Kauno apygardos teismo nutartis

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant apeliantei (ieškovei) O. Ū., jos atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui, ieškovui M. A. Ū., atsakovės atstovei advokatei Eglei Arlauskytei, teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. Ū. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-162-454/2018 pagal ieškovų M. A. Ū. ir O. Ū. ieškinį atsakovei A. Ū. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.3. Išlaidos atsakovės advokato pagalbai apmokėti iš apeliantės priteistos pagrįstai, kadangi tokia galimybė numatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, jog ieškovų atstovavimo išlaidos sudaro mažesnę sumą, neleidžia teigti, jog atsakovė piktnaudžiavo teise į atstovavimą bei pernelyg išlaidavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

3. Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos priteisimo, ieškovams remiantis deliktinės civilinės atsakomybės institutu ir teigiant, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais, t. y. dėl atliktų garažo stogo remonto darbų, sugadino jų turtą (stogo bituminę dangą, ko pasekoje pradėjo skverbtis vanduo pro stogą bei buvo apgadinta stogo perdanga, garažo vidaus apdaila). Taip pat apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimos išlaidų atsakovei atlyginimo.

Dėl žalos atlyginimo.

4. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovai), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

5. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentuodama bylos esmės neatskleidimu teismui nepagrįstai atsisakius byloje skirti pakartotinę ekspertizę žalos atsiradimo priežastims ir jos dydžiui nustatyti, bei ginčą išsprendus vadovaujantis neišsamia, formalia ir paviršutiniška ekspertizės išvada.

6. Apeliantė skunde teigia, kad ekspertė Z. B., kurios ekspertizės akto išvada rėmėsi pirmosios instancijos teismas, į jai teismo suformuluotus klausimus atsakė neišsamiai, ekspertizė atlikta nepasiekus pagrindinio ekspertei iškelto tikslo nustatyti žalos atsiradimo pagrindus. Apeliantės nuomone, tam, kad ginčas būtų išspręstas tinkamai, reikalinga pakartotinė ekspertizė, kurią skirti pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė.

7. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymu, paskyrė pakartotinę ekspertizę dėl pastato-garažo (duomenys neskelbtini), atliktų stogo remonto darbų ir galimai dėl jų atiradusios žalos nustatymo. 2018 m. spalio 1 d. teisme gautas ekspertizės aktas.

8. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad atliekant stogo remonto darbus A. Ū. garažo pusėje, t. y. stogą uždengiant tentu, tentas buvo pratęstas uždengiant ir ieškovui priklausančią garažo dalį. Tentą pritvirtinant lentomis bei jas priveržiant prie stogo konstrukcijų buvo padaryti pažeidimai ieškovo srityje esančiai hidroizoliacinei dangai. Taigi atlikta pakartotinė ekspertizė, kaip buvo ir nustatęs pirmosios instancijos teismas, patvirtino aplinkybę, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovų pastato pusėje buvo sugadinta stogo danga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovei pritvirtinant tentą prie stogo dangos medsraigčiais bituminė stogo danga ieškovų pusėje buvo pažeista, ieškovams priteisė 235,95 Eur nuostolių už sugadintą prilydomą bituminę dangą. Kitoje dalyje ieškovų ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylą įrodymų visuma, bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, o ir ieškovai neįrodė, jog būtent dėl atsakovės veiksmų (bituminės dangos sugadinimo) pradėjo skverbtis vanduo per stogą bei buvo apgadinta stogo perdanga, garažo vidaus apdaila (lubų apšiltinimas).

10. Taikant deliktinę atsakomybę nepakanka vien nustatyti žalos faktą ir padarytus neteisėtus veiksmus, būtina įrodyti ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (sugadintos stogo bituminės dangos) atsiradus vandens pralaidumui buvo padaryta žala garažo lubų apšiltinimui, vidaus apdailai.

11. Ekspertas, apžiūrėjęs ginčo garažo stogo dangą bei vidaus patalpas, nustatė, kad vandens patekimą į patalpas sąlygojo ne tik stogo dangos pradūrimas varžtais, bet ir nesandarus kamino mazgas su stogo konstrukcijomis, taip pat nesandari hidroizoliacinė danga ties parapetu, be to hidroizoliacija užleista 100 mm, kai turi būti padengta hidroizoliacija danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos.

12. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

13. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

14. Ekspertas, atsakydamas į apeliacinės instancijos teismo užduotą klausimą, išvadoje (Nr. 8) nurodė, kad žalos pašalinimui nėra būtina atlikti visus darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje Nr. 5001: 1. Pozicija Nr. 1 (Plokščių stogų vienasluoksnė ritininė danga) nebūtina keisti 40 kv.m dangos, kadangi galima atlikti remonto darbus tik ties pažeidimu; 2. Pozicija Nr. 2,6 (lubų dailylenčių ardymas-aptaisymas) nebuvo būtina ardyti visų nurodytų 33 kv.m, kadangi pažeista tik dalis dailylenčių, buvo galima pakeisti tik dalį; 3. Pozicija 3,4,5 (šiltinimas naudojant mineralines vatos plokštes) darbai nereikalingi, pagal faktą lubos apšiltintos polistirolo plokštėmis 5 cm. Polistorolo plokštės nesugeria drėgmės ir nepraranda termoizoliacinių savybių dėl to jų keisti nereikia. Taip pat ekspertas konstatavo (išvada Nr. 9), kad lokalinėje sąmatoje Nr. 5001 nurodyti darbai ir jų kiekiai pagerina garažo būklę buvusią iki 2015-11-15 darbų atlikimo.

15. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisė 235,95 Eur nuostolių, kai tuo tarpu nėra būtina keisti visos 40 kv.m stogo dangos, lubų medinių dailylenčių, pagal eksperto sudarytą sąmatą, atliktą pagal 2018 m. įkainius, nustatyta defektų (plokščių stogų dengimas ritinine bitumine danga; lubų lentinio apkalimo išardymas; lubų aptaisymas medinėmis dailylentėmis) ištaisymo darbų kaina 207,91 Eur, juolab, byloje nenustačius, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (sugadintos stogo bituminės dangos) atsiradus vandens pralaidumui buvo padaryta žala garažo lubų apšiltinimui, vidaus apdailai, yra pakankama padarytos žalos kompensacija bei teisingas žalos atlyginimas.

16. Apeliantė, teigdama, kad visa ieškiniu prašoma žala atsirado dėl atsakovės veiksmų sugadinant stogo bituminę dangą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CK 6.246 straipsnis, CPK 178 straipsnis), tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme apeliantė tokias išvadas leidžiančių padaryti įrodymų nepateikė. Kaip nurodyta 2017-04-03 ekspertizės akte, ginčo stogo danga yra nuo 1994 m., stogo dangos garantinis terminas pasibaigęs 2004 m., ją reikia keisti. Nors ieškovai nurodė, kad jų garažo pusėje stogo danga buvo pakeista 2015 metų rugpjūčio mėnsį, tą patvirtino ir liudytojas P. B., tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, juolab, kad nauja stogo danga buvo uždengta tik dalis stogo, esančio virš ieškovų patalpų. Kaip nurodyta nutarties 18 punkte, pakartotinės ekspertizės metu (atlikta 2018-09-12) buvo nustatyta, kad vandens patekimą į patalpas sąlygojo ne tik stogo dangos pradūrimas varžtais, bet ir nesandarus kamino mazgas su stogo konstrukcijomis, taip pat nesandari hidroizoliacinė danga ties parapetu, be to hidroizoliacija užleista 100 mm, kai turi būti padengta hidroizoliacija danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Ieškovas M. A. Ū. teismo posėdžio metu nurodė, kad vandens sugadinta lubų apdaila jau yra nuo to laiko, kai buvo baigtos garažo statybos, t.y. apie 13 metų. Liudytojas P. B. pirmosios instancijos teismui yra nurodęs (2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 11 min. 25 sek. iki 1 val. 13 min. 10 sek.), kad 2015 metais ieškovų pastato pusėje tvarkė stogą, nes per jį prabėgo vanduo. Taigi, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad jau iki 2015-11-15 ieškovų garažo pusėje atliktų stogo tento tvirtinimo darbų vanduo dėl nesandarios ieškovų stogo dalies hidroizoliacijos patekdavo į garažo patalpas bei sugadino lubų dailylentes ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams.

17. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 96,80 Eur patirtų išlaidų, sumokant už turtui padarytos žalos įvertinimą (parengtą remonto darbų sąmatą). Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovų ieškinį atmetė kaip neįrodytą, tačiau tokio savo sprendimo pakankamai nemotyvavo. Protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, įskaičiuojamos į nuostolius, todėl ieškovų reikalavimas atlyginti už remonto sąmatos sudarymą iš esmės yra pagrįstas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas), kuris galėtų būti tenkintinas proporcingai priteistinai iš atsakovės žalai (96,80 Eur x16,8%). Tačiau ieškovai nepateikė įrodymų apie šių išlaidų sumokėjimą sąmatą atlikusiam asmeniui, t. y. apie faktiškai patirtas išlaidas, be to apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų šiuo klausimu, todėl šio reikalavimo nėra pagrindo tenkinti (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

18. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos, nes apeliantų teiginiai dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo bei padarytos žalos dydžio paneigti surinktais ir teismo ištirtais faktiniais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumą, aptarė visus deliktinės atsakomybės taikymo pagrindus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovės neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala ne tik stogo bituminei dangai (jos daliai), bet ir dėl jos atliktų neteisėtų veiksmų (sugadintos stogo bituminės dangos) atsiradus vandens pralaidumui buvo padaryta žala garažo lubų apšiltinimui, vidaus apdailai, kad ieškovai faktiškai patyrė išlaidas už remonto darbų sąmatos sudarymą. Todėl apeliantės argumentas, jog skundžiamu sprendimu teismas neįvertino visų byloje įrodinėtų aplinkybių, atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

20. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia ir tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodo, jog jai civilinėje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl nepagrįstai iš ieškovės atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Be to, priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, tris kartus viršija ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidas.

21. Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba nėra atleidžiamas nuo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o juolab nuo kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą atleidžiami tik nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose (2016 11 08 įstatymu Nr. XII-2751 nuo 2017 07 01 papildžius CPK 88 str. 1 d. nauju punktu, 9 punktas tapo 10 punktu) nurodytas bylinėjimosi išlaidas, t.y. atleisti tik nuo atitinkamų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

22. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 16 procentų, atmesta 84 procentai reikalavimų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsakovei iš ieškovės priteista 785,40 Eur (1870 Eur x 84 proc./2) bylinėjimosi išlaidų.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra nepagrįstai didelė.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas.

25. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punktą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vertinant atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį už advokato suteiktas teisines paslaugas svarbu tai, kad byla pradėta nagrinėti (ieškinys priimtas) 2016 m. balandžio 10 d., tai yra byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama beveik dvejus metus, byloje yra įvykę aštuoni teismo posėdžiai, bylą sadarė 3 tomai, buvo parengtas atsiliepimas į ieškinį, atskirąjį skundą, sprendžiami klausimai dėl ekspertizės (pakartotinės ekspertizės) skyrimo, todėl akivaizdu, kad byla dėl įrodinėtinų faktinių aplinkybių yra pakankamai sudėtinga ir didelės apimties. Atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad iš jos priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Atsakovės patirtos išlaidos yra realios, patvirtintos tai pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, priteistos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo galimų procesinės teisės normų pažeidimo paskirstant priteistas bylinėjimosi išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas išnagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties.

27. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

28. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, valstybės patirtos išlaidos už apeliantei suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlyginamos. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 1400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

29. Nagrinėjamu atveju užmokesčio už advokatų teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis iš esmės neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesudaro pagrindo priteisti iš apeliantės atsakovės prašomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinėje instancijoje nereikėjo įvertinti daug specialių žinių reikalaujančių dokumentų, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji ar ypatingai sudėtingi, ta pati advokatė (kartu su kitu advokatu) atstovavo atsakovę nuo pat pirminio atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ginčo apimtis (suma) nebuvo didelė, teismo posėdis, kuriame dalyvavo atsakovės atstovė truko tik 1 valandą, sprendžia prašomas priteisti išlaidas sumažinti iki 500 Eur. Todėl apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) O. Ū. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) atsakovei A. Ū. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.