Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2019-12-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktu nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Alytus, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Situacijos schemoje pažymėtos „3“ aikštelės plotis yra 37,40 m, ilgis 36,30 m; pagal savo parametrus aikštelė priskirtina II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Inspekcija 2020-01-16 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už nesudėtingo statinio – kiemo aikštelės rekonstrukciją sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytus, neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija, 2020-01-17 surašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas), kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020-07-16 išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir jei būtina, sutvarkyti statybvietę, atstatyti (duomenys neskelbtini), Alytuje, rekonstruotą kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 20-3) į buvusią padėtį: aikštelės plotą po rekonstrukcijos – 1357,62 kv. m (37,4 m ilgio ir 36,3 m pločio) sumažinti iki rekonstrukcijos buvusio aikštelės ploto – 760,48 kv. m., išardyti naujai įrengtus smėlio-žvyro-skaldos pasluoksnius bei asfaltbetonio dangą ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2020-07-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ Nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020-10-17. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 28,5593 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Alytus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pareiškėja pateikė 2017-06-30 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo gamybinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, o pagal sutarties sąlygas (2.2 p. pastaba Nr. 1) pareiškėja įgijo teisę naudotis atitinkama valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir nekilnojamojo turto pardavėjas. Pareiškėja pateikė 2018-06-26 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančią valstybinės žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (toliau - NŽT Alytaus skyrius) 2017-08-04 raštas patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-26 kreipėsi su prašymu dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuomos sutarties sudarymo ir jai buvo nurodyta, kad pateikus teisės aktuose numatytą naudojamo žemės sklypo planą bus sprendžiama dėl nuomos sutarties sudarymo, taip pat nurodyta, kad yra rengiamas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas pastatų eksploatacijai. Iš 2020-07-14 Alytaus miesto savivaldybės architekto rašto pareiškėjai matyti, kad sprendžiant vieno didžiausių pramonės kompleksų tinkamą eksploatavimą, pritaikymą šiuolaikiniam verslui bei galiojantiems normatyviniams reikalavimams, buvo įregistruotos VĮ Registrų centre visos senosios aikštelės, šaligatviai; dėl teritorijos patrauklumo investuotojams Alytaus miesto savivaldybės administracija inicijavo formavimo pertvarkymo projekto rengimą, priskiriant konkrečius žemės sklypus konkrečių pastatų eksploatacijai; dėl teritorijoje šiuo metu veikiančių virš 20 juridinių subjektų ir nuolatos besikuriančių naujų pagrindinis nekilnojamasis turtas ir priklausiniai nuolat perleidžiami kitiems savininkams, formuojami kaip atskiri objektai, todėl neįsisavintose vietose naujų sklypų ribos persidengia su inžinerinės infrastruktūros objektais ir yra neregistruotinos, taip ribojant veiklos ir plėtros galimybes jau veikiančioms įmonėms, nesudaromos žemės nuomos sutartys iki nebus išspręsta minėta situacija. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-18 kreipimosi į NŽT Alytaus skyrių ir NŽT bei NŽT Alytaus skyriaus atsakymų matyti, kad pareiškėjai 2020-09-30 buvo išaiškintas valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo teisinis reglamentavimas ir nurodyta, jog tik pateikus teisės aktuose numatytą žemės sklypo planą NŽT Alytaus skyrius galės priimti sprendimą dėl žemės sklypo dalies, reikalingos pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nuomos sutarties sudarymo. Pareiškėja pateikė matininko A. Ž. 2020-10-14 parengtą žemės sklypo, plotas 4579 m², dalies naudojimosi tvarkos planą ir 2020-10-15 prašymą NŽT Alytaus skyriui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, kuriuo prašoma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal šį planą nuosavybės teise priklausantiems pastatui ir statiniui eksploatuoti.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjos prašymas pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, kuris Inspekcijos 2020-07-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas trims mėnesiams ir baigiasi 2020-10-17. Pažymėtina, kad paties Nurodymo pareiškėja neginčijo, todėl šis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir ginčo dėl jo teisėtumo byloje nėra, todėl jis yra vykdytinas.

Remiantis teismų praktika, sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies pagrindu būtina nustatyti svarbiomis pripažintinas priežastis, sukliudžiusias nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (2015 m. kovo 12 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013). Taigi, svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.

LVAT pripažįsta, kad jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turi faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. LVAT praktikoje išskiriamos bent dvi procedūros, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą pratęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (2016 m. rugsėjo 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1023-822/2016, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014). Taigi, viena iš procedūrų, kuri galėti lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina su kitų statybos įteisinimui reikalingų dokumentų gavimu, kurio ir siekia pareiškėja nagrinėjamu atveju.

Nagrinėjant pareikštą pareiškėjos prašymą pratęsti terminą Nurodymui įvykdyti teismas turi nustatyti, ar per Inspekcijos suteiktą terminą pareiškėja ėmėsi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į prašymo argumentus, šiuo atveju reikia nustatyti, ar pareiškėja per nustatytą terminą siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, ar dėl to, kad šio dokumento iki šiol negavo yra jos kaltė, ar pareiškėja turėjo galimybę daryti įtaką šiam procesui ar Nurodymo neįvykdymas nepriklausė nuo jos valios.

Tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjos statyba, kurios padarinius Inspekcija reikalauja pašalinti, yra II grupės nesudėtingo statinio rekonstrukcija mieste, kuriai pareiškėja neturi statybą leidžiančio dokumento. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis). Taigi, aikštelės rekonstrukcijai pareiškėja privalėjo žemės sklypą, kuriame rekonstravo nuosavybės teise valdomą kiemo aikštelę, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei gauti leidimą rekonstruoti statinį.

Pareiškėja, vykdydama Nurodymą, pasirinko Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl siekiant įvykdyti Nurodymą šiuo įstatyme numatytu būdu ji deda pastangas gauti leidimą rekonstruoti statinį. Tam, kad gautų leidimą rekonstruoti aikštelę pareiškėja, kuri nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojama kiemo aikštelė, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, be kitų dokumentų turi pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantį dokumentą (statant inžinerinius statinius). Šiuo atveju savavališka statyba užfiksuota valstybei priklausančiame žemės sklype, todėl statybą leidžiančiam dokumentui gauti pareiškėja turėtų pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su NŽT, kuri įgyvendina valstybei priklausiančio žemės sklypo savininko teises. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo gamybinį pastatą ir kiemo aikštelę, esančius 28 5593 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Alytus, ir savavališkai rekonstravo būtent šią kiemo aikštelę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja turi teisę valstybinę žemę išsinuomoti ne aukciono būdu, nes ji užstatyta jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu ir statiniu. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau - Taisyklės). Tai reiškia, kad pareiškėja turi teisę pasirinkti įteisinti savavališką statybą ne tik gaudama NŽT sutikimą dėl valstybinės žemės naudojimo kiemo aikštelės rekonstrukcijai, bet įstatymo nustatyta tvarka tapdama šios valstybinės žemės dalies teisėta naudotoja, sudarant nuomos sutartį, leidžiančią įgyvendinti statytojo teises, gavus statybą leidžiantį dokumentą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja dar 2017-07-26 kreipėsi su prašymu į NŽT Alytaus skyrių dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, nuomos sutarties sudarymo, tačiau šis klausimas nėra išspręsta iki šiol dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios. 2017-08-04 NŽT atsakymas į minėtą pareiškėjos 2017-07-26 prašymą patvirtina, kad yra rengiamas šio valstybinės žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas jame esančių pastatų eksploatacijai, tačiau iš 2020-07-14 Alytaus miesto savivaldybės architekto atsakymo pareiškėjai matyti, kad dėl šioje teritorijoje šiuo metu veikiančių virš 20 juridinių subjektų ir nuolatos besikuriančių naujų, nekilnojamasis turtas ir priklausiniai nuolat perleidžiami kitiems savininkams, formuojami atskiri objektai, todėl neįsisavintose vietose naujų sklypų ribos persidengia su inžinerinės infrastruktūros objektais ir yra neregistruotinos, taip ribojant veiklos ir plėtros galimybes jau veikiančioms įmonėms, nesudaromos žemės nuomos sutartys iki nebus išspręsta minėta situacija. Šios aplinkybės patvirtina, kad valstybinės žemės sklypų ribos jame esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti iki šiol nėra suformuojamos ir valstybinės žemės nuomos sutartys tiek su pareiškėja, tiek su kitais asmenimis nėra sudaromos dėl sunkumų, kylančių vykdant savivaldybės inicijuotas teritorijų planavimo procedūras, o ne dėl pareiškėjos kaltės ar neveiklumo. Pažymėtina, kad pareiškėja aktyviai siekia sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, reikalingo savo pastatui ir kiemo aikštelei eksploatuoti, ir po Nurodymo surašymo dar kartą, t. y. 2020-08-18, kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių ir į NŽT dėl nuomos sutarties sudarymo. Į šį prašymą NŽT pareiškėjai atsakė 2020-09-30, nurodydama, kad pateikus teisės aktuose numatytą žemės sklypo planą galės priimti sprendimą dėl žemės sklypo dalies, reikalingos pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nuomos sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad pareiškėja nedelsdama, jau 2020-10-14, parengė matininko A. Ž. ruoštą žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos planą bei kartu su pakartotiniu prašymu 2020-10-15 pateikė NŽT Alytaus skyriui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Be to, pareiškėja, kartu su kitomis minėtame valstybinės žemės sklype veikiančiomis įmonėmis, 2020-10-08 kreipėsi į Alytaus miesto merą, savivaldybę ir savivaldybės administraciją, kad būtų išspręstas dar 2017-12-01 parengto 28 5593 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Alytus, formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į keletą sklypų, reikalingų esamiems statiniams eksploatuoti, įgyvendinimas, nes žemės sklypai nėra registruojami.

Nurodyti į bylą pateikti dokumentai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, siekdama įteisinti savavališkos statybos darbus, t. y. gauti leidimą rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį statinį, per nustatytą, o vėliau Inspekcijos pratęstą terminą, atliko aktyvius veiksmus ir nuosekliai siekė įgyvendinti savo teisę išsinuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą, kuris būtinas norint įgyvendinti statytojo teisę, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir įvykdyti Nurodymą, įteisinant savavališką statybą. Tačiau teisės išsinuomoti valstybinę žemę įgyvendinimą pareiškėjai apsunkinta tai, kad dar nuo 2017 metų vyksta Alytaus miesto savivaldybės administracijos inicijuotos teritorijų planavimo procedūros, dėl kurių kyla sunkumų nustatant formuojamų žemės sklypų ribas ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems toje teritorijoje veikiantiems verslo subjektams, o pareiškėja šiems procesams daryti įtakos negali. Todėl teismas pripažįsta, kad žemės sklypo, reikalingo statytojo teisei įgyvendinti, valdymo klausimo pareiškėja per Nurodymo įvykdymo terminą negalėjo išspręsti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios.

Kadangi Nurodymo įvykdymo terminas Inspekcijos buvo pratęstas iki 2020-10-17, o pagal NŽT 2020-09-30 išaiškinimą pareiškėja 2020-10-15 pateikė naują prašymą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bei pateikė 2020-10-14 parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą, todėl negavusi atsakymo iš NŽT, pareiškėja priešpaskutinę Nurodymo įvykdymo termino dieną, t. y. 2020-10-16, laiku ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Iš trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atsiliepimo matyti, kad pareiškėjos 2020-10-15 prašymas išnuomoti valstybinę žemę buvo išnagrinėtas jau po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, todėl iki Nurodymo įvykdymo termino pabaigos pareiškėja neturėjo galimybės atlikti kitų veiksmų Nurodymui įvykdyti. Nors NŽT atsiliepime nurodoma, kad pagal pareiškėjos 2020-10-15 pateiktą prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir prie jo pridėtą planą valstybinės žemės nuomos sutartis nebus sudaroma, tačiau tai nereiškia, kad yra kvestionuojama pareiškėjos galimybė įvykdyti Nurodymą įteisinant savavališką statybą, nes NŽT nurodo, kad prašymą atmetė tik dėl netinkamai parengto žemės sklypo plano, o ne dėl to, kad galutinai atsisako sudaryti žemės nuomos sutartį. Kaip minėta, pareiškėja pagal įstatymą turi teisę išsinuomoti valstybinę žemę, nes nuosavybės teise valdo gamybinį pastatą ir savavališkai rekonstruotą kiemo aikštelę, kurie yra valstybinėje žemėje, todėl žemės nuomos sutarties nesudarymas dėl procedūrinių trūkumų nepaneigia pareiškėjos teisės tapti teisėta žemės sklypo valdytoja. Tačiau tam reikalingas papildomas terminas, nes Nurodymo įvykdymo terminas jau pasibaigė iki pareiškėjos 2020-10-15 prašymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo išnagrinėjimo NŽT Alytaus skyriuje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėja Nurodymo įvykdymui reikiamų procedūrų trukmei negalėjo turėti įtakos, ir į tai, kad ji laiku kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Suinteresuotas asmuo Inspekcija nurodo, kad pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą, ir mano, kad šis terminas turėtų būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinęs procedūrų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu pobūdį, o būtent sudėtingą Alytaus miesto savivaldybės administracijos inicijuotos teritorijų planavimo procedūros įgyvendinimą, dėl kurio kyla sunkumų nustatant valstybinėje žemėje formuojamų žemės sklypų, kurie reikalingi pastatams ir statiniams eksploatuoti, ribas, teismas pripažįsta, kad operatyvumo ir racionalumo kriterijus labiau atitinka pareiškėjos prašomas pratęsti terminas iki 2021-10-16. Pažymėtina, kad NŽT atsiliepime nurodo, jog 28 5593 kv. m ploto valstybinės žemės sklype yra įregistruoti net 106 pastatai ir statiniai, nuosavybės teise valdomi įvairių fizinių ir juridinių asmenų, todėl yra didelė tikimybė, kad šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimas, kuris turi įtakos pareiškėjos siekiamam išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dydžiui ir konkrečioms jo riboms, dėl jo sudėtingumo gali užtrukti ir ilgiau nei 6 mėnesius, todėl pareiškėjos prašomas nustatyti pratęstas terminas iki 2021-10-16 nagrinėjamu atveju yra protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis tiek operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą susiklosčiusioje situacijoje, tiek leidžiantis išvengti galimo pakartotinio pareiškėjos kreipimosi į teismą su analogišku prašymu. Nustačius suinteresuoto asmens siūlomą trumpesnį terminą būtų didelė tikimybė, kad pareiškėja nespėtų išspręsti žemės nuomos klausimo, būtino siekiant įteisinti savavališką statybą, ir tektų dar kartą spręsti analogišką termino pratęsimo klausimą, kas neabejotinai labiau užtęstų savavališkos statybos padarinių pašalinimą, nei nustačius pareiškėjos prašomą ilgesnį terminą iš karto.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkintinas visiškai ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstinas iki 2021-10-16.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktus,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymą patenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-01-17 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki 2021-10-16.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.