Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui I. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo teismo sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti vaikui iš atsakovo išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (t. y. teismo posėdžio metu sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydį nuo 300,00 Eur iki 250,00 Eur); priteisti 3 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d. (atitinkamai teismo posėdžio metu sumažino prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį nuo 3 200,00 Eur iki 3 000,00 Eur); vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.Ieškovė (Lietuvos Respublikos pilietė) ir atsakovas (Latvijos Respublikos pilietis) nuo 2015 m. rugsėjo mėn. gyveno kartu šeimyninį gyvenimą Jungtinėje Karalystėje ((duomenys neskelbtini)). Šalims 2016 m. birželio 27 d. gimė sūnus. Po vaiko gimimo išryškėjo atsakovo neatsakingumas ir nerūpestingumas, jis girtavo bei lošė, o atvykus jo broliui, pradėjo vartoti narkotikus.Ieškovė kartu su sūnumi 2017 m. kovo mėnesio viduryje grįžo gyventi į Lietuvą ir apsigyveno pas ieškovės tėvus, kam atsakovas neprieštaravo.Nepilnamečiui vaikui išlaikyti per mėnesį reikalingos 540,00 Eur lėšos. Atsakovė rūpinasi nepilnamečiu vaiku, todėl mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteisiama didesnė dalis – po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis.Atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo 2017 m. kovo mėn., todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai.

Išvadą duodanti institucija pateikė 2018 m. gegužės 21 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina (ieškove), o tėvas (atsakovas) Lietuvoje negyvena, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaikų interesus. Teismo posėdžio metu papildė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka (2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 55 sek. – 51 min. 00 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys, kuris patikslintas teismo posėdžio metu, tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, jurisdikcijos ir taikytinos teisės

Ieškinys su priedais buvo išverstas į atsakovo gimtąją kalbą – Latvių kalbą, o teismo procesiniai dokumentai, siekiant įgyvendinti ekonomiškumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis), išversti į jam suprantamą anglų kalbą, ką pagrindžia šalių susirašinėjimas (b. l. 48–61, 85–102) ir aplinkybė, kad jis dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje; ieškovė patvirtino, kad atsakovas žino apie užvestą bylą (2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 40 sek. – 15 min. 00 sek.), ką patvirtina ir byloje esantys duomenys apie procesinių dokumentų įteikimą, tačiau atsakovas prieštaravimų, kad nesupranta anglų kalbos, teismui nepareiškė.Ieškovė (Lietuvos Respublikos pilietė) ir atsakovas (Latvijos Respublikos pilietis) nuo 2015 m. rugsėjo mėn. gyveno kartu šeimyninį gyvenimą Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. Š.Šalys kaip šeima nebegyvena nuo 2017 m. kovo mėn., nuo to laiko ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku grįžo gyventi į Lietuvą, o tėvas liko gyventi Jungtinėje Karalystėje.Taigi, šalių sūnus, turintis Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pilietybę, šiuo metu nuolatinai, kaip ir ieškovė, gyvena Lietuvos Respublikoje, o atsakovas – Jungtinėje Karalystėje. Ginčo dėl vaiko išvykimo į Lietuvą ir nuolatinės jo gyvenamosios vietos byloje nekilo, ką patvirtina ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu (2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 30 sek. – 27 min. 30 sek., 42 min. 00 sek. – 43 min. 25 sek.) ir šalių susirašinėjimas (b. l. 48–61, 67–102). Šioje nagrinėjamojoje byloje ieškovės reiškiami reikalavimai yra susiję su tėvų pareigomis, t. y. ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir prisiteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi reiškiami keli reikalavimai, dėl kiekvieno reikalavimo jurisdikcijos sprendžiama atskirai.Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (kartu ir tėvų) yra Europos Sąjungos šalyse (Jungtinė Karalystė dar nėra išstojusi iš ES), todėl jurisdikcija dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nustatoma pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas Briuselis II bis). Reglamento Briuselis II bis 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklės reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Šiuo metu vaiko faktinė gyvenamoji vieta – Kauno r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 12). Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai turi jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys gyvena Europos Sąjungos šalyse jurisdikcijos klausimas dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo nagrinėjamas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (1 straipsnis) (toliau – Išlaikymo reglamentas). Nepilnametis vaikas ieškinio padavimo momentu gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktas).Gyvenamosios vietos nustatymui taikytinos teisės Reglamentas nereglamentuoja, todėl klausimas dėl taikytinos teisės sprendžiamas vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija), prie kurios prisijungusios ar ratifikavusius tiek Lietuvos Respublika, tiek Jungtinė Karalystė. 1996 m. Hagos konvencijos 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismai, įgyvendindami jurisdikciją, taiko savo valstybių teisę, šiuo atveju ginčo santykiams dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taikytina Lietuvos teisė, t. y. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).Išlaikymo prievolėms taikytina teisė nustatoma pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas) valstybėse narėse, kurioms šis teisės aktas privalomas (Išlaikymo reglamento 15 straipsnis). Nors Jungtinei Karalystei 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas ir taikomas (2009 lapkričio 30 d Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Bendrija sudarė 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės Nr. 2009/941/EB 11 punktas), tačiau Lietuvos Respublikai 2007 m. Hagos protokolas yra privalomas ir taikomas. Todėl, teismas spręsdamas dėl šioje byloje taikytinos teisės, vadovaujasi 2007 m. Hagos protokolu, kuris nustato bendrąją taisyklę, kad išlaikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė (3 straipsnio 1 dalis). Todėl nagrinėjant ginčą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo taikytina Lietuvos teisė, t. y. CK.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas ar motina.Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).Ieškovė pareiškė reikalavimą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o išvada duodanti institucija tam pritarė. Atsakovas dėl to prieštaravimo nepareiškė, ko nenustatyta ir iš šalių susirašinėjimo (b. l. 67–84). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas gyvena su motina (ieškove) Lietuvoje, jam yra tik du metai, kuomet ypatingai reikalinga motinos priežiūra, ir ieškovė turi pastovią gyvenamąją vietą (gyvena pas tėvus), šį ieškovės reikalavimą tenkina ir nustato vaiko gyvenamąją vietą su ja.Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, turi teisę, išskyrus ypatingas aplinkybes, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Iškilus ginčiui dėl bendravimo su vaiku, tėvas, su kuriuo skyrium gyvena vaikas, turi teisę pateikti ieškinį, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.170 straipsnio 4–5 dalys, Vaikų teisių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalis)

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis įtvirtinta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimalia mėnesine alga (toliau – MMA), kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui per mėnesį reikalinga suma yra 540,00 Eur: maistui – 115,00 Eur, pieno mišiniui – 40,00 Eur, sauskelnėms – 60,00 Eur, drabužiams – 80 Eur, vitaminams, medikamentams, papildams – 30 Eur, higienos, skalbimo priemonėms – 25 Eur, žaislams – 40,00 Eur, knygutėms, atostogoms, pramogoms – 65,00 Eur, komunaliniams patarnavimams (gyvena name, kuris šildomas kietu kuru, visi komunaliniai patarnavimai yra) – 55,00 Eur, transporto išlaidoms – 30,00 Eur.Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinį – sumažino savo reikalavimą nuo 540,00 Eur iki 400,00 Eur ir paaiškino, kad šios sumos (MMA) pakaktų, tačiau mano, kad išlaidų dalis iš atsakovo turėtų būti didesnė – 250,00 Eur, nes ji sūnui skiria laisvalaikį, rūpinasi jo buitimi, be to, atsakovo materialinė padėtis yra geresnė (2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 00 sek. – 38 min. 40 sek.).Vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, MMA kriterijumi, kuris paprastai tenkina tik minimalius ir būtinuosius žmogaus poreikius, todėl prašomas išlaikymo priteisimas iš atsakovo, negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo ir išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas) suma. Ieškovės nurodytų vaiko išlaikymui reikalingų mėnesiui išlaidų dydžiai (sprendimo 11.1 punktas) nėra aiškiai per dideli, priešingai galima vertinti, kad nurodytos išlaidos gali užtikrinti tik būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti, nors faktiškai išlaidos patiriamos, ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018). Tuo labiau, kad į ieškovės nurodytas išlaidas nėra įtrauktos darželio išlaidos, kurį vaikas nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio žada lankyti (2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 20 sek. – 29 min. 30 sek.), ir kitos galimos išlaidos.Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Atsakovas gyvena užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), Lietuvoje turto neturi (b. l. 43). Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė, kas vertintina, kaip siekis neatskleisti savo turtinės padėties (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018). Jungtinė Karalystė yra itin aukšto pragyvenimo lygio šalis, joje MMA – 1 400,99 svarų, todėl atsakovo pajamos šioje šalyje neabejotinai yra didesnės, negu asmuo jas gali gauti Lietuvoje, todėl nėra pagrindo spręsti, jog 250,00 Eur išlaikymo sūnui nustatymas gali pažeisti paties atsakovo teises ar, kad jis neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymo (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, kuriam apie 4–5 metus (2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 20 sek. – 41 min. 55 sek.). Tačiau atsakovas sveikatos problemų neturi, išsilavinimas – profesinis, Jungtinėje Karalystėje dirba barmenu (padavėju) ir gauna nuo 900,00 Eur iki 1 400,00 svarų per mėnesį, iš kurių 300,00 svarų reikalinga nuomai; 100,00–150,00 svarų – komunaliniams mokesčiams; 100,00 svarų – maistui; viešajam transportui – 200,00 Eur, iš viso 750,00 svarų / mėnesį (2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 25 sek. – 49 min. 00 sek.). Ieškovės paaiškinimai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas būtų nepajėgus teikti savo vaikui 250,00 Eur išlaikymą per mėnesį.Ieškovė turto (b. l. 10, 11, 46) ir kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės išsilavinimas vidurinis. Ji niekur nedirba, nes augina šalių 2 metų vaiką, ir šiuo metu gauna 180,52 Eur socialinę pašalpą už vaiką (b. l. 45). Ieškovė su sūnumi gyvena kartu su ieškovės tėvais, kurie jai padeda materialiai.Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas (26 metų), darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, bei atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiu sūnui išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 22 d. (ieškinio padavimo dienos) (CPK 115 straipsnio 3 dalis) iki jo pilnametystės (CK 3.196 straipsnis).Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė motina – ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už vienerius metus, kurį teismo posėdžio metu patikslino ir prašė skaičiuoti po 250,00 Eur / mėn. (2018 m. birželio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 00 sek. – 38 min. 40 sek.).Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad per ieškovės nurodomą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį teikė savo vaikui išlaikymą, kas leistų ieškovės reikalavimus laikyti nepagrįstais. Nors byloje nepateikta įrodymų, kiek už paskutinius metus sūnaus poreikiams išleido ieškovė, tačiau savaime suprantama, kad vaikui reikėjo valgyti, kad buvo reikalingos lėšos aprangai, sveikatos priežiūrai ir pan.Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių (šalių sūnui šiuo metu yra 2 metai), poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę šalies situaciją ir kitas svarbias aplinkybes (vaikas nuo gimimo gyveno Jungtinėje Karalystėje, o nuo 2017 metų ieškovei su sūnumi grįžus gyventi į Lietuvą atsakovas prie vaiko poreikių neprisidėjo), laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d., vaiko išlaikymo išlaidos buvo panašios kaip ir dabar.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteisiamas 3 000,00 Eur (250,00 (teismo posėdžio metu patikslinta suma) X 12 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas, kuris neprieštarauja įstatyminiam reglamentavimui (pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 90,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui (250,00 Eur X 0,03 proc. X 12 mėn.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas šioje byloje turėjo 10,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įteikimu) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 21 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad iš viso valstybei priteistina 293,66 Eur už antrinę teisinę pagalbą šioje byloje, suteiktą ieškovei. Taigi, valstybei iš atsakovo iš viso priteisiama 394,07 Eur Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 22 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovę ieškovę S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas išlaikymo dalyje dėl periodinių išmokų vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 15 d.; išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovę ieškovę S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 394,07 (trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 07 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.