Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. balandžio 1 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)180 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 100 Lt turto konfiskavimą;

2) 2008 m. balandžio 22 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 20 parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. balandžio 1 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta - 60 parų arešto bausmė;

3) 2020 m. lapkričio 4 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį - 32 MGL (1600 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

4) 2023 m. liepos 31 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį - keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies nuostatomis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 32 MGL (1600 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 32 MGL, tai yra 1600 Eur bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, laisvės atėmimo bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis R. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, prisipažino visiškai. Kaltinamasis R. B. teismo posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 9 d. duotus parodymus pripažino visa apimtimi. Nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir kiti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti, duomenys.

5. Įtariamasis R. B. 2025 m. spalio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas. Su pareikštu pranešimu apie įtarimą sutiko, pilnai pripažino savo kaltę ir sutiko duoti parodymus. 2023 m. tikslios datos neatsimena, buvo pripažintas kaltu dėlto, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas virš 1.5 promilių neblaivumas. Jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiąja teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Kodėl nuosprendyje parašyta, kad atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams, nežino, bet atrodo, kad buvo paskirta dvejiems metams. 2023 m. tikslios datos neatsimena, (duomenys neskelbtini) probacijos skyriuje buvo pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise (vairuoti transporto priemones) vykdymo tvarka, sąlygomis, savo teisėmis, pareigomis bei teisinėmis pasekmėmis. Suprato, kad vairuoti transporto priemonių negali. 2025 m. rugsėjo 19 d. ryte, tikslaus laiko neatsimena, pažįstamo V., pavardės nežino, paprašė, kad jis paskolintų automobilį, nes reikėjo pervežti baldus. Jis sutiko, davė automobilį VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). V. pasakė, kad automobilis yra nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jis planavo apdrausti automobilį vienai dienai, tačiau taip gavosi, kad neapdraudė, dėl kokių priežasčių paaiškinti negali, tiesiog pamiršo. Automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra. Žinojo, kad teisės vairuoti neturi, todėl paprašė draugo, kad jis pervežtų baldus iš (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną nuo 15 val., po baldų pervežimo, būdamas pas savo tėvą sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu vartojo alkoholį: degtinę, sidrą, alų. Draugė pyko, kad būna kaime, todėl išgėręs alkoholio, įgavęs drąsos, pasiskolintu automobiliu VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusprendė važiuoti pas draugę į (duomenys neskelbtini). Vakare, pranešime apie įtarimą nurodytu laiku - apie 20 val. 23 min., važiuojant (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams neneigė, kad vartojo alkoholį. Alkotesterio matuokliu pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2.38 promilių girtumas, o antru pūtimu koks buvo nustatytas girtumas neatsimena, tačiau pamena, kad daugiau. Automobilis buvo sulaikytas. Išrašytas šaukimas atvykti į apklausą. Dėlto, kad vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi. Jei būtų blaivus, nebūtų vairavęs automobilio. 2023 m. nuosprendžiu paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliko. Ankstesniu nuosprendžiu 1600 Eur baudos nesumokėjo. Yra susitaręs su antstoliais, kad atliks pinigų pervedimus (1 tomas, 130-133 lapai).

6. 2025 m. rugsėjo 19 d. ir 2025 m. rugsėjo 20 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. J. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. nuo 18 val. 30 min. iki 06 val. 30 min. dirbo kartu su Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju patruliu A. K.. Patruliavo automobiliu VW „Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apie 20 val. 23 min. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo. Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas. Laiku 20 val. 26 min. alkotesteriu „Alkotest 7510“ Nr. ARKL-0757 pirmu patikrinimu asmeniui buvo nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, 20 val. 47 min. antru patikrinimu nustatytas 2,87 promilių neblaivumas. Nustatyta, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti bet kokią transporto priemonę R. B.. R. B. 2025 m. rugsėjo 19 d. įgijo minėtą automobilį iš V. P.. R. B. savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punktą (1 tomas, 11-14 lapai).

7. 2025 m. rugsėjo 22 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. B., 2025 m. rugsėjo 19 d. apie 20 val. 23 min., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam iškvėptame ore buvo nustatytas 2.38 promilių neblaivumas. Susipažinus su 2025 m. rugsėjo 19 d. R. B. teistumo pažyma, nustatyta, kad R. B. 2023 m. liepos 31 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme paskiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 243 straipsnyje (vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę) (1 tomas, 15-17 lapai).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

17. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

18. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

19. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

20. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones, padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

21. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

22. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, visiškai pripažino, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamasis R. B. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina liudytojų V. P., S. J., T. K. parodymai ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga – tarnybiniai pranešimai, neblaivumo aktas, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas ir jo priedai, kitų objektų apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. B. 2025 m. rugsėjo 19 d. apie 20 val. 23 min., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam iškvėptame ore nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, tokiu būdu R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

23. Be to, R. B. žinodamas, kad 2023 m. liepos 31 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kartu su bausme paskiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjimo dienos, vengė atlikti šią jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra - 2025 m. rugsėjo 19 d. apie 20 val. 23 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam iškvėptame ore nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams, tokiu būdu R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami R. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad R. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengė atlikti 2023 m. liepos 31 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu, jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams. Tokiu būdu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad R. B., nesilaikydamas 2023 m. liepos 31 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, demonstruoja nepagarbą teismo sprendimams bei ignoruoja teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama R. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

24. Nagrinėjamu atveju R. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

25. Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis praeityje teistas dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, teistumas neišnykęs. R. B. administracine tvarka per 5 paskutinius metus baustas 3 kartus, baudos nesumokėtos, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje taip pat nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

26. Teismas R. B. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą (areštą) bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti, jis nevykdo jam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis už vairavimą būnant neblaiviam teisiamas jau trečią kartą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje padarytos iš esmės tapačiais veiksmais, ir laikotarpiu, todėl bausmės bendrinamos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

27. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

28. BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Šiuo atveju R. B. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies nuostatomis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 32 MGL (1 600 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 32 MGL (1600 Eur) bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Arešto bausmę kaltinamasis atliko, tačiau kaip matyti iš 2025 m. lapkričio 4 d. antstolės A. M. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-104-51929, R. B. nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos, neatlikęs nė vieno mokėjimo. Taigi, laikoma kad R. B. nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs 32 MGL (1 600 Eur) baudos. Todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės

29. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia teise, o tiksliau tuomet, kai ji jam atimta, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad padaryta nusikalstama veika pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas ir pavyko išvengti kitų skaudžių pasekmių, vertintina tik kaip laimingas atsitiktinumas, kadangi kaltinamojo vairuotas automobilis buvo sustabdytas Utenos apskrities VPK policijos pareigūnų. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, bet ir visuomenės saugumui. Šios aplinkybės rodo R. B. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog R. B., sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad jam teisė vairuoti yra atimta, taip pat, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei suvokė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnio 2 dalyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

30. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis Nr. 2K-80-511/2018). Taigi automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo, kad kaltinamasis vairuos automobilį neblaivus. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo R. B. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, transporto priemonės „VW Passat“, kaina su PVM – 854,00 Eur. Kitų įrodymų, patvirtinančių kitokią automobilio piniginę vertę, byloje nėra, tad iš kaltinamojo išieškotina ši, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

31. BK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas.

32. BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

33. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, praeityje teistas už analogiškos veikos padarymą, vadovaujantis pastarąja teisės norma, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 12 (dvylika) mėnesių po atliktos laisvės atėmimo sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

VI. Kiti klausimai

34. R. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

35. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 17 d. pakvitavimu grąžinti V. P. (1 tomas, b. l. 94-67; 103 -106); 2) prie bylos pridėtas vokas su kompaktiniu disku, kuriame 2025 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietoje kūno kameromis („BodyCam“) policijos pareigūnų S. J. ir A. K. daryti garso - vaizdo įrašai, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvė atėmimo bausmę.

R. B. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir R. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą.

Baudos bausmę vykdyti pagal Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 31 d. nuosprendžiu nustatytą tvarką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. B. konfiskuotino automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 854,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 00 ct). Išaiškinti R. B., kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių po atliktos laisvės atėmimo bausmės sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos pridėtą voką su kompaktiniu disku – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.