- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- e2-217-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00586-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Ieškovas
- K. N.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), atstovaujamai valstybės įmonės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), atstovaujamai valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo sūnus – ieškovas K. N. faktiniu valdymu priėmė palikimą; 2) pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) rajono 2–ojo notarų biuro: (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad ieškovo tėvai yra A. N. ir S. N.. Jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo sprendimu. Turtas, įgytas santuokos metu padalintas nebuvo. (duomenys neskelbtini) jo tėvo vardu buvo įgytas nekilnojamas turtas: butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute ieškovas gyvena nuo pat gimimo. Po tėvų santuokos nutraukimo liko gyventi su savo tėvu A. N.. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo į notarų biurą nesikreipė, nes galvojo, kad tai galės padaryti bet kada. Likdamas gyventi tėvui priklausančioje buto dalyje faktiškai paveldėjo ir buto dalį ir jo asmeninius daiktus, todėl mano, kad faktiškai priėmė ir pradėjo nuosavybės teise valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kiti įpėdiniai yra jo brolis ir sesuo. 2017 m. kovo 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad A. N., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi neturi teisės žinių, ieškovas nesuprato teismo sprendimo esmės ir toliau gyveno (duomenys neskelbtini). Vienas iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų patarė kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ame notaro biure buvo išduotas „Liudijimas“, kuriame buvo nurodyta, kad po A. N. mirties į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notarų biurą, (duomenys neskelbtini), dėl 1/2 dalies turto paveldėjimo perėjimo valstybei kreipėsi (duomenys neskelbtini); paveldėjimo byla pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajame notarų biure yra užvesta pagal prašymą. Duomenys apie palikimo priėmimo faktą Testamentų registrui yra perduoti. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas į 1/2 dalį turto yra išduotas (duomenys neskelbtini). Iš minėto liudijimo suprato, kad paveldėjo tėvo turtą valstybė ir jam nieko nepriklauso. 2022 m. vasarą kaimynai patarė kreiptis dėl kitos buto dalies, kurios nepaveldėjo valstybė, susitvarkymo savo vardu. Minėtu klausimu kreipėsi į savivaldybės teisininkus, ir buvo paaiškinta, kad kita buto dalis priklauso jo motinai S. V., o jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, o kadangi visą savo gyvenimą gyvena tėvo bute – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad paveldėjo tėvo turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Kadangi po tėvo mirties liko gyventi jam nuosavybės teisė priklausančioje buto dalyje taip ją paveldėdamas, kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, bei turinčio juridinę reikšmę fakto, t. y. kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo. Be to, nuo (duomenys neskelbtini) m. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) prašė ieškovo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti, reikalavimui dėl (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo taikyti ieškinio senatį ir atmesti jį kaip nepagrįstą.
Tretieji asmenys A. S. ir R. N. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
Ieškovas papildomai nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) gyveno nuo savo vaikystės. Kai tėvai (duomenys neskelbtini) m. išsituokė, liko ten gyventi su tėvu. (duomenys neskelbtini) m. tėvui mirus, jis liko gyventi ten pat vienas. Dokumentų jokių nesitvarkė, galvojo, kad gyvena, tai jam ir lieka butas. Teismo procese, kai (duomenys neskelbtini) m. buvo nustatyta tėvui priklausiusi turto dalis, nedalyvavo. Po tėvo mirties pretenzijų į palikimą, jo žiniomis, niekas nereiškė. Kol gavo laišką iš (duomenys neskelbtini). Kaimynai patarė susitvarkyti, kad neliktų be buto. Moka mokesčius pagal išgales. Kadangi turtas tėvų, mano, kad jam priklauso. Į notarą nesikreipė ir dėl to, kad neturėjo lėšų notaro paslaugoms apmokėti.
Atsiliepimas
Atsakovės, atstovaujamos valstybės įmonės (duomenys neskelbtini), atstovas tesmo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį tinkamai pranešta. Atsiliepimu išdėstytas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Tretieji asmenys A. S., R. N. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį jie informuoti tinkamai. R. N. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas K. N. yra A. N. ir S. V. (anksčiau – N.) sūnus, trečiųjų asmenų R. N. ir A. S. brolis. A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą priėmė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad A. N. vardu buvo registruotas nekilnojamas turtas: butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro išduoti (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. N. nuosavybės teise priklausęs turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Ieškovo teigimu, jis po tėvo mirties priėmė jo turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl ieškovo, kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų vertinimo, yra išaiškinęs, kad pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo K. N. žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą.
Ieškovas nurodė, jog aptariamame į palikimo sudėtį įeinančiame bute gyveno nuo pat savo gimimo. Liko gyventi tėvams nutraukus santuoką kartu su tėvu, tėvui mirus – liko gyventi vienas. Nurodė, jog niekas jam pretenzijų į po tėvo mirties likusį turtą nereiškė. Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame būste, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas, kuriuo nurodoma, kad po A. N. mirties turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė, tvarko ir valdo jo sūnus K. N., gyvenantis minėtu adresu. Nors į bylą pateikti mokėjimo už elektros energiją kvitai neapima trijų mėnesių laikotarpio nuo palikimo atsiradimo momento, tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi ir asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Nagrinėjamu atveju, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. atliktus mokėjimus patvirtinančius mokėjimo nurodymus teismas vertina kaip nuoseklų ieškovo siekį ir vėlesniais savo veiksmais patvirtinti jau išreikštą savo valią priimti palikimą. Pastebėtina, kad savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas K. N. nepertraukiamai deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) m. iki šiol.
Atsakovė atsiliepime nurodo nesutikimo su šiuo ieškinio reikalavimu motyvą: tai, jog ieškovas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių nerealizavo savo paveldėjimo teisių į palikimą visa apimtimi daugiau kaip 10 metų, taip pat neregistravo jų Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui atsiradimo momentas nustatytas kaip palikimo atsiradimo, o ne jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momentas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-267/2020). Pastebėtina, kad byloje nagrinėjamas ne termino palikimui priimti atnaujinimo, o palikimo priėmimo faktiniu valdymu klausimas. Be to, ir atsakovei atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas neteikė ieškovo paaiškinimus, kitus byloje esančius įrodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti jais kaip patikimais įrodymais (CPK 178, 183, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas išreiškė savo valią priimti tėvo palikimą, t. y. atliko veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nesant kitų galimų įpėdinių prieštaravimų, spręstina, jog ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tenkintinas. Ieškovui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimui priimti de jure.
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais
Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalis). Ieškovas įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo A. N. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), todėl palikėjo turtas valstybei pereiti negalėjo.
CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
Nustačius, kad ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, konstatuotina, kad jis tapo atitinkamos turto dalies savininku nuo palikimo atsiradimo momento. Tokiu atveju tarp šalių kilęs ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020)
Vertinant byloje surinktus įrodymus, susijusius su (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro išduotais (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), į palikimą, atsiradusį po A. N. mirties, teisėtumu, teismas sprendžia, kad pareikštam reikalavimui netaikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienų metų terminas ginčyti paveldėjimo teisėtumui (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-267/2020).
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad minėti palikimo perėjimo valstybei liudijimai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeidžia turto savininko K. N. teises, todėl pripažintini negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Ieškovas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444–448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas K. N., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro
- (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir
- (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.