Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltic Property Trust“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltic Property Trust“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims: Valstybei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, SĮ „Vilniaus planas“, UAB „LF Property“ dėl statybos leidimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė pripažinti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-07-22 išduotas statybos leidimas Nr. (101)11.3-56 yra neteisėtas ir jį panaikinti; priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 544 502 Lt patirtų nuostolių ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis pašalinti visus neteisėtos statybos padarinius, kurie buvo padaryti rekonstruojant Geležinio Vilko gatvę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį A.Goštauto g. 40, Vilniuje, ir jame esantį administracinį pastatą su jame esančiomis administracinėmis patalpomis. Ieškovas 2013-01-30 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą ir administracines patalpas UAB „Protegus“, kurios pavadinimas buvo pakeistas į UAB „LF Property“. Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2002-05-30 sprendimu Nr. 1095V buvo patvirtinti teritorijos tarp Geležinio Vilko, A. Goštauto ir J. Jasinskio g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniai. Šis detalusis planas numato estakadą, jungiančią A. Goštauto g. su Geležinio Vilko g. Vadovaujantis detaliuoju planu, estakados pradžia numatoma į pietvakarius nuo žemės sklypo. Ieškovas iš viešos informacijos šaltinių sužinojo apie ketinimus pradėti Geležinio Vilko g. rekonstrukcijos darbus prie žemės sklypo ir apie tai, kad estakados pradžia numatyta apie 100 metrų į šiaurės vakarus nuo detaliajame plane pažymėtos estakados pradžios vietos. Teismo eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus 2012-10-02 ekspertinio tyrimo ataskaitoje ir 2012-12-17 papildomo ekspertinio tyrimo ataskaitoje nustatyta, kad Geležinio Vilko g. rekonstrukcijos nuo A. Goštauto g. iki M. K. Čiurlionio g., Vilniaus mieste techniniame projekte numatyta statyti statinį (naują kelią, jungiantį A. Goštauto g. su estakada) zonoje, kuri pagal detalųjį planą yra numatyta kaip neužstatoma zona. Tai reiškia, kad šis techninio projekto sprendinys prieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Statybos leidimas ir statinio projektas negali prieštarauti detaliajam planui, o bet koks neatitikimas yra Statybos įstatymo pažeidimas. Nagrinėjamu atveju techninis projektas neatitinka detaliojo plano, todėl tai yra Statybos įstatymo pažeidimas, dėl kurio negalėjo būti išduotas statybos leidimas, o jį išdavus – jis yra neteisėtas. Dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo ieškovas patyrė žalą. Verslo centro vertė pagal UAB „Resolution valuations“ 2012-12-31 turto vertinimo ataskaitą buvo 20 620 000 Lt. Dėl Geležinio Vilko g. rekonstrukcijos masto ir estakados aukščio ieškovas pardavė žemės sklypą ir administracines patalpas trečiajam asmeniui už jo pasiūlytą kainą 20 075 498 Lt, kuri buvo daug mažesnė, nei vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė. Skirtumas tarp vertinimo ataskaitoje nurodomos kainos ir kainos, už kurią ieškovas pardavė žemės sklypą ir administracines patalpas, yra 544 502 Lt. Ieškovo nuomone, ši suma laikytina nuostoliais dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo, nes būtent atsižvelgiant į tai, kad estakados atstumas nuo administracinių patalpų yra mažesnis, nei detaliajame plane, taip pat įvertinant būsimos estakados aukštį ir atstumą nuo administracinių patalpų, buvo mažinama pirminė siūloma žemės sklypo ir administracinių patalpų įsigijimo kaina. Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą įstatyme nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Todėl atsakovas turi būti įpareigotas atstatyti Geležinio Vilko g. į padėtį, kuri buvo iki rekonstrukcijos pradžios.

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad S. Mitkaus ataskaita ir papildoma ataskaita surašytos ieškovo lėšomis ir iniciatyva atlikus tyrimą. Be to, turi pagrįstų abejonių dėl S. Mitkaus nešališkumo savivaldybės atžvilgiu. Iš 2009-07-22 statybos leidimo ir techninio projekto matyti, kad estakada statoma toje vietoje, kurioje ji yra numatyta pagal detalųjį planą. Techninio projekto brėžiniuose (aukščių plane, dangų plane) aiškiai išskirta estakados pradžia ir pabaiga, ir tai atitinka detaliojo plano sprendinius. Estakados atraminė sienutė nuo kurios prasideda estakada, yra prieš ieškovui nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą ir tai sutampa su detaliojo plano sprendiniais. Užvažiavimui ant estakados ir nuvažiavimui nuo jos įrengti suprojektuotos atraminės sienos, kurių įrengimui panaudojami gręžtiniai poliai ir templės. Užvažiavimai ir nuvažiavimai yra kelio, o ne estakados kaip statinio elementas, jie nėra laikytini estakada. Ieškovas netinkamai aiškina detaliojo plano sprendinius, susijusius su estakados ir rekonstruojamos gatvės statyba. Detaliajame plane teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis numatomas bendrai, pažymima tik numatoma susisiekimo komunikacijų vieta. Vilniuje esančios gatvės nėra suformuotos kaip atskiri žemės sklypai, todėl rengiant detaliuosius planus gatvėms negali būti nustatomi konkretūs naudojimo būdai ir pobūdžiai, statinių statybos zonos ir kt. Todėl detaliajame plane A. Goštauto g. negalėjo būti nustatomi konkretūs reglamentai, tokie kaip inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdas, konkretus užstatymo tankumas/intensyvumas, statinių statybos zonos, tačiau ši gatvė buvo nurodyta detaliajame plane, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnis. Detaliojo plano rengimo tikslas nėra gatvės ar estakados sprendinių aptarimas, tai yra techninio projekto tikslas, todėl sprendiniai, esantys detaliajame plane, laikytini pakankamais parengtam techniniam projektui. Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti teisės aktai nereikalauja detaliajame plane nustatyti konkrečių kelio tiesimo, rekonstrukcijos sprendinių, įskaitant užvažiavimų ir nuvažiavimų nuo estakados, nes konkretūs rekonstrukcijos sprendiniai, įskaitant užvažiavimus ir nuvažiavimus nuo estakados, jeigu neišeinama už kelio (gatvės) raudonųjų linijų, nustatomi rengiant techninius projektus. Detaliajame plane tiek užvažiavimas ant estakados, tiek nuvažiavimas nuo jos yra numatyti – suprojektuotas kelias, tai atitinka įstatymo reikalavimus. Teritorijų planavimo įstatymas nenumato sąvokos „neužstatoma zona“, šiame įstatyme yra tik numatyta statinių statybos zona (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kuri nėra nustatoma susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams (tiek statybos statinių zona, tiek susisiekimo sistemų organizavimas yra privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo rodikliai, tačiau konkretūs aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo sistemomis sprendiniai nustatomi techninio projekto metu). Taigi detaliajame plane laikantis įstatymo yra pažymėtos gatvės, nenustatant konkrečių sprendinių. Techniniame projekte užvažiavimai ir nuvažiavimai ant estakados neišeina iš gatvės raudonųjų linijų, o patenka į detaliajame plane numatyto kelio vietą. Todėl S. Mitkaus ataskaita ir patikslinta ataskaita nelaikytini objektyviais ir pagrįstais įrodymais. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad į teismą dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo gali kreiptis asmenys, kurių teisės ar teisėti interesai pažeidžiami. Ieškovas neturi materialinės teisės reikšti ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo, nes darbai atliekami ne ieškovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovas, sudarydamas turto pardavimo sutartį ir parduodamas patalpas ir žemės sklypą už mažesnę kainą nei nurodyta turto vertinimo ataskaitoje, realizavo iš sutarčių laisvės principo kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos turinį. Pastačius estakadą ir atlikus gatvės rekonstrukciją bus pagerintas susisiekimas ir patekimas į administracines patalpas.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai nenusako estakados vietos. Detaliojo plano pagrindinis tikslas – esamų ir planuojamų žemės sklypų naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas. Techninis gatvės sprendinių nustatymas nėra detaliojo plano tikslas. Nėra pagrindo teigti, kad detalusis planas neaptaria techniniame projekte numatytų ir ginčijamu statybos leidimu patvirtintų statybų vykdymo. Detaliajame plane išsamiai aptarta, o grafinėje dalyje atvaizduota techniniame projekte nustatyti statybos darbai, tame tarpe nurodant vykdomos statybos vietą, ypatybes ir kt. Nesutiktina, kad detaliojo plano dalyje, kurioje vykdomi gatvės rekonstrukcijos darbai, yra pažymėta „neužstatyta“. Tokio žymėjimo pagal galiojančią tvarką nėra. Susisiekimo komunikacijos nėra žymimos kaip statybos zona.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus m. valdyba 2002-05-30 sprendimu Nr. 1095V patvirtino teritorijos tarp Geležinio Vilko, A. Goštauto ir J. Jasinskio g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinius pagal pridedamą brėžinį ir atitinkamų žemės sklypų naudojimo būdus, ribas, plotus, užstatymo tankius. Detaliojo plano transportinės dalies aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomi transportiniai sprendiniai – pagerinama esamo nuvažiavimo su Geležinio Vilko g. eismo organizacija jį tiesiogiai sujungiant su A. Goštauto g., patekimui iš pietinės dalies numatoma estakada į Goštauto g.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-07-22 išdavė statybos leidimą statytojui Vilniaus miesto savivaldybei vykdyti Geležinio Vilko gatvės rekonstrukciją nuo A. Goštauto g. iki M. K. Čiurlionio g. pagal SĮ „Vilniaus planas“ 2009 m. parengtą projektą Nr. VP 08-63. Bendrame aiškinamajame rašte numatyti projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos numatoma pastatyti estakadą transporto kairiam posūkiui iš Geležinio Vilko g. į A. Goštauto g., ją nežymiai išplečiant. Suprojektuotos estakados ilgis – 177,5 m., važiuojamosios dalies plotis 5,5 m., o užvažiavimui ir nuvažiavimui nuo jos suprojektuotos atraminės sienos, kurių įrengimui panaudojami gręžtiniai poliai ir templės.

Ieškovui nuo 2003-09-12 nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis A. Goštauto g. 40, Vilniuje ir administracinės patalpos šiame žemės sklype esančiame pastate. Ieškovas žemės sklypą ir administracines patalpas bylos nagrinėjimo metu 2013-01-30 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė UAB „Protegus“ (dabartinis pavadinimas UAB „LF Property“). Ieškovas sutikimo būti pakeistas į ieškovą UAB „Protegus“ (dabar UAB „LF Property“) neišreiškė, todėl teismo iniciatyva UAB „LF Property“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, šiam asmeniui teismas išaiškino teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. UAB „LF Property“ savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė.

Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Ieškovui perleidus nuosavybės teisę į žemės sklypą ir administracines patalpas, jis nebeturi suinteresuotumo reikalauti pripažinti negaliojančiu statybos leidimą ir pašalinti statybos padarinius, t. y. statybos leidimas ir statybos padariniai (Geležinio Vilko g. rekonstrukcija) jo nuosavybės teisių nepažeidžia, nes jis nuosavybės teisių į greta esantį žemės sklypą ir patalpas nebeturi. Ieškovas nenurodo, kuo statybos leidimas pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus ir kaip jam sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Ieškovas teigia, kad net ir perleidęs žemės sklypą ir administracines patalpas, turi tiesioginį suinteresuotumą dėl statybos leidimo panaikinimo, nes įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas yra būtina įrodyti neteisėtus veiksmus. Tačiau su šiuo ieškovo teiginiu teismas nesutinka, nes reikalavimai pripažinti statybos leidimą negaliojančiu ir priteisti nuostolių atlyginimą yra savarankiški pažeistų teisių gynimo būdai. Įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas, gali būti atskirai įrodinėjami neteisėti atsakovo veiksmai išduodant statybos leidimą, tačiau tai nereiškia ieškovo suinteresuotumo reikalauti pripažinti negaliojančiu statybos leidimą ir pašalinti statybos padarinius. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio dalis dėl statybos leidimo panaikinimo bei įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius atmestina kaip pareikšta neturinčio teisinio suinteresuotumo asmens.

Ieškovas prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 544 502 Lt nuostolių, juos kildindamas iš, jo nuomone, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų išduodant statybos leidimą. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Visas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).

Ieškovas nurodo, kad išduodant 2009-07-22 statybos leidimą buvo pažeisti Statybos įstatymo 20, 23 straipsniai, nes statybos leidimas ir statinio projektas prieštarauja detaliajam planui. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punktas numatė, kad tam, jog gautų statybos leidimą, statytojas turi pateikti statinio projektą. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Vadinasi, statybos leidimo išdavimas statyti statinį, kurio projekte numatyti sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentuose numatytiems sprendiniams, gali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas.

Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad statinio projekte numatyti sprendiniai prieštarauja detaliajam planui. Ieškovas šį teiginį grindžia teismo eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus 2012-10-02 ekspertinio tyrimo ataskaita ir 2012-12-17 papildomo ekspertinio tyrimo ataskaita bei šio asmens, apklausto byloje liudininku, parodymais teismo posėdyje. Pažymėjo, kad 2012-10-02 ekspertinio tyrimo ataskaita ir 2012-12-17 papildomo ekspertinio tyrimo ataskaita neturi eksperto išvados statuso, nes surašytos ieškovo užsakymu, o ne teismo pavedimu ir vertintinos kaip rašytiniai įrodymai visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais. 2012-10-02 ekspertinio tyrimo ataskaitoje pateikta išvada, kad techniniame projekte numatyta statyti statinį zonoje, kuri pagal detalųjį planą yra numatyta kaip neužstatoma zona, tai reiškia, kad šis techninio projekto sprendinys prieštarauja detaliojo plano sprendiniui. 2012-12-17 papildomo ekspertinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad įvertinus naujai pateiktus dokumentus ekspertinio tyrimo ataskaitos išvados nesikeičia ir galima patikslinti, jog detaliajame plane numatytoje neužstatymo zonoje numatytas (pagal techninio projekto sprendinius) statyti naujas statinys yra naujas kelias, jungiantis A. Goštauto g. su estakada. Šį statinį sudaro kelio danga apie 100 m ilgio ir iki 5,50 m aukščio pylimas, gręžtinių polių pamatai su apjungiamuoju rostverku ir templėmis, gelžbetoninės monolitinės sienos (atraminės sienutės), apsauginiai turėklai ir atitvarai. Teismo posėdžio metu S. Mitkus paaiškino, kad ekspertinio tyrimo ataskaitoje detaliajame plane numatyta neužstatymo zona laikė plotus, kurie pagal detaliojo plano pagrindinio brėžinio „transportinė dalis“ žymėjimą nepatenka į zonas, pažymėtas kaip „užstatyti leidžiama teritorija“ (t. 3, b. l. 50-51).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ekspertinio tyrimo ataskaitose nurodytas statinys, kurį, kaip teigiama ataskaitose, numatoma statyti zonoje, kuri pagal detalųjį planą yra numatyta kaip neužstatoma zona, yra techniniame projekte suprojektuotas nuvažiavimas nuo estakados, tai nurodyta techninio projekto bendrame aiškinamajame rašte (t. 1, b. l. 40 - 45). Akivaizdžiai neatitinka tikrovės S. Mitkaus ekspertinio tyrimo ataskaitų teiginys, kad šis nuvažiavimas nuo estakados yra detaliajame plane numatytoje neužstatymo zonoje. Iš detaliojo plano sprendinių matyti, kad jokia neužstatymo zona detaliajame plane nėra numatyta, o nuvažiavimas nuo estakados, apie kurį kalbama ekspertinio tyrimo ataskaitose, yra suprojektuotas ne „neužstatymo zonoje“, o A. Goštauto g. dalyje. Teritorijų planavimo įstatymas nenumato sąvokos „neužstatoma zona“, šiame įstatyme yra tik numatyta statinių statybos zona (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kuri nėra nustatoma susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams. Taigi projektuojant nuvažiavimą nuo estakados faktiškai projektuojama A. Goštauto g. dalies rekonstrukcija, šios gatvės dalį pritaikant estakados eksploatavimui, t. y. nuvažiavimui nuo jos. Tai reiškia, kad techniniame projekte, skirtingai nei teigiama ekspertinio tyrimo ataskaitose, joks naujas statinys nėra projektuojamas, o projektuojama A. Goštauto g. dalies rekonstrukcija. Toks A. Goštauto g. dalies pritaikymas nuvažiavimui nuo estakados, skirtingai nei teigia ieškovas ir nurodoma ekspertinio tyrimo ataskaitoje, neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams, nes detaliajame plane toje pat vietoje yra žymima A. Goštauto g. (t. y. suprojektuotas kelias). Nuvažiavimas nuo estakados neišeina už A. Goštauto g. ribų, pavaizduotų detaliajame plane, tą patvirtino ir S. Mitkus apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdyje.

Detaliojo plano rengimo tikslas nėra gatvės ar estakados sprendinių (įskaitant nuvažiavimo nuo estakados įrengimo) aptarimas, tai yra techninio projekto tikslas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio statybos leidimo išdavimo metu, 19 straipsnio 2 dalies 4 punktą detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai, be kitų, yra suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktus rengiant detaliuosius planus, nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; susisiekimo sistemos organizavimas. Šiuo metu galiojančios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai, o konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais. Todėl atsakovas teisingai teigia, kad detaliajame plane tiek užvažiavimas ant estakados, tiek nuvažiavimas nuo jos yra numatyti – suprojektuotas kelias (A. Goštauto g.), nenustatant konkrečių kelio sprendinių, tai atitinka įstatymo reikalavimus. Kadangi techniniame projekte užvažiavimai ir nuvažiavimai nuo estakados neišeina iš gatvės raudonųjų linijų, o patenka į detaliajame plane numatyto kelio vietą, ekspertinio tyrimo ataskaitose nurodytas techninio projekto prieštaravimas detaliojo plano sprendiniams laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu teisinio reglamentavimo. Todėl teismas prieina prie išvados, kad ieškovas neįrodė neteisėtų valdžios institucijos veiksmų išduodant statybos leidimą, nes statinio projekte numatyti sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentuose numatytiems sprendiniams. Dėl to nekyla viešosios teisės subjekto civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ir kitų dviejų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšio. Ieškovas teigia, kad pardavė žemės sklypą ir administracines patalpas trečiajam asmeniui už jo pasiūlytą kainą 20 075 498 Lt, kuri buvo daug mažesnė, nei vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė. Taigi ieškovas teigia, kad dėl neteisėtų veiksmų negavo pajamų. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurių asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Ieškovas kaip nuostolius vertina skirtumą tarp turto pardavimo UAB „Protegus“ kainos ir UAB „Resolution valuations“ 2012-12-31 turto vertinimo ataskaitoje nurodytos 20 620 000 Lt turto vertės. Susipažinus su UAB „Resolution valuations“ 2012-12-31 turto vertinimo ataskaita matyti, kad turto vertintojas 20 620 000 Lt turto rinkos vertę 2012-12-31 nustatė apskritai nevertindamas 2002-05-30 Vilniaus m. valdybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Tai aiškiai nurodyta turto vertinimo ataskaitos 9 puslapyje (t. 3, b. l. 117), kuriame teigiama, kad „neturėjome galimybės susipažinti su savivaldybės detaliaisiais planais“. UAB „Resolution valuations“ 2013-03-26 rašte nurodyta aplinkybė, kad rengiant vertinimo ataskaitą, be kitų aplinkybių, buvo analizuojami 2002-05-30 Vilniaus m. valdybos sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai ir buvo preziumuojama, kad numatoma Geležinio Vilko g. rekonstrukcija vyks detaliajame plane numatytose ribose (t. 3, b. l. 121), prieštarauja turto vertinimo ataskaitos turiniui. Todėl manytina, kad UAB „Resolution valuations“ turto vertinimo ataskaitoje nustatė turto vertę neįvertinęs detaliajame plane numatomų Geležinio Vilko g. rekonstrukcijos darbų ir estakados statybos. 2013-03-26 UAB „Protegus“ rašte teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad būsimos estakados atstumas nuo administracinių patalpų yra žymiai mažesnis nei detaliajame plane numatyta estakados vieta, taip pat įvertinant estakados aukštį ir atstumą nuo administracinių patalpų, buvo priversti mažinti pirminę siūlomą kainą, kuri buvo paskaičiuota vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis. Kaip minėta, nekilnojamojo turto vertinimo duomenys buvo gauti apskritai neatsižvelgus į detaliajame plane numatytus sprendinius, todėl pirminės kainos, pasiūlytos derybose, mažinimas ir turto pardavimas už mažesnę kainą negali būti laikomas susijusiu priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodomais neteisėtais veiksmais. Be to, iš minėto UAB „Protegus“ rašto nėra matyti, kokia pradinė kaina buvo pasiūlyta už turtą, o nurodomas kainos mažinimas 3-4 proc. nuo pradinės derybų kainos nėra konkretus. Matyti, kad turto pardavimo kaina buvo nustatyta derybų būdu, ieškovas, sutikdamas parduoti turtą už pasiūlytą kainą, realizavo iš sutarčių laisvės principo kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos turinį. Ieškovas jokių objektyvių duomenų, kiek dėl jo nurodomų veiksmų sumažėjo turto vertė, nepateikė. Jokių duomenų, kad dėl numatomų statybos darbų pablogės esamas susiekimas su žemės sklypu, byloje nėra, priešingai, spręstina, kad pastačius estakadą ir atlikus gatvės rekonstrukciją, kaip numatyta detaliajame plane ir techniniame projekte, bus pagerintas susisiekimas ir patekimas į A. Goštauto g., kurioje yra trečiajam asmeniui priklausantis žemės sklypas ir administracinės patalpos. UAB „Resolution valuations“ 2013-03-26 rašte (t. 3, b. l. 121) išdėstytas teiginys, kad esant techniniame projekte numatytam estakados atstumui nuo verslo centro iki estakados ir su ja susijusių konstrukcijų aukščiui (5,63 m), siekiančiam verslo centro pirmųjų dviejų aukštų aukštį, nuomos kainų lygis verslo centre turėtų mažėti, deklaratyvus, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis ir tyrimais, be to, minėtame rašte visiškai neįvertinta teigiama pagerinto susisiekimo su Geležinio Vilko g. įtaka verslo centro patrauklumui. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti laikoma, kad ieškovas dėl jo nurodomų neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius negautų pajamų forma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patikslinto ieškinio dalis dėl Statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius atmestina kaip pareikšta neturinčio teisinio suinteresuotumo asmens. Ieškovas su šiais Skundžiamo sprendimo motyvais nesutinka. CPK 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Statybos įstatymo, kaip specialiojo teisės akto 28¹ str. 1 d. 1 p. numato, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kuriu teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Aiškindamas ir taikydamas aukščiau paminėtas normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas - tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis. civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009). CPK 5 str. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str.) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato CPK (CPK 1 str.), yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą, tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 str., galima prieiti prie išvados, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 312/2007). Priešingai nei nurodoma sprendime, Ieškovas turi tiesioginį suinteresuotumą dėl Statybos leidimo panaikinimo, nepaisant tos aplinkybės, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą ir administracinį pastatą yra perleistos.

Pirma, ginčas kilo tuo metu, kai Ieškovas buvo Žemės sklypo ir Administracinio pastato savininkas, todėl vėliau atsiradusios faktinės aplinkybės neturi riboti Ieškovo teisinių galimybių ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Antra, Ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl nuosavybės teisės gynimo, o dėl teisės į nuostolių, kilusių iš delikto, atlyginimo (CK 6.245 str. 4 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės suklydo neteisingai įvertindamas ginčo šalių tarpusavio santykius. Nuosavybės teisių neturėjimas per se nepanaikina asmens teisės į nuostolių atlyginimą, jeigu jo teisėti interesai pažeidžiami deliktu. Trečia, įrodinėjant Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, buvo būtina įrodyti Atsakovo neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė išduodant neteisėtą Statybos leidimą, todėl tik įrodžius, kad Statybos leidimas yra prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir dėl to neteisėtas, galima konstatuoti Atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.). Ketvirta, pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobūdžiu ar tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, prašymą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog juo negali būti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Šias išvadas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo administracinėje byloje Nr. A 548/2010. Interesas kreiptis teisminės gynybos gali kilti iš to, kad kompetentingos institucijos priimtas aktas paprastai turi įtakos ne tik tiesioginiam šio akto adresatui, bet ir gali paveikti kitų asmenų teises ir pareigas, įstatymų saugomus interesus. Taigi sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nereikalaujama, kad aktas būtų tiesiogiai skirtas (adresuotas) nukentėjusiam asmeniui. Administracinis aktas gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 23). Taikant įstatymo ir teisės taikymo analogiją, toks pat teisinis reguliavimas turi galioti ir ginčijant administracinio akto - Statybos leidimo išdavimą, tuo atveju, kai jis neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo ir dėl to sukelia žalą asmenims (šiuo atveju dėl neteisėto Statybos leidimo žala kilo Ieškovui). Penkta, Ieškovo teisę ginčyti neteisėtą Statybos leidimą pagrindžia ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris numato, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Būtina pabrėžti, jog Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad Konstitucija užtikrina ir saugo asmens teisėtus lūkesčius. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklusta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo pažeisti Ieškovo teisėti lūkesčiai žinoti apie jo nuosavybės teise valdomam turtui įtaką galinčius daryti viešosios valdžios institucijos sprendimus, t.y. Ieškovas, įvertinęs Detalųjį planą, pagrįstai tikėjosi, kad jo valdomo Žemės sklypo ir Administracinio pastato vertės neįtakos pradėta Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija ir Estakados statyba, todėl paaiškėjus, kad statybos darbai atliekami visiškai kitaip, nei numatyta Detaliajame plane, Ieškovui neturi būti ribojama galimybė ginčyti neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą (Statybos leidimą), dėl kurio Ieškovas patyrė tiesioginę žalą. Priešingu atveju būtų apskritai užkirsta teisė Ieškovui ginti savo pažeistas teises ir interesus.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ko pasekoje priėmė nepagrįstą Skundžiamą sprendimą. Ieškovo vertinimu, priimdamas Skundžiamą sprendimą, Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo Ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) bei teismų praktiką įrodymų vertinimo klausimu. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė du teismo eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus parengtus ekspertinius dokumentus: Ataskaitą, kurioje nustatyta, jog Techniniame projekte numatyta statyti statinį zonoje, kuri pagal Detalų planą yra numatyta kaip neužstatoma zona. Tai reiškia, kad šis Techninio projekto sprendinys prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams; Papildomą ataskaitą, kurioje nustatyta, jog Detaliajame plane numatytoje neužstatymo zonoje numatytas statyti naujas statinys yra naujas kelias, jungiantis A. Goštauto gatvę su Estakada, kuri įsilieja į Geležinio Vilko gatvę. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad nepaisant to, jog Ieškovo pateiktos eksperto išvados nėra teismo ekspertizės aktas CPK 216 str. prasme, tačiau tai yra rašytinis įrodymas, kurio Atsakovai nepaneigė, t.y. civilinės bylos nagrinėjimo metu Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtuose eksperto išvadose užfiksuotas išvadas, kad Techninio projekto sprendinys prieštarauja Detaliojo plano sprendiniui.

Skundžiamame sprendime teismas nepagrindė, kodėl Ieškovo pateiktos eksperto išvados nėra taikytinos šio ginčo atveju, nepaneigė eksperto išvadų teisingumo ir nemotyvavo, kodėl šiomis eksperto išvadomis nebuvo remiamasi vertinant Statybos leidimo teisėtumą ir šalių nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 3 punkte nurodyta, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Vadovaudamasis CPK 185 str., teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

Šioje byloje Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo minėta įrodymų vertinimo taisykle, nes visiškai nepagrįstai ignoravo Ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, nemotyvavo, kodėl nesiremia Ieškovo pateiktais dokumentais ir padarė išvadą, kuri yra priešinga, nei leidžia padaryti daugelis byloje esančių rašytinių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai pakartojo Atsakovo 1 atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytą teiginį, kad užvažiavimas ant Estakados yra ne naujas statinys, o esamo kelio rekonstrukcija, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad šiems teiginiams pagrįsti Atsakovas 1 nepateikė jokių įrodymų. Ieškovo pateiktose eksperto išvadose yra išsamiai analizuojama užvažiavimo techninė charakteristika ir pateikiama teisės aktų nuostatomis paremta nuomonė, kad užvažiavimas ant Estakados yra naujas statinys - naujas kelias, jungiantis A. Goštauto gatvę su Estakada, skirtingai nuo esamo kelio, kuris jungia A.Goštauto gatvę su Geležinio Vilko gatve. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. tokio naujo statinio statyba galėjo būti vykdoma tik tai numatančio detaliojo plano pagrindu, t.y. tokį statinį turėjo numatyti arba jau patvirtintas Detalusis planas, arba jam turėjo būti parengtas naujas detalusis planas.

Be to, teismas netinkamai ištyrė Detalaus plano Transportinės dalies brėžinį (patikslinto ieškinio priedas Nr. 3). Šiame brėžinyje yra aiškiai nurodytos sąvokos „užstatyti leidžiama teritorija“, „užstatymo riba“, „užstatymo linija“ ir jos yra atitinkamai pažymėtos. Visa kita nepažymėta atitinkamais ženklais teritorija yra neužstatoma zona, t.y. teritorija, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suplanuota statyti kokius nors statinius. Šiuo klausimu svarbu yra ne tai, kad kaip konstatavo teismas, Teritorijų planavimo įstatymas nereglamentuoja sąvokos „neužstatoma zona“, o tai, kad naujų statinių statyba yra negalima Detaliajame plane nepažymėtoje teritorijoje.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Detalaus plano Transportinės dalies brėžinį bei liudytoju apklausto Sigito Mitkaus parodymus, nustatė, kad nuvažiavimas nuo estakados neišeina iš A. Goštauto gatvės ribų, todėl atitinkamas Techninio projekto sprendinys neprieštarauja Detaliajam planui. Ieškovo įsitikinimu, tokia konstatacija pažeidžia tiek teisėtų lūkesčių principą, tiek ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, kurie yra privalomi kiekvienam asmeniui. Vadovaujantis teismo logika, Atsakovai, nekoreguodami Detaliojo plano, galėtų teisėtai estakados užvažiavimą/nuvažiavimą statyti nuo pat J. Jasinskio gatvės, kadangi ir tokiu atveju nuvažiavimas nuo estakados neišeitų už A. Goštauto gatvės ribų.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kadangi iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad būtent Ieškovas pagrindė savo argumentus rašytiniais įrodymais, o ne atvirkščiai, nesuprantama, kodėl sprendime padaryta visiškai prieštaringa išvada. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-335/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau aptariamas įrodymų vertinimo taisykles, Ieškovo pateikta Ataskaita ir Papildoma atskaita yra parengta profesionalaus teismo eksperto, kuris įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą ir turi statybos techninės veiklos ekspertizės kvalifikaciją, Atsakovai byloje nepateikė nei vieno Ieškovo argumentus paneigiančio įrodymo, darytina išvada, kad Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Ieškovo pateiktais įrodymais, neįvertino jų remdamasis tikimybių pusiausvyros principu ir visapusišku bei objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodytos Atsakovo 1 civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Ieškovo vertinimu, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad egzistuoja visos būtinos Atsakovo 1 civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, o sprendime konstatuotos priešingos aplinkybės buvo sąlygotos netinkamai taikant teisinį reguliavimą, kuris aktualus ginčo aplinkybių vertinimui, ir pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Sprendime teismas nurodė, kad Ieškovas neįrodė neteisėtų valdžios institucijos veiksmų išduodant Statybos leidimą, nes statinio projekte numatyti sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentuose numatytiems sprendiniams. Ieškovas su tokiais teismo motyvais nesutinka. Pažymėjo, kad tokia teismo argumentacija buvo sąlygota to, kad teismas klaidingai taikė teisės aktų nuostatas, t.y. nesivadovavo ginčijamo Statybos leidimo priėmimo metu ir Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas bendrųjų ir fundamentaliųjų teisės principų yra tai, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. kovo 16 d. nutarime konstatavo, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Šios taisyklės esmė yra ta, kad įstatymai, išskyrus kai kurias išimtis, paprastai „negrįžta į praeitį“, t. y. jie netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir padariniams, atsiradusiems iki naujai priimto norminio akto įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir kituose nutarimuose, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime konstatavo, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Tai įtvirtinta ir CK 1.7 str. Kai šis principas pažeidžiamas taikant teisės aktą, būtų galima daryti išvadą, jog toks pažeidimas, esant aiškiai situacijai, pripažintinas kaip akivaizdi teisės taikymo klaida. Dėl to teismai, aiškindami ir taikydami reikšmingas įstatymo ar kito teisės akto nuostatas, turi atsižvelgti į ginčui taikytinų elgesio taisyklių priėmimo momentą ir jų galiojimą laiko atžvilgiu. Klausimas dėl administracinio akto teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal jo priėmimo metu galiojusių teisės aktu reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Ieškovo ginčijamas Statybos leidimas buvo išduotas 2009 m. liepos 22 d. Atitinkamai, sprendžiant, ar Statybos leidimas išduotas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo, turi būti vertinamos Statybos leidimo išdavimo metu galiojusios teisės aktų redakcijos. Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d. 5, 6, 7 p. (galioję Statybos leidimo išdavimo metu) numatė, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: statiniu statybos zona, statybos riba ar linija: komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; susisiekimo sistemos organizavimas. Minėtoje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje nėra nuorodos į tai, kad detaliajame plane aptariami tik galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai, kaip nurodoma sprendime (žr. sprendimo 6 psl. 2 pastraipa). Detalusis planas, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, buvo patvirtintas 2002 m. gegužės 30 d. Tuo metu galiojusioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje buvo numatyta, kad detaliojo planavimo procesą sudaro pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto, kuriuose numatomi sprendiniai (tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir jos pakeitimai; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribos; teritorijos naudojimo pobūdis; įrenginių ir statinių išdėstymas arba išdėstymo pobūdis; urbanistiniai, gamtos ir kultūros paveldo, architektūriniai, inžineriniai teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrai; vandens išteklių naudojimo sąlygos; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymas arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamos teritorijos; žemės servitutai), parengimas ir patvirtinimas (Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 1 d. 3 p.). Aptariamoje įstatymo redakcijoje taip pat buvo numatyta, kad detalų planą sudaro planuojamos teritorijos raidos programa ir sprendiniai, kurie patvirtinti įgauna juridinę galią (Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d.). Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str., norint gauti leidimą statyti naują statinį ar rekonstruoti esamą, savivaldybės administracijos direktoriui pateikiami dokumentai, tarp kurių yra ir statinio projektas, pagal Statybos įstatymo 20 str. 3 d., statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, statybos leidimas bei statinio projektas negali prieštarauti detaliajam planui, o bet koks neatitikimas tarp detaliojo plano ir statinio projekto bei pastarojo pagrindu išduoto statybos leidimo yra Statybos įstatymo pažeidimas. Šias aplinkybes patvirtina ir Ieškovo į bylą pateikta Ataskaita bei Papildoma ataskaita. Minėtuose dokumentuose nurodoma, jog Techninis projektas neatitinka Detaliojo plano, vadinasi, paminėtas neatitikimas tarp Detaliojo plano ir Techninio projekto yra Statybos įstatymo pažeidimas, dėl kurio statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas, o jį išdavus, yra neteisėtas. Darytina išvada, jog Statybos leidimas yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Ataskaitoje ir Papildomoje ataskaitoje užfiksuotas išvadas. Iš Detaliojo plano matyti, kad užvažiavimas ant naujai statomos estakados turėjo prasidėti nuo Ieškovo turėto administracinio pastato kairiojo kampo, tačiau Techniniame projekte užvažiavimo ant naujai statomos estakados pradžia jau yra perkelta gerokai arčiau centrinės miesto dalies, t.y. iš Techninio projekto matyti, kad užvažiavimas ant naujai statomos estakados prasidės visai kitoje vietoje ir tęsis per visą Ieškovo turėto pastato ilgį, kai pagal Detalų planą, užvažiavimas ant estakados neturėjo būti projektuojamas ir statomas tiesiai prieš pastatą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Ieškovo pateiktas nuostolių apskaičiavimas yra deklaratyvus ir neparemtais jokiais objektyviais duomenimis

Ieškovas visiškai nesutinka su motyvais, kad Ieškovas neįrodė savo patirtų nuostolių dydžio, o pateiktas nuostolių apskaičiavimas yra deklaratyvus ir neparemtais jokiais objektyviais duomenimis. Kadangi Ieškovo nuostolius sudaro skirtumas taip profesionalių turto vertintojų ataskaitoje įvertintos žemės sklypo ir administracinio pastato kainos ir kainos, už kurią Ieškovas pardavė minėtą turtą trečiajam asmeniui 3, t. y. Ieškovo negautos pajamos, kurias jis pagrįstai tikėjosi gauti, bet negavo dėl neteisėtų Atsakovo 1 veiksmų kritus Ieškovui priklausiusio turto vertei (CK 6.249 str. 1 d.), byloje yra pateikti konkretūs Ieškovo nuostolių dydį pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, parengta 2012 m. gruodžio 31 d. turto vertinimo ataskaita Nr. LT-12-12-31-5867, kuria buvo nustatyta verslo centro BPT, susidedančio iš Administracinio pastato ir Žemės sklypo, vertė sudaranti 20 620 000 Lt; 2013 m. kovo 26 d. raštas, kuriame patvirtinta, kad rengiant Vertinimo ataskaitą buvo įvertinti Detaliojo plano sprendiniai, bei nurodyta, kad iš Techninio projekto sprendinių matyti, jog estakada planuojama daug arčiau Administracinio pastato nei buvo numatyta Detaliajame plane. Esant Techniniame projekte numatytam estakados atstumui nuo Administracinio pastato bei estakados ir su ja susijusių konstrukcijų aukščiui (5,63 m), siekiančiam Administracinio pastato pirmųjų dviejų aukštų aukštį, Administracinio pastato nuomos kainų lygis neišvengiamai mažės, kas neabejotinai turės tiesioginės įtakos Administracinio pastato rinkos vertės sumažėjimui; 2013 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra (serija: SF Nr. 0004704), kurioje nurodyta Ieškovo Trečiajam asmeniui 3 parduoto turto (t.y. Žemės sklypo ir Administracinio pastato) kaina; Trečiojo asmens 3 - Žemės sklypo ir Administracinio pastato pirkėjo, 2013 kovo 26 d. raštas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog estakados atstumas nuo Administracinio pastato yra žymiai mažesnis nei Detaliajame plane numatyta estakados vieta, taip pat įvertinant būsimos estakados aukštį ir atstumą nuo Administracinio pastato, buvo mažinama pirminė siūloma Žemės sklypo ir Administracinio pastato įsigijimo kaina. Pirminė kaina buvo paskaičiuota vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis, parengtais neatsižvelgiant į Techniniame projekte numatytą estakados vietą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vertinimo ataskaitoje nebuvo įvertinti Detaliojo plano sprendiniai, kas sąlygojo, jog buvo neteisingai apskaičiuota žemės sklypo ir administracinio pastato vertė. Ieškovo nuomone, tokie Pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pagrįsti. Visų pirma, pačioje Vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog ją rengianti įmonė neturėjo galimybės susipažinti su savivaldybės detaliaisiais planais, bet padaryta prielaida, kad turtą aprobavo vietos valdžios institucijos ir jis naudojamas pagal galiojančius teisės aktus ir patvirtintus planus, t.y. šiuo teiginiu turto vertinimą atlikusi įmonė tik nurodė, kad nevertino paties turto (Žemės sklypo ir Administracinio pastato) naudojimo pagal Detalųjį planą, bet minėtas teiginys jokiu būdu nereiškia, kad rengiant Vertinimo ataskaitą nebuvo įvertinta, jog galiojantys Detaliojo plano sprendiniai neturės jokios įtakos Ieškovo valdomo turto vertei. Šias aplinkybes patvirtina ir kitas byloje esantis įrodymas, t. y. 2013 kovo 26 d. raštas, kuriame nurodoma, jog rengiant Vertinimo ataskaitą, be kitų aplinkybių, buvo analizuojami ir Detaliojo plano sprendiniai, tačiau buvo preziumuojama, kad Geležinio Vilko g. rekonstrukcija vyks Detaliajame plane numatytose ribose ir atitinkamai neturės jokios įtakos Ieškovo turto vertei.

Vertinant abu aukščiau paminėtus įrodymus, akivaizdu, kad Vertinimo ataskaita parengta įvertinus Detaliojo plano sprendinius bei nurodo realią Ieškovo valdyto turto vertę, kuri būtų buvusi, jeigu estakada būtų statoma taip, kaip numatyta Detaliajame plane. Tuo atveju, jeigu Pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl to, ar rengiant Vertinimo ataskaitą visgi buvo įvertinti Detaliojo plano sprendiniai, teismas galėjo papildomai apklausti Vertinimo ataskaitą rengusius specialistus, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir kt. Atsakovai visiškai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Vertinimo ataskaitoje nurodytą informaciją ir leistų spręsti, kad joje nurodyti duomenys nėra tikslūs.

Skundžiamame sprendime teismas taip pat nurodė, kad iš Trečiojo asmens 2013 m. kovo 26 d. rašto nėra matyti, kokia pradinė kaina buvo pasiūlyta už Ieškovo valdytą turtą, o nurodomas kainos mažinimas 3-4 proc. nuo pradinės derybų kainos nėra konkretus. Ieškovo vertinimu, šiuo atveju esminė aplinkybė, nurodyta 2013 m. kovo 26 d. rašte, yra tai, kad šalys derybų pradžioje buvo sutariusios daug didesnę (atitinkančią rinkos kainas) Žemės sklypo ir Administracinio pastato kainą, o vėliau kaina buvo sumažinta būtent dėl to, jog Ieškovui ir Trečiajam asmeniui susipažinus su Techninio projekto sprendiniais, paaiškėjo, kad jie neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ieškovas ir Trečiasis asmuo, atsižvelgdami į objektyvią aplinkybę - estakados statybą nukrypstant nuo Detaliojo plano sprendinių - sumažino administracinio pastato ir žemės sklypo kainą 544 502 Lt suma. Trečiasis asmuo nedviprasmiškai patvirtino, kad pradinė kaina buvo nustatyta vadovaujantis nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis, t.y. Ieškovo užsakytos Vertinimo ataskaitos pagrindu, todėl byloje buvo pateikti konkretūs įrodymai, susiję su prašoma priteisti nuostolių suma. Jeigu teismui kilo abejonių dėl įrodymų pakankamumo, Trečiojo asmens atstovo dalyvavimas civilinės bylos nagrinėjime galėjo būti pripažintas būtinu. Pažymėtina, kad ir klausimas dėl kainos skaičiavimo būdo bei aplinkybių nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo keliamas, kadangi priešingu atveju Ieškovas pats būtų prašęs iškviesti į teismo posėdį Trečiojo asmens atstovą. Vertinimo ataskaitą parengusi įmonė yra gerai žinoma savo srities profesionalė, tačiau teismui Atsakovų, neturinčių nieko bendro su kvalifikuotu nekilnojamojo turto vertinimu, jokiais įrodymais nepagrįstos prielaidos dėl Ieškovo nuostolių dydžio pasirodė tinkamesnis įrodymas.

Ieškovo nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, t.y. be pagrindo konstatavo, jog Statybos leidimas nepažeidžia aukštesnės galios teisės aktų bei nepagrįstai sprendė, kad Ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo CPK 329 str. 1 d. nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 str. ir išaiškintas teismų praktikoje, ignoravo Ieškovo pateiktą ekspertinį ginčo aplinkybių vertinimą bei sprendime iš esmės rėmėsi tik atsakovų pateiktais deklaratyviais teiginiais, Ieškovo nuomone, teisėtą ir pagrįstą sprendimą gali priimti apeliacinės instancijos teismas, kadangi visi įrodymai byloje yra surinkti, tačiau jų vertinimas atliktas netinkamai. CPK 322 str. numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kadangi Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, tai pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. galėtų būti pagrindu grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Visgi, Ieškovo nuomone, byloje esančius įrodymus galima išsamiai išnagrinėti bei objektyviai ir tinkamai įvertinti apeliacinės instancijos teisme, kadangi visi reikiami įrodymai yra pateikti. Be to, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų galimybę gauti visus reikiamus proceso dalyvių paaiškinimus, o tuo pačiu ir objektyviai įvertinti visas aplinkybes, iškviesti į bylos nagrinėjimą Trečiojo asmens 3 atstovus, kurie nepateikė savo pozicijos bylos nagrinėjimo Pirmosios instancijos teisme metu, bei priimti teisingą sprendimą byloje.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turi tiesioginį suinteresuotumą dėl Statybos leidimo panaikinimo, nepaisant tos aplinkybės, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą ir administracinį pastatą yra perleistos. Manytina, kad ši teismo padaryta išvada yra visiškai teisinga ir pagrįsta, nes Statybos įstatymo 28¹ str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurie teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Taigi pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą teisė kreiptis į teismą suteikiama tik asmenims, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Nagrinėjamu atveju, ieškovas savo reikalavimą dėl Statybos leidimo panaikinimo grindė per nuosavybės teisių pažeidimą, t. y. ieškovas reikalavo panaikinti Statybos leidimą ir atlyginti žalą motyvuodamas tuo, jog estakados statybos įtakoja ieškovui priklausančio turto kainą, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas, pardavęs žemės sklypą ir administracinį pastatą, neturi teisinio suinteresuotumo reikalauti panaikinti Statybos leidimą. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo nurodomas Statybos leidimo neteisėtumo pagrindas (Techninis projektas neatitinka Detaliojo plano sprendinių) nėra (nebuvo) tiesiogiai susijęs su ieškovo teisių ir teisėtų interesu pažeidimu, nes jokie kelio rekonstrukcijos ir estakados darbai nėra/nebuvo vykdomi ieškovui priklausiusiame žemės sklype, visi kelio rekonstrukcijos ir estakados statybos darbai yra vykdomi gatvės raudonųjų linijų ribose, nepažeidžiant teisės aktuose numatytų reikalavimų. Iš to seka, jog kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas, nepaisant to, ar jis yra žemės sklypo savininkas, ar ne, turi teisę kreiptis dėl Statybos leidimo panaikinimo, nenurodydamas kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, tik nurodydamas tariamą Statybos leidimo neatitikimą Detaliojo plano sprendiniams, kai už valstybinę statybos priežiūrą atsakinga institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nėra nustačiusi jokių pažeidimų, įskaitant ir Techninio projekto neatitikimo Detaliajam planui. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, pagrindžiantys, jog jis turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Statybos leidimus, yra nepagrįsti, nes nepaisant to, kad jis buvo žemės sklypo savininku, kai kilo ginčas, ieškovas nepateikė įrodymų, kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami pagal Statybos leidimą vykdomais statybos darbais, o vien ieškovo norai, jog kelio rekonstrukcija ir estakados statyba būtų vykdoma ne pagal parengtus ir teisėtus dokumentus, bet pagal ieškovų pageidavimus, nėra ginami įstatymo.

Pažymėjo ir tai, kad gatvių rekonstrukcija, naujų kelio statinių statyba yra normalus ir neišvengiamas reiškinys, kurį ieškovai galėjo ir turėjo numatyti iš parengto Detaliojo plano. Be to, akcentuotina ir tai, kad remiantis Aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatais, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos siekdama užtikrinti, kad statyba būtų vykdoma teisėtai, tikrina visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų statinių statybos teisėtumą (estakados statyba ir Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija yra ypatingas statinys). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos palaiko poziciją, kad Statybos leidimas yra teisėtas, estakados statybos ir gatvės rekonstrukcijos darbai vykdomi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog „reikalavimai pripažinti statybos leidimą negaliojančiu ir priteisti nuostolių atlyginimą yra savarankiški pažeistų teisių gynimo būdai. Įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas, gali būti atskirai įrodinėjami neteisėti atsakovo veiksmai išduodant statybos leidimą, tačiau tai nereiškia ieškovo suinteresuotumo reikalauti pripažinti negaliojančiu statybos leidimą ir pašalinti statybos padarinius“, todėl yra visiškai nesuprantami ieškovo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl jo suinteresuotumo ginčyti Statybos leidimą, nurodant, kad ieškovas į teismą kreipėsi dėl nuostolių, kylančių iš delikto, atlyginimo ar, kad įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas buvo būtina įrodyti neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, kurie iš esmės reiškia, jog pats ieškovas pripažįsta, jog ieškiniu siekė/siekia gauti dėl kelio rekonstrukcijos ir estakados statybos atsiradusius nuostolius.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Statybos leidimą, nes „<...>buvo pažeisti teisėti lūkesčiai žinoti apie jo nuosavybės teise valdomam turtui įtaką galinčius daryti viešosios valdžios institucijos sprendimus, t.y. Ieškovas, įvertinęs Detalųjį planą, pagrįstai tikėjosi, kad jo valdomo Žemės sklypo ir Administracinio pastato vertės neįtakos pradėta Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija ir estakados statyba“. Ieškovas būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, vertindamas Geležinio gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos įtaką jo valdomam žemės sklypui ir administraciniame pastatui, turėjo įvertinti ne tik Detalųjį planą, bet ir Statybos leidimą apie kurį ieškovas galėjo sužinoti dar 2010 metais. Akcentuotina, jog nors ieškovas 2012 m. rugpjūčio 10 d. ieškinyje nurodo, jog apie „viaduko“ (estakados) statybas sužinojo iš 2012 m. birželio 22 d. viešuose informacijos šaltiniuose paskelbtų vizualizacijų, tačiau ieškovas dar 2010 m. iš viešų informacijos šaltinių turėjo ir galėjo sužinoti apie planuojamą statyti estakadą nuo M. K. Čiurlionio ir A. Goštauto g. ir galėjo įvertinti numatytos estakados „atitikimą“ Detaliojo plano sprendiniams. Tiek 2010 m., tiek 2012 m. viešuosiuose informacijos šaltiniuose pateikiamos planuojamos statyti estakados vizualizacijos yra vienodos. Ieškovo teisėti lūkesčiai nebuvo ir nėra pažeidžiami, nes ieškovas turėjo teisę apskųsti jo manymu neteisėtai išduotą Statybos leidimą dar 2010 m.

Detaliojo plano tikslas nėra gatvės ar estakados sprendinių aptarimas, tai techninio projekto tikslas, todėl esantys Detaliajame plane (grafiniai ir tekstiniai) sprendiniai yra pakankami parengtam Techniniame projektui, be to, detaliojo plano rengėjo kvalifikacija yra kita nei gatvių, estakadų projektuotojo. Teritorijų planavimo įstatymas bei kiti teisės aktai, nereikalauja Detaliajame plane nustatyti konkrečių kelio tiesimo, rekonstrukcijos sprendinių, įskaitant ir užvažiavimų ir nuvažiavimų nuo estakados, nes konkretūs susisiekimo komunikacijų sprendiniai, jeigu nėra „išeinama“ už teritorijų planavimo dokumente numatyto kelio (gatvės) raudonųjų linijų, nustatomi rengiant techninius projektus. Detaliojo plano pagrindinis tikslas yra esamų ir planuojamų sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas, o planuojant susisiekimo komunikacijas numatomos tik esminės vystymo kryptys, susijusios su planuojama teritorija, kad būtų užtikrinamos palankios transporto eismo sąlygos. Šiuo atveju, susisiekimo sistemos organizavimas (svarbiausios vystymo gairės, numatant Geležinio Vilko gatvės rekonstrukciją ir estakados statybą) yra išspręstas Detaliojo plano tekstinėje dalyje, ir pažymėtas grafinėje dalyje.

Kelių įstatymo 3 str. 1 d. yra įtvirtinta, jog keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius, o šio straipsnio 3 d. numatyta, jog vietinės reikšmės keliai yra naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į viešuosius kelius (keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams) ir vidaus kelius. To paties įstatymo 4 str. 3 d. įtvirtinta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Taigi, pagal ieškovo skundžiamą Statybos leidimą yra vykdomi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcijos (nuo A. Goštauto g. iki M.K. Čiurlionio g.) ir estakados statybos darbai, kurie yra vykdomi gatvės raudonųjų linijų ribose, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Iš to seka, jog jokie ieškovo teisėti interesai negalėjo ir negali būti pažeidžiami, nes gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos darbai niekaip vykdomi gatvės raudonųjų linijų ribose pagal Techninio projekto sprendinius, kurie parengti pagal Detaliajame plane numatytas susisiekimo organizavimo sistemos vystymo gaires. Manytina ir tai, jog ieškovas turėtų teisinį suinteresuotumą ginčyti Statybos leidimą tik tuo atveju, jeigu gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos darbai būtų vykdomi jam priklausančiame/priklausiusiame žemės sklype, nes tai nebuvo numatyta Detaliojo plano sprendiniuose.

Teismas nurodė, jog „kad 2012-10-02 ekspertinio tyrimo ataskaita ir 2012-12-17 papildomo ekspertinio tyrimo ataskaita neturi eksperto išvados statuso, nes surašytos ieškovo užsakymu, o ne teismo pavedimu (CPK 121 straipsnis), ir vertintinos kaip rašytiniai įrodymai visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju, teismas įvertinęs teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą, sprendime padarė išvadą, jog „akivaizdžiai neatitinka tikrovės S. Mitkaus ekspertinio tyrimo ataskaitų teiginys, kad šis nuvažiavimas nuo estakados yra detaliajame plane numatytoje neužstatymo zonoje. Iš detaliojo plano sprendinių matyti, kad jokia neužstatymo zona detaliajame plane nėra numatyta, o nuvažiavimas nuo estakados, apie kurį kalbama ekspertinio tyrimo ataskaitose, yra suprojektuotas ne „neužstatymo zonoje", o A. Goštauto g. dalyje“. Taip pat pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, jog „toks A. Goštauto g. dalies pritaikymas nuvažiavimui nuo estakados, skirtingai nei teigia ieškovas ir nurodoma ekspertinio tyrimo ataskaitoje, neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams, nes detaliajame plane toje pat vietoje yra žymima A. Goštauto g. (t. y. suprojektuotas kelias). Nuvažiavimas nuo estakados neišeina už A. Goštauto g. ribų, pavaizduotų detaliajame plane, tą patvirtino ir S. Mitkus apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdyje“. Sprendime padarytos išvados, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikytinos teisingomis ir pagrįstomis, todėl vien faktas, jog teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir teisės aktus, padarė kitokią išvadą, nei, kad yra pateikta Ataskaitoje ir Papildomoje ataskaitoje, nereiškia, jog teismas apskritai nevertino ir ignoravo šiuos įrodymus.

Detaliojo plano rengimo tikslas nėra gatvės ar estakados sprendinių (įskaitant nuvažiavimo nuo estakados įrengimo) aptarimas, tai yra techninio projekto tikslas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio statybos leidimo išdavimo metu, 19 straipsnio 2 dalies 4 punktą detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai, be kitų, yra suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktus rengiant detaliuosius planus, nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas - komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; susisiekimo sistemos organizavimas. Iš tokio įtvirtinto reguliavimo akivaizdu, jog Techninio projekto rengimo metu rengėjai turėjo teisę, projektuodami užvažiavimą ant estakados ir nuvažiavimą nuo jos, pasirinkti tinkamiausius kelio tiesimo sprendinius, leidžiamus pagal teisės aktų nuostatas ir normatyvinius dokumentus, nes Detaliajame plane tiek užvažiavimas ant estakados, tiek nuvažiavimas nuo jos yra numatyti - suprojektuotas kelias (A. Goštauto g.), nenustatant konkrečių kelio sprendinių, ir tai atitinka įstatymo reikalavimus.

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė Detalaus plano Transportinės dalies brėžinį. Šiame brėžinyje yra aiškiai nurodytos sąvokos „užstatyti leidžiama teritorija“, „užstatymo riba“, „užstatymo linija“ ir jos yra atitinkamai pažymėtos. Visa kita nepažymėta atitinkamais ženklais, teritorija yra neužstatoma zona, t.y. teritorija, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suplanuota statyti kokius nors statinius. Šiuo klausimu svarbu yra ne tai, kad kaip konstatavo teismas, Teritorijų planavimo įstatymas nereglamentuoja sąvokos „neužstatoma zona“, o tai, kad naujų statinių statyba yra negalima Detaliajame plane nepažymėtoje teritorijoje“. Tokie ieškovų teiginiai laikytini visiškai nepagrįstais, nes ne tik, kad neatitinka Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų detaliojo plano rengimui, bet ir neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti teisės aktai nenurodo, koks turi būti detaliojo plano grafinės dalies detalizavimo lygis, svarbu, kad nurodyti sprendiniai atitiktų tekstinę dalį ir išreiktų ją grafiškai. Pagal Detaliojo plano Aiškinamąjį raštą teritorijos tarp A. Goštauto, J. Jasinskio ir Geležinio Vilko gatvių detalusis planas rengiamas, nes planuojamos teritorijos didžiojoje dalyje vyrauja stichiškas užstatymo pobūdis su perimetrinio užstatymo elementais, o detaliojo plano rengimo tikslas - planuojamoje teritorijoje (apie 12,9 ha) esančių sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas, transportinio ir inžinerinio aptarnavimo sprendinių parengimas. Šiuo atveju, akivaizdu, jog Detaliuoju planu planuojamiems sklypas ir buvo nustatytas atitinkamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis, galimas užstatymo tankis ir intensyvumas ir pažymėta užstatyti leidžiama teritorija, tačiau Detaliajame plane A. Goštauto ir Geležinio Vilko gatvėms nėra nustatomi privalomi teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentai, įskaitant ir statinių užstatymo zoną. Pagal nusistovėjusią tvarką visuose detaliuosiuose planuose gatvės, keliai, estakados nėra žymimi kaip statybos zona, nes detaliojo plano pagrindinis tikslas esamų ir planuojamų sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas. Pagal praktiką detaliuosiuose planuose susisiekimo sistema (gatvės, viadukai ir kt.) yra žymima grafiškai, o jos apibūdinimas smulkiau aprašomas aiškinamajame rašte, taip pat susisiekimo komunikacijos nėra žymimos kaip užstatyta teritorija. Be to, tik detaliuoju planu naujai formuojamoms gatvėms ir keliams, kai yra formuojamas atskiras sklypas, yra nustatomas inžinerinės infrastruktūros žemės naudojimo būdas ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių naudojimo būdas, numatytas Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-115 patvirtintoje Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje, tačiau jokie kiti reglamentai (užstatymo tankis, intensyvumas, užstatymo zona) nėra nustatomi. O tais atvejais, kai rengiamu detaliuoju planu nėra projektuojama nauja gatvė/kelias, o planuojama teritorija, kurioje gatvė jau yra, gatvė tik paprastai pažymima grafiškai ir nurodomas jos pavadinimas, nenustatant jokių naujų reglamentų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinant teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas galėjo padaryti visiškai priešingą išvadą, nei, kad yra padaryta ieškovo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose (Ataskaitoje ir Papildomoje ataskaitoje), net ir atsakovams nepateikus papildomų dokumentų, kuriuose būtų pateiktas tas pats Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų vertinimas, kuriuo ir rėmėsi pirmos instancijos teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog visiškai nesutinka su sprendime nurodytais argumentais, kad nėra įrodyta nei viena iš sąlygų, būtinų Atsakovo 1 (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) civilinei atsakomybei kilti. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Kadangi CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė be kaltės, savivaldybės civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, ir tik nustačius visas šias sąlygas atsiranda prielaidos nuostolių atlyginimui.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio teisinio reguliavimo, kuris vienareikšmiškai numatė, kad detaliajame plane nurodomi konkretūs statybiniai, inžineriniai, komunikaciniai sprendiniai, kuriems negali prieštarauti žemesnės galios teisės aktai, t.y. Techninis projektas ir Statybos leidimas, o kadangi Techninis projektas neatitinka Detaliojo plano, kaip kad yra nurodyta Ataskaitoje ir Papildomoje ataskaitoje, Statybos leidimas yra neteisėtas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, jog pats ieškovas netinkamai vertina Teritorijų planavimo įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą susijusį su susisiekimo komunikacijų organizavimu.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Detaliojo plano rengimo tikslas - planuojamoje teritorijoje (apie 12,9 ha) esančių sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas, transportinio ir inžinerinio aptarnavimo sprendinių parengimas. Detaliuoju planu planuojamiems sklypams ir buvo nustatytas atitinkamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis, galimas užstatymo tankis ir intensyvumas, pažymėta užstatyti leidžiama teritorija, tačiau Detaliajame plane A. Goštauto ir Geležinio Vilko gatvėms nėra nustatomi privalomi teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentai, įskaitant ir statinių užstatymo zoną. Transportinės dalies brėžinyje matyti, jog tik planuojamiems žemės sklypams yra nustatomi sklypų tvarkymo ir naudojimo reglamentai, tokie kaip žemės naudojimo būdas, aukštis, užstatymo tankumas, intensyvumas, užstatyti leidžiama teritorija, tuo tarpu esamos A. Goštauto, J. Jasinskio ir Geležinio Vilko gatvės ir jų raudonosios linijos tik pažymimos grafiškai, joms nėra nustatomi jokie reglamentai.

Techninio projekto Bendrame aiškinamajame rašte nurodoma, jog įrengiant vienos eismo juostos estakadą per Geležinio Vilko g. yra suprojektuota Geležinio Vilko ir Goštauto gatvių sankirta; estakados ilgis - 177,5 m, važiuojamosios dalies plotis - 5,5 m; užvažiavimui ant estakados ir nuvažiavimui nuo jos įrengti suprojektuotos atraminės sienos, kurių įrengimui panaudojami gręžtiniai poliai ir templės. Užvažiavimai ant estakados ir nuvažiavimai yra kelio, o ne estakados kaip statinio elementas. Pabrėžtina ir tai, kad Detaliajame plane tiek užvažiavimas ant estakados, tiek nuvažiavimas nuo jos yra numatyti - Detaliajame plane pažymėta A. Goštauto gatvė. Iš to seka, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė neteisėtų valdžios institucijos veiksmų išduodant Statybos leidimą, nes „techniniame projekte užvažiavimai ir nuvažiavimai nuo estakados neišeina iš gatvės raudonųjų linijų, o patenka į detaliajame plane numatyto kelio vietą, ekspertinio tyrimo ataskaitose nurodytas techninio projekto prieštaravimas detaliojo plano sprendiniams laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu teisinio reglamentavimo“.

Ataskaitoje formuluojama kategoriška išvada, kad Techninio projekto sprendinys prieštarauja Detaliajam planui, nors pačioje Ataskaitoje nurodoma, kad nebuvo pateikta visa reikalinga informacija, bei Ataskaitoje apskritai nebuvo tinkamai ir visapusiškai įvertinti Detaliojo plano sprendiniai bei teritorijų planavimo procesą reglamentuojantys teisės aktai, nustatantys inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų planavimo ypatumus, kas įrodo Ataskaitos ir joje formuojamų išvadų nepagrįstumą, subjektyvumą ir spekuliatyvumą. Papildomoje ataskaitoje nurodytas teiginys, jog „Detaliajame plane numatytoje neužstatymo zonoje numatytas statyti naujas statinys yra naujas kelias“, neatitinka tikrovės, nes teisės aktuose nenumatyta tokia sąvoka kaip „neužstatymo zona“, o tiek iš Detaliojo plano sprendinių, tiek iš faktinės situacijos, ginčijamoje teritorijoje yra A. Goštauto gatvė, kas reiškia, jog tokiu atveju, jeigu norima statyti naują gatvę (esamos gatvės ar jos raudonųjų linijų ribose) ar rekonstruoti esamą ir jeigu nėra pažeidžiamos gatvės raudonosios linijos, naujas detalusis planas neprivalo būti rengiamas. Techninio projekto sprendiniai atitinka Detaliojo plano sprendinius, todėl Statybos leidimas yra teisėtas. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, jog Statybos leidimas yra teisėtas, atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su sprendimo motyvais, kad Ieškovas neįrodė savo patirtų nuostolių dydžio, o pateiktas nuostolių apskaičiavimas yra deklaratyvus ir neparemtais jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovas kaip patirtos žalos pagrindą nurodo skirtumą tarp UAB „Resolution Valuations“ 2012 m. gruodžio 31 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodomos kainos (už verslo centrą BPT, susidedantį iš administracinių patalpų ir žemės sklypo) ir kainos, už kurią ieškovas pardavė žemės sklypą ir administracines patalpas, kuris yra lygus 544 502 Lt. Ieškovas mano, kad minėta suma yra laikytina nuostoliais, kuriuos patyrė ieškovas dėl atsakovo neteisėto akto - Statybos leidimo išdavimo. Ieškovas parduodamas administracines patalpas ir žemės sklypą už mažesnę nei nurodyta Vertinimo ataskaitoje kainą, realizavo iš sutarčių laisvės principo kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos turinį. Turto vertinimo ataskaitoje nurodoma kaina nebūtinai reiškia, kad vertinamas turtas bus parduodamas būtent už tokią kainą, nes turto kaina priklauso ne tik nuo paklausos ar pasiūlos, bet ir infliacijos, finansavimo sandorių, palūkanų dydžio. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs visus ieškovo pateiktus įrodymus, sprendime būtent ir nurodė, jog „turto pardavimo kaina buvo nustatyta derybų būdu, ieškovas, sutikdamas parduoti turtą už pasiūlytą kainą, realizavo iš sutarčių laisvės principo kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos turinį“, ir tuo remdamasis pagrįstai nusprendė, jog „negali būti laikoma, kad ieškovas dėl jo nurodomų neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius negautų pajamų forma“.

Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, jog „UAB „Resolution valuations“ turto vertinimo ataskaitoje nustatė turto vertę neįvertinęs detaliajame plane numatomų Geležinio Vilko g. rekonstrukcijos darbų ir estakados statybos <...>, todėl pirminės kainos, pasiūlytos derybose, mažinimas ir turto pardavimas už mažesnę kainą negali būti laikomas susijusiu priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodomais neteisėtais veiksmais“. Ieškovas apeliaciniame skunde su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka motyvuodamas tuo, jog 2013 m. kovo 26 d. rašte buvo nurodyta, jog rengiant Vertinimo ataskaitą, be kitų aplinkybių, buvo analizuojami ir Detaliojo plano sprendiniai, tačiau buvo preziumuojama, kad Geležinio Vilko g. rekonstrukcija vyks Detaliajame plane numatytose ribose ir atitinkamai neturės jokios įtakos Ieškovo turto vertei. Su tokia ieškovo pozicija sutikti negalima, nes Vertinimo ataskaita buvo rengiama, kai gatvės rekonstrukcijos ir estakados darbai jau buvo pradėti. Nuo 2010 m. viešuosiuose informacijos šaltiniuose buvo skelbiama informacija apie planuojamą estakados statybą bei pateikiamos estakados vizualizacijos, todėl rengiant turto vertinimo ataskaitą turėjo būti įvertinos visos aplinkybės, darančios įtaką turto vertei, šiuo atveju gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos darbai, jeigu dėl jų, kaip teigia ieškovas, mažėja turto vertė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas nuperkamas, o ne įvertinamas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1598/2013), kas reiškia, jog žemės sklypo ir administracinio pastato rinkos kaina laikytina ta kaina, kurią ieškovas gavo pardavimo metu. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodo nuostolių. Pažymėtina, kad vykdomais Geležinio Vilko g., tarp Goštauto g. ir Pietario g. rekonstrukcijos ir estakados Geležinio Vilko g., tarp Goštauto g. ir Pietariu g. statybos darbais siekiama užtikrinti visuomenės interesą keliauti saugiai ir greitai, mažinti oro taršą, plėtoti susisiekimo infrastruktūrą, kas iš esmės reiškia, jog bus pagerintas susisiekimas ir patekimas į žemės sklypą, esantį A. Goštauto G. 40, kuriame yra ieškovui anksčiau priklausiusios administracinės patalpos. Ieškovas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcijos darbai atliekami dėl to, kad ši gatvės atkarpa neatitinka techninių reikalavimų, kurie keliami intensyvioms miesto gatvėms, o tai sukelia ne tik susisiekimo problemas tarp pietinio miesto rajono ir šioje vietoje įsikūrusių įstaigų, įskaitant ir ieškovui priklausiusį administracinį pastatą, bet ir daug autoįvykių, kurie įvyksta išvažiuojant iš A. Goštauto į Geležinio Vilko gatvę. Kadangi verslo patalpoms yra keliamas reikalavimas, kad jos būtų lengvai ir greitai pasiekiamos, pastačius estakadą ir atlikus gatvės rekonstrukcijos darbus, bus pagerintas susisekimas, įskaitant ir patekimą į administracines patalpas. Iš to seka, jog atlikus gatvės rekonstrukcijos darbus ir pastačius estakadą bus pagerintas susisiekimas su A. Goštauto gatvėje esančiomis įstaigomis, įskaitant ir administraciniu pastatu, esančiu A. Goštauto g. 40, ir tai teigiamai įtakos turto vertę.

Techninio projekto sprendiniai atitinka Detaliojo plano sprendinius, t. y. estakada statoma Detaliajame plane numatytoje vietoje. Iš to seka, jog atliekant ieškovui priklausiusio turto vertinimą ir nustatant jo kainą, turėjo būti įvertinami ir Detaliojo plano sprendiniai, nes pagal Statybos leidimą vykdomi gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos darbai atitinka Detaliojo plano sprendinius, dėl to nėra jokio pagrindo teigti, jog turto kaina sumažėjo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, be to ieškovas apie planuojamą statyti estakadą, kurios nuvažiavimas numatytas ties jo sklypu, turėjo ir galėjo sužinoti 2010 metais, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad 544 502 Lt kainų skirtumas laikytinas žala CK 6.249 str. 1 d. prasme, nes ieškovas būdamas verslo subjektu, prisiimdamas verslo riziką, nusprendė parduoti žemės sklypą ir administracines patalpas už mažesnę nei Vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą ir ši kaina laikytina turto rinkos kaina.

Pažymėtina ir tai, kad minėtas gatvės rekonstrukcijos ir estakados statybos projektas jau yra pradėtas įgyvendinti, jau yra vykdomi statybos darbai, kurių vykdymas sukelia nepatogumus tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams, nes yra ribojamas eismas, yra užtverta atitinkama statybos darbams skirta teritorija. Viešasis interesas lemia ne tik tai, kad kelio rekonstrukcijos ir estakados statybos darbai būtų atlikti per įmanomai trumpiausią laikotarpį, bet ir tai, kad apskritai kelias būtų rekonstruotas, nes taip būtų mažinama tarša, užtikrinama visuomenės teisė saugiai ir greitai keliauti. Todėl manytina, kad Statybos leidimas galėtų būti panaikintas ir statybos darbai nutraukti tik tuo atveju, jeigu ieškovas pateiktų objektyvius duomenis, kad Statybos leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kadangi ieškovo pagrindinį argumentą, jog estakada (naujas kelias) statomi ne toje vietoje, kurioje jie yra numatyti pagal Detalųjį planą - paneigia Techninio projekto (Brėžiniai, Planai) medžiaga, o pateikta Ataskaita ir Papildoma ataskaita bei jose pateikiamos išvados nelaikytinos objektyviu ir pagrįstu įrodymu, nes jose suformuotos išvados neatitinka Teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinto reglamentavimo, akivaizdu, kad Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Be to teisėto ir pagrįsto Statybos leidimo panaikinimas ir statybos darbų sustabdymas ne tik pažeistų viešąjį interesą, bet neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimas paliktinaas nepakeistas.

Mano, jog į bylą yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, šalys teikė savo procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme, atsakovo manymu neiškilo būtinybės naujų įrodymų ar paaiškinimų pateikimui, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl mano, jog bylą galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Civilinio proceso kodekso 314 str. įtvirtinta, kad Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju, teikia įrodymus apie planuojamos statyti estakados vizualizacijų paskelbimą 2010 m. viešuosiuose informacijos šaltiniuose apeliacinės instancijos teismui, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik ieškovui pateikus apeliacini skundą ir nurodžius, kad pirmos instancijos teismas pažeidėjo teisėtus lūkesčius, apribodamas teisę skųsti Statybos leidimą. Pažymi, kad viešuosiuose informacijos šaltiniuose 2010 m. paskelbta informacija apie estakados statybą buvo ir yra viešai prieinama ir šios informacijos pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Trečias asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutiko su apeliaciniu skundu. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ieškovas nurodo, kad turi tiesioginį suinteresuotumą dėl Statybos leidimo panaikinimo, nepaisant to, kad nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį A. Goštauto g. 40, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0054:124) ir negyvenamąsias - administracines patalpas, esančias minėtame žemės sklype (unikalus Nr.4400-2047-8853:4594), perleido. Ieškovas nurodo, kad jo siekis įrodyti civilinės atsakomybės būtinas sąlygas ir yra sąlygojamas pareigos įrodyti neteisėtus Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, šiuo atveju neteisėtą aktą - Statybos leidimą, kaip būtiną atsakomybės sąlygą. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad statinio projekte numatyti sprendiniai neprieštarauja Detaliajam planui. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, nurodančių, kad statybos darbai vykdomi pažeidžiant Detaliojo plano sprendinius. 2012-10-02 „Ekspertinio tyrimo ataskaitoje“ Nr. 12-i0/02 ir 2012-12-17 „Papildomoje ekspertinio tyrimo ataskaitoje“ Nr. 12-10/02P nurodyta, kad techniniame projekte numatyta statyti zonoje, kuri pagal Detalųjį planą yra neužstatoma zona. Šia išvada yra grindžiamas patikslinto ieškinio pagrindas nurodant, kad techninis projektas neatitinka Detaliojo plano ir teigiant, kad šis neatitikimas tarp Techninio projekto ir Detaliojo plano yra Statybos įstatymo pažeidimas, dėl kurio statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas, o jį išdavus yra neteisėtas. Teisės aktai nenurodo, koks turi būti detaliojo plano grafinės dalies detalizavimo lygis. Susisiekimo komunikacijos nėra žymimos, kaip užstatyta teritorija. Inžinerinių statinių (gatvių, kelių, tiltų, viadukų ir kt.) vieta Detaliajame plane žymima grafiškai skirtingai nei pastatų statybos zona. Pagal nusistovėjusią tvarką visuose detaliuosiuose planuose gatvės, keliai, estakados nėra žymimi kaip statybos zona, nes detaliojo plano pagrindinis tikslas esamų ir planuojamų sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas. Pagal Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnį detaliojo planavimo procesą sudaro: 1) planuojamos teritorijos esamos būklės, išteklių ir jų kokybės įvertinimas, esamos būklės plano parengimas( nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis, esamų statinių, želdynų, gamtos ir kultūros paveldo vertybių, inžinerinių tinklų planai), bendrojo plano sprendinių nagrinėjimas, prireikus tyrimai, higienos būklės ir gyventojų demografinių bei sergamumo rodiklių vertinimas: 2) planuojamos teritorijos plėtros programos (numatomos veiklos pobūdis ir jos ekonominis pagrindas; užstatymo rodikliai; inžinerinė įranga; vandens ir energijos sąnaudos; nuotekų ir atliekų kiekis; transporto eismo intensyvumas ir automobilių stovėjimo vietų skaičius; poveikio gyventojams ir aplinkai rodikliai, planuojamos veiklos pasekmių įvertinimas ir galimų nuostolių prognozė, taip pat kiti duomenys, susiję su planuojamos teritorijos ypatumais) parengimas ir aprobavimas; 3) pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto, kuriuose numatomi sprendiniai (tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir jos pakeitimai; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribos; teritorijos naudojimo pobūdis; įrenginių ir statinių išdėstymas arba išdėstymo pobūdis; urbanistiniai, gamtos ir kultūros paveldo, architektūriniai, inžineriniai teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrai; vandens išteklių naudojimo sąlygos; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymas arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamos teritorijos; žemės servitutai), parengimas ir patvirtinimas. Šias sąlygas Detalusis planas atitinka. Nėra pagrindo sutikti su ieškinio argumentu, kad Detaliojo plano dalyje, kurioje vykdoma gatvės rekonstrukcijos darbai yra pažymėta „neužstatyta“. Tokio žymėjimo, nei pagal anksčiau galiojusią tvarką, nei šiuo metu galiojančią nenumatyta. Pagal nusistovėjusią praktiką ir Detaliojo plano sprendinių nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdį (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. Dl-1151 patvirtinta „Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija“) susisiekimo sistema (gatvės, viadukai ir kt.) yra žymima grafiškai, o jos apibūdinimas smulkiau aprašomas aiškinamajame rašte.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.

Dėl ieškovo suinteresuotumo reikalauti pripažinti statybos leidimą negaliojančiu ir pašalinti neteisėtos statybos padarinius

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. sausio 30 d. ieškovas UAB „Baltic Property Trust“ pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė UAB „LF Property“ žemės sklypą ir administracinį pastatą, esančius A.Goštauto g. 40, Vilniuje. Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2002-05-30 sprendimu Nr. 1095V buvo patvirtinti teritorijos tarp Geležinio Vilko, A. Goštauto ir J. Jasinskio g. nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniai (b. l. 22 -23, t. 3). Detalusis planas numato estakadą, jungiančią A. Goštauto gatvę su Geležinio Vilko gatve. 2009-07-22 statytojui Vilniaus miesto savivaldybei išduotas Statybos leidimas (b. l. 38 - 39, t. 1). Pirmos instancijos teismas vertino, kad ieškovas pardavęs nekilnojamą turtą, neįrodė, kaip statybos leidimas ir iš to išplaukiančios pasekmės (statybos padarinių šalinimas – Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija) sukelia ieškovui teisines pasekmes ir vertino, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo šioje ieškinio dalyje, ieškinį šioje dalyje atmetė. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad priešingai nei vertino pirmos instancijos teismas, ieškovas tiesioginį suinteresuotumą dėl statybos leidimo panaikinimo turi. Nurodė, kad ginčas kilo tuo metu, kai ieškovas buvo žemės sklypo ir administracinio pastato savininkas, vėliau atsiradusios faktinės aplinkybės negali riboti ieškovo teisinių galimybių ginti jo pažeistas teises; ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl nuosavybės teisės gynimo, o dėl teisės į nuostolių, kilusių iš delikto, atlyginimo; įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas, būtina įrodyti ir neteisėtus veiksmus, kurie šioje situacijoje ir pasireiškia neteisėtai išduodant statybos leidimą; pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti subjektai, gali remtis tuo, kad jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis pasekmėmis; nurodė, kad pažeistas ieškovo atžvilgiu teisėtų lūkesčių principas.

Teisė kreiptis į teismą turi procesinę teisinę formą ir materialinį teisinį turinį. Procesiniu teisiniu aspektu teisė kreiptis į teismą yra suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, o ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo materialinis teisinis reikalavimas (dalykas). Ieškovas privalo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), kad jo materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas. Sprendžiant dėl asmens materialinio teisinio suinteresuotumo konkrečioje byloje yra reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykas, kuris apibrėžtas ieškinio pagrindu ir dalyku.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimus panaikinti išduotą statybos leidimą, pašalinti neteisėtos statybos padarinius bei prašo priteisti nuostolius. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad reikalavimai pripažinti statybos leidimą neteisėtu bei pašalinti statybos padarinius ir priteisti nuostolius yra savarankiški ieškovo teisių gynybos būdai, todėl ieškovui perleidus nekilnojamą turtą, žemės sklypą ir administracinį pastatą, jis prarado teisinį suinteresuotumą dėl statybos leidimo panaikinimo bei statybos padarinių pašalinimo, nes tokie savarankiški reikalavimai jam negali sukelti teisinių pasekmių. Tačiau tai nereiškia jo teisių ribojimu ginant savo pažeistas teises. Ieškovas, kaip buvusio daikto savininkas, reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurį kildina iš turto vertės sumažėjimo dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo. Įgyvendindamas savo manomai pažeistos teisės gynimą teisme, jis reikalauja priteisti nuostolius, šiam reikalavimui patenkinti faktiniu pagrindu įvardija jo turto vertės sumažėjimą dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir įrodinėjant civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, bus vertinami atsakovo veiksmai išduodant statybos leidimą, įrodinėjant vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus atsakovo veiksmus), todėl ieškovas gali remtis cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika apie tai, kad ir kiti subjektai, nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukuriamomis teisinėmis pasekmėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau pirminiu ieškiniu ir vėlesniais patikslintais, savo teisinį suinteresuotumą šioje byloje ieškovas grindė jo nuosavybės teisių pažeidimu, todėl reikšdamas reikalavimą priteisti nuostolius dėl buvusio daikto vertės sumažėjimo iš esmės ir įgyvendina teisėtą lūkesčių principą, kuris numato būtinumą pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: Ataskaitos ir Papildomos ataskaitos, nepaneigė eksperto išvadų teisingumo ir nemotyvavo, kodėl šiomis išvadomis nebuvo remiamasi. Nurodo, kad teismas deklaratyviai atkartojo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytas išvadas. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai ištyrė Detalaus plano Transportinės dalies brėžinį, nevertino įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (ieškovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi principas reiškia, jog įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją - neįrodyta (LAT 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010). Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo turinio, teismas tyrė ir vertino tiek apelianto įvardijamą eksperto Sigito Mitkaus Ataskaitą, tiek ir Papildomą ataskaitą, tačiau teisingai sprendė, kad tokios išvados nelaikytinos eksperto išvadomis, nes surašytos ne teismo pavedimu ir jas vertino, kaip rašytinius įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio statybos leidimo išdavimo metu, 19 straipsnio 2 dalies 4 punktą tarp kitų detaliojo teritorijų planavimo uždavinių numatyti ir uždaviniai suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktus, rengiant detaliuosius planus, nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; susisiekimo sistemos organizavimas. Atsižvelgiant į šias normas, techninio projekto rengimo metu rengėjai turėjo teisę, projektuodami užvažiavimą ant estakados ir nuvažiavimą nuo jos, pasirinkti tinkamiausius kelio tiesimo sprendinius, leidžiamus pagal teisės aktų nuostatas, nes Detaliajame plane tiek užvažiavimas ant estakados, tiek nuvažiavimas nuo jos yra numatyti, suprojektuotas kelias (A. Goštauto g.), nenustatant konkrečių kelio sprendinių, ir tai atitinka įstatymo reikalavimus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ištyrė Detalaus plano Transportinės dalies brėžinį. Šiame brėžinyje yra nurodytos sąvokos „užstatyti leidžiama teritorija“, „užstatymo riba“, „užstatymo linija“, jos pažymėtos. Kita nepažymėta ženklais teritorija yra neužstatoma zona, t. y. teritorija, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suplanuota statyba. Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti teisės aktai nenurodo, koks turi būti detaliojo plano grafinės dalies detalizavimo lygis, todėl svarbu, kad nurodyti sprendiniai atitiktų tekstinę dalį ir išreiktų ją grafiškai. Pagal Detaliojo plano Aiškinamąjį raštą, teritorijos tarp A. Goštauto, J. Jasinskio ir Geležinio Vilko gatvių detalusis planas rengiamas, nes planuojamos teritorijos didžiojoje dalyje vyrauja stichiškas užstatymo pobūdis su perimetrinio užstatymo elementais, o detaliojo plano rengimo tikslas, planuojamoje teritorijoje (apie 12,9 ha) esančių sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas, transportinio ir inžinerinio aptarnavimo sprendinių parengimas. Detaliuoju planu planuojamiems sklypas buvo nustatytas atitinkamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis, galimas užstatymo tankis, intensyvumas ir pažymėta užstatyti leidžiama teritorija, tačiau Detaliajame plane A. Goštauto ir Geležinio Vilko gatvėms nėra nustatomi privalomi teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentai, įskaitant ir statinių užstatymo zoną. Kaip nurodė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pagal nusistovėjusią tvarką visuose detaliuosiuose planuose gatvės, keliai, estakados nėra žymimi kaip statybos zona, nes detaliojo plano pagrindinis tikslas esamų ir planuojamų sklypų žemės naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas. Pagal praktiką detaliuosiuose planuose susisiekimo sistema (gatvės, viadukai ir kita) yra žymima grafiškai, o jos apibūdinimas smulkiau aprašomas aiškinamajame rašte, taip pat susisiekimo komunikacijos nėra žymimos kaip užstatyta teritorija. Be to, tik detaliuoju planu naujai formuojamoms gatvėms ir keliams, kai yra formuojamas atskiras sklypas, yra nustatomas inžinerinės infrastruktūros žemės naudojimo būdas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių naudojimo būdas, numatytas Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-115 patvirtintoje Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje, tačiau jokie kiti reglamentai (užstatymo tankis, intensyvumas, užstatymo zona) nėra nustatomi. O tais atvejais, kai rengiamu detaliuoju planu nėra projektuojama nauja gatvė/kelias, o planuojama teritorija, kurioje gatvė jau yra, gatvė tik paprastai pažymima grafiškai ir nurodomas jos pavadinimas, nenustatant jokių naujų reglamentų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Ieškovas nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė neteisėtų valdžios institucijų veiksmų išduodant statybos leidimą, nes statinio projekte numatyti sprendimai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentuose numatytiems sprendiniams. Statybos leidimas išduotas 2009 m. liepos 22 d. 2002-05-30 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1095V buvo patvirtinti teritorijos tarp Geležinio Vilko, A.Goštauto bei J.Jasinskio gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniai. Šiuo detaliuoju planu buvo nustatytos ir gatvių raudonosios linijos, bei numatyta estakada patekimui iš pietinės miesto dalies į Goštauto gatvę. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų eksperto ataskaitų, jose nurodyta, kad Techniniame projekte numatyta užstatymo zona, nors Detaliojo plano sprendiniuose ši zona nurodyta, kaip neužstatoma. LR detaliojo planavimo įstatymo (redakcija galiojusi detaliojo plano tvirtinimo metu) 2 str. 5 p. nurodyta, kad detalusis planavimas yra savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygomis, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti ar panaikinti. Aiškinamąjame teritorijos tarp A.Goštauto, J.Jasinskio ir Geležinio Vilko gatvių rašte, nurodyta, kad detalaus plano rengimo tikslas - planuojamoje teritorijoje esančių žemės sklypų naudojimo būdo ir statybų reglamento nustatymas, transporto ir inžinerinio aptarnavimo sprendimų parengimas. Transportinės dalies aiškinamajame rašte (b. l. 20 - 21, t. 3) nurodyti transportiniai sprendimai susiję su planuojama teritorija ir 4 punkte numatyta patekimui iš pietinės dalies estakada į Goštauto gatvę bei Geležinio Vilko gatvės tarp Pietario ir Goštauto gatvių rekonstrukcija. Detaliajame plane aptarta, o grafinėje pavaizduota techniniame projekte nustatyti Geležinio Vilko gatvės, pastatant estakadą, statybos darbai, nurodant vykdomos statybos vietą. Techninis gatvės sprendinių nustatymas nėra detaliojo plano tikslas. Ieškovas neįrodė, kad Detaliajame plane numatytoje neužstatymo zonoje pagal techninį projektą numatyta statyti statinius. Pagal Detaliojo plano žymėjimo pavyzdį, detaliuose planuose gatvės, keliai, estakados nėra žymimi kaip statybos zona, nes detaliojo plano tikslas esamų ir planuojamų sklypų naudojimo būdo ir reglamento nustatymas. Transportinės dalies brėžinyje matyti, kad planuojamiems sklypams nustatomi sklypų tvarkymo ir naudojimo reglamentai, o A.Goštauto, J.Jasinskio ir Geležinio Vilko gatvės ir jų raudonosios linijos pažymėtos grafiškai, tačiau nenustatyti jokie reglamentai, tik Techniniame plane numatytas estakados dydis (plotis ir ilgis), užvažiavimai ir nuvažiavimai, suprojektuotos atraminės sijos ir kita. Todėl teisingai teismas nurodė, kad užvažiavimai ant estakados ir nuvažiavimai nuo jos yra kelio, o ne estakados kaip statinio elementai, tuo tarpu detaliajame plane tiek užvažiavimas ant estakados ir nuvažiavimas nuo jos buvo numatyti, pažymint A.Goštauto gatvę. Teisingai pirmos instancijos teismas nurodė ir tai, kad projektuojant nuvažiavimą nuo estakados faktiškai projektuojama A.Goštauto gatvės dalies rekonstrukcija, kitaip tariant gatvė pritaikoma estakados eksploatavimui. Techniniame projekte joks naujas statinys nėra projektuotas, o suprojektuota dalies A.Goštauto gatvės rekonstrukcija. Pažymėtina, kad šios gatvės rekonstrukcija neišeina už A.Goštauto gatvės ribų (raudonųjų linijų), nurodytų detaliajame plane. Teismas teisingai padarė išvadą, kad Techninio projekto sprendiniai atitinka Detaliojo plano sprendinius, todėl Statybos leidimas išduotas teisėtai ir nekyla viešojo subjekto atsakomybė.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

Kaip jau pasisakyta, byloje nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų gavus statybos leidimą, t.y. Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija numatytoje atkarpoje iš esmės yra teisėti, kadangi ieškovai neįrodė ir bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas nenustatė, jog atliekant rekonstrukciją, atsakovas pažeidė detaliojo plano sprendinius. Atsakovas rekonstrukciją atlieka pagal suderintą projektą, turėdamas Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą. Teismas nustatęs, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš privalomų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl 544 502 Lt turtinės žalos priteisimo ir tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė kitų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, t.y. žalos ir priežastinio ryšio. Ieškovas prašė priteisti nuostolius, kaip skirtumą tarp 2012 m. gruodžio 31 d. atlikto UAB „Resoliution Valuations“ nekilnojamojo turto vertinimo (kainos už administracinį pastatą ir žemės sklypą) ir kainos, už kurią ieškovas pardavė šiuos objektus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad pirkimo - pardavimo sutartimi šalių sulygta kaina nustatyta derybų būdu, tokiu būdu šalys (pirkėjas ir pardavėjas) realizavo sutarčių laisvės principą. Turto vertinimo ataskaitoje nurodoma kaina nebūtinai reiškia, kad vertinamas turtas bus parduotas būtent už tokią kainą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 165, t. 2), minėtoje turto vertės nustatymo ataskaitoje pažymėta, kad „atliktas vertinimas pagrįstas tuo, kad turtui neturės poveikio pasiūlymai dėl kelių platinimo ar privalomo pirkimo“ bei nurodyta, kad vertintojai „neturėjo galimybės susipažinti su savivaldybės detaliaisiais planais, bei padarė prielaidą, kad turtą aprobavo vietos valdžios institucijos ir jis naudojamas pagal galiojančius teisės aktus ir patvirtintus planus“. Vertinimo ataskaita atlikta 2012 m. sausio 31 d., ieškovas turtą pardavė 2013 m. sausio 30 d., tuo tarpu byloje pateiktas 2013 m. kovo 26 d. Raštas (b. l. 168, t. 2), kuriame vertinimo paslaugų grupės vadovas pripažino, kad atliekant vertinimą buvo analizuojami Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1095V patvirtinti teritorijos tarp Geležinio Vilko, A.Goštauto ir J.Jasinskio gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendiniai, todėl manytina, kad nustatant kainą buvo įvertinti ir šios teritorijos detalaus planavimo sprendiniai. Ieškovui neįrodžius privalomos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – veiksmų neteisėtumo, nėra teisinės prasmės nagrinėti ir spręsti klausimą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo, todėl plačiau dėl kitų apelianto argumentų, liečiančių civilinės atsakomybės sąlygas, teisėjų kolegija nepasisakys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus minėtos rekonstrukcijos svarbą Vilniaus miestui (projekto tikslus), bei ieškovo galimybę nuo pat 2002 metų, kai buvo patvirtintas teritorijos detalus planas, žinoti apie šios teritorijos planavimo perspektyvas, ieškovas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog jo nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato (biurų) aplinka iš esmės miesto centre išliks nepakitusi, nepaveikta viešojo intereso nulemtos miesto plėtros. Veiksmų, kuriuos galima būtų pripažinti neteisėtais dėl tokios miesto plėtros (transportinių sprendinių) nenustatyta, todėl tenkinti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pagrindo nėra.

Dėl žodinio proceso

Įstatymas nustato, kad tokia tvarka nagrinėjamas apeliacinis skundas bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą (CPK 322 str.). Apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ieškovas konkrečiai dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir dėl ko negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar plačios apimties apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Jie grindžiami netinkamu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų netinkamu taikymu, o tai galima patikrinti skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų nėra pateikta. Pastebėtina, kad atsakovas žodinio proceso neprašo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos išlaidos apeliaciniame teisme, neatlygintinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.