Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Autolinta“ (toliau – UAB ,,Autolinta“) prašo atnaujinti terminą paduoti prašymui dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ir pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-01-17 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki 2022-10-16.

Pareiškėja savo prašyme nurodo, kad nuosavybės teise valdo gamybinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kitą inžinerinį statinį - kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), adresu Alytaus m. sav. (duomenys neskelbtini), esančią valstybiniame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos veikloje yra naudojami sunkiasvoriai automobiliai, kuriems yra reikalinga kieta kelio danga, o įvažiavimas į asfaltuotą aikštelę buvo galimas tik per neasfaltuotą plotą, todėl pareiškėja, asfaltavo ir šalia esantį žemės sklypo plotą. Atsižvelgiant į tai, kad kiemo aikštelės asfaltavimas yra laikomas II grupės nesudėtingo statinio rekonstrukcija, tokiam statiniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 1 d. 2 p., buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėja statybą leidžiančio dokumento neturėjo, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020-01-16 surašė jai savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020-01-17 surašė privalomąjį nurodymą iki 2020-07-16 pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius). Per privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytą 6 mėnesių terminą savavališkos statybos padarinių pareiškėjai pašalinti nepavyko, kadangi dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos inicijuoto formavimo pertvarkymo projekto rengimo buvo sustabdytas nuomos sutarčių pasirašymas. Visi pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai stovi ant valstybinės žemės, todėl nesant sutarties, sutikimo ar susitarimo su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, pareiškėja negalėjo inicijuoti savavališkos statybos padarinių šalinimo. 2020-07-22 Inspekcijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2020-10-17. Per Inspekcijos pratęstą terminą pareiškėja dėl nuo jos epriklausančių aplinkybių negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl dėl šio termino pratęsimo kreipėsi į teismą ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021-01-12 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-610-780/2021, kuriuo pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2021-10-16. Atsižvelgiant į tai, kad dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios, valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymas vis dar nėra įgyvendintas, o tai yra kliūtis statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir savavališkai statybai įteisinti, todėl pareiškėja kreipiasi į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo. Tam, kad gautų leidimą rekonstruoti aikštelę pareiškėja, kuri nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojama kiemo aikštelė, remiantis Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 6 p., be kitų dokumentų turi pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantį dokumentą. Šiuo atveju savavališka statyba užfiksuota valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl statybą leidžiančiam dokumentui gauti pareiškėja turėtų pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su Nacionaline žemės tarnyba. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo gamybinį pastatą ir kiemo aikštelę valstybinės žemės sklype ir savavališkai rekonstravo būtent šią kiemo aikštelę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 str. 2 d., pareiškėja turi teisę valstybinę žemę išsinuomoti ne aukciono būdu, nes ji užstatyta jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu ir statiniu. Pareiškėja, siekdama įteisinti kiemo aikštelės statybą, dar 2017-07-26 kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo, tačiau šis klausimas nebuvo (bei iki šiol nėra) išspręstas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios. 2017-08-04 Nacionalinės žemės tarnyba į minėtą pareiškėjos prašymą pateikė atsakymą, kad yra rengiamas valstybinės žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas jame esančių pastatų eksploatacijai, tačiau iš 2020-07-14 Alytaus miesto savivaldybės architekto atsakymo pareiškėjai matyti, kad dėl šioje teritorijoje veikiančių virš 20 juridinių subjektų ir nuolatos besikuriančių naujų, nekilnojamasis turtas ir priklausiniai nuolat perleidžiami kitiems savininkams, formuojami atskiri objektai, todėl neįsisavintose vietose naujų sklypų ribos persidengia su inžinerinės infrastruktūros objektais ir yra neregistruotinos, nesudaromos žemės nuomos sutartys iki nebus išspręsta minėta situacija. Šios aplinkybės patvirtina, kad valstybinės žemės sklypų ribos jame esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti iki šiol nėra suformuojamos ir valstybinės žemės nuomos sutartys tiek su pareiškėja, tiek su kitais asmenimis nėra sudaromos dėl sunkumų, kylančių vykdant savivaldybės inicijuotas teritorijų planavimo procedūras, o ne dėl pareiškėjos kaltės ar neveiklumo. Pareiškėja aktyviai siekia sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir po privalomojo nurodymo surašymo dar kartą, t. y. 2020-08-18, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių ir į Nacionalinę žemės tarybą dėl nuomos sutarties sudarymo. Į šį prašymą Nacionalinė žemės tarnybą pareiškėjai atsakė 2020-09-30 raštu, nurodydama, kad pateikus teisės aktuose numatytą žemės sklypo planą galės priimti sprendimą dėl žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo. Pareiškėja nedelsdama, t. y. jau 2020-10-14 parengė matininko A. Ž. žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos planą bei kartu su pakartotiniu prašymu 2020-10-15 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Be to, pareiškėja, kartu su kitomis minėtame valstybinės žemės sklype veikiančiomis įmonėmis 2020-10-08 kreipėsi į Alytaus miesto merą, savivaldybę ir savivaldybės administraciją, kad būtų išspręstas dar 2017-12-01 parengto 28 5593 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į keletą sklypų, reikalingų esamiems statiniams eksploatuoti, įgyvendinimas, nes žemės sklypai nėra registruojami. Po teismo sprendimo pratęsti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui priėmimo buvo gautas VĮ „Valstybės žemės fondas“ Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2021-09-10 pranešimas, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie tai, kad yra parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai, bei kaip žemės sklypo naudotoja (pastatų savininkė) buvo pakviesta atvykti į bendrą projekto sprendinių aptarimą, kuris įvyko 2021-09-24. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, kai kurie žemės sklypo naudotojai nesutiko su valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais, kas, atitinkamai, sudarė kliūtis pareiškėjai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pareiškėja su 2021-11-16 prašymu pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių, kad būtų išspręstas valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ne aukciono tvarka klausimas, tačiau į šį prašymą atsakyta nebuvo. Taip pat pareiškėja su 2021-11-16 prašymu kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją, prašant pagalbos sprendžiant susidariusią problemą. Į pastarąjį pareiškėjos prašymą Alytaus miesto savivaldybės administracija 2021-11-30 raštu atsakė, kad tik pertvarkius žemės sklypą ir įregistravus pertvarkytus žemės sklypus VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, pareiškėja galės kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymo į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrių. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, nustatytų LR TPSVPĮ 14 str. 4 d., t. y. siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nuomos sutarčių sudarymas buvo sustabdytas dėl formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Nuomos sutarties derinimas, atsižvelgiant į administracines procedūras ir biurokratinius formalumus, užtruko – nebuvo išspręstas nei iki privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nei po jo priėmimo (nei per privalomajame nurodyme nustatytą terminą, nei Inspekcijos bei teismo pratęstą terminą). Nuomos sutarties pasirašymo trukmė visiškai nepriklauso nuo pareiškėjos valios, šio proceso pareiškėja negali paspartinti. Todėl egzistuota įstatyme nurodytas objektyvus teisinis pagrindas pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Pareiškėja taip pat prašo teismo atnaujinti terminą prašymui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo paduoti, kuris baigėsi 2021-10-17 (teismo buvo pratęstas iki 2021-10-16). Pareiškėja supranta, kad pagal teismų praktikoje suformuotą bendrą taisyklę, galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o praleisto termino atnaujinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tačiau šioje situacijoje, pareiškėjos pagrįstu manymu, yra objektyvios priežastys ir aplinkybės, dėl kurių pareiškėja praleido terminą prašymui dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo pateikti, sudarančios pagrindą šį terminą atnaujinti. Būtent valstybės institucijų veiksmai pareiškėjai sudarė pagrįstą lūkestį bei pagrindą manyti, jog valstybinės žemės sklypo formavimas yra iš esmės pabaigtas, o egzistavusios kliūtys nuomos sutarties pasirašymui yra išnykusios (liko tik projekto derinimo ir sutarties pasirašymo stadija), ir kad papildomo termino privalomojo nurodymo įvykdymui neprireiks. Prieš pat pasibaigiant privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pareiškėja iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus gavo 2021-09-10 pranešimą, kad jau buvo parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai, be to, pareiškėja kaip žemės sklypo naudotoja (pastatų savininkė) buvo pakviesta atvykti į bendrą projekto sprendinių aptarimą, kuris įvyko 2021-09-24, t. y. prieš pat privalomojo nurodymo termino pasibaigimą. Vykstant valstybinės žemės projektinių sprendinių derinimui, pareiškėja pagrįstai manė ir turėjo lūkestį, kad po šio derinimo bus sudaryta nuomos sutartis, leidžianti pareiškėjai įgyvendinti statytojo teises, dėl ko pareiškėja ir nesikreipė dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Tik po to, kai pareiškėja iš antstolės A. K. sužinojo apie pradėtą vykdymo procesą, gavo antstolės 2021-11-16 patvarkymą priimti Inspekcijos pateiktą vykdomąjį dokumentą bei 2021-11-16 raginimą įvykdyti privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatytus įpareigojimus, pareiškėja Nacionalinei žemės tarnybai pateikė pakartotinus 2021-11-16 prašymus sudaryti nuomos sutartį. Taigi, susidaro paradoksali situacija, kad tuo pačiu metu vyksta tiek valstybinės žemės sklypo projekto formavimo bei pertvarkymo derinimo procesas, tiek ir privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procesas. Inspekcija, kaip valstybės institucija, inicijavo vykdymo procesą dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo, nors statytojo teisių pareiškėjai nepavyko įgyvendinti būtent dėl pačios valstybės institucijų veiksmų, kurie kartu lėmė pareiškėjos suklaidinimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo būtinybės.