- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2-4212-617/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00451-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- MB „APS trans“
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. S.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui MB „APS trans“ dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ( toliau – ieškovas ) ieškiniu, pareikštu teismui priėmus prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prašo priteisti iš atsakovo MB „APS trans“: 1261,53 € dydžio draudiminę išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. M. S. palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais bei pagrindais ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad ieškovą ir atsakovą sieja draudimo teisiniai santykiai, ginčas byloje kilo dėl teisinių pasekmių atsakovui netinkamai vykdant prievoles pagal draudimo sutartį. Ieškovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties Nr. E200150116 pagrindu buvo apdrausta atsakovui priklausančios transporto priemonės „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2020-03-17, atsakovas draudimo įmoką sumokėjo tik 2020-05-20. Per tą laikotarpį, t. y. 2020-04-04 Latvijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas, vairavęs atsakovui priklausančią transporto priemonę, tai patvirtina vairuotojų paaiškinimai, policijos surinkta medžiaga. Šie įrodymai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Jokių kitų įrodymų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl šio eismo įvykio kilimo ar atlikto tyrimo objektyvumo byloje nėra. Šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu, buvo sudaryta transporto priemonės apgadinimų sąmata, draudimo kompanija įvertino transporto priemonės valdytojui dėl transporto priemonės apgadinimo padarytos žalos dydį ir išmokėjo 1261,53 € dydžio draudiminę išmoką, kurią sudaro padaryta žala ir 80 € dydžio korespondento paslaugos. Draudimo kompanija įvykdė prievolę ir išmokėjo transporto priemonės „Kia Ceed“, valst. Nr. KM796, valdytojui eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, t. y. atsakovas pagal su ieškovu sudarytą draudimo sutartį turėjo iki 2020-03-17 sumokėti draudimo įmoką, tačiau atsakovas draudimo įmoką sumokėjo 2020-05-20, t. y. jau po eismo įvykio, todėl atsakovui pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, atsiranda prievolė grąžinti ieškovo sumokėtas sumas. Prašomą priteisti sumą sudaro išmokėta draudiminė išmoka ir korespondento išmoka, kuri pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ( pvz. kasacinio teismo 2017-04-07 nutartis Nr. e3K-3-165-686/2017 ) įskaičiuojama į padarytos žalos dydį. Ieškovas nurodė ir įrodė dvi privalomas nurodyti sąlygas, t. y. tai, kad atsakovas nesumokėjo draudimo įmokos, ir antra – per tą laikotarpį, kai draudėjas nemokėjo draudimo įmokos, įvyko eismo įvykis. Draudimo išmokos išmokėjimas atsakovui ( draudėjui pagal sutartį ) nesukeltų jokių teisinių padarinių, jeigu atsakovas, nebūtų pažeidęs draudimo sutarties sąlygų, t. y. laiku sumokėjęs draudimo įmoką. Šių faktinių aplinkybių atsakovas neginčija, tai reiškia, kad šias aplinkybes pripažįsta. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ( pvz. kasacinio teismo 2011-01-25 nutartis Nr. e3K-3-3/2011 ) nurodyta, kad atsakovas, atsisakydamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, privalėjo įrodyti, kad žala buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų. Atsakovas ginčija žalos faktą, tačiau atsakovas nepateikia jokių savo poziciją pagrindžiančių duomenų. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 1261,53 € žalos atlyginimą, kurį sudaro 1181,53 € dydžio draudimo išmoka ir 80 € korespondento mokesti, taip pat prašo priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 28 € dydžio žyminis mokestis, 345,41 € vertimo paslaugos ir 500 € išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas adv. P. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Atsakovas MB „APS trans“ nesutinka, kad ieškovo nurodytas 2020-04-04 eismo įvykis Latvijos Respublikoje iš viso buvo įvykęs, atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos neturėjo jokios informacijos apie ieškovo nurodomą eismo įvykį ir nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. Mano, kad transporto priemonė „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui. Atsakovas šią transporto priemonę draudė, tik nebuvo sumokėta draudimo įmoka. Atsakovas ginčija padarytos žalos faktą, dėl kurios padarymo ieškovui kyla pareiga atlyginti žalą. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo tik pagal Latvijos policijos pateiktą pažymą. Atsakovas nėra gavęs jokių dokumentų, kad buvo eismo įvykis ir galimai padaryta žala. Atsakovas mano, kad žala nepadaryta, todėl ieškovas neturėjo pareigos atlyginti žalą, kuri nėra padaryta, be to ieškovas galėjo ginčyti žalos padarymo faktą. Kilus ginčui dėl žalos padarymo fakto, byla turėjo būti išnagrinėta dalyvaujant visiems galimai dėl žalos padarymo atsakingiems asmenims. Iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovo vairuotojas kaltės nepripažino, vairuotojas nėra gavęs jokių policijos dokumentų, priekaba buvo tempiama apie 1000 km, todėl manytina, kad akmenukai, jei jie ir būtų kritę, jau būtų iškritę iki tariamo eismo įvykio. Žalos faktas buvo pernelyg paprastai konstatuotas ieškovo, žala nebuvo padaryta, o policijos pažyma nėra pakankamas pagrindas žalos faktui pripažinti. Ieškovas turėjo susipažinti su visais dokumentais ir tik tada spręsti ar išmokėti draudimo išmoką. Be to, policija duomenis surinko pažeisdama vieną pamatinių teisių – teisę būti išklausytam, nes nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti ne tik vairuotojui, atsakovui, bet ir draudimo įmonė turėjo būti įtraukta į administracinės bylos nagrinėjimą. Ieškovo pateikti dokumentai dėl žalos dydžio yra nepakankamai pagrįsti, ieškovas turėjo galimybę ginčyti padarytos žalos faktą ir/ar dydį, tačiau to nepadarė. Ieškovas pats savo atsakomybe priėmė sprendimą atlyginti žalą. Mano, kad ieškovas nustatęs, kad draudimo įmoka nebuvo išmokėta, neatlikęs jokio tyrimo tiesiog išmokėjo draudimo išmoką. Draudimo įmonė yra profesionalas, mano, kad šiuo atveju yra stipresnioji šalis, todėl turėjo atidžiau vertinti bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju žalos dydžio pripažinimas ir žalos išmokėjimas buvo atliktas neištyrus visų aplinkybių, neįsigilinus ir faktines bylos aplinkybes. Atsakovas nepripažįsta žalos fakto, ir pateikti į bylą dokumentai – kažkokie paaiškinimai, policijos sprendimas, žalos fakto nepatvirtina. Ieškovas teigia, kad atsakovas laiku nesumokėjo draudimo įmokos, tuo pažeidė draudimo sutartį, tačiau jeigu ieškovas nepagrįstai išmokėjo žalą, tai aplinkybė laiku ar ne atsakovas sumokėjo draudimo įmoką, reikšmės neturi, todėl žalos atlyginimas iš atsakovo nepriteistinas. Atsakovas neturėjo pakankamai galimybių apsiginti nuo ieškovo pareikšto ieškinio, nes atsakovo prašymai įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu vairuotoją A. H. ir/ar Švedijos bendrovę, kurio agregatą traukė atsakovo darbuotojo A. H. vairuojamas automobilis, nebuvo patenkintas. Prašo ieškinio netenkinti ir iš ieškovo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš ieškovo, atsakovo atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ( draudikas ) ir atsakovas – MB „APS trans“ ( draudėjas ) 2020-03-12 sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2020-03-17 iki 2020-06-16 draudikas ( ieškovas ) apdraudė krovininio automobilio „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę, o draudėjas ( atsakovas ) Sutarties 4 punktu įsipareigojo draudimo įmoką – 273 € dydžio sumokėti iki 2020-03-17. Nustatyta ir ginčo byloje nėra, kad atsakovas draudimo įmoką sumokėjo 2020-05-20.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus nustato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ( toliau – TPVCAPDĮ ). Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalį, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus ( Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012 ir kt. ).
Atsakovas sutinka, kad atsakovo automobilis „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau ginčija 2020-04-04 eismo įvykio, įvykusio Latvijos Respublikos, buvimo faktą, nurodė, kad iš Latvijos Respublikos policijos pareigūnų negavo jokio pranešimo apie eismo įvykį, todėl jokia žala neatsirado, o ieškovas išmokėdama trečiajam asmeniui draudimo išmoką veikė savo rizika.
Byloje esantys duomenys: Latvijos Respublikos valstybinės policijos pareigūno 2020-04-04 pranešimas ir kelių eismo įvykio registravimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. H., ir automobilio KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. B. paaiškinimai, 2020-04-04 administracinio pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), Sausumos transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (OCTA) informacinės sistemos pažyma apie eismo įvykį ir šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtina tai, kad 2020-04-04 14:00 val. Latvijos Respublikoje, Aluojos apylinkėje, Aluojos valsčiuje, kelio Ainažiai-Matyšiai 39 km, kryptimi į M., A. H., vairuodamas transporto priemonę „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabintu agregatu ( asvaltbetonio ardikliu ), prasilenkdamas su iš priekio atvažiuojančia transporto priemone KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad iš agregato gali išbyrėti akmenys, ir akmenys kliudė iš priekio važiavusią transporto priemonę KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ją apgadino, dėl ko A. H. pripažintas atsakingu už šio eismo įvykio kilimą ir jam pagal Latvijos Respublikos Administracinių pažeidimų kodekso 149.4.14 straipsnį dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo paskirta administracinė nuobauda.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostatas pakankamu eismo įvykio kaltininko įrodymu laikytinas kompetentingų institucijų dokumentas. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje esanti Pažyma apie kelių eismo įvykį, suformuota Latvijos Sausumo transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ( OCTA ) informacinės sistemos iš Latvijos Vidaus reikalų ministerijos informacijos centro, kuris talpina kompetentingų institucijų duomenis, įskaitant policijos apie: eismo įvykio protokolą, dalyvius, transporto priemones, transporto priemonių pažeidimus, KET pažeidimus bei pažeidėjus, todėl minėti rašytiniai dokumentai laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais eismo įvykio aplinkybes ir kaltininką ( pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-577/2016 ). Esant tokioms aplinkybėms, nurodytų ieškovo pateiktų duomenų visuma, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad 2020-04-04 Latvijoje įvyko eismo įvykis už kurio kilimą atsakingu pripažintas atsakovo transporto priemonės valdytojas A. H..
Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalį, transporto priemonės valdytojas - asmuo nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai žalą sukėlusios transporto priemonės vairuotojas yra darbuotojas, atliekantis darbo funkcijas, transporto priemonės valdytoju laikomas darbdavys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007 ).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo ( CPK 178 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas ). Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas neigia eismo įvykio kilimo faktą, tačiau jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikia, todėl atsakovo atstovo adv. P. S. teiginiai apie 2020-04-04 eismo įvykio nebuvimą atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalį, už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jei šios draudimo sumos yra didesnės. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių ( draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką ) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį.
Nagrinėjamu atveju, esminės TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Šios aplinkybės byloje nustatytos, t. y. atsakovas iki draudimo sutartyje nustatyto termino ( 2020-03-17 ) draudimo įmokos nesumokėjo, per tą laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta įvyko ( 2020-04-04 ) draudžiamasis įvykis. Atsakovas ( draudėjas ) draudimo įmoką sumokėjo 2020-05-20, t. y. po eismo įvykio.
Pagal jau minėtą TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatą, draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 ).
Ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys, svarbu yra ir tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieškovui) draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovui) – bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, taip pat yra svarbios kitos aplinkybės ( žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-524/2012, ir kt. ).
Nustatyta, kad pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, atsakovas 273 € dydžio draudimo įmoką turėjo sumokėti iki 2020-03-17, atsakovas draudimo įmoką sumokėjo 2020-05-20, t. y. praleidęs du mėnesius nei draudimo sutartyje nustatytas terminas ( 2020-03-17 ). Atsakovas pažeidė įsipareigojimus pagal draudimo sutartį tuo laikotarpiu Latvijoje 2020-04-04 įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakingu už šio eismo įvykio kilimą yra pripažintas atsakovo darbuotojas, eismo įvykio metu vairavęs atsakovo transporto priemonę „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais išmokėjo nukentėjusiam trečiajam asmeniui 1181,53 € draudimo išmoką ir 80 € korespondento mokestį, iš viso 1261,53 €, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Ieškovas 2020-07-31 pretenzija siūlė atsakovui grąžinti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką 1261,53 € dydžio. Atsakovas išmokėtos draudimo išmokos ieškovui negrąžino.
Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu ) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ( CK 6.263 straipsnio 2 dalis ). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama ( CK 6.248 straipsnio 1 dalis ), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-1-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014 ).
Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą ( žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017 ). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį.
Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais ( eismo įvykiu ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010 ).
Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK ) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise ( jos aiškinimu ) susiję įrodymai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 ). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui, siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017 ).
Atsakovas ginčija žalos atsiradimo pagrindą – neigia buvus eismo įvykį, todėl žala, atsakovo teigimu, negalėjo atsirasti, o ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką veikė savo rizika. Kaip jau minėta, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, atsakovui taip pat tenka našta pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą ar jos nepriteisti. Atsakovas tokių duomenų neteikia ir byloje tokių duomenų nėra.
Ieškovo reikalaujamas priteisti žalos dydis – 1261,53 €, pagrįstas į byla pateiktais draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais įrodymais ( Latvijos policijos surinkta medžiaga, fotonuotraukos, automobilio KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto paslaugų kainų apskaičiavimais, įvykių išklotine, poliso išklotine, draudžiamojo įvykio tyrimo aktu, 2020-07-01 mokėjimo nurodymu dėl transporto priemonės KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų draudimo išmokos išmokėjimo ), byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą mažinti prašomos priteisti žalos dydį, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl 1261,53 € draudimo išmokos priteisimo.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.210 straipsnio 2 dalis ). Nagrinėjamu atveju abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl iš atsakovo MB „APS Trans“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ( 1261,53 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2021-04-07 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas teikiant teismui ieškinį sumokėjo 28 € dydžio žyminį mokestį. Taip pat ieškovas turėjo 345,41 € išlaidų, susijusių su teismui teiktinų dokumentų vertimu iš latvių kalbos į valstybinę kalbą. Šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
Šalių interesus, bylą nagrinėjant teisme, atstovavo profesionalūs teisininkai, t. y. ieškovo – advokatas M. S., atsakovo – advokatas P. S.. Ieškovas turėjo 500 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas turėjo 735 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo MB „APS Trans“ ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 873,41 € dydžio, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis 28 €, 500 € dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 345,41 € dokumentų vertimo išlaidos.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš MB „APS Trans“ AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai 1261,53 € nuostolių atlyginimui, 873,41 € dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 2134,94 € ( du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis € 94 ct ) ir 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą ( 1261,53 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2021-04-07 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.