Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2025 m. rugsėjo 9 d. apie 14.14 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė techninį eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, dėl to jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0087, 2025 m. rugsėjo 9 d. 14.14 val. buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas, o 14.31 val. nustatytas 2,65 promilių girtumas.

E. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis.

Iš 2025 m. rugsėjo 9 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2267689 matyti, kad prietaisu Alkotest 7510, Nr. ARJK-0087, 2025 m. rugsėjo 9 d. 14.14 val. E. G. nustatytas 2,43 promilių girtumas, 14.31 val. – 2,65 promilių girtumas, alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. spalio 29 d. (1 t., b. l. 31-32).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2008 metų gamybos automobilio „VW Passat“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2510 eurų (1 t., b. l. 36).

Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. G., automobilis apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jo techninė apžiūra galiojanti, E. G. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2023 m. (1 t., b. l. 24, 34-35, 83).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“, sukėlė techninį eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, dėl to jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.

Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino E. G. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu E. G. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo būdamas blaivus, važiuodamas nukreipė dėmesį ir taip sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino. Po to parvykęs namo iš streso vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Su nustatytu neblaivumo rezultatu sutiko, po neblaivumo nustatymo aktu pasirašė. Tai, jog E. G. vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino autobusą ,,Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, be paties kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2025 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas dėl informacijos patikslinimo, Policijos registruojamų įvykio registro išrašas, 2025 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas - fotolentelės Nr. 1, 2025 m. rugsėjo 9 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo paaiškinimais, jog jis alkoholį vartojo, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jo parodymai yra nuoseklūs ir atitinkantys kitus byloje esančius įrodymus – kaltinamasis atvykusiems pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą, t. y. po 13 val., nes jo neblaivumas pirmą kartą tikrintas 14.14 val., o eismo įvykis, vadovaujantis liudytojo A. S. paaiškinimais ir Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenimis, įvyko 12.40 val., antra kartą tikrinant kaltinamojo neblaivumą, nustatytas 2,65 promilių girtumas, t. y. jis girtėjo, kas iš esmės reiškia, kad alkoholio buvo pavartota neseniai.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini)punkte įtvirtintą draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti ir dėl to jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. suvokė, jog vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad E. G. 2025 m. rugsėjo 9 d. apie 14.14 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė techninį eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, dėl to jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0087, 2025 m. rugsėjo 9 d. 14.14 val. buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas, o 14.31 val. nustatytas 2,65 promilių girtumas. Tokia E. G. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo E. G.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis E. G. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja jo sugyventinė M. M. prašė E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis E. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Byloje nėra pareikšta jokio civilinio ieškinio, tačiau iš pačio kaltinamojo į bylą pateikto susitarimo su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad E. G. įsipareigojo draudimo bendrovei atlyginti eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą ir žalą jau yra pradėjęs atlyginti. Ši aplinkybė vertintina kaip kaltinamąjį teigiamai apibūdinanti ir rodanti, kad kaltinamasis imasi atsakomybės už savo veiksmus ir jos nevengia. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Kaltinamasis E. G. anksčiau nėra teistas (1 t., b. l. 77-78; 2 t., b. l. 46-47), administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs (2 t., b. l. 48-49), dirbantis, duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. G. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokuroras.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sugyventinė M. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. M. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 55-58). M. M. nedirbanti, auginanti mažametį vaiką. Teismo posėdžio metu M. M. paaiškino, kad ji su vyru kalbėjosi apie įvykį, mato, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, supranta, kad įvykis įvyko dėl jo kaltės. Ji palaiko labai gerus santykius su E. G.. Per 7 metus gyvenant kartu nebuvo atvejų, kad ji su vyru pyktųsi, kad jie kenktų vienas kitam ar darytų vienas kitam blogą įtaką. Tai, kas įvyko – pavienis, vienkartinis įvykis. Ji gali daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui, ji suvokia savo atsakomybę už laidavimą. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų M. M. paaiškinimų, ji rūpinasi vyro ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Pačio kaltinamojo E. G. teigimu, jo ir M. M. santykiai yra labai geri. Jie kartu gyvena, augina bendrą 3 metų vaiką, veda bendrą buitį ir M. M. gali jam daryti didžiausią teigiamą įtaką. Tvirtą E. G. ir M. M. ryšį bei jos įtaką savo sugyventiniui rodo ir tai, kad jie kartu gyvena 7 metus, veda bendrą ūkį, kartu augina bendrą vaiką. Teismo posėdžio metu buvo matyti jų šeimyniški, geri santykiai, noras rūpintis vienas kitu, vaiku. Teismas sprendžia, kad M. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad M. M. kartu su E. G. veda bendrą ūkį, kartu augina bendrą vaiką, kartu gyvena 7 metus, jie vienas kito klauso, M. M. užtikrino, kad tai, kas įvyko, buvo vienkartinis įvykis ir ateityje nebepasikartos, todėl tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sugyventinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja M. M. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant M. M. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sugyventinės M. M. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano kad šiuo atveju tikslinga skirti šiek tiek ilgesnės trukmės laidavimo terminą nei įstatyme numatytas minimalus laidavimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo E. G.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, E. G. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, t. y. sukėlė eismo įvykį, po to pasišalino iš įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, dėl to jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad E. G. sukėlė eismo įvykį, po to pasišalino iš įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, dėl to jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, praeityje neteistas, savo kaltę pripažino tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuoširdžiai gailėjosi, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. (1 t., b. l. 65-66). Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam E. G., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad E. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad transporto priemonės vairavimas, padarant eismo įvykį, ir alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. G. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis E. G. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė Lietuvoje su PVM – 2510 eurų (b. l. 36), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, sukėlė eismo įvykį, po to pasišalino iš įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra pats E. G. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. G. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad E. G. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą sukeliant eismo įvykį ir alkoholio vartojimą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, dėl ko asmeniui nustatomas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatirs padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jam neskiriama bausmė, neatsiras teistumas. Taigi, nėra pagrindo minėto automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas E. G. priklausantis turtas – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Teismas, įvertinęs E. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Kaltinamajam E. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 65-76). Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. G. vardu (saugomas šioje byloje prie 1 t. galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduotinas saugoti AB ,,Regitra“ ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, specialiosios teisės sustabdymas panaikintinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis E. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. 14.14 val. iki 2025 m. rugsėjo 10 d. 11.25 val. (1 t., b. l. 50-56).

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą E. G. nutraukti.

Paskirti E. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

E. G. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti E. G. priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniais, E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. vardu, perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.