- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 2-494-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00016-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, likviduotos A. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjas - A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės BAB „Ūkio bankas“ patirtus 250 614 Eur dydžio nuostolius ir priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad prašomus priteisti nuostolius sudaro 1995 m. sausio 17 d. Ūkinio Teismo sprendimo pagrindu AB „Ūkio bankas“ naudai priteistos ir išieškotos sumos: iš ieškovo senatvės pensijos išieškota 4 892 Eur suma, 5 proc. dydžio kompensacinės palūkanos už trejus metus – 734 Eur; nurašytos 59 940 Eur lėšos iš A. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, 5 proc. dydžio kompensacinės palūkanos už 19 metų – 56 943 Eur; 5 proc. dydžio kompensacinės palūkanos už 19 metų nuo bankui įkeisto turto vertės – 128 105 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo likviduotos A. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo A. P. ieškinį atsakovei BAB „Ūkio bankas“ dėl nuostolių atlyginimo.
4. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius, reikalavimus grindžia kvestionuodamas Ūkinio Teismo 1995 m. sausio 17 d. priimtą sprendimą, kuriuo iš ieškovo (A. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei AB „Ūkio bankas“ buvo priteista atitinkama piniginė sumą, kuri, vykdant priimtą sprendimą, buvo išieškota antstolių. Atsižvelgęs į tai teismas nusprendė, kad šiuo atveju ieškovas (jo teisių perėmėjas), pareikšdamas ieškinį atsakovei (išieškotojai) dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išieškotų sumų priteisimo, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo, likviduotos A. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo - A. P. pateiktą ieškinį. Taip pat prašė pridėti prie bylos pateiktus rašytinius įrodymus.
6. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad skundžiama nutartimi atsisakius priimti ieškovo ieškinį buvo pažeista jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą ir užkirstas kelias apginti pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 ir 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė įrodymus ir prašo juos priimti. Nurodo, kad šie dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, tačiau ieškinį atsisakius priimti, kartu su juo pateikti dokumentai buvo grąžinti ieškovui. Apeliantas, mano, kad kartu su ieškiniu pateikti ir jam grąžinti įrodymai turi reikšmės vertinant byloje kilusį klausimą, todėl prašo juos priimti ir vertinti sprendžiant byloje kilusį klausimą.
9. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
10. Apeliantas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui, pateikė jo ieškinyje dėstomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri be kita reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Kadangi šiuo atveju apelianto pateikti įrodymai neturi įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme nagrinėtiną klausimą (šioje byloje sprendžiamas tik procesinis klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį ir byloje kilęs ginčas šioje byloje nėra vertinamas), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.
Dėl apelianto teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo
11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
12. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, atsisakė ji priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nurodęs, kad juo yra kvestionuojamas Ūkinio teismo 1995 m. sausio 17 d. sprendimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti. Kaip matyti iš ieškinio turinio, juo keliamas reikalavimas dėl žalos (nuostolių), sukeltos, ieškovo teigimu, neteisėtais BAB „Ūkio bankas“ veiksmais, atlyginimo, ir tokio pobūdžio ginčai, nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjo ieškinio pagrindas nėra tiksliai ir nuosekliai išdėstytas (iš ieškinio pagrindo negalima tiksliai nustatyti ginčo ribų pagal pareikštą reikalavimą), dalis ieškiniu reiškiamų reikalavimų gali būti susiję ir Ūkinio teismo 1995 m. sausio 17 d. sprendimu išspręstais klausimais, tačiau šis trūkumas, identifikavus, kokio rezultato siekiama pareikštu ieškiniu ir kokią pažeistą teisę siekia apginti pareiškėjas, sudaro pagrindą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tokiu būdu suteikiant ieškovui galimybę tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir pašalinti kliūtis iškelti bylą bei pasinaudoti teise į teisminė gynybą, o ne atsisakyti priimti ieškinį. Be to, pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjęs teismas iš esmės pats pripažino, kad pareiškėjas turi galimybę, pasirinkęs tinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą, ginti savo teises ar teisėtus interesus CPK nustatyta tvarka, tačiau trūkumų šalinimo instituto netaikė.
16. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka netinkamai pritaikęs ir išaiškinęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bei ieškinio priėmimo klausimą išsprendęs pakankamai formaliai, yra pagrindas skundžiamą 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo likviduotos A. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo - A. P. ieškinio atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ dėl nuostolių atlyginimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.