Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. B., J. B., B. K., J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. patikslintą ieškinį atsakovams J. B. (J. B.), S. B. (S. B.), B. K., J. S., E. M., E. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat pagal atsakovų S. B. (S. B.), J. B. (J. B.), B. K., J. S. patikslintą priešieškinį ieškovei L. P., atsakovams E. M., E. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį ieškovei L. P., atsakovams J. B. (J. B.), S. B. (S. B.), B. K., J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys S. N., Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, kurį vėliau patikslino, prašydama, nustatyti sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,5791 ha, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą matininko Z. R. 2024 m. vasario 7 d., nustatant, kad: ieškovė naudojasi sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (405 kv. m.), taškais: 32, 33, 34, 62, 61, 60, 59, 58, 57, 56, 69, 68, 67, 66, 65, 64, 63, 70, 19, 20, 73, 72, 71, 32; Lietuvos Respublikai priskiriama sklypo dalys, pažymėtos indeksais A1(290), A2(1911), apibrėžtos taškais: 27, 28, 29, 30, 31, 79, 78, 77, 76, 75, 80, 27 (A1); 1, 2, 40, 46, 81, 82, 47, 11, 12, 13, 49, 41, 39, 42, 36, 37; J. B. priskiriamos sklypo dalys, pažymėtos indeksais C (263), I (55), taškais: 44, 51, 50, 52, 53, 54, 55, 43, 44 (C); 36, 37, 38, 42, 39, 48, 41, 44, 43, 45, 36 (I); S. B. priskiriama sklypo dalis, pažymėta indeksu D (318), taškais: 34, 35, 36, 45, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 34; B. K. priskiriamos sklypo dalys, pažymėtos indeksais E (527) ir I (110), taškais: 49, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 70, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 56, 55, 54, 53, 52, 50, 51, 44, 41, 49 (E), 36, 37, 38, 42, 39, 48, 41, 44, 43, 45, 36 (I); J. S. priskiriama sklypo dalis, pažymėta indeksais F(1) (89), F(2) (549), taškais: 20, 21, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 31, 32, 71, 72, 73, 20 (F1); 9, 10, 11, 47, 82, 83, 9 (F2); E. M. priskiriama sklypo dalis, pažymėta indeksu G (273), taškais: 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 80, 75, 74, 21; E. M. priskiriama dalis, pažymėta indeksais H (1001), taškais: 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 83, 82, 81, 46, 40, 2; Priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimų pagrindas.

2. Ieškovė nurodo, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas, sklypas), dalinės nuosavybės teisėmis valdomas ieškovės ir atsakovų. Sklype yra registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis namas dalinės nuosavybės teisėmis valdomas ieškovės ir kai kurių atsakovų: ieškovė valdo 7/100; atsakovai B. K. 22/100; E. M. 11/50; J. S. 11/100; S. N. 38/100 dalis gyvenamojo namo. Sklype yra įregistruoti: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdomi S. B., pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdomi B. K., kiemo statinių 1/5 dalis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdoma E. M.. Tarp sklypo bendraturčių kyla ginčų dėl sklypo naudojimo. Ieškovei pusę priklausančios sklypo dalies valdė kiti bendraturčiai. Ji ilgą laiką naudojosi tik dvejais arais žemės, nors pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ieškovė turi teisę naudotis kiek daugiau nei keturiais arais sklypo dalies. Siekiant išspręsti sklypo bendrasavininkų ginčus bei pasiekti aiškumą dėl sklypo naudojimosi, ieškovės užsakymu parengtas sklypo naudojimosi tvarkos planas, kuris iš esmės atitinka šalių susiformavusį faktinį sklypo naudojimą. Visiems bendraturčiams sudarytos sąlygos patekti iki jiems priskiriamų sklypo naudojimosi dalių. Planas parengtas atsižvelgiant į bendraturčių naudojamas gyvenamojo namo dalis, į naudojamus ūkinius pastatus, žemės dalis sodui ir daržui. Šis planas buvo patikslintas atsižvelgus į atsakovų pastabas, 2024 m. sausio 30 d. planą, nurodytus siūlymus ir ieškovė, patikslinusi ieškinio dalyką, naudojimosi tvarką prašo patvirtinti parengtą 2024 vasario 7 d. planą. Ieškovė siekia, kad ji galėtų naudotis jai priklausančiu 4,05 aro žemės sklypu vienoje vietoje, prie gyvenamojo namo, kaip nurodyta jos pateiktame plane. Ieškovė pareiškime dėl ieškinio dalyko tikslinimo pažymėjo, kad pagal ieškovės teikiamą patikslintą planą bendro naudojimo žemė, pažymėta indeksu „I“, skirta pravažiavimui, 3 metrų pločio, siekiant kuo racionaliau naudoti atsakovams tenkančias sklypo dalis tam, kad visi bendraturčiai patektų iki savo sklypo dalių. Pagal ieškovės teikiamą parengtą 2024 m. vasario 7 d. planą sklypo dalys, pažymėtos indeksais A(1), D, G, H, F(1), F(2), atitinka uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ parengto 2022 m. vasario 24 d. sklypo naudojimosi tvarkos plano duomenis. Taip pat pagal 2024 m. vasario 7 d. planą sklypo dalys, pažymėtos indeksais A(1), D, G, F(1), atitinka 2024 m. sausio 30 d. sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą.

3. Atsakovai S. B., J. B., B. K., J. S. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. sklypo naudojimosi tvarkos planas yra neteisingas, neracionalus, maksimaliai neužtikrina bendraturčių teisių ir interesų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo ir jame esančių pastatų naudojimu, neatitinka teismų praktikoje suformuluotų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų ir yra nukreiptas į ieškovės interesų patenkinimą kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita, todėl šis planas ydingas iš esmės. Nurodo, kad ieškovei skiriama 405 kv. m. ploto sklypo dalis “B”, pažymėta taškais 28,29,30,57,58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,69,68,70,28. Teigia, kad į sklypo dalį “B”, skiriamą naudotis ieškovei, patenka atsakovės B. K. (nuo (duomenys neskelbtini) m. jos močiutės) faktiškai naudojama sklypo dalis, kurioje yra šiai atsakovei nuosavybės teise priklausantys bei įregistruoti pastatai - lauko virtuvė, ūkinis pastatas, tai yra ieškovė pageidauja, kad jai būtų paskirta naudotis sklypo dalis, kurioje yra kito bendraturčio valdomi statiniai nuo 1970 metų, kurioje yra daug metų prižiūrimi gėlynai, rožynai, kiti daug metų augantys sodiniai. Ties plane pažymėtais taškais 64-65 yra įėjimas į atsakovės B. K. nuosavybės teise valdomą ir faktiškai naudojamą gyvenamojo namo dalį ir, kaip matyti iš plano, atsakovei yra paliekamas 78 cm pločio praėjimas, o iki langų, sienų, paliekamas 48 cm tarpas. Nurodo, kad atsakovei J. S. pagal planą skiriama 74 kv. m. ploto žemės sklypo dalis “F1”, pažymėta taškais 17, 18, 73, 72, 71, 70, 68, 69, 67, 68, 17, kuri, ieškovės teigimu, atitinka jos valdomą gyvenamojo namo dalį ir patekimą iki namo, yra priėjimas, privažiavimas rytinėje pusėje esančiu keliu, suformuotu valstybinėje žemėje, kuris ribojasi ties taškais 16, 17, 18, tačiau valstybinėje žemėje rytinėje pusėje, ties taškais 16, 17, 18, yra suformuotas ne kelias privažiavimui, bet natūraliai susiformavęs takelis priėjimui (įsiterpusiame valstybinės žemės sklype), kurio plotis ties tašku 18 yra vos 1,79 m, todėl privažiavimo galimybė neegzistuoja. Plane atsakovei B. K. skiriama 637 kv. m. ploto žemės sklypo dalis “E”, pažymėta taškais 30, 31, 56, 55, 54, 53, 52, 51, 62, 42, 41, 40, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 68, 67, 66, 65, 64, 63, 62, 61, 60, 59, 58, 57, 30, kuri, ieškovės teigimu, suformuota įvertinus B. K. nuosavybės teisėmis valdomą gyvenamojo namo dalį, privažiavimą prie gyvenamojo namo ir kitų statinių, tačiau ieškovė neįvertina, kad sklypo dalis yra daug metų atsakovės valdoma, joje yra statiniai, infrastruktūra (gėlynai, takeliai, įvažiavimas). Plane atsakovui J. B. skiriama 286 kv. m. ploto sklypo dalis “C”, pažymėta taškais 42, 62, 51, 50, 49, 48, 47, 46, 45, 44, 43, 42, o privažiuoti prie J. B. skiriamos dalies “C” yra suformuota 64 kv. m. ploto ir 2,55 m pločio sklypo dalis “I”, pažymėta taškais 33, 34, 48, 49, 33. Pagal planą šiam atsakovui nėra sudarytas pakankamas plotas statinių priežiūrai. Plane Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, skiriama 320 kv. m. ploto žemės sklypo dalis “A1”, pažymėta taškais 24, 25, 26, 27, 28, 70, 71, 72, 74, 75, 24, ir, kaip jau minėta, nenumatant jokios galimybės atsakovei J. S. prieiti prie langų ir sienų, esančių jos valdomoje ir faktiškai naudojamoje gyvenamojo namo dalyje (Plane tarp taškų 70-71). Plane Lietuvos Respublikai taip pat atskirai skiriama 1881 kv. m. ploto žemės sklypo dalis “A2” kitoje žemės sklypo vietoje, pažymėta taškais 35, 36, 37, 38, 4, 5, 6, 7, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 34, 35. Pažymi, kad planas neturi pažeisti bendraturčių teisių ir interesų.

4. Atsakovė E. M. atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinkanti, prašo jį atmesti. Teigia, kad ieškovė siūlo atsakovei E. M. naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „G“. Patekimas į sklypo dalį, pažymėtą indeksu „G“, numatytas iš vakarinės pusės, numatytas keliukas yra 3 metrų pločio ir 62,45 m. ilgio. Atsakovės teigimu, tokia naudojimosi tvarka sklypu yra neracionali, keliukas yra 62 m ilgio ir eina išilgai per visą sklypą. Nustatant naudojimosi tvarką sklypu turi būti numatyta galimybe? i? kiekviena? sklypą? įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais. Pateiktame naudojimosi tvarkos plane nurodoma, kad ties taškais 1-22 yra vidinis keliukas, bet ši informacija neatitinka tikrovės. Ties taškais 1-22 yra valstybinė žemė ir šiuo atveju atsakovei siūloma įvažiuoti į sklypą per valstybinį sklypą, bet tokiu atveju reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimas dėl įvažiavimo i? planuojama? sklypo dalį. Be to, iš skaitmeninio žemėlapio yra matyti, kad vietoje, kurioje siūlomas įvažiavimas ties taškais 1-35, tai yra laisvame žemės fonde, būtų? suprojektuotas (numatomas/esamas) kelias, todėl darytina išvada, kad naudojimosi tvarkos plane nenumatytas įvažiavimas i? projektuojama? sklypo dalį, pažymėtą indeksu „G‘. Taip pat naudojimosi tvarkos plane numatytas įvažiavimas/išvažiavimas nesudaro keliu? tinklo, tai yra numatytas privažiavimas nėra sujungtas su esamu keliu (gatve), ties sklypo ribu? posūkio taškais 1-35 ribojasi su valstybine žeme, o ne su keliu (gatve). Be to, ieškovei yra žinoma, kad atsakovė inicijavo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu atidalinti savo dalį sklypo.

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad naudojimosi tvarkos nustatymui pagal parengtą planą nepritaria, nes jis nesuderintas su kitais bendraturčiais ar jų įgaliotais asmenimis, neišskirtos bendro naudojimo žemės sklype dalys, neaiškus patekimas iki visų žemės sklypo dalių. Pagal šiuo metu esančių statinių pasiskirstymą ir jų nuosavybės teisės priklausomybę, patvirtinus ieškovės pateiktą sklypo padalijimo planą, nenustačius bendro naudojimo sklypo dalių, yra užkertama esamiems statinių savininkams naudotis nuosavybės teise priklausančiais statiniais, gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trukdant laisvai patekti prie minėtų statinių.

6. Atsakovė E. M. pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama atidalinti natūra iš 5791 kv. m. bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančią sklypo 1001/5793 dalį, nustatant, kad po atidalinimo: 1) E. M. asmeninės nuosavybės teise priklausys sklypas 1001 kv. m., Uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu A; 2) S. B., J. B., B. K., J. S., L. P., E. M., Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 4790 kv. m. ploto, uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu B, sekančiai: J. B. 318/4790 dalis (318 kv. m.), S. B. 318/4790 dalis (318 kv. m.), B. K. 637/4790 dalis (637 kv. m.), J. S. 638/4790 dalis (638 kv. m.), L. P. 405/4790 dalis (405 kv. m.), E. M. 273/4790 dalis (273 kv. m.); Lietuvos Respublikai 2201/4790 dalis (2201 kv. m.); Nustatyti naudojimosi tvarką 5791 kv. m. bendro ploto žemės sklypu, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2024 m. vasario 24 d. uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ naudojimosi tvarkos planą: S. B. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą D (318 kv. m.); J. B. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą C (305 kv. m.) ir bendrai paskirti naudotis sklypo dalimi, pažymėta I (91 kv. m.); B. K. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą E (637 kv. m.); J. S. paskirti naudotis atskirai sklypo dalis, pažymėtas F1 (89 kv. m.) ir F2 (549 kv. m.); L. P. paskirti naudotis atskirai sklypo dalis, pažymėtas B1 (240 kv. m.) ir B2 (165 kv. m.); E. M. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą G (273 kv. m.); Lietuvos Respublikai paskirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą A1 (290 kv. m.), A2 (1883 kv. m.) ir paskirti naudotis bendrai sklypo dalį, pažymėtą I (91 kv. m.). Atsakovės E. M. priešieškinio patikslintų reikalavimų pagrindas:

7. Nurodo, kad atsakovė E. M. siekia atidalinti jai priklausančią sklypo dalį. Teigia, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš bendraturčių reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir prioritetas yra teikiamas atidalijimui, atsakovė papildo priešieškinį reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė E. M. prašo jos reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tuo pačiu kitoje ginčo žemės sklypo dalyje nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės E. M. parengtą planą. Pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ parengto ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai yra identiški 2022 m. vasario 24 d. uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ pateiktam naudojimosi tvarkos planui, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pažymi, kad atsakovės projekte ir naudojimosi tvarkos plane sklypo lokalizacija ir patekimas į žemės sklypą yra identiški.

8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovės E. M. pareiškimą dėl priešieškinio dalyko papildymo nurodė, kad įvertinus atsakovės pateiktą planą, matyti, kad planas nedaug skiriasi nuo anksčiau prie kitų atsakovų pateiktame plane nurodytų bendrasavininkių dalių išdėstymo, išskyrus tai, kad atsakovės E. M. planas su naudojimosi tvarkos nustatytomis dalimis yra parengtas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Plane išskirtos visiems sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų valdomos sklypo dalys, proporcingai pagal jų turimų ir valdomų statinių dalis, numatyti privažiavimai ir patekimai prie kiekvienos dalies. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba nurodė neprieštaraujanti žemės sklypo tvarkos nustatymui ir atsakovės E. M. turimos žemės sklypo dalies atidalijimui pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

9. Atsakovai S. B., J. B., B. K., J. S. atsiliepimuose į atsakovės E. M. priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko papildymo nurodė, kad atsakovė E. M. prašo paskirti jai naudotis dalį atsakovės J. S. daug metų naudojamos sklypo dalies, kurioje E. M. nurodo suprojektavusi ir planuoja įsirengti net 6,16 m pločio ir 40 m ilgio kelią palei sklypo karštinę, kuri apaugusi medžiais. Tokie atsakovės ketinimai ne tik pažeidžia kitos bendraturtės teises, bet ir prieštarauja nustatytam ginčo sklypo naudojimo būdui – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal teisės aktų reikalavimus kelio įrengimas sklype yra negalimas, be to, atsakovės neteisėtas interesas kitos paskirties sklype įsirengti nuosavą kelią neturi suvaržyti ir pažeisti kitos bendraturtės teisių ir teisėto intereso naudotis ta sklypo dalimi, kuria ji faktiškai naudojasi ir prižiūri nuo 2007 metų, kurioje yra jos pasodinti ir prižiūrimi vaismedžiai, daržas ir kuria atsakovė niekada nesinaudojo ir nesinaudoja. Teikiamos fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovė planuoja įsirengti nuosavą kelią sklypo dalyje, kurioje yra J. S. pasodinti trys dideli ir vienas mažas lazdynai, kurie yra skiepyti ir kasmet duoda vaisius, taip pat yra J. S. pasodintos ir užaugintos vengriška slyva bei obelaitė, kurios taip pat yra derlingos, daugiamečių aviečių krūmai, ankstyvosios braškės ir kt. Kiekvienais metais žemė buvo/yra ruošiama sodinimui, tręšiama ir t. t., todėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal atsakovės pageidavimą padarys J. S. žalą. Teigia, kad nesutinka su argumentais dėl atsakovų privatumo pažeidimo, nes atsakovai patys tokių pažeidimų neįžvelgia, o ir be to, pati atsakovė jokių statinių ginčo sklype neturi. Nurodo, kad pagal atsakovės projektą valstybinės žemės sklypas taip pat formuojamas netaisyklingos formos, kuriuo bus sudėtingiau naudotis. Mano, kad atsakovės projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia bendraturčių ir sklype esančių statinių teises ir teisėtus interesus, šiuo atveju atsakovei rengiant projektą, su bendraturčiais jis nebuvo derintas. Kartu pažymi, kad atsakovei atidalijamas žemės sklypas kur yra atsakovei nepriklausantis statinys, tvora, įregistruotas lauko tualetas. Mano, kad atsakovė siekia santykinio atidalijimo, kitus bendraturčius tarp savęs paliekant neatidalintus. Todėl, vos prieš kelis metus neatlygintinai bendraturte tapusios, statinių neturinčios ir niekada sklypu nesinaudojusios atsakovės interesas atsidalinti jos pasirinktą sklypo dalį, kuria niekada nesinaudojo, negali tapti prioritetiniu. Pagal sklypo konfigūraciją ir statinių išsidėstymą sklype neišvengiamai liks bendro naudojimo plotų (ką patvirtina ir visi byloje pateikti naudojimosi sklypu pasiūlymai), todėl, kol nėra išspręstas naudojimosi tvarkos klausimas ir nustatyti priėjimai prie žemės sklypo bendraturčių valdomo gyvenamojo namo ir kitų statinių, toks sklypo pertvarkymas apskritai negali būti vykdomas, kas atitiktų ir įstatymų leidėjo tikslus, Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje įtvirtinus atitinkamus pertvarkymo draudimus teisminio ginčo objektu esantiems sklypams. Nagrinėjamu atveju, tik priėmus procesinį sprendimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo sklypu, galėtų būti sprendžiama dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl atmestinas kaip nepagrįstas argumentas, kad teismas gali tenkinti atsakovės reikalavimą dėl atidalijimo ir tuo pačiu kitoje sklypo dalyje nustatyti sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės parengtą planą, kuris, beje, taip pat neužtikrina bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros.

10. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovės E. M. priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko papildymo pažymėjo, kad ieškovė neprieštarauja, jog būtų tenkintas atsakovės prašymas atidalinti natūra iš 5791 kv. m. bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausančią žemės sklypo 1001/5793 dalį, nustatant, kad po atidalinimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausys sklypas 1001 kv. m., uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu A. Tačiau ieškovė nesutinka su E. M. reikalavimais, kuriais ieškovei priskiriama žemės sklypo dalis dalinama į dvi atskiras dalis.

11. Atsakovai S. B., J. B., B. K., J. S. pareikštu priešieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką 5791 kv. m. bendro ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2024 m. sausio 30 d. matininko M. G. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą: Atsakovui S. B. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą indeksu D (318 kv. m.) ir taškais 38-47-46-56-57-58-59-60-61-62-63-36-37-38;Atsakovui J. B. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą indeksu C (303 kv. m.) ir taškais 46-45-52-53-54-55-56-46, ir paskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu I (171 kv. m.) ir taškais 39-40-41-42-43-44-45-46-47-38-39; Atsakovei B. K. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą indeksu E (637 kv. m.) ir taškais 36-63-62-61-60-59-58-57-56-55-54-53-52-51-50-14-15-16-17-19-20-18-64-65-66-67-68-69-35-36; Atsakovei J. S. paskirti naudotis atskirai 638 kv. m. bendro ploto sklypo dalis, pažymėtas indeksu F1 (89 kv. m.) ir taškais 33-70-71-72-21-22-73-74-75-76-77-78-32-33, ir F2 (549 kv. m.) ir taškais 49-8-9-10-11-12-49; Ieškovei L. P. paskirti naudotis atskirai 405 kv. m. bendro ploto sklypo dalis, pažymėtas indeksu B1 (239 kv. m.) ir taškais 35-69-68-67-66-65-64-18-20-21-72-71-70-33-34-35, ir B2 (166 kv. m.) ir taškais 1-2-40-39-1; Atsakovei E. M. paskirtis naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą indeksu G (273 kv. m.) ir taškais 28-79-74-73-22-23-24-25-26-27-28; Atsakovei E. M. paskirtis naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą indeksu H (952 kv. m.) ir taškais 3-4-5-6-48-44-43-3, ir paskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu I (171 kv. m.) ir taškais 39-40-41-42-43-44-45-46-47-38-39; Atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, paskirtis naudotis atskirai 2094 kv. m. bendro ploto sklypo dalis, pažymėtas indeksu A1 (290 kv. m.) ir taškais 32-78-77-76-75-74-79-28-29-30-31-32, A2 (668 kv. m.) ir taškais 2-3-43-42-41-40-2, A3 (1136 kv. m.) ir taškais 45-44-48-6-7-8-49-12-13-14-50-51-52-45, ir paskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu I (171 kv. m.) ir taškais 39-40-41-42-43-44-45-46-47-38-39, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų priešieškinio patikslintų reikalavimų pagrindas:

12. Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad faktinė naudojimosi tvarka ginčo žemės sklypu yra nusistovėjusi nuo 1970 m. pagal buvusių gyvenamojo namo savininkų tarpusavio susitarimą. Dabartiniai savininkai ir toliau faktiškai laikosi šios tvarkos, tačiau susitarti ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri galėtų būtų patvirtinta notariškai ir įregistruota viešame registre, bendraturčiams nepavyksta. Atsakovai priešieškiniu siūlė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal 2021 m. spalio 4 d. naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, kuri, atsakovų tvirtinimu, parengta atsižvelgiant į teismų praktikoje išaiškintas taisykles bei kriterijus, yra teisinga, racionali, maksimaliai užtikrina visų sklypo bendraturčių teises ir interesus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimu bei visų bendraturčių interesų pusiausvyrą. Pagal šią schemą atsakovui S. B. skiriama atskirai naudotis ginčo sklypo dalis schemoje pažymėta „D“, kuri iš esmės sutampa su jo faktiškai daug metų naudojama žemės sklypo dalimi (šiek tiek pakoreguota), kuri atitinka nuosavybės teise S. B. valdomą sklypo dalį ir kurioje yra jo valdomi pastatai. Atsakovui J. B., skiriama atskirai naudotis ginčo sklypo dalis, Schemoje pažymėta „C“ (303 kv. m.) ir taškais 45-44-52-51-50-53-54-55-56-45, kuri iš esmės sutampa su jo faktiškai daug metų naudojama žemės sklypo dalimi (šiek tiek pakoreguota). Atsakovei B. K. skiriama atskirai naudotis ginčo sklypo dalis iš esmės sutampa su jos šeimos faktiškai daug metų naudojama žemės sklypo dalimi (šiek tiek pakoreguota), atitinka nuosavybės teise B. K. valdomą sklypo dalį ir kurioje yra jos valdomi pastatai, užtikrinant galimybę vykdyti ir bendraturčio pareigas prižiūrėti, tvarkyti B. K. valdomą gyvenamojo namo dalį. Atsakovei J. S., skiriamos atskirai naudotis ginčo sklypo dalys, Schemoje pažymėta F1 (89 kv. m.) ir taškais 33-70-71-72-21-22-73-74-75-76-77-78-32-33, bei Schemoje pažymėta F2 (549 kv. m.) ir taškais 47-8-9-10-11-12-47, kurios iš esmės sutampa su jos faktiškai daug metų naudojamomis žemės sklypo dalimis (šiek tiek pakoreguota), kurioje yra ir jos nuosavybė, pastato dalis. Ieškovei skiriama atskirai naudotis ginčo sklypo dalis, schemoje pažymėta B1 (240 kv. m.) ir taškais 35-69-68-67-66-65-64-18-19-20-21-72-71-70-33-34-35, kuri sutampa su jos šeimos faktiškai daug metų naudojama žemės sklypo dalimi ir kurioje yra jos valdoma pastato dalis, užtikrinant galimybę vykdyti ir bendraturčio pareigas. Ieškovei papildomai skiriama sklypo dalis kitoje vietoje, schemoje pažymėta B2. Atsakovei E. M. skiriama atskirai naudotis ginčo sklypo dalis, Schemoje pažymėta G (273 kv. m.) ir taškais 28-79-74-73-22-23-24-25-26-27-28, kuri iš esmės sutampa su jos šeimos faktiškai daug metų naudojama sklypo dalimi, kuri atitinka nuosavybės teise E. M. valdomą sklypo dalį ir kurioje yra jos valdoma pastato dalis, užtikrinant galimybę vykdyti ir bendraturčio pareigas. Atsakovei E. M. skiriama atskirai naudotis ginčo žemės sklypo dalis, schemoje pažymėta H (952 kv. m.) ir taškais 3-4-5-6-46-43-42-3, kuri iš esmės sutampa su jos šeimos faktiškai daug metų naudojama žemės sklypo dalimi. Taip pat jai skiriama bendrai su bendraturčiais Lietuvos Respublika bei J. B. naudotis žemės sklypo dalis, Schemoje pažymėta I (171 kv.m.). Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, nuosavybės teise valdančiai 4250324/11182421 (0,2201 ha) ginčo žemės sklypo, skiriama atskirai naudotis ginčo sklypo dalys, Schemoje pažymėtos A1 (290 kv. m.) ir taškais 32-78-77-76-75-74-79-28-29-30-31-32, A2 (668 kv. m.), ir taškais 2-3-42-41-40-2, A3 (1136 kv. m.), ir taškais 44-43-46-6-7-8-47-12-13-14-48-49-50-51-52-44. Taip pat Lietuvos Respublikai skiriama bendrai su bendraturčiais E. M. bei J. B. naudotis sklypo dalis, Schemoje pažymėta I (171 kv. m.) ir taškais 39-40-41-42-43-44-45-38-39, kuri užtikrina įvažiavimą į dalis A2 ir A3. Lietuvos Respublikai skiriamos sklypo dalys iš esmės atitinka nuosavybės teise Lietuvos Respublikos valdomą sklypo dalį, tik dėl bendrai naudotis skiriamos dalies I, atskiram naudojimui skiriama dalis A yra sumažinta 107 kv. m., proporcingai nuosavybės teise valdomai sklypo daliai, šį plotą įtraukiant į bendro naudojimo dalį I. Schemoje numatytas įvažiavimas į dalį I senu vidaus keliu, Schemoje pažymėtu taškais 26-1, kuriuo jau daug metų naudojasi ginčo sklypo, gyvenamojo namo bendraturčiai, kitų pastatų savininkai bei specialusis, aptarnaujantis transportas, įvairios tarnybos. Siekiant užtikrinti namo bendraturtės trečiojo asmens S. N. teises, kuri nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklype esantį NTR registruotą pastatą – 38/100 dalis gyvenamojo namo, Lietuvos Respublikai paskirta atskirai naudotis ginčo sklypo dalis, Schemoje pažymėta A1 (290 kv. m.), kuri sutampa su S. N. šeimos faktiškai daug metų naudota sklypo dalimi ir kurioje yra jos valdoma pastato dalis, užtikrinant trečiajam asmeniui galimybę vykdyti ir bendraturčio pareigas prižiūrėti, tvarkyti S. N. valdomą gyvenamojo namo dalį. Schemoje numatytas įvažiavimas į A1 dalį senu vidaus keliu, Schemoje pažymėtu taškais 26-1, kuriuo jau daug metų naudojasi ginčo žemės sklypo, gyvenamojo namo bendraturčiai, kitų pastatų savininkai bei specialusis, aptarnaujantis transportas.

13. Atsakovai S. B., J. B., B. K., J. S., reaguodami į atsakovės E. M. pastebėjimus ir siekdami pašalinti nurodytas kliūtis patekimui į atskiram bendraturčių naudojimuisi, įskaitant E. M., skiriamas naudotis dalis bendro naudojimo teritorija, pažymėta indeksu I, atsakovai nedelsiant kreipėsi į matininką dėl paaiškėjusios situacijos galimų sprendimo būdų, kurie buvo surasti. Todėl atsakovai į bylą pateikė 2024 m. sausio 30 d. sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, kurioje, siekiant pašalinti atsakovės E. M. nurodytas kliūtis bendram naudojimuisi skiriamoje sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu I (171 kv. m.), buvo atlikti tam tikri pakeitimai, lyginant su atsakovų priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pagal 2021 m. spalio 4 d. sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, todėl atsakovai patikslino priešieškinio reikalavimus. Atsakovai, tikslindami priešieškinio reikalavimus, papildomai pažymėjo, kad pagal 2024 m. sausio 30 d. sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą šiek tiek koreguojasi atsakovams B. K. (žemės sklypo dalis E) ir J. B. (žemės sklypo dalis C) skiriamos naudotis sklypo dalys, su kuo atsakovai pilnai sutinka. Taip pat šiek tiek koreguojasi atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, skiriamų naudotis žemės sklypo dalių A2 ir A3 konfigūracija, o įvažiavimas į žemės sklypo dalį A3 susiaurėja iki 4,28 m, kas yra pakankama patekimui į skiriamą naudotis sklypo dalį A3. Be to, nežymiai koreguojasi ir ieškovei skiriama naudotis žemės sklypo dalis B1, kuri sumažėja 1 kv. m., t. y. iki 239 kv. m., kompensuojant šį 1 kv. m. plotą ieškovei skiriamoje sklypo dalyje B2 (166 kv. m.). Taigi, ieškovei siūlomos naudotis žemės sklypo dalys, lyginant su 2021 m. spalio 4 d. parengta sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema, esmingai nesikeičia ir nėra iš esmės perskirstomos. Ieškovė šiai dienai faktiškai naudojai 239 kv. m. prie savo valdomos gyvenamojo namo dalies, kurią ir siūloma palikti ieškovei naudotis, o trūkstamą plotą siūloma kompensuoti laisvoje sklypo dalyje, kuria niekas nesinaudoja. Atsakovei E. M. siūloma naudotis sklypo dalis, lyginant su 2021 m. spalio 4 d. sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema, nesikeičia, nėra perskirstoma, konfigūruojama ar keičiamas jos plotas. Kadangi atsakovė E. M. neturi statinių ir sklypu niekada nesinaudojo, šiai bendraturtei yra siūloma laisva sklypo dalis, kuria niekas nesinaudoja. Taip pat yra pašalinta ir atsakovės E. M. nurodyta kliūtis, apsunkinusi jai patekimą į šią sklypo dalį bendro naudojimo teritoriją, pažymėta indeksu I (171 kv. m.). Pravažiavimui trukdęs elektros stulpas naujoje Schemoje yra pažymėtas tašku 47 ir nesudaro jokių kliūčių pravažiuoti, todėl, konstatuotina, kad jokių kliūčių E. M. patekimui į jai skiriamą sklypo dalį H (952 kv. m.) pagal 2024 m. sausio 30 d. sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą nėra. Atsakovei E. M. skiriama naudotis sklypo dalis G nesikeičia. Ypatingai akcentuotina, kad 2024 m. sausio 30 d. sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema yra orientuota į nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką žemės sklypu, nes joje yra atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio faktiškai naudojamą sklypo dalį, trūkstamus plotus siūlant kitoje, laisvoje ir nenaudojamoje vietoje. Visiems sklypo bendraturčiams yra numatyti privažiavimai prie atskiram naudojimui skiriamų žemės sklypo dalių nuo vidaus kelio, pažymėto taškais 26-1, bei bendro naudojimo teritorija, pažymėta indeksu I (171 kv. m.), kuri skirta bendram naudojimui trims bendraturčiams - atsakovams E. M., Lietuvos Respublikai ir J. B., kadangi yra suformuota patekimui į sklypo dalis, pažymėtas indeksais H, A2 ir A3 bei C. Taip pat visiems gyvenamojo namo bendraturčiams yra užtikrinti patekimai prie atskirai valdomų gyvenamojo namo dalių, tiek nuo vidaus kelio, pažymėto taškais 26-1, tiek ir pėsčiųjų taku, pažymėtu taškais 19-26, sudarant galimybę gyvenamojo namo savininkams patekti prie namo iš visų pusių, kas yra būtina tinkamam namo eksploatavimui, priežiūrai, remontui ir pan. Tokia tvarka užtikrina bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių interesų, todėl yra teisingiausia ir sąžiningiausia.

14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovų S. B., J. B., B. K., J. S. patikslintą priešieškinį pažymėjo, kad nustatant naudojimosi sklypu, kurio bendrasavininku yra Lietuvos Respublika, tvarką, sklypo dalių dydžiai turi atitikti bendrasavininkų turimas nuosavybės dalis bei nepažeisti šalių teisių bei teisėtų interesų. Mano, kad naudojimosi sklypu tvarka privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į sklypo dalį įgyvendinimą. Tai yra, nustatyta naudojimosi tvarka neturi būti ribojama Lietuvos Respublikos, kaip sklypo dalies savininkės, galimybė įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo sklypo dalimi teises visa apimtimi. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką, Lietuvos Respublikos, kaip sklypo bendrasavininko, padėtis neturėtų pablogėti. Nustatant naudojimosi sklypu tvarką, turi būti įvertinama, ar nustatoma valstybės naudojama sklypo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame sklype yra racionalios konfigūracijos ir ploto, ar sklypo dalis gali būti naudojama pagal paskirtį. Taip pat turi būti įvertinta, ar Nacionalinei žemės tarnybai, įgyvendinančiai valstybinės žemės savininko teises, neatsiranda naujų pareigų, nesumažėja teisių apimtis, ar po naudojimosi tvarkos nustatymo valstybei nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypo daliai nenustatomos naujos žemės naudojimo sąlygos, apribojimai, servitutai ir pan. Būtina įvertinti valstybei nuosavybės teise priklausančios sklypo dalies galimą rinkos vertės sumažėjimą, ar bus užtikrinamas sklypo dalies, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kurios patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba, valdymas, naudojimas ir disponavimas, iškilus būtinybei parduoti ar išnuomoti žemės sklypo dalį. Atsakovė nurodė, jog susipažinusi su atsakovų pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko tikslinimo ir prie jo pateikta 2024 m. sausio 30 d. sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schema, pastebėjo neatitikimus atsakovui S. B. prašomoje paskirti naudotis atskirai sklypo dalyje bei pareiškime išdėstytoms aplinkybėms. Ištaisius nurodytą klaidą pareiškime dėl S. B. tenkančios dalies taškų pažymėjimo pateiktoje schemoje, atsakovė NŽT neprieštarauja tokiam žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymui pagal atsakovų pateiktą sklypo naudojimosi tvarkos schemą, parengtą 2024 m. sausio 30 d..

15. Atsakovė E. M. atsiliepime į atsakovų S. B., J. B., B. K., J. S. patikslintą priešieškinį nurodė, jog ji nesutinka su prašoma nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2024 m. sausio 30 d. schemą ir prašo atsakovų patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodo, kad schema neatitinka atsakovės E. M. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių. Projektas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 4 d. sprendimu yra suderintas ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintas. Palyginus schemas matyti, kad atsakovo J. B. sklypo dalis, pažymėta indeksu C, planuose yra skirtingos konfigūracijos, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovui J. B. sklypo dalies konfigūracija nėra itin reikšminga, tokiu būdu gali būti ir priimtina sklypo konfigūracija pagal atsakovės E. M. ir ieškovės siūlomus variantus. Iš matininko pateiktų 2021 m. spalio 4 d. ir 2024 m. sausio 30 d. planų (schemų) matyti, kad J. B. ankstesniu laikotarpiu naudojosi sklypo dalimi beveik dvigubai didesne plotu nei jam priklauso nuosavybės teise, nes planuose atsispindi tvora, kuri apima jo faktiškai ankstesniu laikotarpiu naudojamą sklypą. Vis dėlto, siūlomas atsakovės E. M. planas yra artimesnis jo faktiškai naudojamam plotui pagal pastatytą tvorą, skiriančią ieškovės L. P. (E) ir J. B. (C) sklypo dalis. Atsakovei 2024 m. sausio 10 d. plane siūloma žemės sklypo dalis, indeksas (F2), neatitinka parengto sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių. Atsakovai J. S. ir J. B. faktiškai be teisinio pagrindo ankstesniu laikotarpiu naudojosi dvigubai didesniais žemės sklypais, nei jiems priklauso nuosavybės teise. Atsakovės J. S. naudojamas sklypas yra apibrėžtas pagal tvorą taškais 12-49-48-6-7-8-9 (yra dvigubai didesnis nei priklauso nuosavybės teise), tai reiškia, kad skirti naudojimui sklypo dalį galima bet kurioje šio sklypo dalyje, įvertinus patekimą iš gatvės. Tokia galimybė atsispindi atsakovės E. M. naudojimosi tvarkos plane. Tuo tarpu atsakovės J. S. 2024 m. sausio 30 d. plane yra užkertama galimybė E. M. patekti prie jos sklypo dalies, kas neatitinka parengto sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių. Pažymi, kad ir privažiavimas yra žymiai mažesnis pagal atsakovės projektą, todėl yra priimtinesnis.

16. Ieškovė atsiliepime į atsakovų J. B., S. B., B. K., J. S. priešieškinį nurodė, kad atsakovai priešieškinyje neteisingai teigia, kad faktinė naudojimosi tvarka ginčo sklypu yra nusistovėjusi nuo (duomenys neskelbtini) m. pagal buvusių gyvenamojo namo savininkų tarpusavio susitarimą. Pažymėjo, kad ieškovė gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 7/100 dalys valdomos ieškovės, gyvena nuo 1973 m. B. K. tėvai atsikėlė gyventi tik 1976 m. Tada jie savavališkai, be kaimynų sutikimo pradėjo naudotis sklypu savo nuožiūra. Ieškovė gavo palikimą tik 2015 m., iki šiol ji neturėjo jokių nuosavybės dokumentų. Kai priėmusi palikimą ieškovė gavo dokumentus, tik tada pamatė, kad žemės dalis neišpirkta. Tada ieškovė 2018 metais išpirko žemę ir pradėjo domėtis, koks jos sklypo plotas yra faktiškai naudojamas. Su bendraturčiais dar 2019 m. buvo kalbėjusi apie jai priklausantį sklypo ploto naudojimą. Vis tik iš atsakovų pusės niekas nepasikeitė. Ieškovė nuolat patyrė ir iki šiol patiria grasinimus iš atsakovų. Niekada nebuvo sutarimo ir ieškovė negalėjo pilnavertiškai naudotis jai priklausančia sklypo dalimi. Tiesiog atsakovai jai neleido naudotis visa sklypo dalimi. Pažymėjo, kad ta sklypo dalimi, kurią dabar atsakovai siūlo ieškovei atsakovų plane pažymėta B2 visada faktiškai naudojosi kitas asmuo, kuriai priklausančią žemės sklypo dalį paveldėjo S. N., kuri savo dalies nėra išsipirkusi. Ilgą laiką atsakovai naudojosi sklypu be ieškovės sutikimo ar derinimo. Jie faktiškai buvo užvaldę visą sklypą savo nuožiūra. Ieškovė, nekvietusi matininkų, net nežinojo, kad ji turi teisę faktiškai naudotis didesne sklypo dalimi, nei iki šiol. Ji visada naudojosi tik sklypo dalimi (apie 2,4 aro ploto) prie gyvenamojo namo. Visu kitu plotu naudojosi išimtinai atsakovai. Jie ir dabar įsirengę šiltnamius ir užėmę didesnę sklypo dalį, nei jiems priklauso. Atsakovai ilgą laiką buvo užėmę ir ieškovei tenkančią žemės sklypo dalį. Tuo metu, kai ieškovė išsiaiškino, kad ji gali naudotis didesne sklypo dalimi (4,05 aro), kilo atsakovų nepasitenkinimas. Ieškovė siekia tik to, kad ji pilnavertiškai galėtų naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi (4,05 aro), kuri būtų vienoje vietoje prie jai tenkančio gyvenamojo namo. Atsakovai priešieškiniu siūlo ieškovei priklausantį žemės sklypo plotą jos naudojimui padalinti į dvi dalis. Viena žemės sklypo dalis pagal priešieškinį yra priskiriama prie gyvenamojo namo dalies (240 kv. m., t. y. 2,4 aro), o kita žemės sklypo dalis (165 kv. m., t. y. 1,65 aro) priskiriama kitoje žemės sklypo pusėje. Tokiu atsakovų pasiūlymu ieškovei priklausančio žemės 7 sklypo dalį - 0,0165 ha (1,65 aro) – priskyrus naudotis priešingoje žemės sklypo pusėje, nėra jokio racionalumo ir ekonomiškumo. Tokiu atveju ieškovė negalėtų tinkamai naudotis savo sklypo dalimi, nes atskirai išskirta sklypo dalis labai maža, priešingai nei kitų bendraturčių. Toks sklypo dalių išskaidymas neatitinka protingumo, racionalumo, ekonomiškumo principų, kasacinio teismo praktikos.

17. Atsiliepime į atsakovų J. B., S. B., B. K., J. S. patikslintą priešieškinį ieškovė nurodė, kad pagal atsakovų 2024 m. sausio 30 d. planą ir siūlymą ieškovei priskiriama sklypo dalis, esanti prie gyvenamojo namo dar sumažėja. Ieškovei priskiriama dalis prie namo ir taip nepakankama, nes aplinkui yra kitų bendraturčių statiniai, jiems siūloma žemės dalis, tokiu būdu dar labiau pažeidžiami ieškovės interesai ir teisė naudotis jai tenkančia žemės sklypo dalimi. Kartu su atsiliepimu ieškovė pateikė Vilniaus tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro planą, pagal kurio įrašus matyti, koks buvo statinių išdėstymas ir sklypo pasidalijimas 1984 metais. Ieškovės teigimu, bylos šalys buvo žodžiu susitarusios dėl sklypo naudojimosi tvarkos ir sklypo naudojimo ribos pažymėtos punktyrais. Ieškovė naudojosi žemės sklypo dalimi link šiaurinės pusės. Vėliau B. K. (ar jos giminaičiai) nesilaikė susitarimo ir užėmė ieškovės sklypo dalį, savavališkai, be bendraturčių ir sklypo naudotojų sutikimo vykdė statybas. Tuo tarpu ieškovės siūloma naudojimosi tvarka iš esmės atitinka buvusį sklypo naudotojų susitarimą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė B. K. savavališkai įsirengė įėjimą iš šiaurinės pusės, todėl neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad neva ji negali patekti į savo namą pagal ieškovės siūlomą sklypo naudojimosi tvarką.

18. Atsakovė E. M. atsiliepime nurodė, kad, susipažinusi su ieškovės, atsakovų S. B., J. B., B. K., J. S. ir E. M. pateiktais naudojimosi sklypu tvarkos planais, sutinka su siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi visuose planuose jai (E. M.) tenkanti sklypo lokalizacija yra identiška.

19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pusėje, Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nagrinėjamoje byloje išdėstyta pozicija, tame tarpe ir ta, kad neprieštaraujama naudojimosi tvarkos nustatymui ir atsakovės E. M. turimos sklypo dalies atidalijimui pagal sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Savivaldybė papildomai pažymėjo, kad vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturtės E. M. 2019 m. gegužės 17 d. prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų sklypų dalis ir suformuoti atskirus sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (toliau – Skyrius) atliko visas, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatytas procedūras, susijusias su sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – Projektas) rengimo organizavimu, derinimu ir viešinimu. Projektas suderintas Skyriaus 2023 m. spalio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo”. Pastebėtina ir tai, kad kiti paminėto sklypo bendraturčiai taip pat gali pasinaudoti savo teise rengti alternatyvų sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą. Suderintas Projektas buvo 2023 m. spalio 23 d. pateiktas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris, vadovaudamasis Taisyklių 65 punkto nuostatomis, patikrino Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras bei 2023 m. gruodžio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „Projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus raštiškai suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriumi ir tik tada, kai bus gauti visi žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai parengtam Projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas“. Taigi, vienintelė kliūtis projekto tvirtinimui yra sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas, kas reiškia, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, trečiasis asmuo prašo teismo ieškinio ir priešieškinių tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos teismų suformuotą praktiką bei nagrinėti bylą teismo posėdyje trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu nusprendė atsakovės E. M. patikslintą ieškinį tenkinti, atidalinti natūra iš 5791 kv. m. bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., atsakovei E. M. priklausančią sklypo 1001/5793 dalį, nustatant, kad po atidalinimo: 1) E. M. asmeninės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 1001 kv. m., uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu A; 2) S. B., J. B., B. K., J. S., L. P., E. M., Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 4790 kv. m. ploto, uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu B, sekančiai: J. B. 318/4790 dalis (318 kv. m.), S. B. 318/4790 dalis (318 kv. m.), B. K. 637/4790 dalis (637 kv. m.), J. S. 638/4790 dalis (638 kv. m.), L. P. 405/4790 dalis (405 kv. m.), E. M. 273/4790 dalis (273 kv. m.); Lietuvos Respublikai 2201/4790 dalis (2201 kv. m.); nustatyti naudojimosi tvarką 5791 kv. m. bendro ploto sklypu, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. vasario 24 d. uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ naudojimosi tvarkos planą: S. B. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą D (318 kv. m.); J. B. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą C (305 kv. m.) ir bendrai paskirti naudotis sklypo dalimi, pažymėta I (91 kv. m.); B. K. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą E (637 kv. m.); J. S. paskirti naudotis atskirai sklypo dalis, pažymėtas F1 (89 kv. m.) ir F2 (549 kv. m.); L. P. paskirti naudotis atskirai sklypo dalis, pažymėtas B1 (240 kv. m.) ir B2 (165 kv. m.); E. M. paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą G (273 kv. m.); Lietuvos Respublikai paskirti naudotis atskirai sklypo dalį, pažymėtą A1 (290 kv. m.), A2 (1883 kv. m.) ir paskirti naudotis bendrai sklypo dalį, pažymėtą I (91 kv. m.), ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, atsakovų S. B., J. B., B. K., J. S. patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovų B. K., J. B., S. B., J. S. po 515 Eur (bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. M., priteisti iš ieškovės atsakovų B. K., J. B., S. B., J. S. po 29,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, valstybei, gražinti atsakovei E. M. permokėtą 123 Eur žyminio mokesčio dalį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

20.1. Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo ribų teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra sklypo, esančio Visorių g. 23, Vilniuje, bendrasavininkai. Bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė atsakovai B. K. J. S., E. M. ir trečiasis asmuo S. N. valdo sklype esantį gyvenamąjį namą, atsakovei E. M. nuosavybės teise taip pat priklauso 1/5 dalis kitų statinių (kiemo statiniai: tvora, lauko tualetai – 3 vnt.), atsakovui S. B. nuosavybės teise priklauso du ūkiniai pastatai, atsakovė B. K. valdo sklype esančius pastatus - lauko virtuvę, ūkinį. Pažymėjo, kad dėl šių statinių teisėtumo ieškovė reiškė ieškinį, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-565-1014/202 ieškinys buvo atmestas. Šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti sklypo naudojimosi tvarką pagal 2024 m. vasario 14 d. planą, atsakovė E. M. prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos 2022 m. kovo 8 d. planą ir santykiniai atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai yra jai žemės sklypą pagal 2023 m. rugpjūčio 21 d. sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, likę atsakovai pagal jų priešieškinį, prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą projektą.

20.2. Dėl naudojimosi tvarkos teismas pirmiausia vertindamas ieškovės pateiktą naudojimosi sklypu planą žymėjo, kad pagal jos planą būtų pažeistos atsakovės B. K. teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, todėl sprendė, kad ieškovės pasiūlyta tvarka yra ydinga, todėl jos reikalavimai atmestini. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis faktinė naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, tačiau faktiškai susiklostė tokia situacija, kad ne visų bendraturčių faktiškai naudojamos sklypo dalys atitinka jiems nuosavybės teise priklausančias sklypo dalis pagal jų plotą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė E. M. pateikė sklypo pertvarkymo projektą, kitų atsakovų teigimu jo pertvarkymas galimas tik nustačius naudojimosi tvarką, tačiau teismas su šiais argumentais nesutiko, pažymėjo, kad nors minėtos atsakovės projektuojama sklypo dalis yra su keliu, kuris eis per kitos bendraturtės naudojamą dalį (daugiamečius augalus), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog minėta atsakovė buvo gavusi sutikimus, nėra ir duomenų, jog augalų nėra galima perkelti.

20.3. Dėl atidalijimo teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką, atidalijimui turėtų būti teikiamas prioritetas. Teismas įvertinęs atsakovės E. M. atidalijimo projektą, darė išvadą, kad nors nusistovėjusi tvarka pakis, tačiau šalims būtų užtikrintos jiems nuosavybės teisėmis priklausančio dydžio žemės sklypo dalių naudojimas, taip pat patekimas (privažiavimas) prie jiems priklausančių žemės sklypo, gyvenamojo namo dalių bei kitų pastatų. Pažymėjo, kad pagal šios atsakovės pateiktą planą taip pat naudojama mažiau žemės pravažiavimui, tai užtikrins efektyvesni sklypo naudojimą. Teismas įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, rašytinę medžiagą, darė išvadą, kad atsakovės E. M. sklypo dalies atidalijimas pagal jos pateiktą projektą ir naudojimosi tvarkos nustatymą geriausiai užtikrins bendraturčių interesų pusiausvyrą, efektyvų, optimalų bei racionalų tolesnį bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, todėl atsakovų S. B., J. B., B. K., J. S. reikalavimus atmetė, o atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Apeliaciniu skundu atsakovai S. B., J. B., B. K., J. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tai yra atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį atmesti, atsakovų S. B., J. B., B. K., J. S. patikslintą priešieškinį patenkinti, nustatyti naudojimosi tvarką 5791 kv. m. bendro ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2024 m. sausio 30 d. matininko M. G. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą: atsakovui S. B. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu D (318 kv. m.) ir taškais 38-47-46-56-57-58-59-60-61-62-63-36-37-38; atsakovui J. B. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu C (303 kv. m.) ir taškais 46-45-52-53-54-55-56-46 ir paskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu I (171 kv. m.) ir taškais 39-40-41-42-43-44-45-46-47-38-39; atsakovei B. K. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu E (637 kv. m.) ir taškais 36-63-62-61-60-59-58-57-56-55-54-53-52-51-50-14-15-16-17-19-20-18-64-65-66-67-68-69-35-36; atsakovei J. S. paskirti naudotis atskirai 638 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksu F1 ( 89 kv. m.) ir taškais 33-70-71-72-21-22-73-74-75-76-77-78-32-33 ir F2 (549 kv.m.) ir taškais 49-8-9-10-11-12-49; ieškovei L. P. paskirti naudotis atskirai 405 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksu B1 ( 239 kv.m.) ir taškais 35-69-68-67-66-65-64-18-20-21-72-71-70-33-34-35 ir B2 (166 kv.m.) ir taškais 1-2-40-39-1; atsakovei E. M. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu G ( 273 kv. m.) ir taškais 28-79-74-73-22-23-24-25-26-27-28; atsakovei E. M. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu H (952 kv. m.) ir taškais 3-4-5-6-48-44-43-3 ir paskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu I (171 kv. m.) ir taškais 39-40-41-42-43-44-45-46-47-38-39; atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, paskirtis naudotis atskirai 2094 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksu A1 (290 kv. m.) ir taškais 32-78-77-76-75-74-79-28-29-30-31-32, A2 (668 kv.m.) ir taškais 2-3-43-42-41-40-2, A3 (1136 kv. m.) ir taškais 45-44-48-6-7-8-49-12-13-14-50-51-52-45 ir paskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu I (171 kv. m.) ir taškais 39-40-41-42-43-44-45-46-47-38-39; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir patenkinti patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti iš atsakovės E. M. atsakovų naudai papildomas išlaidas už advokato paslaugas 3 250 Eur ir žyminį mokestį 110 Eur apeliacinės instancijos teisme, pagal teikiamus patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus – atsakovei J. S. priteisti 1735 Eur, atsakovui J. B. priteisti 1625 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

21.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu patvirtino du ydingus, atsakovų teises iš esmės pažeidžiančius, vienas kitam prieštaraujančius, atsakovės E. M. iniciatyva ir interesais uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ parengtus – (1) neteisėtai organizatoriaus suderintą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, (2) rengėjo uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ nepasirašytą sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Teigia, kad priimtu sprendimu suvaržytos bendraturčių teisės naudotis turtu, o teismas sprendimą priėmė tik vienos šalies, E. M. naudai, kuri sklype neturėjo jokių statinių ir žeme nesinaudojo. Patenkinus šios atsakovės reikalavimus, apeliantai negalės naudoti ta sklypo dalimi, kuria faktiškai 50 metų prižiūrėjo ir tvarkė.

21.2. Dėl žemės sklypo pertvarkymo nurodo, kad tokiam projektui turi pritarti projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis. Nesant visų žemės sklypo savininkų raštiškų pritarimų, galutinį projekto vertinimą atlieka teismas, todėl teismas turėjo nagrinėti projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, įskaitant atitikį bendraturčių teisių ir interesų apsaugos kontekste. Pažymi, kad šiuo atveju pertvarkymui bendraturčių sutikimai nebuvo gauti, į tai projekto rengėjas neatsižvelgė, o organizatorius ir tikrinanti institucija nevertino. Teigia, kad civilinė byla iškelta 2021 metų rugpjūtį, nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. buvo sustabdyta, o atsakovė E. M. nesibaigus teisminiam projektui pateikė reikalavimą atidalyti turtą su projektu, apie kurį atsakovai nieko nežinojo, o ir teismas neįvertino, kad projektas turėjo būti derinamas su bendraturčiais, tačiau teismas nurodytus pažeidimus ignoravo, priėmė sprendimą pagal neteisėtai suderintą projektą, pažeidžiantį apeliantų teises, be kita ko, suformuojant sklypą su neegzistuojančiu įvažiavimu.

21.3. Dėl atsakovų (bendraturčių) teisių ir interesų pažeidimų nurodo, kad pagal atsakovės E. M. projektą, turtą atidalijus minėtos atsakovės kelias eis per faktiškai kitos bendraturtės, J. S. nuo 2007 metų naudojamą sklypo dalį, kur yra jos daugiamečiai sodiniai, medžiai, krūmai. Teigia, kad nėra aišku kodėl niekad nesinaudojusios sklypu atsakovės interesai turi būti prioritetiniai, atsidalinus sklypo dalį pageidaujamoje vietoje, kur eitu jos kelias per jau faktiškai J. S. naudojamą sklypo dalį. Pažymi, kad pagal apeliantų projektą, jokių augalų niekam iškasti nereikia, nereikia nieko perkelti ar įrengti. Pažymi, kad pagal ginčo projektą, taip pat bus pažeidžiami B. K. interesai, nes ji neteko galimybės naudotis pėsčiųjų taku, nes ieškovė jau ėmėsi veiksmų, įkalė kuoliukus ir pasižymėjo sau sklypo ribas, atsakovas J. B. neteko galimybės prieiti prie savo vandens gręžinio, apeiti aplink savo pastatą nes jis dabar ribojasi su valstybiniu sklypu, o J. B. turi išsikasti savo augalus. Pažymi, kad teismas prioretizavo mažesnio kelio naudojimo galimybę, tačiau neatsižvelgė, kad pagal atsakovės planą bus pažeidžiami bendraturčių interesai, o ir be to, klaidingai nustatė, kad pagal atsakovės planą, S. B. naudosis dideliu žemės plotu.

21.4. Dėl naudojimosi tvarkos pagal 2024 m. sausio 30 d. sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą nurodo, kad priešinai nei nustatė, teismas, minėta schema užtikrintų racionalesnį ir efektyvesnį ginčo žemės sklypo naudojimą. Apeliantų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra orientuota į nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką žemės sklypu, joje yra atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį, trūkstamus plotus kompensuojant kitoje, laisvoje, nenaudojamoje vietoje. Visiems žemės sklypo bendraturčiams yra numatyti privažiavimai prie atskiram naudojimui skiriamų žemės sklypo dalių nuo vidaus kelio bei bendro naudojimo teritorija, pažymėta indeksu I, kuri suformuota patekimui į sklypo dalis. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimosi tvarkos.

22. Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą atsakovė E. M. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 1 500 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

22.1. Pažymi, apeliacinis skundas grindžiamas emocijomis, o ne teisiniais motyvais, argumentai, jog atsakovė niekada sklypu nesinaudojo, statinių neturi, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės veiksmai yra neteisėti. Teigia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodo, kad nors atsakovų teigimų žemės pertvarkymo projektas suderintas neteisėtai, tačiau su tuo negalima sutikti, nes apeliantai buvo tinkamai informuoti apie pasiūlymų teikimą, gavo 2020 m. liepos 16 d. informacinį pranešimą su parengtu pertvarkymo projektu, buvo teikiamos pastabos, todėl nėra pagrindo teigti, jog planas buvo rengiamas slapčia, apribojant apeliantų galimybę teikti siūlymus, be to, apeliantai priimtų sprendimų dėl atidalijimo neginčijo, be to, mano, kad apeliantai skundą grindžia naujais argumentais dėl projektų neatitikimo projekto rengimo reikalavimams.

22.2. Nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, kad projekte nurodytas privažiavimas prie sklypo dalies, pažymėtos Projekte indeksu B, yra naudojamas bendraturčių ir iki šiol, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek Nacionalinė Žemės Tarnyba nenustatė, kad toks privažiavimas būtų negalimas, todėl teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad pagal projektą privažiavimo prie bendraturčiams liekančios valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise sklypo dalies nustatymas išspręstas netinkamai. Be to neaišku, kaip pažeidžia apeliantų teises tvora, kuri nepriklauso nuosavybės teise. Nurodo, kad apeliantai taip pat klaidina teismą dėl statinių kadangi viešajame registre nėra duomenų apie tai, kad statiniai sklype yra formuojami bei, kad sklype yra įrengtas vandens gręžinys. Šie teiginiai nėra paremti rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad byla buvo pradėta 2021 m. ir apeliantai galėjo užregistruoti statinius, bei galėjo užregistruoti vandens gręžinį, kuris buvo kaip nurodo apeliantai įrengtas prieš 30 metų.

22.3. Dėl E. M. žemės sklypu naudojimosi tvarkos plano nurodo, kad atsakovės parengtas planas yra identiškas 2024 m. sausio 30 d. apeliantų pateiktam planui, tačiau užtikrina racionalesnį ir efektyvesnį ginčo sklypo naudojimą. Teigia, kad šiuo atveju buvo atlikti tik naudingi pakeitimai, dėl kurių bendraturčių nuosavybės teisės padidėjo, buvo sumažintas bendro naudojimo žemės plotas nuo 171 kv. m. iki 91 kv. m., sumažėjo bendraturčių skaičius, kurie naudosis bendru įvažiavimu. Teigia, kad pagal apeliantų pateiktą naudojimo planą bendras kelias yra ilgas, tai gali sukelti ginčus dėl jo priežiūros. Pažymi, kad E. M. įvažiavimą į savo žemės sklypą formuoja žemės sąskaita, iš rytinėje pusėje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės, sklypas yra formuojamas be bendrojo naudojimo teritorijos, kelias suprojektuotas palei sklypo kraštinę. Kelio ilgis palei kraštinę sudaro vos 40 m. ir jungiasi į suprojektuotą Vilniaus miesto savivaldybės kelių infrastruktūrą. Pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantai, atsakovės pateiktas planas yra pasirašytas elektroniniu parašu.

23. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apeliantų lygiomis dalimis ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

23.1. Dėl žemės sklypo atidalijimo nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantai, turėjo teisę spręsti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės netgi esant ginčui dėl sklypo naudojimosi tvarkos. Tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika, esant šalių ginčui, pirmenybę teikia sklypo atidalijimui. Nurodo, kad pagal taisykles projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tai reiškia, kad projektas tvirtinamas, kai yra raštiški pritarimai, arba kai yra teismo sprendimas. Esant ginčui tarp bendraturčių, teismas sprendžia dėl projekto tvirtinimo, kas yra nustatyta ir teismų praktikoje, o šiuo atveju teismas priimdamas sprendimą rėmėsi byloje pateiktais Institucijų dokumentais.

23.2. Dėl bendraturčių interesų nurodo, kad apeliantai remiasi tuo, kad J. B. naudojasi sklypo dalimi, kur yra pasodinti jos augalai, tačiau byloje ne karta buvo minėta, kad apeliantai naudojasi didesnėmis sklypo dalimis nei jiems priklauso, o tai, kad apeliantai savavališkai ir be sutarimo užėmė sklypo dalį kur jiems patogiau, nereiškia, kad tos sklypo dalies naudojimas yra teisėtas, be to, atsakovai neįrodinėjo, kad augalų negalima perkelti. Nesutinka su argumentais, jog J. B. negalės patekti prie gręžinio, kadangi apeliantai nepateikė įrodymų, kad toks gręžinys yra J. B. valdomas. Teigia, kad šis gręžinys buvo įrengtas 2022 metais, o vėliau buvo nustatyta, kad toks gręžinys nebuvo įregistruotas ir yra savavališkas statinys. Pažymi, kad šiuo atveju esami ir nustatomi pravažiavimai iki sklypų taip pat neriboja apeliantų teisių ir interesų.

23.3. Nurodo, kad nors apeliantai akcentuoja, jog atsakovė E. M. sklype niekada negyveno ir juo nesinaudojo, tačiau pažymi, jog apeliacinį skundą teikianti apeliantė B. K. sklypu taip pat niekada nesinaudojo. Mano, kad apeliantai veikia nesąžiningai, kadangi naudojasi didesnėmis žemės sklypo dalimis nei jiems priklauso, bando užimti jiems patogias žemės sklypo vietas. Teigia, kad ieškovė naudojasi dvejais arais, nors jai priklauso 4,5 aro, o šiuo atveju B. K. suskubo įregistruoti savo nekilnojamuosius daiktus, dėl ko nėra galimybės tenkinti ieškovės reikalavimų. Teigia, kad apeliantai dažnai grasindavo ieškovei ir jos dukrai, jie užsipuola ne tik ieškovę ir jos artimuosius, bet netgi ieškovės pakviestus svetimus žmones, šiuo atveju, matininką. Ilgą laiką ieškovei nebuvo leidžiama naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi dėl apeliantų savivalės, piktnaudžiavimo ir grasinimų.

24. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

24.1. Nurodo, kad nors formaliai dalį sklypo patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė (iki 2024 m. sausio 25 d. valdė Nacionalinė žemės tarnyba), tačiau sklypas yra naudojamas išskirtinai tik statinių bendrasavininkų poreikiams tenkinti. Statinių bendrasavininkai yra visateisiai sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šio sklypo naudotojų teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išsipirkti likusią jų naudojamą valstybinės žemės dalį apsauga. Teismas turi įvertinti ar pateiktas sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti.

24.2. Nurodo, kad pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Apeliantai nurodo, kad teismas aiškiai nepagrįstai suteikė prioritetą atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, tačiau vien tai, jog teismas priėmė apeliantams nepalankų, jų netenkinantį procesinį sprendimą, nėra pagrindas teigti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovė ir atsakovė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo neteikė, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ atidalijimo projektą.

27. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės E. M. priešieškinio reikalavimų dalį, kuria buvo atidalyta atsakovei E. M. žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovės iniciatyva parengtas atidalijimo projektas yra prieštaraujantis teisės aktams, suderintas su Institucijomis tinkamai neinformavus bendraturčių, neįvertinus, jog ginčo sklype yra saugotinų medžių, dėl kurių atidalijimo projekte ir aiškinamajame rašte yra nepasisakyta. Apeliantu teigimu uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ parengta schema taip pat yra neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, nėra teisėta, kadangi nėra pasirašyta rengėjo. Mano, kad teismas turėjo pirmiausia nustatyti naudojimosi tvarką, o tik nustačius naudojimosi tvarką vėliau spręsti klausimą dėl galimumo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ieškovės patikslintą ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovų (apeliantų) S. B., J. B., B. K., J. S. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nusprendė ieškovės reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti visiškai, konstatavo, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka, neišsprendžiant, kokiu būdu atsakovė B. K. galėtų toliau naudotis ir valdyti jai priklausančius statinius, negali būti nustatyta ir negalėtų būti įgyvendinta. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neskundžiamas, todėl apeliacine tvarka ginčo nagrinėtinas ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis buvo nuspręsta atmesti apeliantų priešieškinio reikalavimus ir tenkinti atsakovės E. M. priešieškinio reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagal atsakovės E. M. pateiktus projektus teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

29. Kadangi šiuo atveju keliami klausimai tiek ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo (nutarties 29 punktas) suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, atsidalijimo teisė yra absoliuti, tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022). Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – arba padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022).

31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių pareikštus reikalavimus, nurodė, kad kai vienas (ar keli) bendraturčiai reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas (kiti) - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutiktina. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, tai yra fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019). Pažymėtina, jog tiek atidalijant bendrosios nuosavybės dalį, tiek ir nustatant naudojimosi tvarką, turi būti įvertinta faktinė situacija naudojant bendrą turtą, galimybė nustatyti dalytino (naudotino) turto dalis taip, kad nė vieno iš bendraturčių interesai nebūtų pažeidžiami.

32. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įgyvendinama laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Žemės įstatyme nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose (šiuo atveju - Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, kurios patvirtintos 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka.

33. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta, kad projekto rengimą gali inicijuoti, be kita ko, privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 punktas), projekto rengimas tokiu atveju finansuojamas projekto rengimą inicijavusio asmens lėšomis (Taisyklių 14.2 punktas). Iniciatorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (organizatoriui) prašymą organizuoti projekto rengimą (Taisyklių 19 punktas). Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Kai, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Taisyklių 57 punktas).

34. Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas). Apibendrinant minėtas taisykles, darytina išvada, kad parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, atidalijant žemės sklypus tarp bendraturčių, turi būti atsižvelgiama į šių bendraturčių turimus statinius šiuose žemės sklypuose, kad nebūtų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas.

35. Pažymėtina, kaip nurodyta 31 punkte, kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iš bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas vertina šalių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtą pagal projektą, kurį pripažįsta labiausiai atitinkančiu bendraturčių interesus. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija jog atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą yra pateikusi tik viena šalis, tai yra atsakovė E. M. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju ieškovė, apeliantai kitokių atidalijimo projektų nepateikė, o iš esmės apeliantai prieštarauja atidalijimui, prašydami atmesti E. M. priešieškinio reikalavimus nurodydami, kad turi būti pirmiausia nustatyta sklypo naudojimosi tvarka pagal apeliantų pateiktą projektą priešieškinyje (Nr. (duomenys neskelbtini)).

36. Pirmiausia, apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria nuspręsta tenkinti E. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodo, kad šiuo atveju apeliantai, kaip bendraturčiai, tinkamai nebuvo informuoti apie rengiamą atidalijimo projektą, teigia, kad projektas buvo parengtas ir Institucijų patvirtintas tai nuslepiant nuo bendraturčių, tinkamai nesilaikant įteikimo taisyklių, pažymi, kad šiuo atveju buvo užkirsta galimybė teikti pretenzijas, skųsti priimtus neteisėtus Institucijų aktus, todėl atidalijimas pagal neteisėtai suderintą projektą negali būti derinamas. Taip pat nurodo, jog ir parengta uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ schema yra nepasirašyta, todėl negali būti laikoma teisėta.

37. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atlikusi pateikto projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros patikrą, parengė žemės valdos projekto patikrinimo aktą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame daroma išvada, jog projektas gali būti tvirtinamas tada, kai bus raštiškai suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriumi ir tada, kai bus gauti visi žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai parengtam projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius rašte Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad derina žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymi, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai projektą tvirtinančiai institucijai bus pateikti visi originalūs Taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų rašytiniai pritarimai parengtam projektui arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

38. Nors apeliantai teigia, kad šiuo atveju jie nebuvo tinkamai informuoti apie žemės sklypo atidalijimo projektą, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti, kadangi iš byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantai ne kartą teikė pastabas projekto rengėjai uždarajai akcinei bendrovei „Topokada“ ir jie buvo informuoti apie atsakovės E. M. inicijuotą atidalijimo projektą (apeliacinio skundo 8-11 punktai), o ir be to, jau 2022 m. vasario 14 d. išvykstamojo posėdžio metu, vertinant šalių pateiktus planus dėl žemės sklypo naudojimo ir padalinimo (apžiūrint žemės sklypą vietoje, priskirtinas naudotis dalis pagal pateiktus projektus), dalyvaujant ieškovei, apeliantams, atsakovės E. M. atstovo buvo paaiškinta, kad jau yra parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas ir jis „randasi žemėtvarkoje ir bus suderintas“ (2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 68 min. – 70 min.), taip pat į klausimą „ar turit bendraturčių sutikimą projektui“ ir pateikus neigiamą atsakymą byloje dalyvaujančių asmenų replikuojama „tai neturi, todėl ir nepatvirtinamas projektas“ (2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 70 min. – 72 min.), taigi apeliantams apie atsakovės E. M. atliekamus veiksmus dėl siekio parengti atidalijimo projektą neabejotinai buvo žinoma, o ir be to, rengėjo aiškinamajame rašte (Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat nurodoma, kad informacija apie rengiamą žemės sklypo pertvarkymo projektą bei galimybės su juo susipažinti skelbiamos ŽPDRIS internetinėje svetainėje (www.zpdris.lt). Pažymėtina, jog teismo išvykstamojo posėdžio metu buvo įvertinta faktinė situacija pagal atidalijimo projektą (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad projektuojama įvaža yra ties J. S. naudojama sklypo dalimi augalams auginti ir minėtos aplinkybės apeliantams buvo žinomos.

39. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad apeliantų teigimu šiuo atveju derinant atidalijimo projektą ir priimant teigiamus administracinius sprendimus atsakovės E. M. atžvilgiu, šiuo atveju jie buvo priimti neteisėtai, kadangi jų vertinimu pats projekto turinys yra neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, o ir be to, priimti neinformavus apeliantų, tačiau pažymėtina, kad jokie reikalavimai dėl minėtų administracinių sprendimų nėra ginčijami, todėl minėtų administracinių sprendimų priėmusių Institucijų veiksmų (ne) teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 69 punkte nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka, atsisakymai derinti projektą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas – administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus išvadoje (atsakyme) Nr. A51-/23(2.14.2.12E-ŽEM), kuriuo pritarta atidalijimo projektui, taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka, tai yra nurodyta, kad atsakymas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka, tačiau apeliantai šia teise nepasinaudojo.

40. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 punkte nurodoma, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo patvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Pažymėtina, jog įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad priešingai nei teigia apeliantai, uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ žemės sklypo naudojimosi schema yra pasirašyta, kadangi pateiktoje schemoje kairėje pusėje (vertikaliai) nurodyta, kad „Dokumentas pasirašytas el. parašu“, „V. B.“, „data (duomenys neskelbtini)“, taigi šiuo aspektu argumentai dėl pateiktų dokumentų trūkumų, tai yra jų nepasirašymo atmestini, kaip nepagrįsti.

41. Apeliantai nesutikdami su atsakovės E. M. atidalijimo projektu apeliaciniame skunde išsamiai akcentuoja, kad šiuo atveju atsakovė E. M. ilgą laiko tarpą žemės sklypu nesinaudojo, o ir statinių žemės sklype neturi, tačiau šie argumentai teismo vertinimu nepaneigia apeliantės teisės, tiek pareikšti reikalavimą dėl jai priklausančios turto dalies atidalijimo, tiek ir teikti galimus atidalijimo projektus, siekiant įgyvendinti nuosavybės teisę. Apeliantų vertinimu šiuo atveju kritiškai turėtų būti vertinamas atsakovės E. M. atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas dėl to, kad atsakovė faktiškai sklypu nesinaudoja, tačiau kaip minėta nutarties 30 punkte, asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, o reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas), todėl tas argumentas, kad vienas iš bendraturčių rečiau ir ar faktiškai nesinaudoja sklypu teismo vertinimu, gali būti vertinamas tik tuo fakto aspektu, kokia yra tarp bendraturčių nusistovėjusi tvarka ir koks atidalijimo būdas būtų priimtiniausias visų bendraturčių atžvilgiu, tačiau nesudarantis pagrindą atmesti reikalavimą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

42. Įvertinus atidalijimo projektą, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės E. M. reikalavimus dėl turto atidalijimo pagal pateiktą projektą tenkino tinkamai įvertinęs faktines sklypo naudojimo aplinkybes, rašytinius įrodymus ir faktinę situaciją sklype apžiūrint bendraturčių naudojamas sklypo dalis išvykstamojo teismo posėdžio metu ir atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio poreikius, siekiant kuo mažiau suvaržyti bendraturčių interesus. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs projektuojamus sprendinius, nustatė, kad tenkinus atsakovės E. M. reikalavimus ne tik sumažėtų bendraturčių skaičius, tačiau atsakovė nesinaudotų ir pagal naudojimosi tvarką projektuojamu bendru keliuku, kuris yra numatytas tiek apeliantų, tiek ir atsakovės E. M. pateiktuose projektuose dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsakovė E. M. į jai projektuojamą sklypo dalį patektų iš bendro vietinės reikšmės kelio ir jokia apimtimi nesinaudotų projektuojamu keliuku, kuris ribotųsi su L. P., S. B., J. B. ir valstybės naudojamas žemės sklypo dalimis, taigi patenkinus atsakovės E. M. priešieškinį sumažėtų ne tik bendraturčių skaičius, tačiau ir sumažėtų ir galimų ginčų tikimybė dėl bendrai naudojamo inžinerinio įrenginio - keliuko, priežiūros. Šiuo aspektu, atsižvelgiant ir į apeliantų argumentus dėl faktinio sklypo naudojimo, jo laikotarpio, argumentus, jog atsakovė sklypu nesinaudoja, teismo vertinimu svarbu pažymėti ir į tai, kad pagal E. M. projektuojamą sklypo dalį, ji patektų į žemės sklypą ir naudotųsi ta sklypo dalimi, kuriame nėra jokių apeliantų naudojamų statinių, inžinerinių įrenginių, komunikacijų, kelių, takelių, todėl šiuo atveju patenkinus atsakovės E. M. reikalavimus, apeliantų interesai nenukentėtų, kadangi apeliantai neturi suinteresuotumo naudotis E. M. priskirtina sklypo dalimi, be kita ko pažymint, jog E. M. sklypas ribotųsi tik su valstybės naudojama (jai priskirtina) žemės sklypo dalimi, kuri atidalijimo projektui neprieštarauja ir su juo sutinka ir apeliantės J. S. naudojama sklypo dalimi augalams auginti.

43. Apeliantai teigia, kad pagal projektą atidalijimas sukels bendraturčiams nepatogumus dėl projektuojamo keliuko „B“ , tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerija projekto priimtais ir nenuginčytais administraciniais sprendimais, nenustatė, kad toks privažiavimas būtų negalimas, antra, teismas įvertinęs byloje pateiktą sklypo schemą, siūlomas jo konfigūracijas naudojimosi tvarkai, nesutinka, kad šiuo atveju formuojamas kelias pažeis bendraturčių interesus. Pažymėtina, jog tiek atsakovės, tiek ir apeliantų siūlomose konfigūracijose taip pat numatytas patekimas į sklypą tarp S. B. ir L. P. naudojamų žemės sklypų dalių ir šiuo atveju visi bendraturčiai, kurių naudojamos dalys ribojasi su gatve (išskyrus J. B., kurio naudojama sklypo dalis yra centrinėje dalyje pagal projektą) turės patekimą prie sklypo dalies iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiuo aspektu atmestini ir apeliantų argumentai, jog pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat bus pernelyg ribojama B. K. galimybė patekti į žemės sklypą, kadangi pagal projektą dalis žemės sklypo nustatytina naudotis L. P. (koordinatės 18,19,20 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ projektą) B. K. galimybė patekti iš vietinio kelio vakarinėje pusėje į jos naudojamo žemės sklypo dalį nebus ribojama (koordinatės 34, 35 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ projektą).

44. Šiuo aspektu laikytini nepagrįstais apeliantų argumentai, jog atidalijus žemės sklypo dalį ir nustačius naudojimosi tvarką, bus pažeisti apelianto J. B. interesai, kadangi apeliantas J. B. negalės apeiti aplink savo pastatą, prižiūrėti gręžinį, be to, jam bus sunkiau patekti į sklypą projektuojamu įvažiavimu. Pažymėtina, kad išvykstamojo 2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu vietoje buvo įvertinti sklype esančių, tame tarpe ir J. B., naudojamų statinių atstumai, galimybė į juos patekti pagal teikiamus projektus. Šio išvykstamojo teismo posėdžio metu, dalyvaujant ir apeliantui J. B. vietoje buvo nustatyta ir išmatuota, jog yra išlaikomi apie 60 – 82 centimetrų atstumai nuo projektuojamų sklypo ribų, nenustatyta, jog J. B. pagal projektuojamą keliuką negalėtų patekti prie jo naudojamų statinių ir ar apeiti statinio (2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 60 min. – 65 min.). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad įvertinus su apeliaciniu skundu pateiktas nuotraukas matyti, kad vandens gręžinys yra įrengtas prie statinio (prie sukrautų malkų po mediniu pastatu matyti dangtis), todėl šiuo atveju nesutiktina, jog J. B. negalės prižiūrėti šio įrenginio, be kita ko pažymint, jog byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog būtent J. B. yra šio įrenginio teisėtas savininkas ir ar šis įrenginys yra įregistruotas Žemių gelmių registre, kadangi ieškovės teigimu pastatytas įrenginys yra įrengtas savavališkai ir yra neregistruotinas (CPK 178 straipsnis).

45. Apeliantai teigia, kad šiuo atveju atidalijus žemės sklypą taip pat nukentės apeliantės J. S. interesai, kadangi projektuojamoje žemės sklypo dalyje yra jos lysvė, saugotini medžiai, dėl ko mano, kad atsakovės E. M. pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra ydingas ir pažeidžiantis J. S. interesus, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.

46. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl fakto, kad projektuojamo kelio dalis į E. M. sklypą faktiškai būtų įrengiamas per šiuo metu J. S. naudojamą sklypo dalį, kuriame pagal byloje pateiktas nuotraukas yra keli medžiai, lysvė, tačiau šiuo atveju įvertinus E. M. siūloma atidalijimo projektą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas turto atidalijimui pagal atsakovės E. M. projektą, nors ir faktinė sklypo naudojimosi padėtis pasikeistų. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės E. M. priešieškinio reikalavimus kyla objektyvus poreikis pašalinti sklype esančią vieną lysvę, medžius, tačiau toks ginčo sprendimo būdas įvertinus pateiktą projektą šiuo atveju teismo vertinimu yra optimaliausias, kadangi J. S. neabejotinai dalį lysvėje auginamų augalų galės perkelti toje pačioje žemės sklypo dalyje arčiau vakarinės sklypo dalies be jokios žalos jiems, kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog J. S. augalus sodino neturėdama kitų bendraturčių sutikimo ir pasirinkdama tą sklypo dalį pilnu perimetru jiems užsodinti, kuri yra arčiausiai vietinės reikšmės kelio ir tokiu būdu patraukliausia visiems bendraturčiams, patekimui į šią sklypo dalį. Įvertinus pateiktą projektą negalima nepažymėti, jog patekimo galimybės į sklypą, kuriame yra auginami J. S. augalai (daržovės, vaismedžiai) nebus apribojamos, kadangi į sklypą ji turės galimybę patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

47. Pažymėtina, kad nors apeliantų teigimu sklype, kur yra projektuojamas įvažiavimas atsakovei E. M. yra saugomų medžių, tačiau vien ši aplinkybė teismo vertinimu nesudaro pagrindo kitaip vertinti siūloma atidalijimo projektą, kadangi pirmiausia E. M. įgyvendindama projektą medžių šalinimą privalės atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, tai yra gaudama būtinus tam leidimus, kai jie yra būtini, kita vertus, vien ir saugotinų medžių buvimas sklype savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog toks sklypo atidalijimo būdas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai jokio kito galimo bendro turto atidalijimo būdo projekto nėra pateikę, į tai, kad sklype augančių augalų persodinimas ir (ar) pašalinimas nesukels esminių nepatogumų J. S., į tai, kad projektuojamoje žemės sklypo dalyje (keliukas patekimui į E. M. projektuojamą žemės sklypo dalį) nėra jokių inžinerinių įrenginių, statinių ir ar kitų objektų (takelių ir pan.), kuriais naudojasi apeliantai, darytina išvada, kad nors ir faktinė sklypo naudojimosi tvarka ties J. S. žemės dalimi, kur yra auginami jos augalai, pakistų, tačiau toks ginčo sprendimo būdas šioje situacijoje yra optimaliausias ir mažiausiai varžantis bendraturčių interesus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimą, visapusiškai ir išsamiai įvertinus bylos aplinkybes, įvertinus ir faktinį sklypo naudojimą išvykstamojo teismo posėdžio metu, kuris šiuo atveju yra optimaliausias visų bendraturčių atžvilgiu, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ projektą.

48. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria tenkintas atsakovės E. M. priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomokada“ projektą nurodo, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju būtent apeliantų priešieškiniu pateiktas 2024 m. sausio 30 d. naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo projektas užtikrintų racionalesnį ir efektyvesnį ginčo žemės sklypo naudojimą, kadangi apeliantų teikiamame projekte atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio naudojamą žemės sklypo dalį, mano, kad apeliantų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka tinkamiau užtikrintų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą.

49. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti trys naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektai: ieškovės pateiktas sklypo naudojimosi tvarkos 2024 m. vasario 7 d planas, parengtas matininko Z. R., atsakovės E. M. pateiktas sklypo naudojimosi tvarkos 2022 m. vasario 24 d. planas, parengtas uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ ir apeliantų pateiktas sklypo naudojimosi tvarkos 2024 m. sausio 30 d. planas, parengtas matininko M. G.. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė netvirtinti ieškovės pateikto naudojimosi plano, nurodydamas, kad ieškovės prašoma nustatyti tvarka pažeistų atsakovės B. K. interesus. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas neskundžiamas, todėl ginčo dalyką dėl naudojimosi tvarkos nustatymo šioje dalyje sudaro atsakovės E. M. ir apeliantų pateikti projektai.

50. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

51. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010). Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, tai yra nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).

53. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

54. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus, daro išvadą, kad šiuo atveju uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ parengtas projektas didesne apimtimi atitiktų visų bendraturčių interesus, efektyviau išnaudotų bendrai naudojamas žemės sklypo dalis ir pašalintų galimus ginčus tarp bendraturčių, nei pagal apeliantų siūlomą 2024 m. sausio 30 d. planą, kuris yra parengtas matininko M. G..

55. Vertinant pateiktus žemės sklypo naudojimosi projektus pažymėtina, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ projektą yra efektyviau išnaudojamos bendrai naudojamo žemės sklypo dalys, tai yra pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ projektą projektuojamas bendro naudojimo keliukas (koordinatės 38- 42) yra kur kas mažesnio ploto (91 m²) nei pagal atsakovų pateiktą projektą (koordinatės 39-48), kurio projektuojamas dydis yra 171 m², tai yra 80 m² didesnis. Antra, šiuo aspektu negalima neatsižvelgti į tai, jog pagal apeliantų pateiktą projektą minėtu keliuku (koordinatės 39-48) iki posūkio kampo (koordinatė 46) į J. B. žemės sklypą, naudosis S. B., J. B., taip pat iki šios dalies numatytas ir patekimas į valstybei priskirtiną naudotis žemė sklypo dalį, o likusiu ganėtinai ilgu keliuko ruožu turėtų naudotis E. M., kas taip pat atsižvelgiant į bendraturčių nesutarimus gali sudaryti naujas prielaidas ginčui kilti dėl bendrai naudojamo keliuko priežiūros, jo remonto ir išlaikymo, kadangi pagal pateiktą projektą didesne kelio dalimi iš esmės naudotųsi E. M.. Atsižvelgiant į tai, kad pagal atsakovės E. M. pateiktą projektą keliukas yra 80 m² mažesnio dydžio, į tai, kad pagal atsakovės projektą sumažėtų ir keliuką naudojančių bendraturčių skaičius, į tai, kad atsižvelgiant į sumažėjusį keliuko plotą atitinkamai naudojama žemės sklypo dalis tarp bendraturčių padidėtų, teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu atsakovės E. M. siūloma naudojimosi tvarka yra naudingesnė ir efektyvesnė, mažinanti galimų ginčų tarp bendraturčių tikimybę ateityje.

56. Kita teismo vertinimu svarbi aplinkybė yra ir ta, jog pagal apeliantų pateiktą projektą, valstybei priskirtina naudotis žemės sklypo dalis, toje vietoje kur projektuojamas keliukas, yra išskaidoma į du atskirus sklypus A2 (koordinatės 2,3, 40,41,42, 43) ir A3 (koordinatės 6, 8, 12, 13, 14, 44, 45, 48, 49), kai pagal atsakovės E. M. pateiktą projektą minėtoje žemės sklypo dalyje (A2) valstybei priskirtina naudotis žemės sklypo dalis sudaro vientisą objektą, tai yra sklypas nėra išskaidomas į atskiras dalis (koordinatės 2, 3, 12, 14, 40-53), dėl ko teismo vertinimu šiuo atveju taip pat pagal atsakovės E. M. pateiktą projektą būtų racionaliau išnaudojamas ir žemės sklypas, uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ plane pažymėtu A2.

57. Trečia, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pagal atsakovės E. M. siūlomą naudojimosi tvarką, ji šiuo atveju naudotųsi rytinėje žemės dalyje esančiu projektuojamu keliuku patekimui į sklypo dalį, plane pažymėtu „H“, kuriame nėra jokių apeliantų naudojamų inžinerinių įrenginių ir ar kitų objektų, todėl šiuo aspektu apeliantų, kaip sklypo bendraturčių interesai nenukentėtų. Pažymėtina, jog šiuo atveju, kaip minėta nutarties 46-47 punktuose patekimas į sklypą „H“ formuojamas J. S. naudojamoje žemės sklypo dalyje, kur yra auginami J. S. augalai, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ projektą sumažėtų bendrai naudojama keliuko dalis ir juo besinaudojančių asmenų skaičius, į tai, kad J. S. dalį auginamų augalų galės perkelti toje pačioje sklypo dalyje arčiau vakarinės jos dalies, į tai, kad tiek pagal apeliantų, tiek pagal atsakovės E. M. ginčo ribas J. S. liktų naudotis tokia pačia dalis žemės sklypo (549 m²) neženkliai pakitus sklypo konfigūracijai (sumažėjus plotui 6 metrams nuo sklypo ribos rytinėje pusėje, tačiau proporcingai padidėjus plotui šiaurinėje dalyje), teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ projektas yra priimtinesnis visų bendraturčių atžvilgiu, be kita ko pažymint, jog ieškovės, apeliantų, atsakovės E. M. potencialios sklypų konfigūracijos, jų naudojimo pasekmės, buvo įvertinos ir išvykstamojo teismo posėdžio metu, šalims buvo sudaryta galimybė teikti ne tik žemės sklypo naudojimo, tačiau ir jų atidalijimo projektus, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą išsamiai įvertinęs kiekvieno bendraturčio interesus ir pagrįstai nustatė naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ žemės sklypo naudojimosi projektą, todėl šioje dalyje nėra pagrindo naikinti ir (ar) pakeisti teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

58. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė ir ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio panaikinti ir (ar) pakeisti atsakovų apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantų apeliacinį skundą atmetus, apeliantams bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė, prašanti atmesti apeliantų apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, jog patyrė 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidų (2024 m. liepos 26 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė E. M., prašanti atmesti apeliacinį skundą pateikė įrodymus, jog patyrė 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidų (2024 m. liepos 16 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

61. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, iš apeliantų priteisiama po 375 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir po 375 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. M.. Pažymėtina, jog įvertinus ieškovės ir atsakovės E. M. pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų S. B., J. B., B. K., J. S. po 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei L. P..

Priteisti iš apeliantų S. B., J. B., B. K., J. S. po 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei E. M..

Teisėjos Erinija Kazlauskienė Aušra Maškevičienė Erika Misiūnienė