Tauragės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui M. Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, nurodė, kad prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnaus L. Š. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Paaiškino, kad vaiko poreikiams išleidžia pakankamai daug, pateiktoje poreikių lentelėje kai kurios sumos yra netgi pamažintos. Kiekvieną savaitę veža vaiką į lietuvių kalbos pamokas, už 1 val. pamoką sumoka 10 Eur. Per savaitę į lietuvių kalbos pamokas vaikas eina tris ar keturis kartus. Jis pastoviai turi važiuoti į psichologines konsultacijas Klaipėdoje, nes vaikas žaloja save, yra agresyvus. Šiuo metu laukia eilėje pas vietinį psichologą. Šilalėje kineziterapeuto pamoka kainuoja 9 Eur, dar reikia pirkti kuponą, kad galėtų naudotis baseinu. Kainuoja ir vaistai, smegenų veiklą gerinantys vitaminai, nes ne visus vaistus kompensuoja ligonių kasos. Vitaminus siunčiasi iš užsienio, nes tokių Lietuvoje nėra. Avalynė ir rūbai labai dažnai keičiami, nes vaikas juos sudrasko, todėl 200 Eur suma per mėnesį vaiko išlaidoms yra labai maža. Poreikis lėšoms, skirtoms vaiko specialiems poreikiams tenkinti atsirado nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovė neseniai įsidarbino „N“ parduotuvėje, todėl nežino koks bus atlyginimas, sakė, kad gaus nuo 500 iki 600 Eur atlyginimą su galimybe didėti. Anksčiau dirbo transporto įmonėje, ten gaudavo 500-600 Eur. Vaikas mokykloje būna nuo 8 iki 13-14 val., po mokyklos jis būna pas ieškovės mamą. Yra vieniša, turi du nepilnamečius vaikus. Kito vaiko tėvas teikia išlaikymą po 250 eurų kas mėnesį ir kitaip padeda kaip gali. Nuomojasi namą, moka už nuomą 200 Eur, komunalinius mokesčius. Vaikas turi telefoną, nes būtina su juo kontaktuoti. Čekių už privačias pedagogų paslaugas negali pateikti, nes jų neišduoda, čekių iš plaukimo baseino nerinko. Vaiko gyvybės draudimui per mėnesį išleidžia 25 Eur, gimtadieniams - po 20 Eur per mėnesį. Vaikas mokymo įstaigoje maitinimo negauna, kasdien pavalgymui duoda po 2,5 Eur. Perka ir alerginius vaistus, purškalą į nosį, nes vaikas alergiškas. Iš valstybės gauna 260 Eur vaiko neįgalumo pašalpą, 68 Eur vaiko pašalpą ir 215-216 Eur globos pašalpą. Vaikas eina ir į nemokamus būrelius mokykloje. Papildomai lanko šokių būrelį, už kurį reikia mokėti. Iš klasės fondo perkami įvairūs reikmenys mokiniams. Utenoje pas močiutę praeitą vasarą vaikas buvo apie du mėnesius – tą kartą jam pinigų neįdėjo, šią vasarą nebuvo. Vaikas mokosi kartu su visais kitais vaikais, mokykloje jam neduoda jokių lengvatų.

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymai numato imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti vaikus. Sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Konkrečią išlaikymo sumą nustatys teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 d. numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nepilnamečio L. Š., tėvai yra ieškovė V. P. ir atsakovas M. Š. (b. 1. 3). Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis L. Š. gyvena kartu su ieškove, šalys kartu negyvena nuo 2016 m. sausio mėnesio. Iki 2018 m. šalys gyveno Anglijoje. 2018 m. gruodžio mėnesį ieškovė grįžo iš Anglijos į Lietuvą, o atsakovas į Lietuvą sugrįžo 2019 m. sausio mėnesį. Taip pat nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas gera valia išlaikymą vaikui teikė, bet nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. jis išlaikymo sūnui neteikė. Vėliau lėšas vaikui išlaikyti - po 100 Eur už atsakovą mokėjo jo motina S. Š. (b. l. 34-38). Išlaikymas vaikui iš atsakovo nėra priteistas. Šalių sūnui L. Š. nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 5 d. nustatytas neįgalumas ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 53, 54).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui L. Š. po 580 Eur per mėnesį. Teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad iš atsakovo būtų priteista vaiko išlaikymui po 300 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties gali teikti po 150 Eur išlaikymą, jo atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovas sutiktų mokėti po 200 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui.

Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Iš ieškovės pateikto paaiškinimo dėl vaiko poreikio matyti, kad jie nurodyti ir paskaičiuoti pagrįstai ir yra orientuoti tik į būtiniausius vaiko poreikius. Ieškovė šiuo metu dirba (nuo 2019 m. lapkričio 18 d. dirba UAB „N“), gaunamas atlyginimas sieks nuo 500 iki 600 Eur. Nustačius sūnui L. Š. neįgalumą 2019 m. rugsėjo 6 d., ieškovė gauna 260 Eur vaiko neįgalumo pašalpą, 68 Eur vaiko pašalpą ir 215-216 Eur globos pašalpą. Ieškovė nėra sudariusi santuokos su kitu asmeniu, turi kitą išlaikytinį nepilnametį vaiką. G. T. r. sav., nuomoja namą. Atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. dirba UAB „K. C.“, už spalio mėnesį gautas atlyginimas 621,22 Eur. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 24 d. sudarė santuoką su M. Z.. Turi kitą išlaikytinį, 2018 m. birželio 27 d. J. K. gimusį sūnų R. Š. (b. l. 19-20). Atsakovas su šeima gyvena Utenos r. sav., pas savo tėvus (b. l. 21, 22). Atsakovo ar jo sutuoktinės vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Atsakovo sutuoktinė nedirba, augina vaiką. Pagrįstų duomenų, kad atsakovas turi veikiančią įmonę J. K., kaip teigia ieškovė, byloje nėra. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų, nėra.

Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų, jam nustatyta negalia dėl įvairiapusio raidos (vaikystės autizmas) sutrikimo, taip pat diagnozuota alerginė sloga. Jam medikai rekomenduoja pritaikyti lietuvių kalbos bei pasaulio pažinimo bendrąsias programas, teikti logopedo, socialinio darbuotojo, psichologo pagalbą, ugdyti socialinius įgūdžius ir kt., naudoti vaistus ir vitaminus (b. l. 60-70).

Bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu duotais šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių gaunamos pajamos yra panašios. Abu dirba, gaunamas atlyginimas skiriasi nedaug, turi išlaikytinių, ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas 4460 Eur vertės, ji nuomojasi būstą, o atsakovas gyvena su šeima pas tėvus.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, įvertinant sūnaus negalią, jai tenka ne tik finansinė našta užtikrinti būtinus vaiko poreikius, bet ir pareiga jį slaugyti, auklėti, užtikrinti tinkamą jo lavinimą tenkinant specialiuosius vaiko poreikius, bei spręsti kitus vaiko priežiūros klausimus, kas reikalauja ne tik materialinių, bet ir didelių laiko sąnaudų, eliminuoja jai galimybę laiko skirti asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovas nuo šių klausimų sprendimo yra nusišalinęs visiškai, taigi, plačiąja prasme, ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, nes savo, kaip mamos pareigas tenkinant specialiuosius ir įprastinius vaiko poreikis ji atlieka nepriekaištingai, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda. Iš pridėtos vaiko poreikių lentelės (b. l. 4) matyti, kad kasmėnesinės išlaidos sūnaus L. išlaikymui sudaro 1157 Eur. Sutiktina su atsakovo atstovės pozicija, kad išlaidos būsto nuomai turėtų būti dalijamos iš jame gyvenančių asmenų skaičiaus, vienok akivaizdu, kad vaiko poreikiai šiuo atveju yra žymiai didesni nei negalios neturinčių vaikų įprastiniai poreikiai – tai įrodo ir aplinkybės, kad plaukimo treniruotės su atitinkamu specialistu kainuoja kas mėnesį 150 Eur, lietuvių kalbos pamokos – 100 Eur, psichologo konsultacijos – 160 Eur. Ieškovė nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertinant į bylą pateiktas medikų rekomendacijas bei praktikoje nusistovėjusią analogiškų paslaugų kainą, teismas neabejoja, kad ieškovė realiai patiria panašaus dydžio išlaidas specialiesiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas neturi duomenų apie atsakovo ligą ar kitas priežastis, trukdančias jam susirasti darbą, galintį užtikrinti savo ir vaikų poreikių patenkinimą – ieškovė nurodė, kad gyvenant J. K. jis vairavo vilkiką, turi atitinkamą vairuotojo kvalifikaciją. Šis darbas pakankamai gerai atlyginamas Lietuvoje, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų paklausa darbo rinkoje yra didelė, todėl darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą – jo atstovės argumentas, kas to nedaroma todėl, kad reikia rūpintis kitu naujagimiu, laikytinas nepagrįstu, nes atsakovo sutuoktinė nedirba, taigi ji gali tinkamai pasirūpinti vaiku kol sutuoktinis dirba.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį ir padarytą išvadą, kad šalių turtinė padėtis panaši, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka didesnė atsakomybės dalis rūpinantis vaiku, atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismo vertinimu, ieškinys dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies - iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis išlaikymas priteisiamas nuo 2019 m. spalio 8 d. (nuo ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, o ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Toks išlaikymo dydis iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Įvertinant aplinkybę, kad atsakovo motina 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesiais yra sumokėjusi po 100 E. L. Š. išlaikymui už atsakovą, už šiuos mėnesius iš atsakovo priteistinas išlaikymo sūnui Lukui dydis nustatytinas po 150 Eur.

Nors pagal nusistovėjusią praktiką teismas neįtraukia į vaiko išlaikymui skirtinas lėšas jo gaunamas tikslines išmokas, lyginant ieškovės nurodytą vaiko kasmėnesiniams poreikiams reikalingą sumą su priteistina iš atsakovo suma vaiko išlaikymui, akivaizdu, kad ieškovės disponuojama sūnui L. išmokama šalpos neįgalumo pensija bei priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija iš esmės visa bus panaudota vaiko būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl šios išmokos negalės būti kaupiamos ateičiai kitiems vaiko poreikiams tenkinti.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo ar nepilnai vykdo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, apimantį laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d., po 200 Eur per mėnesį, t. y. iš viso 7200 Eur. Atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus ir ieškovė patvirtino, kad atsakovas gera valia mokėjo ieškovei sūnaus išlaikymui iki 2019 m. sausio 1 d. sumą, artimą ieškinyje nurodytai 200 Eur. Nustatyta, ir šalys patvirtina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. atsakovas išlaikymo sūnui iš vis neteikė. Nuo 2019 m. liepos 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui ir po to iki 2019 m. lapkričio 2 d. už atsakovą vaiko išlaikymui lėšas po 100 Eur per mėnesį mokėjo motina S. Š., viso sumokėta 560 Eur (b. l. 75-80). Atsakovas su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo sutinka iš dalies, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 150 Eur per mėnesį, dėl tuo metu buvusios jo sunkios finansinės padėties, kadangi nedirbo.

Esant minėtoms aplinkybėms laikytina, kad atsakovas iš dalies teikė savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą, todėl priteistinas išlaikymo sūnui įsiskolinimas mažintinas - iš atsakovo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. priteistina po 200 Eur per mėnesį, o už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. – po 100 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą (už rugsėjo mėnesį – 40 Eur, nes tą mėnesį sumokėta 160 Eur) – iš viso 1440 Eur (200 Eur x 6 mėn.=1200 + 100 Eur x 2 mėn.=300 Eur+ 40 Eur x 1 mėn.) (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidas valstybei už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, įvertinant teismo priteistų sumų dydį, sudaro 133 Eur ((250 X 12 + 1440) X 0,03) žyminis mokestis. Nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ieškovė atleista. Įvertinant atsakovo procesinį elgesį, tai yra aplinkybę, kad jis sutinka mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą sūnui, proceso metu padidino mokėtinas sumas, tai yra sutiko mokėti daugiau, nei nurodė atsiliepime į ieškinį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos sumos išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dalyje iki 50 Eur (CPK 93 str. 4 d.). Iš atsakovo taip pat priteistina 6,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - iš viso 56,89 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 473 Eur, t. y. 440 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 33 Eur už dokumentų vertimą (b.l. 82). Įvertinant aplinkybę, kad iš anglų kalbos versti dokumentai teismui neturi įrodomosios vertės apie atsakovo gaunamas pajamas, už dokumentų vertimą ieškovės patirtos išlaidos nepriskirtinos prie priteistinų jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 300 Eur už procesinių dokumentų parengimą (b. l. 81).

Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas, įvertinus aplinkybę, kad teismas patenkino 45 proc. pradinio ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 198 Eur (440 Eur x 45 proc.). Atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 165 Eur (300 Eur x 55 proc.) Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 33 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 8 d., iki L. Š. pilnametystės - už 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesius po 150 Eur, o vėliau - po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1440 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą jo sūnui L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 Eur (trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 56,89 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.