taip pat atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja buvo priimta studijuoti į (duomenys neskelbtini), jog į Lietuvą ji atvyksta būtent studijų tikslais, bei į tai, kad ji turi susitarimą su savo darboviete (duomenys neskelbtini) – įmone, kuri suteikė jai 2 metų akademines atostogas studijoms Lietuvoje su galimybe vėliau grįžti į tą pačią darbovietę po magistro studijų baigimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, (toliau – Kriterijų aprašas).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, o šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Aprašo, be kita ko, reglamentuojančio užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą, priėmimą, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, 29 punkte numatyti Įstatyme nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinantys dokumentai. Pagal Aprašo 29.34 papunktį, Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą patvirtina mokslo ir studijų institucijos tarpininkavimo raštas, kuriame turi būti patvirtinama, kad užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kad jis turi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti, taip pat nurodytas konkrečios Europos Sąjungos arba daugiašalės programos, kuri apima judumo priemones, arba dviejų ar daugiau mokslo ir studijų institucijų susitarimo pavadinimas, jeigu užsienietis atvyksta pagal šią konkrečią programą ar susitarimą, ir tėvų arba vieno iš jų, globėjo (rūpintojo) arba kito teisėto atstovo sutikimas dėl numatomo gyvenimo (studijų) Lietuvos Respublikoje, jei užsienietis yra nepilnametis.
Pagal Aprašo 64.3¹ papunktį, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos išsiunčiamas užsieniečiui per MIGRIS pranešimas apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Aprašo 64² punkte nurodyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
Kriterijų aprašo 6 punkte nurodyta, kad, nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus;
6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės;
6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;
6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas;
6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta);
6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos;
6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką;
6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;
6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;
6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus;
6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu);
6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.
Lietuvos migracijos politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79, (toliau – Migracijos politikos gairės) nustatyta, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu yra siejamas su užsieniečio mokymusi konkrečioje mokslo ir studijų institucijoje, kuri išduoda tarpininkavimo raštą, jog užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas), patvirtina, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kt., taip pat nurodo studijų trukmę, su kuria siejamas leidimo laikinai gyventi terminas (Įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, teikdama Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, būtų nepateikusi visų reikalingų dokumentų, numatytų Aprašo 29 punkte.
Migracijos departamentas, remdamasis Kriterijų aprašo 6 punktu, nustatė, kad, įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė: asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); asmuo apklausos metu neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, nesugebėjo atsakyti į užduodamus klausimus (6.10 papunktis). Taip pat vertino, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (Kriterijų aprašo 7 punktas).
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus joms pagrįsti, šalių nurodytus argumentus, šiuo atveju vertina, kad Migracijos departamento daromos išvados ginčijamame sprendime nėra išsamios ir pagrįstos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai, kurio 10 straipsnio 5 dalimi reikalaujama, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Akcentuotina, kad Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024, 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-525/2025, 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1881-525/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2518-492/2025).
Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, p. 130–142). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
Kaip minėta, pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Migracijos departamento sprendimu nustatyta, kad įvykusios apklausos metu pareiškėja į klausimus atsakė paviršutiniškai, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytais duomenimis. Sprendime nurodyta, jog, atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu asmens pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis ir prie prašymo pridėtus dokumentus, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo tikslo ir jos siekio studijuoti mokslo ir studijų institucijoje.
Įvertinęs atsakovo sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, kad jos pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir kelia rimtą nelegalios migracijos grėsmę, teismas konstatuoja, jog šie motyvai nėra faktiškai ir pakankamai teisiškai pagrįsti. Sprendime nėra aiškiai nurodyta, į kokius konkrečius klausimus apklausos metu pareiškėja atsakė paviršutiniškai, kokią tikrovės neatitinkančią informaciją pateikė, bei kurie jos atsakymai nesutapo su prašyme nurodytais duomenimis. Dėl šių trūkumų sprendimas laikytinas neaiškiu, neišsamiu ir keliančiu pagrįstų abejonių.
Migracijos departamentas vertino, jog nors pareiškėja formaliai atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jos siekio mokytis mokslo ir studijų institucijoje, t. y. padarė išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Teismo vertinimu, nors sprendime nurodyta, kad apklausos metu pareiškėja nepagrindė savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, bylos duomenys rodo ką kita. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kartu pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos ketinimą studijuoti: (duomenys neskelbtini) išduotą tarpininkavimo raštą ir priėmimo patvirtinimą į 2 metų trukmės magistro studijų programą, kurios pradžia – 2025 m. rugsėjo 1 d., kaina – 5 410 Eur, taip pat įmokos sumokėjimo dokumentus. Be to, pridėtas susitarimas su darbdaviu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjai suteiktos dvejų metų akademinės atostogos studijoms Lietuvoje ir kad, įgijusi magistro kvalifikaciją, ji galės sugrįžti į tą pačią darbovietę. Tačiau iš sprendimo turinio neaišku, ar šie dokumentai buvo įvertinti, kodėl jie kelia abejonių dėl pareiškėjos tikslo studijuoti Lietuvoje (juos vertinat pokalbio turinio požiūriu), ir kokiais faktiniais bei teisiniais pagrindais remiantis atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjos tikslas nėra studijos, o siekis įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo tikslą, ir kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Kaip minėta, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismas daro išvadą, kad atsakovas sprendimą priėmė pažeisdamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų, aiškų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, sprendimas įstatymo nustatytu būdu nemotyvuotas, t. y. neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu (LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-213-438/2019). Taigi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko tinkamo, išsamaus ir pagrįsto individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant ginčijamą sprendimą, nes nenustatė visų esminių aplinkybių, būtinų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktams taikyti.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, jog skundžiamas Migracijos departamento 2025 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 25S158427 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bei atitinkamai motyvuoti, todėl sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės bei priimtas pažeidžiant pagrindines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Tenkinus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. birželio 18 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Likę ginčo šalių pateikti argumentai nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą dėl skundžiamo sprendimo, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos C. M. R. M. D. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 25S158427.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. birželio 18 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.