Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2018-08-18 melagingai pranešė nukentėjusiajai G. P. apie neva į Lietuvą iš Kanados gabenamą automobilį „Mercedes Benz GLE 350“ kuris bus taisomas ir vėliau parduodamas Lietuvoje, G. P. sutikus nupirkti automobilį „Mercedes Benz GLE 350“ 2018-08-19 Lvovo g. 25, Vilniuje, pastaroji perdavė M. S. 5 000 eurų; 2018-08-26 toje pat vietoje perdavė M. S. 4 500 eurų, 2018-09-05, 14.50 val., toje pat vietoje perdavė M. S. 2 000 eurų, 2018-09-10 19.40 val., perdavė M. S. 11 650 eurų, o 2018-10-08 perdavė M. S. 1 400 eurų automobilio įsigijimui ir taisymui, tačiau automobilio M. S. G. P. neperdavė, pinigų negrąžino, t. y. apgaulės būdu įgijo G. P. priklausančius 24 550 eurų, padarydamas nukentėjusiajai 24 550 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad apie 8 m. pažįsta M. S.. Ji su juo mokėsi vidurinėje mokykloje. Jiedu bendrauja, kadangi M. S. draugauja su jos geriausia drauge E. K.. Santykiai visada buvo geri. Ji apie jį daug nežino, žinojo, kad turi servisą, bet daugiau nesigilino. Buvo draugai, apie darbą kalbėjo minimaliai. Pažįsta G. P., su ja bendravo artimai ir ji jai viską pasakojo, visas dienos aktualijas žinojo. 2018-09-10 ji buvo susitikusi su G. ir girdėjo, kad ji skambino M., kad susitiktų. Ji kartu su G. nuvyko prie Registrų centro, Lvovo g. 25, Vilniuje, kur susitiko su M. S.. Matė, kaip G. M. S. perdavinėjo vokelį. Suprato, kad pinigai buvo perduodami už automobilio dalis. M. minėjo, kad automobilis jau greitai bus Lietuvoje, bus sutvarkytas, kad jis patenkintas, kad viskas bus gerai (t. 1, b. l. 157-158).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad yra G. P. brolis. Žinojo, kad sesuo norėjo ir bandė nusipirkti automobilį. Jo sesuo nevairuoja, tad jis visada ją atveždavo į darbovietę, kad ji pasiimtų pinigus iš seifo ir perduotų M.. Paaiškina, kad jis M. S. visiškai nepažįsta, jis jį matydavo tik tada, kai sesuo perduodavo pinigus. Iš viso kartu su sese jis buvo keturis kartus, kada sesuo imdavo pinigus ir suskaičiavusi sudėdavo į vokus. Tikrai patvirtina, kad sesė perdavinėjo visus pinigus. Kiek jam žinoma, sesę apgavo ir automobilio neperdavė. Pamena, kad kažkur spalio mėnesio gale jis kartu dar vyko į Metalo g., kur tariamai buvo sesers automobilis. Aplankius visus servisus jie nei automobilio, nei tariamo meistro niekur nerado (t. 1, b. l. 160-161).

2018-11-05 protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėja G. P. pranešė, jog nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio ji žodžiu susitarė su M. S., kad jam tarpininkaujant pirks automobilį, kuris buvo atgabentas iš JAV. Už patį automobilį ir remonto darbus iš viso sumokėjo 24 450 eurų. Automobilio negavo, pinigai jai taip pat nebuvo grąžinti (t. 1, b. l. 8).

2018-12-11 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra automobilio raktų ryšulys su pakabuku 2018-11-08 pateiktas G. P.. Raktai (2 vnt.) ir pakabukas sujungti metaliniu žiedu. Abu raktai yra vienodi, su 3 mygtukais ir automobilio „Mercedes Benz“ markės ženklu. Ant vieno iš raktų matosi užrašas: „1096K7114“, ant kito rakto užrašas – „4635192“. Raktai juodos ir sidabrinės spalvų. Raktų pakabukas juodos spalvos su metaline kabančia lentele, ant kurios yra automobilio „Mercedes Benz“ markės ženklas ir užrašas „Mercedes – Benz“. Ant galinės pakabuko dalies matomas užrašas: „Mercedes-Benz of Blackpool 1 Ashworth Road, Blackpool Lancashire, FY45LP012S3832832; www.mercedes-benzofblacjpool.co.uk“ (t. 1, b. l. 128-130).

2018-11-06 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta aliumininė lentelė, kurios kairėje pusėje stebimas ES ženklas mėlyname fone su apačioje žymima didžiąja D raide. Visa lentelė su juodu apvadu, baltame fone iškilios raidės dažytos juoda spalva. Užrašas HO W 473. Tarp raidžių O ir W priklijuoti lipdukai. Viršutinis lipdukas žalios spalvos su mėnesių skaičiais, per vidurį žymimas skaičius 18. Žemiau klijuotas lipdukas žydros spalvos su herbu, užrašai „Bayern Stadt Nurberg“. Antra lentelė analogiška tik be žalios spalvos lipduko (t. 1, b. l. 126-127).

2018-11-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad G. P. pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos transporto priemonės registracijos dokumentą Nr. NI-K-0-166/18-00035, 2018-10-11 transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktą, 2018-10-11 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, susirašinėjimo istoriją (t. 1, b. l. 22-23).

Iš byloje pateikto kaltinamojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimo matyti, kad buvo aptariamos automobilio įsigijimo galimybės, susitarta dėl konkretaus automobilio modelio, kaltinamasis siuntė nukentėjusiajai automobilio nuotraukas, buvo tariamasi dėl pinigų perdavimo ir iš paties susirašinėjimo matyti, jog kaltinamajam per kelis kartus iš viso perduota 24 550 eurų. Taip pat iš susirašinėjimo matyti, kad kaltinamasis nurodė tariamą automobilio pardavėją ir davė G. P. jo kontaktinius duomenis. Pateiktas nukentėjusiosios susirašinėjimas su tariamu automobilio pardavėju (t. 1, b. l. 24-116).

2018-11-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nustatyta, kad G. P. pateikė ryšulį su dviem raktais ir pakabuku ir 2 valstybinių numerių ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-125).

2018-12-12 gautoje specialisto išvadoje Nr. 140-(6077)-IS1-6866 nurodyta, kad Vokietijos Federacinės Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. ZBI048565469 blankas yra atspausdintas pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra tikras. Transporto priemonės registracijos liudijime Nr. ZBI048565469 pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių (viršutinio popieriaus sluoksnio pažeidimų, pašalinio dažiklio štrichų ir kt.) nenustatyta (t. 1, b. l. 136).

2019-01-09 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. TR/00064/079/LT/19 nurodyta, kad nuo 2016-04-19 iki 2018-09-12 automobilis „Mercedes Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Belgijos karalystėje veikiančios bendrovės „SAMAK Fish“, įsikūrusios adresu Rue des Bonnes-Villes 36 4020 Liege, vardu. Šiai transporto priemonei buvo išduotas registracijos liudijimas Nr. 455630687, kuris niekada nebuvo pamestas ar pagrobtas. Automobilis „Mercedes Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), buvo išregistruotas, ženkliai jį apgadinus eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 142).

2019-01-21 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. TR/00064/079/LT/19 nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo įregistruotas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Informacijos apie V. D. šioje valstybėje taip pat nėra (t. 1, b. l. 144).

2019-02-08 specialisto išvadoje Nr. 140-(6076)-IS1-722 nurodyta, kad tirti pateikti du transporto priemonės valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklai tikimiausia, yra originalūs. Kategoriškai tai patvirtinti negali, nes LP KTC nėra tokių ženklų lyginamųjų pavyzdžių bei techninių specifikacijų (standartų) (t. 1, b. l. 152-153).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo 2019-03-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įtariamasis M. S. parodymų patikrinimo vietoje, metu nurodė patalpas (kioskas Gariūnų turgavietėje), kur galimai buvo suklastoti automobilio dokumentai. Kartu su vyriausiuoju tyrėju G. G. minėtas kioskas buvo tikrinamas 2019-03-14, 2019-03-19 ir 2019-03-20, tačiau jis buvo uždarytas ir niekas nedirbo. Šalia yra visa eilė kioskų, kurie taip pat neveikiantys, langai užtraukti žaliuzėmis arba medžiaginiais audiniais. Kioskas nėra nuolat veikiantis ir jame nėra vykdoma nuolatinė ar panašaus pobūdžio veikla (t. 1, b. l. 155).

Dėl veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo M. S. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, apžiūros protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. S. pripažino visas esmines veikos padarymo faktines aplinkybes ir neneigė įgijęs svetimą G. P. priklausantį turtą. Iš kaltinamojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad į kaltinamąjį, norėdama įsigyti automobilį „Mercedes Benz“, kreipėsi nukentėjusioji G. P.. Kaltinamasis sutiko tarpininkauti, nukentėjusiajai įgyjant automobilį. Jiedu susitarė dėl pirkinio sumos ir automobilio nupirkimo. M. S. nukentėjusiajai paaiškino, kad automobilis bus atsiųstas iš Kanados. Per penkis kartus įvairiomis sumomis nukentėjusioji perdavė kaltinamajam pinigus už planuojamą įsigyti automobilį, t. y. iš viso perdavė 24 550 eurų. Pinigų perdavimo faktą patvirtina pačios nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, taip pat liudytojų A. P. ir G. K., kurie matė, kaip nukentėjusioji sudėdavo pinigus į vokus ir perduodavo kaltinamajam, parodymai. Pinigai tariamai buvo reikalingi automobilio įsigijimui, jo pristatymui ir dokumentų sutvarkymui, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis jokių veiksmų, susijusių su automobilio pirkimu neatliko, kaip buvo žadėjęs, automobilio nukentėjusiajai neperdavė, pinigų negrąžino. Nukentėjusiosios jam perduotus pinigus išleido savo reikmėms. Tokie kaltinamojo veiksmai patvirtina kaltinamojo veikoje esant būtinąjį subjektyvųjį sukčiavimo požymį –tyčios kaltės formą. M. S. tiesioginę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis, suradęs analogišką automobilį, kurio pageidavo G. P., siuntė jo nuotraukas nukentėjusiajai, taip siekdamas įtikinti nukentėjusiąją, kad automobilis tikrai bus įgytas ir atvarytas jai. Be to, kaltinamasis Gariūnų turgavietėje įgijo du tokio modelio automobilio raktelius, automobilio valstybinius numerio ženklus ir dokumentus (aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo perduoti automobilio raktai, valstybinio numerio ženklai ir dokumentai patvirtina ir apžiūros bei savanoriško daiktų, dokumentų patiekimo protokolai), kuriuos perdavė G. P., taip sudarydamas nukentėjusiajai pagrindą tikėti, jog susitarimas dėl automobilio įgijimo bus įvykdytas ir jai bus perduotas jos norimas įsigyti automobilis. Pasinaudodamas vokiškais dokumentais kaltinamasis sudarė pirkimo perdavimo aktą. Su nukentėjusiąja telefonu kalbėjo tariamas automobilio pardavėjas, tarimas automobilio meistras. Visos šios byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai buvo atlikti, siekiant sudaryti nukentėjusiajai įspūdį, jog jis vykdo jų susitarimą ir automobilis greitu metu bus perduotas nukentėjusiajai. Kaltinamojo papasakotos įvykio aplinkybės sutampa su nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neabejotinai patvirtina tyčinės apgaulės buvimą kaltinamojo veiksmuose.

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad M. S. apgaule įgijo didelės vertės svetimą G. P. priklausantį turtą – 24 550 eurų, dėl to nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Kaltinamojo M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymų leidėjas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-449-942/2016, 2K-93-788/2018, 2K-126-693/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, taip pat įvertinamas nukentėjusiajai padarytos žalos dydis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismas nenustatė. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisme jis bandė sumenkinti savo veiksmus, teigdamas, jog iš pat pradžių tyčios apgauti neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Įvertinami ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – M. S. teisiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 167), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 168-176), šiuo metu niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 166), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis davė išsamius parodymus apie jo padarytą nusikalstamą veiką. Asmuo jauno amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir siekia susirasti darbą, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nurodė, kad lanko vairavimo kursus, teismui padarius bylos nagrinėjime pertrauką M. S. atlygino nukentėjusiajai dalį, t. y. 2 000 eurų turtinės žalos (t. 2, b. l. 41), o tai, įvertinus, jog M. S. niekur nedirba, yra pakankamai svari suma. Teismo įsitikinimu, aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos padarymu bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajam neatitiktų ir pačios nukentėjusiosios interesų, nes tokiu būdu būtų apsunkintos kaltinamojo galimybės atlyginti savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai padarytą žalą. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad M. S., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje – laisvės apribojimas, nustatant maksimalų galimą skirti šios bausmės rūšies dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis)

Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam nustatytini šie įpareigojimai: 1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai). Teismo vertinimu, tokia bausmė ir tokie įpareigojimai ne tik nubaus kaltinamąjį, bet ir teigiama linkme koreguos jo elgesį, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, jais bus pasiekti bausmės prevenciniai tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. S. teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 192), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji perdavusi kaltinamajam 24 550 eurų (priešingai nei nurodo pati nukentėjusioji, kad patyrė 24 450 eurų žalą) sumą patyrė turtinę žalą, ir ši žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai jau yra atlyginęs 2 000 eurų, nukentėjusiajai iš kaltinamojo M. S. priteistina 22 550 eurų suma.

Nukentėjusioji prašė priteisti ir jos turėtas automobilio BMW X6 nuomos išlaidas, vis tik teismas laiko, kad šios G. P. patirtos išlaidos pernelyg nutolusios ir nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Automobilio nuoma yra kiekvieno asmens pasirinkimas. Automobilį, jeigu jis nukentėjusiajai yra neišvengiama būtinybė, ji būtų nuomojusi bet kuriuo atveju, laukdama kol bus remontuojamas ir pristatytas jai įgytas kitas automobilis, nepriklausomai nuo to, ar pastarojo įgijimas vėliau būtų įvykęs ar ne. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nebuvo sutarta konkreti automobilio pristatymo nukentėjusiajai data. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, šioje dalyje nukentėjusiosios prašymas netenkintinas ir prašoma 2 500 eurų suma nepriteistina.

Nukentėjusioji prašė jai priteisti ir 6 500 eurų neturtinės žalos. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji grindė tuo, kad patyrė emocinį stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, turėjusius liekamąsias pasekmes sveikatai, kurią atstatyti reikia daug laiko, pastangų ir išlaidų. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo sukrėsta visa jos šeima, jos vaikas, su kuriuo ne kartą kalbėjo apie naujos mašinos įgijimą, planavo keliones, vaikas verkia pergyvena. Apie naujos mašinos įgijimą vaikas pasakojo draugams, kurie vėliau iš jo tyčiojosi, kadangi mašina taip ir nebuvo įgyta. Ją nuolat kankina nemiga, nes vis galvoja ir verkia kaip juos taip apgavo, sutriko jos širdies ritmas, buvo paskirtas gydymas raminamaisiais, per šį laikotarpį buvo ryškių būklės pablogėjimų, dėl kurių buvo apalpusi prekybos centre, prarado darbinį aktyvumą, gyvenimo džiaugsmą, dėl emocinės būklės buvo sunku prižiūrėti vaiką, todėl padėdavo mama, be to, patyrė patyčias iš pažįstamų žmonių.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, teismas neabejoja, jog dėl kaltinamojo M. S. veiksmų nukentėjusioji patyrė stresą bei kitus neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusiosios planai liko neįgyvendinti, tai sukėlė nusivylimą, baimės ir nepasitikėjimo kitais žmonėmis jausmus. Nukentėjusioji patyrė nepatogumų ir dideles finansines išlaidas ne tik dėl veltui sumokėtų pinigų, bet ir neturėdama automobilio, laukdama kol jis bus atvarytas, moteris turėjo nuomotis kitą automobilį, dėl kaltinamojo veiksmų ji privalėjo dalyvauti apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Vis tik, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarytos turtinės žalos dydį, paties kaltinamojo turtinę padėtį, prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiosios G. P. naudai priteisiant 1 500 EUR neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio raktų (2 vnt.) ryšulys su pakabuku ir 2 vnt. valstybinių numerių ženklų „(duomenys neskelbtini) saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (t. 1, b. l. 131-132) – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais M. S. nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio raktų (2 vnt.) ryšulį su pakabuku ir 2 vnt. valstybinių numerių ženklų „(duomenys neskelbtini) saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius – sunaikinti.

Nukentėjusiosios G. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš M. S. nukentėjusiosios naudai priteisti 22 550 EUR turtinei žalai ir 1 500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.