- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1185-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06490-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- A. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12549-962/2019 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui A. D. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir dėl bendraturčio teisių pažeidimo negaunant pritarimo žemės sklypo dalies valdymui ir statinio statybai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. D. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti (išmontuoti) atsakovui A. D. priklausančią tvorą, pastatytą bendraturčiams priklausančiame inžinerinės infrastruktūros 0,5711 ha žemes sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, bei besiribojančią su atsakovo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, ir priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir jį su priedais grąžino ieškovui. Išaiškino ieškovui teisę dėl ieškinyje keliamų reikalavimų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.
3. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 8 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos). Statybos valstybinė priežiūra apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, vykdomos statybos teisėtumo tikrinimą ir kt. (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Ieškovui nepateikus duomenų apie tai, kad kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl ieškinyje nurodytos statybos patikrinimo ir esant nurodytuose įstatymuose numatytai savavališkos statybos nustatymo ir jos padarinių šalinimo tvarkai, teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas sprendė, jog statybos neteisėtumą konstatuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, ir nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, kuris įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui ir inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia anksčiau nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarka (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 32 straipsnis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas A. Č. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
4.1. apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialios ir proceso teisės – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies normas. Mano, kad pagal suformuluotą faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą ieškovas, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 11 dalimi, turėjo pagrindą kreiptis tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį nagrinėti teisme, akcentuodamas įstatymo nuorodą dėl savavališkos statybos ištyrimo pavaldumo.
4.2. Teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nesuteikęs galimybės pašalinti ieškinio trūkumus CPK 138 straipsnio nustatyta tvarka.
5. 2019 m. birželio 18 d. apeliantas į bylą pateikė papildomą rašytinį įrodymą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (15.30)- KL2-1099, kuris dėl objektyvių priežasčių – savalaikio nesuradimo – nebuvo pateiktas nei kartu su ieškiniu, nei kartu su atskiruoju skundu. Prašo jį prijungti prie bylos, nurodo, kad šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad ieškovas dar iki ieškinio pateikimo teismui bandė apginti savo teises ginčo sprendimo ne teisme tvarka, t. y. kad ieškovas asmeniškai savo ir bendrijos „Garšvės namai“ vardu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su pranešimu (skundu) dėl neteisėtos tvoros statybos bendrosios nuosavybės teise dvylikos bendrasavininkių valdomame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Iš minėtos institucijos tuo metu buvo gautas atsakymas, kad skundas nebus nagrinėjamas, ieškovui pasiūlant savo teises įstatymo nustatyta tvarka ginti teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
Dėl naujų įrodymų pateikimo į bylą
7. Po to, kai byloje buvo pateiktas atskirasis skundas, apeliantas pateikė į bylą papildomą rašytinį įrodymą – 2017 m. gruodžio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. (15.30)-KL2-1099. Apeliantas nurodė, kad šio rašytinio įrodymo kartu su ieškiniu ir su atskiruoju skundu nepateikė dėl objektyvių priežasčių – dėl to, jog laiku nerado šio dokumento. Prašo šį rašytinį įrodymą priimti ir vertinti sprendžiant byloje kilusį klausimą.
8. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
9. Susipažinus su pateiktu nauju rašytiniu įrodymu, nustatyta, kad bendrija „Garšvės namai“ 2017 metais kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl ginčo statinio statybos teisėtumo patikrinimo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame rašytiniame įrodyme nurodyta, kad, patikrinus pateiktą informaciją vietoje, nustatyta, jog sklype (duomenys neskelbtini) Kaune, yra statoma medinių lentų aklina tvora, kuri priskiriama nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, o galimas teisės aktų pažeidimas vykdant aptariamo statinio statybą priskirtinas prie mažareikšmių pažeidimų, kurie Inspekcijoje, vadovaujantis rašte nurodytu reglamentavimu, nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas. Susipažinus su pateiktu nauju rašytiniu įrodymu, nustatyta, kad jis yra susijęs su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pasinaudojimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinį skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti būtent CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nenustatęs termino galimiems ieškinio trūkumams pašalinti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pateiktas naujas rašytinis įrodymas turi įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme nagrinėtiną klausimą, apelianto pateiktas rašytinis įrodymas prijungtinas prie civilinės bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdamas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nesuteikęs galimybės pašalinti ieškinio trūkumus CPK 138 straipsnio nustatyta tvarka. Be to, mano, kad pagal suformuluotą faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalimi, turėjo pagrindą kreiptis tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą.
11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494-943/2019).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. sprendė, kad ieškovas nesinaudojo šiai bylų kategorijai įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tačiau šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nenustatęs ieškovui termino galimiems ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iškilus abejonei, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės (aptariamu atveju – ar asmuo, kuris teismui pateikė ieškinį, pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka), tikslinga yra nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei pasiūlyti nurodyti trūkstamas faktines aplinkybes ir pateikti trūkstamus rašytinius įrodymus, ir tik tada vertinti, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, aptariamu atveju – vertinti, ar buvo tinkamai pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nenustatė termino galimiems ieškinio trūkumams šalinti ir nesudarė galimybės apeliantui nurodyti faktinių aplinkybių bei pateikti rašytinių įrodymų, susijusių su ginčo sprendimu ne teismo tvarka.
13. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi ir tuo pagrindu, jog pagal suformuluotą faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą ieškovas turėjo pagrindą kreiptis tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamoje nutartyje negali sutikti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalis numato, kad į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis šio straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Šiais atvejais teismas gali priimti sprendimą, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje. Teismas jame gali nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovo lėšomis. Apelianto pateiktas naujas rašytinis įrodymas – 2017 m. gruodžio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas Nr. (15.30)-KL2-1099 – patvirtina, jog aptariamu atveju, reikalavimas konstatuoti ginčijamo statinio statybos neteisėtumą ne teismo tvarka nebuvo iš viso nagrinėjamas vadovaujantis pateiktame rašytiniame įrodyme nurodytu teisiniu reglamentavimu. Be to, ieškovui išaiškinta teisė savo teisėtus interesus ir galimai pažeistas teises ginti tiesiogiai kreipiantis į teismą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, jog pagal suformuluotą faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą ieškovas turėjo pagrindą kreiptis tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovui termino galimiems ieškinio trūkumams pašalinti, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas taikė netinkamai ir pakankamai formaliai, todėl be pagrindo atsisakė priimti ieškovo ieškinį nagrinėti teisme. Darytina išvada, jog yra pagrindas skundžiamą 2019 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas ir prijungtas prie bylos naujas rašytinis įrodymas, turintis įtakos vertinant ieškinio priėmimo klausimą, panaikinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. Č. ieškinio atsakovui A. D. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir bendraturčių teisių pažeidimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.