- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-2111-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06490-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. bei atsakovo A. D. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19178-962/2019 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui A. D. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Č. 2019 m. balandžio 12 d. pateikė teismui ieškinį atsakovui A. D., kuriuo prašė įpareigoti atsakovą A. D. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti (išmontuoti) atsakovui priklausančią tvorą, pastatytą bendraturčiams priklausančiame inžinerinės infrastruktūros 0,5711 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini)) bei besiribojančią su atsakovo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui A. D..
Šalies argumentai
3. Ieškovas A. Č. 2019 m. balandžio 23 d. teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1185-587/2019, panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir perdavė ieškovo A. Č. ieškinio atsakovui A. D. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir bendraturčių teisių pažeidimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
5. Ieškinys priimtas teisėjo rezoliucija 2019 m. liepos 8 d. Atsakovui nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį.
6. 2019 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas atsakovo A. D. atsileipimas į ieškinį, kuriuo atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019-03-30 visa tvora jau buvo demontuota, išskyrus vartus. Vartai demontuoti 2019-04-17. Ieškovo atstovui buvo pranešta, kad darbai gali užtrukti. Be to, bendrija nėra išsprendusi tvorų statymo padėties klausimo. Ieškovas, būdamas bendrijos pirmininku, nesiekė naudojimosi sklypu tvarkos spręsti visų bendraturčių sutarimu, įgyvendinti visiems bendraturčiams vienodą ir priimtiną tvarką. Nurodė, kad ieškovui dar iki ieškinio pateikimo turėjo būti akivaizdu, kad jo tariamas pažeidimas yra šalinamas. Ieškovas nesąžiningai minėtų aplinkybių nepaisė, kreipėsi į teismą, bylos nagrinėjimo metu ieškinio neatsisakė ir jo neatsiėmė, toliau teikė procesinius dokumentus (atskirąjį skundą). Toks šalies elgesys neatitinka apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų atliekant procesinius veiksmus, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
8. Ieškovas A. Č. 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė dubliką, kuriuo pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimo 1 dalies (reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti (išmontuoti) atsakovui priklausančią tvorą) atsisakymo bei prašė tenkinti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad atsiliepime nurodyti teiginiai yra netikslūs ir klaidinantys. Atsakovas nepateikia įrodymų, kad tiksliai nugriovė tvorą ir atlaisvino sklypo dalį nuo neteisėto užėmimo. Pagal ieškovo turimus duomenis, atsakovas viską galutinai išardydamas tvorą įvykdė 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje. Ieškovas patvirtino, kad rengiant dubliką atsakovas jau pilnai yra įvykdęs tvoros perkėlimą bei atlaisvinęs užimtą žemės sklypo dalį. Nurodo, kad dar 2017 metais kreiptasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nurodant aplinkybes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pastatant ginčo tvorą. Todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą gynė savo pažeistas teises, o tai negali būti traktuojama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tik po 2019-01-31 ieškovo pretenzijos atsakovas pradėjo kelti klausimą dėl visų bendrasavininkų tvorų pastatymo padėties išaiškinimo. Kovo mėnesį atsakovas pradėjo mažomis dalimis išmontuoti tvorą. Tuo metu jau buvo rengiamas ieškinys teismui, renkami įrodymai. Tik dėl ieškovo aktyvių teisinių veiksmų atsakovas buvo priverstas išardyti tvorą.
9. Kartu su dubliku pateiktame prašyme dėl reikalavimo dalies atsisakymo nurodė, kad jau po kreipimosi į teismą buvo sužinota, kad atsakovas 2019 m. balandžio 17 d. galutinai išardė tvorą ir perkėlė ją į savo nuosavybės teise valdomą sklypą (pagal ieškovo turimus duomenis galutinai tvora išardyta 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje), o tai patvirtina, kad atsakovo veiksmai negaunant iš bendraturčių pritarimo žemės sklypo dalies valdymui ir statinio statybai, buvo neteisėti. Ieškovas apie tai, kad atsakovas pašalino neteisėtos statybos padarinius, sužinojo jau po kreipimosi į teismą, atsižvelgiant į tai, kad dalinis ieškinio reikalavimas yra pilnai atsakovo įvykdytas, ieškovas atsisako šio reikalavimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur ikiteismine tvarka patirtas išlaidas, susijusias su 2019 m. sausio 31 d. pretenzijos parengimu, 95 Eur išlaidas dėl 2019 m. balandžio 10 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo, 1000 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur išlaidas, susijusias su dubliko bei už rašto dėl reikalavimo dalies atsisakymo parengimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 26 d. triplike nurodė, kad ieškinio atsisakymą palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsakovo nuomone, ieškinys neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo, atsakovo atžvilgiu pareikštas nesąžiningai, neatsižvelgiant į visų bendraturčių valią, taip pat į faktinę situaciją, kad dar iki ieškinio pareiškimo ieškovo tariamo jo teisių pažeidimo nebeliko. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo, o dėl paties ieškovo, jam pačiam netinkamai įgyvendinant savo tariamas teises. Apie tai, kad atsakovas tvorą išardys, 2019 m. kovo 29 d. telefonu informavo ieškovo atstovą advokatą G. U., 2019 m. kovo 30 d. visa tvora, išskyrus vartus jau buvo išardyta, vartai buvo demontuoti 2019 m. balandžio 17 d., kadangi tai galėjo atlikti tik specialistai. Iš 2019 m. balandžio 10 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovo tvora 2019 m. balandžio 8 d. jau beveik nuardyta, todėl ieškovui nebuvo jokio pagrindo 2019 m. balandžio 12 d. kreiptis į teismą. Ieškovas minėtų aplinkybių nepaisė, kreipėsi į teismą, todėl ieškovui atsisakius ieškinio, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovo kaltės, jos patirtos po to, kai nuo 2019 m. balandžio 17 d. neliko ieškovo reikalavimo dalyko, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo A. Č. ieškinio atsakovui A. D. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti. Priteisė iš ieškovo A. Č. atsakovui A. D. 105 Eur išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Grąžino ieškovui A. Č. 56,25 Eur žyminio mokesčio.
12. Teismas nurodė, kad ieškovas raštu atsisakė savo reikalavimų, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, kadangi imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja ir civilinė byla nutrauktina.
Šalies argumentai
13. Nustatė, kad ieškovas 2019 m. balandžio 12 d. teisme pareiškė ieškinį atsakovui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Teismui 2019 m. balandžio 19 d. atsisakius priimti ieškinį, ieškovas 2019 m. balandžio 23 d. pateikė atskirąjį skundą dėl pirmiau minėtos nutarties. Kauno apygardos teismui 2019 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1185-587/2019 panaikinus skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavus spręsti pirmos instancijos teismui, 2019 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose iškelta civilinė byla.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nesutikdamas, kad iš jo būtų priteistos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovas nurodė, jog ieškovui nebuvo būtinybės kreiptis į teismą, nes tvoros griovimo darbai buvo pradėti 2019 m. balandžio mėnesio pradžioje, galutinai baigti 2019 m. balandžio 17 d. demontuojant vartus. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina antstolio M. P. 2019 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (el. b. l. 31, 32), byloje pateiktos fotonuotraukos (el. b. l. 77-79, 84-93, 136-137), 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita faktūra (el. b. l. 41), 2019 m. balandžio 17 d. darbų atlikimo aktas (el. b. l. 142).
15. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes ir aplinkybėms pagrįsti pateiktus įrodymus, teismas laikė, kad 2019 m. balandžio mėnesio pradžioje atsakovui pradėjus ginčo tvoros griovimo darbus, ieškovui nebuvo faktinio pagrindo kreiptis į teismą dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
16. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, ieškovo teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos: 1000 Eur už ieškinio parengimą (el. b. l. 38-39) ir 400 Eur už dubliko surašymą (el. b. l. 124-125) ir 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio (18,75 Eur), neatlyginamos. Kadangi 300 Eur išlaidas rengiant 2019 m. sausio 31 d. pretenziją ir 95 Eur išlaidas, sumokėtas antstoliui, iš viso – 395 Eur, ieškovas patyrė iki kreipimosi į teismą, šios išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo.
17. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. ieškovui kreipiantis į teismą, faktinio pagrindo kreiptis į teismą atsakovui nebuvo, todėl atsakovo turėtos 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el. b. l. 106-107, 142-143) priteisiamos atsakovui iš ieškovo.
18. Atsižvelgiant į tai, kad šalims vienai iš kitos priteistinos priešpriešinės sumos, siekiant išvengti šalių konflikto, galimų vykdymo išlaidų, šios priešpriešinės sumos įskaitytinos ir atsakovui iš ieškovo priteistinos 105 Eur teisinės pagalbos išlaidos (500 Eur – 395 Eur).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
19. Atskiruoju skundu ieškovas A. Č. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17d. nutartį dalyje ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręsti iš esmės – priteisti ieškovui A. Č. iš atsakovo A. D. 1000 Eur patirtas atstovavimo išlaidas už 2019-04-11 ieškinio parengimą bei 400 Eur už 2019-09-09 dubliko parengimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Teismas neįsigilino į ieškinio pateikimo aplinkybes bei atsakovo elgesį prieš ir po ieškinio pateikimo teismui ir nepagrįstai bei šališkai vertino tik atsakovo 2019-08-01 atsiliepime bei 2019-09-26 triplike nurodytus teiginius, o ieškovo ieškinyje bei dublike išsakytus argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus laikė nepagrįstais. Teismas galimai buvo šališkas, nes 2019-04-19 priėmė nepagrįstą nutartį ir atsisakė priimti ieškinį, tuo galimai iš anksto susidarydamas nuomonę dėl ieškinio neteisėtumo ir jo nepagrįstumo. Ieškovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, 2019-04-23 pateikė atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismas 2019-07-02 nutartimi panaikino pirmos instancijos teismo nutartį, nurodydamas bendraturčių teisių pažeidimo klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
1.2. Atsakovas, atsiliepime į ieškinį bei triplike iš esmės pripažino savo neteisėtus veiksmus ir nurodė, kad tik 2019-04-17 galutinai išardė tvorą ir perkėlė ją į savo nuosavybės teise valdomą sklypą. Tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2019-04-12, o už ieškinio parengimą advokatas G. U. dar iki ieškinio pateikimo dienos t. y. 2019-04-10 išrašė ieškovui sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas 2019-04-11 advokatui apmokėjo 1000,00 Eur. Pastebėtina, kad 2019-04-10 atsakovas pamatęs, jog antstolio M. P. yra konstatuojamos faktinės aplinkybės dėl tvoros, jis tik tuomet suvokė galimus padarinius. Aukščiau nurodomos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo veiksmai negaunant iš bendraturčių pritarimo žemės sklypo dalies valdymui ir statinio statybai ikiteisminio proceso bei teisme metu, paties atsakovo buvo pripažinti kaip neteisėti ir atsiradę tik dėl jo kaltės, o ieškovas turėjo visapusišką pagrindą teikti ieškinį.
1.3. Nuo pirmojo kreipimosi į atsakovą t. y. 2017-12-04 dienos, iki pirmos raštiškos pretenzijos t.y. 2019-01-31 yra praėję beveik du metai, tačiau atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl jo neteisėtai pastatytos tvoros įteisinimo ar sutikimų gavimo naudotis savo reikmėms žemės sklypo plotu, gaunant iš bendraturčių sutikimus. Taip pat jis elgėsi pasyviai bei aplaidžiai, ignoruodamas vėlesnius prašymus. Ieškovui dar 2017 metais kreipiantis į atsakovą, jis ignoruodavo visus prašymus išardyti tvorą. Ieškovui 2017-12-04 kreipiantis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, jų parengtame 2017-12-22 atsakyme buvo nurodoma, kad pagal išdėstytas aplinkybes pareiškėjo teisių institucija negins, kadangi pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamos kompetencijos teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, ką ieškovas ir įgyvendino 2019-04-12 pateikdamas ieškinį Kauno apylinkės teismui.
1.4. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų svarbu atsižvelgti į šalių procesinį elgesį.
1.5. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nusprendė priteisti iš ieškovo priešpriešinio užskaitymo būdu atsakovui 105 Eur už jo patirtas teisines išlaidas
1.6. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Konkrečiu atveju akivaizdu, kad tik dėl ieškovo atkaklių bei proporcingų teisinių veiksmų įvertinant savo pažeistų teisių apimtį ir 2019-04-12 teikiant ieškinį teismui, atsakovas buvo priverstas išardyti tvorą bei tuo pripažinti savo neteisėtus bei kaltus veiksmus.
1.7. Galima pagrįstai konstatuoti, jog dalinis ieškinio reikalavimas iš atsakovo pusės buvo įvykdytas, ir tvora 2019-09-09 ieškovo dubliko surašymo dienai jau buvo galutinai išardyta t.y. iškelta iš 1/12 dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomo inžinerinės infrastruktūros 0,5711 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tik po kreipimosi į teismą atsakovas galutinai išardė tvorą, kas iš esmės reiškia ieškinio reikalavimų šioje dalyje pripažinimą. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas skundžiamoje nutartyje konkrečioje situacijoje neįvertino bylinėjimosi išlaidų priežastingumo, šalių apdairumo ir rūpestingumo.
1.8. Teismas remdamasis tik atsakovo paaiškinimais bei pateiktais dokumentais iš esmės sau prieštaraudamas nutartyje konstatavo, kad 2019-04-17 atsakovas išmontavo tvorą, o ieškinys pateiktas 2019-04-12, kuomet ieškovas nuo 2017 metų aktyviais veiksmais siekė, kad atsakovas pašalintų nelegalios statybos padarinius. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo visa tai nepaveikė ir 2019 m. balandžio mėnesį sužinojus, kad ieškinys pateiktas teismui, jis tik tuomet ėmėsi aktyvių veiksmų tvoros nugriovimui. Atsakovas apie ieškinio pateikimą teismui žinojo, kadangi ieškovo atstovui bendraujant su juo telefonu apie tai žodžiu jam buvo pranešta ir tai neneigia pats atsakovas.
Šalies argumentai
20. Atskiruoju skundu atsakovas A. D. prašo pakeisti skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš ieškovo atsakovui priteistas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą padidinti iki 500 Eur.
2.1. Ieškovo išlaidos už pretenzijos parengimą, išlaidos sumokėtos antstoliui nėra procesinio pobūdžio, kadangi ieškovas jas patyrė iki kreipimosi į teismą. Šių išlaidų ieškovas neprašė priteisti, o ir pirmosios instancijos teismas nepripažino su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, todėl negalėjo priteisti (paskirstyti) pagal CPK 94 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Ieškovo išlaidų rengiant 2019-01-30 pretenziją negalima pripažinti su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui nebuvo jo nurodyto faktinio pagrindo kreiptis į teismą. Todėl negalima spręsti apie ieškovo 2019-01-30 (1/8-9) pretenzijos pagrįstumą, o kartu ir išlaidų jai būtinumą.
2.3. Vien faktas, kad atsakovas perkėlė tvorą, kurią ieškovas reikalavo nugriauti, ieškovo reikalavimo pagrįstumo nepatvirtina. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su reikalavimu jis nesutinkantis, kadangi bendro sklypo naudojimo klausimą reikėtų spręsti visų bendrasavininkų sutarimu, tačiau bendrasavininkai pasyvūs, kiekvienas naudoja savo nuožiūra skirtingai ir savo reikmėms, tame tarpe ir pats ieškovas (malkoms sandėliuoti). Būtent ieškovas, kaip bendrą sklypą administruojančios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo užtikrinti išnaudojimą visų galimybių suderinti visų bendraturčių valią, nustatant vieningą tvarką dėl bendro sklypo naudojimo, jeigu toks poreikis būtų, tačiau jokių priemonių tam nesiėmė. Todėl jo veiksmai asmeniškai inicijuojant tariamo pažeidimo pašalinimą, išskiriant tik atsakovą, yra nesąžiningi ir prieštarauja visų bendraturčių kooperavimosi principui. Beje, ir minėtoje pretenzijoje ieškovas (jo atstovas) nurodo, kad jau yra patyręs išlaidas už advokato teisines paslaugas, kurias laiko materialiniu reikalavimu – nuostoliais, vadovaudamasis CK 6.249 str, 4 d. 3 p. nuostatomis.
2.4. Nebuvo būtinos ir išlaidos antstoliui dėl 2019-04-08 faktinių aplinkybių konstatavimo (1/31-32), kadangi ieškovas gyvendamas šalia turėjo matyti, kad jo tariamas pažeidimas šalinamas ir pagrindo nustatinėti tokias aplinkybes nėra.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. Č. prašo atmesti atsakovo A. D. atskirąjį skundą ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį dalyje bei pagal ieškovo A. Č. pateiktą atskirąjį skundą priteisti ieškovui iš atsakovo A. D. 1000 Eur patirtas atstovavimo išlaidas už 2019-04-11 ieškinio parengimą bei 400 Eur už 2019-09-09 dubliko parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Atmestinas atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas netinkamai pripažino 395 Eur išlaidas kaip procesines išlaidas. Tačiau teismas objektyviai neįvertindamas visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai ieškovui per mažai priteisė bylinėjimosi išlaidų.
3.2. Ieškovas gynė savo teises kaip fizinis, bet ne kaip juridinis asmuo, kuris manė jog asmeniškai jo teisės yra pažeidžiamos. Ieškovo inicijuota civilinė byla yra susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, jam be bendraturčių sutikimo (tame tarpe ir ieškovo) pritarimo naudotis 1/12 žemės sklypo dalimi savo reikmėms, kaip savo gyvenamosios teritorijos nuosavybės dalimi, atsakovui neteisėtai aptveriant žemės sklypo 1/12 dalį tvora ir tokiais veiksmais žemės sklypo dalį neteisėtai prisijungiant prie savo nuosavybės teise valdomo sklypo (duomenys neskelbtini).
3.3. Atsakovas manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, nepagrįstai atsisakant tenkinti jo prašymus dėl ginčo objektu tapusio žemės sklypo dalies naudojimosi, galėjo kreiptis į teismą. Be to, pats atsakovas trukdė bendrijos nariams priimti sprendimus, atitinkančius daugumos narių valią. Atsakovas tinkamai neatsiliepė į bendraturčių žodinius prašymus išsikelti tvorą iš bendraturčiams priklausančios ir valdomos 1/12 žemės sklypo dalies.
3.4. Atsakovas atskiruoju skundu iš esmės galutinai pripažino savo neteisėtus veiksmus. Bylos nagrinėjimo metu atsiliepime bei triplike atsakovas nurodė, kad tik 2019-04-17 galutinai išardė tvorą ir perkėlė ją į savo nuosavybės teise valdoma sklypą, kuomet antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas 2019-04-08, o ieškinys teismui pateiktas 2019-04-12, ir kuomet už ieškinio parengimą advokatas G. U. dar iki ieškinio pateikimo dienos t. y. 2019-04-10 išrašė ieškovui sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas 2019-04-11 advokatui sumokėjo 1000,00 Eur. Ieškovo teigimu 2019-04-08 atsakovas pamatęs, jog antstolio M. P. yra konstatuojamos faktinės aplinkybės dėl tvoros, suvokė galimus nepalankius jam padarinius ir tik tuomet dalimis pradėjo ardyti tvora.
3.5. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nusprendė priteisti iš ieškovo priešpriešinio užskaitymo būdu atsakovui 105 Eur už jo patirtas teisines išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Teismas, turėdamas susiformavusią nuomonę byloje, nes buvo atsisakęs priimti ieškinį, 2019 m. rugpjūčio 27 nutartimi nustatė pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas suprato, kad dėl to šalys patirs papildomų išlaidų. Todėl skundžiama teismo nutartis nepagrįsta.
3.7. Tik dėl ieškovo atkaklių bei proporcingų teisinių veiksnių, įvertinant savo pažeistų teisių apimtį ir 2019-04-12 teikiant ieškinį teismui, atsakovas buvo priverstas išardyti tvorą bei tuo pripažinti savo neteisėtus bei kaltus veiksmus.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. D. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui nebuvo faktinio pagrindo 2019-04-12 kreiptis į teismą, kadangi prieš tai vykdant ieškovo inicijuotą 2019-04-08 faktinių aplinkybių konstatavimą (tomas I / puslapiai 31-31), ieškovas, būdamas apdairus, turėjo matyti ir suprasti, kad jo ginčijama tvora yra nuardyta.
Atsiliepimas
4.2. Atsakovas nurodė, kad dar 2019-03-29 telefonu informavo ieškovo atstovą adv. U. apie ardomą tvorą. Ieškovas (ar jo atstovas) šios aplinkybės neneigė.
4.3. Tvora galutinai išardyta demontuojant jos vartus 2019-04-17, ką patvirtina ieškovo su tripliku pateiktas darbų perdavimo aktas, o tai reiškia, kad ieškovas, gyvendamas greta, šios aplinkybės negalėjo nepastebėti. Todėl ir vėlesni jo procesiniai veiksmai 2019-04-23 pateikiant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019-04-19 nutarties atsisakyti priimti ieškinį rodo, kad ieškovas nepaisant minėtų faktų piktnaudžiavo procesu, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, kadangi tęsė į ieškinio patenkinimą nukreiptus procesinius veiksmus. O tai prieštarauja dalyvaujančių byloje asmenų pareigų įgyvendinimo principams (CPK 7 str. 2 d.).
4.4. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas nuo 2017 metų nereaguoja į ieškovo raginimus. Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovas „turėjo suvokti savo pažeidimo esmę“, kai ieškovas kreipėsi į Statybos inspekciją. Tačiau taip ir nepaaiškino ką iš ieškovo ir Statybos inspekcijos surašinėjimo atsakovas turėjo suvokti.
4.5. Nepagrįsti ieškovo argumentai neva atsakovas pripažįsta pažeidimą, kadangi jį pašalino. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės, nevertino ieškovo reikalavimo pagrįstumo, todėl pagrindo daryti tokią išvadą negalima. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad kaip sklypą administruojančios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ėmėsi kokių veiksmų suderinti visų bendraturčių valią nustatant sklypo naudojimo tvarką ar inicijavo tariamo ieškovo pažeidimo pašalinimą. Todėl jo veiksmai asmeniškai inicijuojant tariamo pažeidimo pašalinimą, išskiriant tik atsakovą, yra nesąžiningi ir prieštarauja visų bendraturčių kooperavimosi principui.
4.6. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas 2019 m. balandį, jau sužinojęs apie ieškovo ieškinį, ėmėsi aktyvių veiksmų tvorai nugriauti. Atsakovas apie bylą informuotas tik 2019-07-12, kai gavo teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.
4.7. Ieškovo ginčijamos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingo dydžio. Nenurodyta kokia konkrečiai suma už kokias paslaugas (pvz. sąskaitoje bendrai įtrauktos atstovavimo paslaugos, konsultacijos, dokumentų teisinė analizė, duomenų apie kurių patyrimą nepateikta).
4.8. Ieškovo ginčijamos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės, o todėl, kad pats ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas, piktnaudžiavo teisminės gynybos teise, nors turėjo suvokti teisminės gynybos nebūtinumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta bei atsakovui A. D. iš ieškovo A. Č. priteista 105 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Ieškovas, sutikdamas su skundžiama nutartimi toje dalyje, kuria buvo pripažinta jam teisė į 300 Eur išlaidas, turėtas rengiant 2019 m. sausio 31 d. pretenziją, ir 95 Eur išlaidas, sumokėtas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso į 395 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, laiko nepagrįsta teismo išvadą tokios teisės nepripažinti dėl jo turėtų 1000 Eur atstovavimo išlaidų už 2019-04-11 ieškinio parengimą bei 400 Eur už 2019-09-09 dubliko parengimą. Ieškovas atskiruoju skundu neginčija teismo nutarties pripažinti atsakovui teisę į 500 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Atskiruoju skundu atsakovas nesutinka su teismo nutartimi pripažinti ieškovui teisę į 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už pretenzijos parengimą ir 95 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą atlyginimą.
27. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje.
28. Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 29 punktas). Taigi, bylą nutraukus atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.
29. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1575-790/2019). Todėl ieškovas, pateikęs nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą, nepagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kuomet byla išnagrinėjama iš esmės, taisyklėmis.
30. Sprendžiant dėl ieškovo atskirojo skundo, byloje nustatyta, kad jis 2019 m. sausio 31 d. parengė atsakovui raštišką pretenziją, kuria prašoma per dviejų mėnesių laikotarpį iškelti neteisėtai pastatytą tvorą iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 1/12 dalies teritorijos, kuri ribojasi su A. D. nuosavybės teise valdomu sklypu (duomenys neskelbtini) arba persikelti tvorą į savo nuosavybės teise valdomą sklypą. Nurodoma, kad neįvykdžius reikalavimo bus pradėtos teisminės procedūros.
31. 2019 m. balandžio 10 d. antstolis konstatavo faktines aplinkybes, protokole nurodė, kad sklypo (duomenys neskelbtini) tvora ir įvažiavimo vartai yra įrengti už sklypo (duomenys neskelbtini) ribos arčiau pravažiavimo kelio, dalis sklype esančios tvoros segmentų yra sudėti ant žemės. Ieškovas ieškinį pateikė teismui 2019 m. balandžio 12 d., už jo parengimą advokatas G. U. 2019-04-10 išrašė ieškovui 1000,00 Eur sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis 2019-04-11 apmokėjo.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio pateikimo dieną atsakovas nebuvo pateikęs atsakymo raštu į ieškovo 2019 m. sausio 31 d. pretenziją ir nurodęs, kad reikalavimus įvykdys per tam tikrą terminą geruoju. Aplinkybės, kad 2019 m. balandžio 12 d. nebuvo įvykdyti visi 2019 m. sausio 31 d. pretenzijoje nurodyti reikalavimai neneigia ir pats atsakovas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, naudojosi netinkamai ir turėtų prisiimti riziką dėl savo bylinėjimosi išlaidų neatlygintinumo.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo gali pasirinkti kaip ginti savo teises bei kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis). Ieškovo ieškinio pateikimo metu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, egzistavo ieškovo ir faktinis, ir teisinis pagrindas kreiptis į teismą. Ieškovas pagrįstai atskirajame skunde nurodė, kad tik po kreipimosi į teismą atsakovas galutinai išardė tvorą, iš esmės pripažindamas ieškovo pareikštą reikalavimą. Tuo tarpu atsakovo nurodytos aplinkybės, kad tvora ilgą laiką nebuvo pašalinta, nes su reikalavimu jis nesutiko, kad bendro sklypo naudojimo klausimą reikėtų spręsti visų bendrasavininkų sutarimu, nepaneigia ieškovo pasirinkimo teisės kaip ginti savo pažeistas teises, kurių pažeidimą atsakovas pašalino tik ieškovui pasikreipus į teismą su ieškiniu.
34. Jau minėta, kad už ieškinio parengimą ieškovas turėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių (maksimalus dydis – 2316,17 Eur (926,7 Eur x 2,5), todėl jo atskirąjį skundą šioje dalyje tenkinant, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovui (CPK 98 straipsnis).
35. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti išlaidų už dubliko parengimą, apeliacinės instancijos teismas vertina tolimesnius ieškovo procesinius veiksmus ir atsakovo nurodytas aplinkybes bei jo procesinį elgesį byloje. Ieškovui 2019 m. balandžio 12 d. pateikus ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė jį priimti. Ieškovas 2019 m. balandžio 23 d. teismui pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, kuri Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1185-587/2019 buvo panaikinta ir ieškovo ieškinio dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir bendraturčių teisių pažeidimo priėmimo klausimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. liepos 8 d.
36. 2019 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas atsakovo A. D. atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis nurodė, kad tvora nugriauta kovo mėnesį, o vartai galutinai demontuoti 2019 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui ši nutartis buvo įteikta 2019 m. rugpjūčio 28 d., tačiau jis rengė ir 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė, kad jo vertinimu pagal turimus duomenis, atsakovas viską galutinai išardė 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje.
37. Vertinant šios nutarties 35 ir 36 punktuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad dar iki ieškinio priėmimo 2019 m. liepos 8 d. ir bylos iškėlimo ieškovas galėjo pasinaudoti procesine galimybe kreiptis į teismą su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Tuomet byloje būtų nesusidarę atsakovo turėtos 500 Eur išlaidos už atsiliepimų į ieškinį ir dubliką parengimą, o ieškovas būtų nepatyręs 400 Eur dubliko parengimo išlaidų, kurias patyrė dėl savo neapdairumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų nepriteisė ir pakeisti skundžiamą nutartį šioje dalyje nėra pagrindo. Esant tokiam byloje nustatytų aplinkybių vertinimui, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo 500 Eur atstovavimo išlaidų atsiradimo priežastimi yra ieškovo netinkamas procesinis elgesys, laiku nepateikus teismui pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovo ir nėra pagrindo skundžiamą nutartį šioje dalyje pakeisti.
38. Iš atsakovo atskirojo skundo matyti, kad jis nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi priteisti ieškovui iš atsakovo 300 Eur išlaidas rengiant 2019 m. sausio 31 d. pretenziją ir 95 Eur išlaidas, sumokėtas antstoliui. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovo išlaidos už pretenzijos parengimą, išlaidos sumokėtos antstoliui nėra procesinio pobūdžio, kadangi ieškovas jas patyrė iki kreipimosi į teismą. Ieškovo išlaidų rengiant 2019-01-30 pretenziją negalima pripažinti su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovui nebuvo jo nurodyto faktinio pagrindo kreiptis į teismą. Todėl negalima spręsti apie ieškovo 2019-01-30 (1/8-9) pretenzijos pagrįstumą, o kartu ir išlaidų jai būtinumą. Nebuvo būtinos ir išlaidos antstoliui dėl 2019-04-08 faktinių aplinkybių konstatavimo (1/31-32), kadangi ieškovas gyvendamas šalia turėjo matyti, kad jo tariamas pažeidimas šalinamas ir pagrindo nustatinėti tokias aplinkybes nėra.
39. CPK 88 straipsnyje reglamentuota kas laikytina išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu gali būti pripažintos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 10 punktas). Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti). CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad išlaidos, sumokėtos antstoliui, nėra procesinio pobūdžio. Pastebėtina, kad minėtas išlaidas ieškovas patyrė siekdamas įrodyti savo pažeistas teises, o pretenziją rengė tam, kad atsakovas pašalintų daromą ieškovo teisių pažeidimą, šiam nesikreipus į teismą. 2019 m. sausio 31 d. raštiškoje pretenzijoje atsakovui buvo nustatytas net dviejų mėnesių laiko tarpas pašalinti pažeidimą, tačiau per šį terminą atsakovas pažeidimo nepašalino ir į pretenziją neatsakė. Todėl išlaidos, turėtos už pretenzijos parengimą, laikytinos būtinomis išlaidomi. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neprašė priteisti išlaidų už pretenzijos parengimą bei išlaidų, sumokėtų antstoliui. Ieškovas šį reikalavimą išdėstė prašyme dėl reikalavimo dalies atsisakymo.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus apeliantų argumentus, kurie galėjo turėti reikšmės galutiniam klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl kitų argumentų, kurie nėra susiję su sprendžiamu klausimu, plačiau nepasisako.
41. Apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, iš dalies tenkinant ieškovo atskirąjį skundą, bei atmetant atsakovo atskirąjį skundą (CPK 337 straipsnio 4 dalis).
42. Pripažinus ieškovui teisę į 300 Eur išlaidas, rengiant 2019 m. sausio 31 d. pretenziją atsakovui, 95 Eur išlaidas, sumokėtas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, ieškovas turėjo 1395,00 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo. Atsakovas turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kurios priteistinos iš ieškovo. Atlikus priteistų vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteisiama 895 Eur (1395 Eur - 500 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 895 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.