Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovams B. K., S. B., E. M., J. S., J. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovams B. K., S. B., E. M., J. S., J. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kuriuo ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą bei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2022 m. spalio 12 d. ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams ir tretiesiems asmenims bei jų užsakymu kitiems asmenims atlikti bet kokius darbus (projektų rengimo, derinimo, tvirtinimo, žemės sklypo kasimo, vamzdžių tiesimo, statinių, priestatų, inžinerinių įrenginių statymo) žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas dėl minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

3. Grįsdama prašymą ieškovė nurodė, kad atsakovai be kitų sklypo bendraturčių, t. y. ieškovės sutikimo, netgi jos neinformuodami, savavališkai atlieka žemės kasimo, vamzdžių tiesimo, gręžinių įrengimo darbus sklype ir tokiais savavališkais veiksmais užima sklypo dalį, kurią vėliau prašo priskirti jų naudojimui. Ieškovės teigimu, siekiant išvengti tolimesnių ginčų dėl žemės sklypo naudojimo dalių, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti šalims atlikti bet kokius darbus ginčo žemės sklype. Priešingu atveju, atsakovams pasirengus projektus, papildomai įsirengus įrenginius, pasistačius priestatus ar kitus statinius žemės sklype, teismo sprendimas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos būtų sunkiai įgyvendinamas, liktų neįgyvendintas arba lemtų naujus ginčus dėl atsakovų įrengtų įrenginių žemės sklype.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

10. Akcentuoja, kad iš pateiktų įrodymų ir aprašytų aplinkybių, atsakovai jokių veiksmų nederina su ieškove, pažeidžia jos teises, dėl to ieškovė ir kreipiasi pagalbos, kad būtų sustabdyti savavališki atsakovų veiksmai žemės sklype, kol nenustatyta tvarka.

17. Akcentuoja, jog atskirojo skundo argumentai nepatvirtina jokios realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o iš ieškovės pateiktų su ieškiniu įrodymų bei ieškinyje nurodomų argumentų, apskritai negalima daryti išvados apie būtent ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimą byloje. Pažymi, kad byloje nėra sprendžiamas statinių teisėtumo klausimas, todėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs nei su ieškinio pagrindu, nei su dalyku.

22. Paaiškina, kad ieškovė, teikdama prašymą, pateikė tik fotonuotraukas kuriose yra užfiksuota, kad žemės sklype stovi neaiškios paskirties statybinė mašina ir šalia yra sudėti vamzdžiai, atlikti neaiškios paskirties kasybos darbai, tačiau nėra aišku kurioje žemės sklypo dalyje atliekami šie darbai, ar tai yra ieškovės dalyje ar tai yra žemės sklypo dalyje, kurią vėliau prašo priskirti jos naudojimui. Be to, galimai šiems darbams apskritai nereikalingas nei statybos leidžiantis dokumentas, nei žemės sklypo bendraturčių sutikimas.

23. Nurodo, kad ieškovė prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti ir tretiesiems asmenims, šiuo atveju S. N., tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų.

24. Pažymi, kad ieškovės atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis ir įrodymais, nenurodytais pirmosios instancijos teisme, t. y. teikdama atskirąjį skundą, ieškovė nurodė aplinkybę, kad atsakovė E. M. pasistatė pagalbinį pastatą žemės sklype bei pateikė naujus įrodymus – laikinojo statinio fotonuotraukas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

26. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

28. Ieškovė L. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – skundą dėl statinio, fotonuotraukas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą dėl galimai neteisėto gręžinio (duomenys neskelbtini). Atsakovai B. K., J. S., J. B., S. B. taip pat pateikė naują įrodymą – 2022 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prašo priimti.

29. Pažymėtina, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, tačiau teismas konstatuoja, kad tiek ieškovės, tiek atsakovų pateikti įrodymai iš esmės nelemia naujų aplinkybių įrodinėjimo ar naujo atsikirtimo (reikalavimo) suformulavimo apeliaciniame procese, o tik papildomai įrodo jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes. Taip pat teismas pastebi, kad su atskiruoju skundu pateikti įrodymai galėjo būti pateikti ankščiau, nes iš pateiktų įrodymų turinio matyti, jog apie juos buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir konstatuoti, jog po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsirado būtinybė teikti ir priimti naujus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir vertinti visų bylos aplinkybių kontekste.

Dėl ginčo esmės.

30. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne) įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Byloje ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos nėra, todėl konstatuotina, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

31. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nurodo, jog atsakovai savavališkai atlieka žemės kasimo, vamzdžių tiesimo, gręžinių įrengimo darbus sklype taip pažeisdami ieškovės teises, kurių pašalinimas, teismui patenkinus ieškovės ieškinį, būtų sunkiai įgyvendinamas. Ieškovės nuomone, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai nesusijęs su jokiais naujais reikalavimais ir stabilumas sklype reikalingas tam, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka ir tada jau bendraturčiai kiekvienas jam priskirtoje dalyje galėtų atlikti statybos ar kitus darbus.

32. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

33. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo: 1) įvardinti, ką jis laiko grėsme jo turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovo veiksmais (galimas turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma, pasiruošimas tokiems veiksmais, anksčiau sudaryti sandoriai, liudijantys jo turto masės mažėjimą, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016); 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018).

34. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą, turi būti įvertinta, ar šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, kuo iš esmės ir buvo grindžiamas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl šios antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindą konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui lemia atsakovo nesąžiningumas, o ne kitos aplinkybės, tokios kaip didelė ieškinio suma ar sunki atsakovo turtinė padėtis, kurios savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021, 25 punktas, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022, 34 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018, 17 punktas). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti jos nagrinėjimo metu, todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iškėlimo galimai elgėsi nesąžiningai gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant jam galbūt nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1143-790/2021, 12 punktas).

35. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovams, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

36. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, jog ieškovės nurodomas atsakovų atliekamų darbų (ne)teisėtumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra aišku, kokius konkrečiai darbus atlieka atsakovai (kurie atsakovai) ginčo žemės sklype, o tai nesudaro pagrindo išvadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas galimai palankus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

37. Teismo vertinimu, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos atsakovų teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą byloje, neteisėtai ir nepagrįstai a priori išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius bei sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų vykdymą. Ieškovės argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės reikalingos tam, kad būtų užtikrintas stabilumas, nes atsakovai su ieškove nederina jokių veiksmų taip pažeisdami jos teises, laikytini deklaratyviais. Ieškovė ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie atsakovų atliekamų veiksmų (ne)teisėtumą bei (ne)sąžiningumą, kas reiškia, jog ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

38. Apeliantė taip pat nurodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus žemės sklype atlikti statybos, tinklų tiesimo ir kitų darbų, iškils poreikis ginčyti ir kitų pastatytų statinių teisėtumą, nes visi jie statomi be bendraturčių sutikimo, o tokiu būdu kyla grėsmė ne tik dėl teismo sprendimo neįvykdymo šioje byloje, bet ir dėl naujų ginčų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti ieškovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis, tokie argumentai tinkamai nepagrindžia aptariamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

40. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyti argumentai yra susiję su pasekmėmis, kurios gali atsirasti jei pirmosios instancijos teismas priims ieškovei palankų teismo sprendimą, tačiau ieškovė nepateikė jokių patikimų, patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovai iki šiol būtų atlikusi ar ketintų atlikti kokius nors nesąžiningus veiksmus, siekdami išvengti galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymo ar vykdymas galėtų būti apsunkintas. Darytina išvada, kad, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą (CPK 178 straipsnis).

41. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kuriais ši grindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pats teismo nutarties procesinis rezultatas – netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – pagrįstas ir teisingas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės L. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.