Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1699-230/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-10-27Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2017-06-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
e2A-1699-230/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00008-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1699-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00008-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė M. Š. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo A. P. 600 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, skaičiuojant nuo 2015-12-31 dienos iki A. P. pilnametystės, išlaikymo išmokų gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą – po 600 Eur už 3 metus iki 2015-12-31, išlaikymo įsiskolinimo gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Ieškinyje nurodė, kad šalys niekada nebuvo susituokę, po sūnaus gimimo nebegyveno kartu. 2008 m. ieškovė su sūnumi A. P. išvyko nuolatinai gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, nuo 2012-06-29 kartu su sūnumi yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos. Atsakovas niekada neteikė sūnui jokio išlaikymo. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis gali skirti bent 600 Eur išlaikymą sūnui A. P..

2. Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė prieš išvykstant į Didžiąją Britaniją pareiškė, kad jos ir A. P. neieškoti, A. P. augins viena, jokio išlaikymo nereikalauja ir nereikalaus. Per visą laikotarpį nei karto nebuvo sulaukęs jokių pretenzijų ar reikalavimų, kurie būtų susiję su išlaikymu. Ieškovės nurodytos 600 Eur per mėnesį sumos vaiko išlaikymui mokėti neturi jokių finansinių galimybių. Pagal kasacinio teismo praktiką išlaikymą, kurio turi pakakti vaiko poreikiams patenkinti, sudaro LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris šiuo metu yra 350 Eur. Tokią sumą vaikui išlaikyti turėtų skirti abu tėvai. Net ir 175 Eur per mėnesį suma viršytų jo galimybes, liktų nepatenkinti kiti esminiai poreikiai, kreditoriniai įsipareigojimai. Išlaikymo dydis, kurį šiuo metu galėtų mokėti būtų ne didesnis nei 100 Eur per mėnesį. A. P. gyvena ne Lietuvoje ieškovės iniciatyva, todėl ieškovė turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Ieškovės reikalavimas dėl 21 600 Eur įsiskolinimo priteisimo neatitinka pačios ieškovės pareiškimų, kad jos ir A. P. neieškoti, A. P. augins viena, jokio išlaikymo nereikalauja ir nereikalaus. Ieškovė niekuomet nereiškė reikalavimo, kad būtų teikiamas išlaikymas A. P.. Prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumokėti negali, tokių finansinių galimybių neturi ir niekada neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš A. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. P. periodinėmis išmokomis po 175 Eur per mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2016-04-21 iki A. P. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. P. įsiskolinimą – 3 600 Eur, 516,72 Eur bylinėjimosi išlaidas M. Š. naudai, 171 Eur žyminį mokestį valstybei, iš M. Š. priteisė 239,40 Eur bylinėjimosi išlaidas A. P. naudai.

4. Teismas sprendė, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie šalių vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė nepateikė konkrečių nurodomas kas mėnesį patiriamas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, sprendė, jog nurodyti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai neatitinka nei ieškovės, nei atsakovo gaunamų pajamų lygio, tokiems nurodytiems poreikiams patenkinti pakankamai pajamų neturi nei ieškovė, nei atsakovas, nei abi šalys kartu. Iš teismui pateiktų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendė, jog jo turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė už ieškovės, todėl ieškinio motyvą, jog atsakovas pagal savo ženkliai geresnę turtinę padėtį turi didesne nei ieškovė dalimi prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, atmetė kaip nepagrįstą. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog atsakovo pajamos nėra tokio dydžio, kad jis galėtų mokėti 600 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui. Nesant byloje išsamių duomenų apie ieškovės patiriamas konkrečias išlaidas per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui, teismas darė išvadą, jog ieškovės nurodytas išlaidų dydis (936,21 DB svarų per mėnesį būtinosios išlaidos ir kitos papildomos išlaidos, kurių ieškovė konkrečiai nenurodė) yra neprotingai didelis, nurodyti nepilnamečio vaiko A. P. poreikiai yra neproporcingai dideli atsižvelgiant į abiejų jo tėvų turtinę padėtį. Nepilnamečiam vaikui gyvenant užsienio valstybėje, teismui yra sudėtinga spręsti apie protingą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pačios ieškovės gaunamą pajamų dydį, šalių nepilnamečio vaiko poreikius, lankomus papildomus užsiėmimus, bei į tai, jog iki šiol ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, sprendė, jog ieškovei pakakdavo vidutiniškai 660 DB svarų (827,28 Eur) per mėnesį vieno iš trijų šeimos narių išlaidoms apmokėti. Taigi nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė yra vienpusiškai priėmusi sprendimą išvykti iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Byloje nustačius aplinkybę, jog šalių nepilnametis sūnus į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, išvyko ieškovės iniciatyva, nesant atsakovo pritarimo tokiam ieškovės išvykimui, teismas sprendė, jog ieškovė turi prisiimti dėl to atitinkama dalimi padidėjusias sūnaus poreikių tenkinimo išlaidas. Kadangi byloje nustatyti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai jam gyvenant Lietuvoje galėtų būti tenkinami tėvams patiriant mažesnes išlaidas nei vaikui gyvenant Jungtinėje Karalystėje, tai atsakovas, gaunantis pajamas Lietuvoje, neturi pareigos prisiimti visų nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų. Tai reiškia, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti ieškovės pareigą teikti didesnį išlaikymą sūnui, nei tai tektų atsakovui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pragyvenimo lygį Lietuvoje, atsakovo gaunamų pajamų dydį, teismas sprendė, jog nepaisant to, kad ieškovė buvo atsisakiusi bet kokios atsakovo pagalbos auginant šalių vaiką, atsakovas privalo prisiimti prievolę išlaikyti savo nepilnametį sūnų, mokėdamas jam 175 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki šalių sūnaus pilnametystės. Teismas, išanalizavęs šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, įvertinęs ieškovės pasirinkimą išvykti gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, darė išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma už trijų metų laikotarpį (21 600 Eur) yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo gautas pajamas. Nagrinėjant bylą teisme nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti nepilnamečio vaiko poreikių už tris metus atgal. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, sprendė, kad ieškovė tris metus nesikreipdama dėl išlaikymo priteisimo turėjo pakankamai lėšų nepilnamečio poreikiams patenkinti. Atsakovas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, neturėdamas objektyvių įrodymų apie vaiko poreikius per trijų metų laikotarpį, turi iš dalies kompensuoti ieškovės turėtas išlaidas išlaikant nepilnametį šalių vaiką. Teismas atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes apie šalių gaunamų pajamų dydį ir pan., konstatavo, jog protinga iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma yra po 100 Eur per mėnesį, iš viso – 3 600 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė M. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą, panaikinant jį toje dalyje, kuria ieškinys buvo netenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo aiškintis, kokios yra atsakovo gaunamos pajamos ir kitas turimas turtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, bendrai su savo sutuoktine 2015-04-27 gaudamas 73 950 Eur dydžio būsto paskolą. Taip pat atsakovas nuosavybės teise su sutuoktine turi du automobilius, dar 4 žemės sklypus, yra trijų įmonių akcininkas, 2015 m. paėmė dar dvi vartojamąsias paskolas (3 000 ir 4 000 Eur). Tačiau teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo išreikalauti svarbius atsakovo turtinės padėties įrodymus, kurie buvo susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, ir nesiaiškino, kokiomis pajamomis, ar kitų asmenų laidavimu, ar kitomis aplinkybėmis ar garantijomis, atsakovas prieš metus bankui teikdamas paraišką dėl 73 950 Eur (arba 255 334 Lt) dydžio būsto kredito sumos gavimo grindė savo galimybes kartu su 456 Eur per mėnesį uždirbančia sutuoktine grąžinti šį banko kreditą per 30 metų. Ieškovės nuomone, atsakovas turi kitų pajamų ar turto, kurį pateikė bankui gaudamas tiek būsto paskolą, tiek ir dvi vartojamąsias paskolas. Atsakovui, gaunančiam minusines pajamas, bankas negalėjo suteikti tiek paskolų. Be to, nors atsakovas teigė, jog kreipdamasis į banką dėl būsto kredito jis nurodė, kad turi nepilnametį sūnų A. P., tačiau tai labai abejotina.

1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepateikė konkrečių nurodomas kas mėnesį patiriamas nepilnamečio vaiko išlaikymui išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kadangi į bylą yra pateikti šiuos poreikius pagrindžiantys įrodymai (kvitai) bei jų apskaičiavimo lentelės.

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas negauna tokių pajamų, kad pridėjus jas prie gaunamo uždarbio įmonėje UAB „Digimaksas“ turėtų galimybę teikti išlaikymą sūnui po 600 Eur per mėnesį.

1.4. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo neįrodytais argumentais, jog kitose 2 darbovietėse jis negauna atlyginimo arba atiduoda jį savo tėvui. Atsakovo tėvas net nebuvo apklaustas byloje. Teismas taip pat nepagrįstai sutiko ir su atsakovo nuomone, kad ieškovė išvykdama gyventi į užsienį nepageidavo gauti iš atsakovo jokio išlaikymo jų sūnui. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, o ieškovė kategoriškai tai neigia.

1.5. Nepagrįsti teismo motyvai paskirti išlaikymo įsiskolinimui kompensavimui vos po 100 Eur per mėnesį. Net nesiejant priteistino išlaikymo dydžio su minimaliąja mėnesine alga ir ją laikant tik orientaciniu kriterijumi, nustatant vaikams priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydį, taip pat pripažįstant, kad kiekvieno vaiko poreikiai ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma turi būti pagrįsta įrodymais, nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 100 Eur per 36 mėnesius laikytinas mažu ir keliančiu abejones dėl galimybės patenkinti būtinuosius vaiko poreikius.

Atsiliepimas

6. Atsakovas A. P. atsiliepimu į ieškovės M. Š. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skyrė ypatingą dėmesį šalių turtinei padėčiai, pajamoms ir jų dydžiui ir šios aplinkybės teismo sprendime yra plačiai aptartos, visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus. Teismas sprendime nurodė ir detaliai išanalizavo tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamas pajamas bei jų struktūrą ir šaltinius, taip pat pateikė ne tik atsakovo pajamų, bet ir turto bei jo įsigijimo analizę. Be to, teismas pagrįstai sprendė, jog įrodymai apie atsakovo pajamas byloje surinkti iš skirtingų šaltinių, t. y. darbovietės, VMI, banko sąskaitų išrašų, todėl kreditą suteikęs bankas šiuo atveju neturi ką nors papildomo pateikti, nei yra surinkta byloje. Bankas vertina tuos pačius duomenis iš tų pačių šaltinių. Todėl spręstina, jog teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis iš „Swedbank“, AB.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Byloje tarp šalių – vaiko tėvų – kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio, jo pagrįstumo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jų nepilnamečio sūnaus A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 600 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, taip pat priteisti įsiskolinimą, susidariusį per 3 metus iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. iki 2015-12-31. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą – 3 600 Eur. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir padidinti priteistą išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinyje prašyto dydžio. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir neteisingai nustatė aplinkybes, susijusias tiek su atsakovo turtine padėtimi, tiek su vaiko poreikiais.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

9. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje priimti teisingą sprendimą. Be to, atsižvelgtina į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis).

10. Kolegija spręsdama skunde pareikštą apeliantės prašymą išreikalauti duomenis iš Swedbank, AB apie atsakovo pateiktus duomenis, gaunant kreditus, jį patenkino ir 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pareikalavo šiuos duomenis, kurie buvo gauti ir išsiųsti šalims, todėl šie įrodymai – Swedbank, AB informacija ir 2013 m. spalio 16 d. automobilio nuomos sutartis – priimtini į bylą. Šalys apie šiuos įrodymus buvo informuotos ir turėjo galimybę dėl jų raštu pareikšti savo nuomonę, kuo apeliantė pasinaudojo pateikdama 2016 m. spalio 23 d. rašytinius paaiškinimus, o atsakovas tokių rašytinių paaiškinimų nepateikė, nors galėjo pateikti. Apeliantės rašytiniai paaiškinimai į bylą priimtini, tačiau tik toje apimtyje, kuri neviršija apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindimo. Prie bylos taip pat prijungtini šių paaiškinimų priedai, kurie yra susiję su bylinėjimosi išlaidomis, turėtomis apeliacinės instancijos teisme, tačiau kiti šių paaiškinimų priedai apie ieškovės turimo turto vertę, ieškovės 2016-03-31 paaiškinimai elektroniniais laiškais prie bylos neprijungtini, kadangi ieškovė turėjo galimybę juos pateikti anksčiau ir net bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie apeliacinės instancijos teisme iš esmės gauti prieš pat paskirtą teismo posėdį, todėl šie paaiškinimų priedai neprijungtini prie bylos, nes juos prijungus atsakovas nebeturi realios galimybės dėl jų pasisakyti.

11. Atsakovas 2016 m. spalio 17 d. prašymu prašo prijungti prie bylos „Digimaksas“, UAB pažymą dėl darbo santykių nutraukimo, šios bendrovės pažymą apie išmokėtą atlyginimą ir atsakovo paaiškinimą dėl šių naujų aplinkybių. Nors tai įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, atsiradusias po to, kai ginčas jau buvo išspręstas, tačiau ieškovė dėl jų įrodomosios reikšmės rašytiniuose paaiškinimuose yra pareiškusi savo nuomonę, kas patvirtina, kad ji iš esmės neprieštarauja šių įrodymų prijungimui, todėl jie priimtini į bylą.

Dėl nustatytų būtinų tenkinti nepilnamečio vaiko poreikių apimties

12. Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti yra reikalinga 1 173,50 Eur suma (2016-03-16 ieškovės pateiktas prašymas su išlaidų skaičiuote), taip pat nurodė, kad be to reikalingos dar ir papildomos išlaidos mokykloje organizuojamoms kelionėms, mokytojų samdymui į namus dėl sūnaus patirtos traumos, sūnui reikalingas asmeninis nešiojamas kompiuteris, nes jis lanko papildomus informatikos užsiėmimus, už kuriuos taip pat mokama, todėl išlaidos yra žymiai didesnės.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų apie kas mėnesį vaiko poreikių patenkinimui turimas išlaidas. Nors ieškovė apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad tokius įrodymus ji yra pateikusi, tačiau jos nurodyti įrodymai – 2016 m. kovo 14 d. pateikta lentelė apie A. P. poreikių išlaidas pagal konkrečius kvitus ir 2016 m. kovo 25 d. pateikta patikslina išlaidų skaičiuotė­ – tėra pačios ieškovės paskaičiuotos išlaidos jų nepagrindžiant konkrečiais išlaidas patvirtinančiais įrodymais, kaip pvz. kvitais, čekiais. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad išlaidos nepilnamečio sūnaus poreikiams nėra įrodytos ir patvirtintos konkrečiais įrodymais. Šiuo atveju turi reikšmės ir tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas Lietuvoje, todėl tai sudaro tam tikrų keblumų netgi nustatant būtinąsias išlaidas maistui, rūbams, higienos, kanceliarinėms prekėms, komunalinėms paslaugoms ir pan., kadangi šiose šalyse yra skirtingas pragyvenimo lygis. Todėl tokiu atveju ieškovė, pasirinkusi gyvenimą užsienyje, turėtų konkrečiau pagrįsti turimas išlaidas.

14. Ieškovei nepateikus konkrečių išlaidas patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovė tenkindama šalių sūnaus poreikius, kurį kol ji kreipėsi dėl išlaikymo priteisimo išlaikė viena, negalėjo sūnaus poreikių tenkinti didesne apimtimi, nei jai suteikė galimybę gaunamos pajamos – 1 980,57 DB svarų, ir tai yra 660 DB svarų kas mėnesį, nes iš ieškovės atlyginimo buvo išlaikomi trys asmenys. Teismas šia sumą pripažino pakankama nepilnamečiui sūnui išlaikyti kas mėnesį.

15. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai pripažino, kad ieškovė savo iniciatyva nusprendusi su vaiku išvykti gyventi į užsienį turi prisiimti ir dėl to atsiradusias pragyvenimo lygio pasikeitimo pasekmes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-195-915/2015). Taigi, vien ta aplinkybė, kad šalių sūnus motinos iniciatyva yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes jo poreikių tenkinimo išlaidas, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir jo proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai

16. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

17. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį, kadangi įvertino tiek duomenis apie jo gaunamas pajamas, tiek duomenis apie turimą turtą, taip jo pat įsipareigojimus kredito įstaigoms. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė šių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, todėl sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad ir ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.

19. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, susijęs su atsakovo turtinės padėties nustatymu, grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, turėjusias reikšmės vertinant atsakovo turtinę padėtį, o būtent, kad nepagrįstai buvo atmestas ieškovės prašymas surinkti duomenis iš banko, suteikusio atsakovui ir jo sutuoktinei 73 950 Eur būsto kreditą, kurie būtų galėję pagrįsti atsakovo gerą ir stabilią turtinę padėtį. Tačiau apeliaciniam teismui patenkinus šį ieškovės prašymą iš banko buvo gauta informacija, kad suteikiant būsto paskolą, taip pat sudarant asmeninės paskolos sutartį automobilio pirkimui, buvo atsižvelgta į atsakovo darbo užmokestį UAB „Digimaksas“ ir UAB „Medialandas“, ką vertino ir pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Nors bankas papildomai nurodė, kad sudarant asmeninės paskolos sutartį automobilio pirkimui buvo įvertintos ir atsakovo sutuoktinės automobilio nuomos pajamos, ir pateikė šio automobilio nuomos sutartį, patvirtinančią, kad R. P. 2013 m. spalio 16 d. nuomos sutartimi išnuomojo automobilį už 588 Lt per mėnesį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl atsakovo turtinės padėties įvertinimo, kadangi nėra duomenų, kad šios pajamos tebėra gaunamos ir šiuo metu. Be to, byloje yra duomenų, kad vieno automobilio įsigijimui buvo pasiskolintos lėšos iš giminaitės, o kitas automobilis taip pat buvo įgytas iš kredito lėšų, o tai reiškia sutuoktinių prievoles grąžinti paskolintus pinigus ir todėl nurodytos nuomos pajamos nelemia akivaizdaus turtinės padėties pagerėjimo.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina atsakovo pateiktų naujų įrodymų apie pasikeitusias po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo aplinkybes, o būtent, kad atsakovas 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo atleistas iš darbo UAB „Digimaksas“. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą šių duomenų neturėjo, be to, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kadangi jis turi imtis visų priemonių, kad galėtų vykdyti imperatyvią nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą.

21. Kadangi nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai nustatęs, kad atsakovas yra nepajėgus teikti ieškovės prašomo 600 Eur dydžio išlaikymą sūnui kas mėnesį, kartu atsižvelgus į tai, kad išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui yra išaugusios vien dėl ieškovės sprendimo išvykti į Jungtinę Karalystę, kur pragyvenimo lygis aukštesnis, o ieškovė gauna ženkliai didesnes pastovias pajamas nei atsakovas, spręstina, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas atsakovo turtinės padėties vertinimu ir jo galimybėmis.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui nuo ieškovės su sūnumi išvykimo gyventi į Jungtinę Karalystę, vis tik sprendė, kad prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma už trijų metų laikotarpį – 21 600 Eur (600 Eur x 36 mėn.) yra neproporcingai didelė. Teismas vertino tai, kad ieškovei nepateikus įrodymų nebuvo galimybės nustatyti vaiko poreikius trijų metų laikotarpiu iki ieškinio padavimo, o ieškovė pati ilgą laiką nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo, todėl sprendė, kad atsakovas pagal savo gaunamų pajamų dydį galėtų atlyginti 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį (po 100 Eur kas mėnesį).

23. Ieškovė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigdama, kad toks dydis kelia abejones dėl galimybės patenkinti bent minimalius vaiko poreikius.

24. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007).

25. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodinėdama praeityje turėtų išlaidų vaiko poreikiams patenkinti atėmė galimybę nustatyti pagrįstą išlaikymo įsiskolinimo dydį. Be to, vertintina ir tai, kad ieškovė teigia, jog atsakovas niekada neteikė sūnui išlaikymo, ir tokia situacija ieškovę tenkino pakankamai ilgą laikotarpį (šiuo metu vaikui jau 15 metų). Todėl ieškovei dėl neaiškių priežasčių pareikalavus iš atsakovo išlaikymo šiuo metu susidariusi įsiskolinimo suma turi būti vertinama, atsižvelgiant į pačios ieškovės elgesį, kai ji vien savo iniciatyva su vaiku išvyko į Jungtinę Karalystę net nenurodžiusi atsakovui, kaip jis turėtų vykdyti jam tenkančią išlaikymo pareigą, to nereikalavusi ilgą laiką ir tik sukaupusi pakankamai didelę skolos sumą kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ne tik išlaikymą sūnui, bet ir susikaupusį išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė, gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti sūnų, praeityje jau yra patenkinusi sūnaus poreikius, todėl negalima teigti, kad teismui sumažinus įsiskolinimo dydį pažeidžiami vaiko interesai, nes jam išlaikymas buvo teikiamas nors tik ir vieno iš tėvų. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas retrospektyviai tinkamai įvertino išlaikymo įsiskolinimo dydį, nepažeisdamas protingumo. teisingumo ir sąžiningumo principų, įvertinęs šalių turtinę padėtį, pajamas ir galimybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir dėl šios priežasties tenkintinas atsakovo prašymas priteisti jo turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios pagal pateiktus dokumentus yra 450 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė