Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio nuteistojo M. S. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paduotame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 54 straipsnio 3 dalies bei 64¹ straipsnio nuostatų taikymą. Prokuroro vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą, iškreipė jo turinį, padarė netinkamas interpretacijas ir nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei padaryto nusikaltimo pavojingumą, be to, netinkamai interpretavo BK 64¹ straipsnio aplinkybes, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų dėl M. S. paskirtos, prokuroro nuomone, pernelyg švelnios bausmės, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad bausmės švelnumas ar griežtumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl aiškiai per švelnios ar aiškiai per griežtos bausmės nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Vis dėlto, prokuroras, nors ir teigia, kad šiuo atveju buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau iš esmės tik siekia, kad būtų iš naujo peržiūrėtos ir įvertintos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingos aplinkybės, bei patikrinta nustatyta aplinkybė dėl M. S. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Tuo tarpu minėta, kad tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra fakto klausimas, kurį sprendžia žemesnės instancijos teismai, atlikdami bausmės individualizavimą. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad pateiktame skunde išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo bylai nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.