- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- T-965-537/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00104-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nuteistasis
- V. J.
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. RV-20-9191 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas šešis kartus, laisvėje turės gyvenamąją vietą, šiuo metu dirba (duomenys neskalbtini). Charakteristikoje pažymima, kad nuteistais pasižymėjo kaip sąžiningas, atsakingas, racionalus ir taktiškas darbuotojas. Visuomet atidus, paslaugus savo kolegoms. Labai geras savo darbo srities specialistas, nepriekaištingai atliekantis savo darbo funkcijas. Šiuo metu yra dirbantis, turintis stabilų pragyvenimo šaltinį, neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Sulaukia paramos bei palaikymo iš savo artimųjų. Visa tai gali būti vertinama, kad svarbiu, nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, galinčiu palengvinti veiksniu. Komisijai pristatomas pakartotinai. Paskutinį kartą Komisijoje svarstytas 2023-05-11, kuri nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi buvo atsisakyti patvirtinti Komisijos sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Komisija nutarė pakartotinį svarstymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atidėti po 6 mėnesių bei teikti šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo resocializacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti pataisą pagal individualų reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje. Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymoje nurodoma, kad: „nuteistasis gerai elgiasi, nepažeidinėja režimo reikalavimų. Dalyvauti „Socialinių įgūdžių lavinimas“ programoje nuteistasis nepareiškė noro.“ Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos nuomone, nuteistais už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė skundą (atsiliepimą), kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti ir nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodo, kad asmuo bausmę atlieka už du labai sunkius nusikaltimus bei vieną sunkų nusikaltimą. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – dvi veikas, sudarančias idealiąją veikų sutaptį įvykdė bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. 2018-11-20 nuosprendyje pažymėta, kad, baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamiesiems nedalyvaujant, kadangi abu kaltinamieji yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (V. J. – Baltarusijos Respublikoje) ir vengia atvykti į teismą. Šie duomenys, rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nusikalstamos veikos buvo padaryta ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o buvo pasekmė nuteistojo gyvenimo būdo ir elgesio. Nuteistojo nusikalstamas elgesys turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę neteisėtais būdais. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, matyti, kad teisės pažeidėjas laisvėje buvo linkęs bendrauti su kitais teisės pažeidėjas ir užsiimti socialiai nepriimtina veikla. Nors asmuo laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkių nusikaltimų (disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą platinti) padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta penkis kartus. Tiek pirmo vertinimo, tiek paskutinio vertinimo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors pažymima, kad nusikalstamo elgesio rizika žemėjanti, tačiau vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimas susijęs su finansine motyvacija); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais); mąstymas ir elgesys (ankstesnis nepakankamas požiūris į nusikalstamą veiką, savo elgesio pasekmių neįvertinimas). Nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 2 metų 7 mėnesių ir 5 dienų (paskirta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo), įvykdyti labai sunkūs nusikaltimai, tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Komisijos nutarimas netvirtinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. J. teistas 2018-11-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019-10-11, bausmės pabaiga – 2026-07-05. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 7 mėnesiai 5 dienos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkių nusikaltimų (disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą platinti) padarymą. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo menkas išsilavinimas, profesinės kvalifikacijos, darbinių įgūdžių stoka ir nepakankamos darbinės nuostatos galimai siejosi su nusikaltimais, siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis laisvėje buvo linkęs bendrauti su kitais teisės pažeidėjais ir užsiimti socialiai nepriimtina veikla, jo gyvenimo budo ypatumai sukūrė palankias situacijas nusikalsti. Visa tai, kas nurodyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nuo nustatoma vidutinė (mažėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Svarbu paminėti ir tai, kad išlieka nemažai pakartotinių nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių – lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimas susijęs su finansine motyvacija); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais); mąstymas ir elgesys (ankstesnis nepakankamas požiūris į nusikalstamą veiką, savo elgesio pasekmių neįvertinimas). Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 7 mėnesiai 5 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2023 m. lapkričio 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-9191 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.