- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- e2-5653-994/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vakarai“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Mantas Baigys
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vakarai“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui,
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Vakarai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 518,10 skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad UAB Mano Būstas Vakarai teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2014 m. birželio 30 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-865 pagrindu (buv. UAB „Šilutės būstas“) ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. DĮV-1131 pagrindu (buv. UAB „Šilalės būstas“). 2019 m. spalio 31 d. buvo baigta UAB „Tauragės būstas“, UAB „Šilalės būstas“ ir UAB „Šilutės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Tauragės būstas“ ir UAB „Šilalės būstas“ buvo prijungtos prie UAB „Šilutės būstas“. UAB „Tauragės būstas“ ir UAB „Šilalės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Šilutės būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Vakarai pavadinimu. Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas (-ai). Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, priėmusi palikimą, nuo palikimo priėmimo momento tapo atsakinga už palikėjo skolas kreditoriams. Nepriklausomai nuo to, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, jai palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi palikimą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 ir 4 d., 4.84 str.). LR CK 4.82 str. 3 ir 4 d., 4.84 str. 9 d., Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (toliau – Administravimo nuostatai) imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovas (-ai) skola už per laikotarpį nuo 2013 metų sausio 1 d. iki 2020 metų liepos 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 518,10 EUR. Tikslindama ieškinį ieškovė nurodė, kad 106,77 Eur skola yra susidariusi iki palikimo atsiradimo dienos, t. y. 2013-11-25.Kita skolos dalis (411,33 Eur) yra susidariusi po palikėjos mirties. Atsakovas kaip juridinis asmuo turėjo puikiai žinoti privalomą pareigą mokėti administravimo išlaidas. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti E. S. kreditorių reikalavimui pareikšti, nurodant, kad apie palikėjo mirtį tapo žinoma, tik pareiškus ieškinį. Ieškovas nepalaikė ryšiu su palikėju E. S.. Atsakovo nuosavybės perėjimo faktas išviešintas tik 2018-03-08. Ieškovas dėl objektyvių priežasčių nepareiškė prašymo kaip kreditorius per tris mėnesius, nes sąskaitų gavimo fakto paslaugų gavėjas neturi patvirtinti, nebuvo jokių informavimų, pranešimų apie susiklosčiusią faktinę situaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad palikimo perėjimo valstybės liudijimo pagrindu 2018-02-26 valstybė paveldėjo 2013-11-25 mirusio E. S. palikimą ir visą butą, (duomenys neskelbtini). VĮ Turto bankas pažymi, kad duomenys apie susidariusias skolas už ieškovo suteiktas paslaugas, kai valstybės atstovai perėmė minėtą nekilnojamąjį objektą, pateikti nebuvo. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad minėtame nekilnojamojo turto objekte, per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. susidarė 518,10 Eur skola, tačiau jos nepagrindžia tai visapusiškai patvirtinančiais rašytiniais įrodymais. Be to, pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus galima pagrįstai teigti, kad ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, jog pareikštų kreditorinį reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka ir informuotų apie atsiradusį palikimą bei neapmokėtus mokesčius atsakingas institucijas. Tuo buvo pažeistas reikalavimas ieškovui veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, iš ieškovo su ieškiniu pateiktos jo sudarytos skolos apskaičiavimo suvestinės už suteiktas paslaugas valstybės paveldėtame nekilnojamojo turto objekte, yra akivaizdu, kad dalis skolos buvo susidariusi iki palikėjo mirties, todėl dėl jos turėjo būti reiškiamas kreditorinis reikalavimas. Taigi iki palikėjo mirties ieškovo apskaičiuotas 106,77 Eur įsiskolinimas yra visiškai nepagrįstas, nes jam pareikšti yra praleistas 3 metų terminas Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.63 straipsnis. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (LR CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Be to, nagrinėjamu atveju, ieškovas į bylą pateikė Skolų valdymo ataskaitą „Excel“ formatu. Pažymėtina, kad nurodytą skolų valdymo ataskaita nepasirašyta ir neužantspauduota ir niekaip kitaip nepatvirtinta ją rengusio asmens (asmenų) rekvizitais. Ieškovas taip pat pateikė PVM sąskaitas-faktūras išrašytas už prašomą priteisti ieškinyje nurodytą laikotarpį, tačiau minėtos sąskaitos yra sukurtos UAB „Mano Būstas Vakarai“, nors iki 2019 m. ieškovo pavadinimas buvo UAB „Šilutės būstas“. Ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nėra atsakovui ir prieš tai buvusiems buto, (duomenys neskelbtini), savininkams išrašytų ir pateiktų apmokėjimui sąskaitų kopijos. Ieškovas ieškinyje niekaip nedetalizavo kokiu būdu ir forma, bei kokiais terminais siuntė minėtas PVM sąskaitas-faktūras atsakovui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarime Nr. 831 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 4 ir 4.10 punktuose nustatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje (Patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas) nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą, t. y. ieškovas privalo turėti archyvinius (buhalterinės apskaitos) duomenis (įrodymus), be kita ko, pagrindžiančius ir atsakovo skolą, tačiau su ieškiniu tokių įrodymų nepateikė. Perėmus kito juridinio asmens veiklą, reorganizacijos atveju, pareiga saugoti buhalterinės apskaitos duomenis, taip pat ir duomenis apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarime Nr. 831 (4 ir 4.10 punktai) numatytų ir apskaičiuotų mokėjimų, ar įmokų surinkimą ir tvarkymą, išlieka. Taigi pagal šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus yra akivaizdu, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas, nesiėmė jokių veiksmų ir nereiškė pagrįstų dokumentais pretenzijų Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, su valstybės atstovu nesiekė kilusio ginčo išspręsti taikiai. Ieškinį dėl skolos ieškovas pareiškė daugiau negu po penkių metų, net neatsižvelgdamas į tai, kad pagal LR CK 1.129 straipsnio 9 dalį sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl periodinių išmokų išieškojimo. Taigi ieškovas buvo nerūpestingas. Valstybė, paveldėjusi mirusiojo turtą, neperėmė prievolės mokėti ieškovo prašomas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos skirtos kompensuoti būsimus, nuo teismo proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius bei skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Kreditoriaus nuostolių kompensavimas galimas tuo atveju, jei yra skolininko kaltė dėl prievolės nevykdymo laiku (kaltė – būtina civilinės atsakomybės sąlyga), tad nesant valstybės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo ir ieškovui neteikiant atsakovui skolos apskaičiavimo detalizacijos, mokestinių dokumentų, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad atsakovo prašoma taikyti 5 metų senatis (CK 1.125 str. 9 d.) nagrinėjamu atveju netaikoma, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administravimo išlaidos yra kintančios kas mėnesį, todėl ši nuostata netaikoma. Ieškovas pertekliniai pareiškė prašymą atnaujinti CK 5.63 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą, kadangi atsakovas, kaip įpėdinis, apie įsiskolinimą buvo informuotas tinkamai, siunčiant PVM sąskaitas faktūras į nekilnojamojo turto objektą. CK nuostatos nenumato konkretaus informavimo būdo, todėl remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo formuojama praktika, 3 mėnesių terminas ne visada taikomas (civilinė bylą Nr. e2-18550-727/2020). Papildomas informavimas skolininko įpėdinio nėra būtinas. Atstovas taip pat paaiškino, kad turto savininkas atsako už teikiamas nekilnojamojo turto objektui paslaugas, remiantis CK 4 knygos nuostatas, imperatyviai. Turto savininkui kyla pareiga pačiam domėtis dėl tenkančių prievolių, juolab, kad būstą paveldėjo VĮ Turto bankas, kuris turi tam reikiamų žinių, administruoja ne vieną valstybės vardu paveldėtą turtą. Pačiam savininkui (turto paveldėtojui) kyla imperatyvi pareiga domėtis turto išlaikymo išlaidomis. Administratoriaus pagrindinė pareiga yra prižiūrėti namą, o skolų išieškojimas yra antrinė pareiga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
5. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė tiekė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 2013-11-25 priklausė palikėjui E. S. bei S. S., ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenys. S. S., remiantis Gyventojų registro duomenis, mirė (duomenys neskelbtini), E. S. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis 2018 m. vasario 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šį butą nuo 2018 m. kovo 8 d. įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, priėmus palikimą po S. S. ir E. S. mirčių.
6. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, laikosi pozicijos, kad reikalavimas dėl dalies skolos (106,77 Eur), susidariusios per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki paskutinio palikėjo E. S. mirties (2013-11-25) turėjo būti pareikšti per tris mėnesius po skolininko mirties, remiantis CK 5.63 straipsnio nuostatomis.
7. Pasisakant šiuo klausimu, pažymėtina, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
8. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
9. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinių, kai palikimas pereina valstybei. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 kompleksiškai vertino, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Viena vertus, šioje byloje atskleisti valstybės paveldėjimo ypatumai sudaro pagrindą teigti, kad, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Kita vertus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Teisėjų kolegija išaiškino, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
11. Ieškovė, tikslindama ieškinį ir šalindama trūkumus, pateikė kartu ir motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą skolininko kreditoriniams reikalavimams pareikšti, siekiant įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, tačiau atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, kadangi yra praleistas trijų metų naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti (CPK 5.63 straipsnis).
12. Minėto ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės aiškinimo taisyklės lemia, kad su ginčo nekilnojamojo turto objektu (palikėjų butu) susijusios prievolės, kurios atsirado iki šio turto paskutinio palikėjo E. S. mirties ((duomenys neskelbtini), kita savininkė S. S. mirė dar (duomenys neskelbtini)), šiuo atveju buvo palikėjo prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju iš palikėjo, kaip buto savininko, buvo pagrindas priteisti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimą, susidariusį iki jo mirties. Tačiau, įvertinus bylos duomenis, teismui nekyla abejonių (ieškovė iš esmės to ir neginčija), kad ieškovė praleido naikinamąjį trijų metų terminą pareikšti palikėjo reikalavimą sumokėti bendrosios dalinės nuosavybės paslaugų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d., dėl to už minėtą laikotarpį priteisti skolą, kurią sudaro 106,77 Eur, ieškovei šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Ši ieškinio dalis (dėl 106,77 Eur skolos dalies) atmetama kaip nepagrįsta.
13. Ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad ieškovė nepraleido 3 mėnesių palikėjo kreditoriaus reikalavimui pareikšti, nes siuntė PVM sąskaitas faktūras nekilnojamojo turto objekto adresu ir tokiu būdu informavo įpėdinį, atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus, sutiktina su ieškovės atstovo dėstyta pozicija, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos nenumato įpėdinio informavimo konkrečios formos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Kita vertus, ieškovės pozicija, kad palikėjo kreditorius – namo administratorius - informavo įpėdinį, siųsdamas PVM sąskaitas faktūras buto adresu, byloje nėra pagrįsta jokiais objektyviais į bylą pateiktais įrodymais, tik ieškovo atstovo žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu. Ieškovė neįrodinėjo byloje faktinės aplinkybės, kad kiekvieną mėnesį buvo siunčiami mokėjimo pranešimai ar PVM sąskaitos faktūros buto adresu ir įpėdinis, priimdamas palikimą, galėjo ir turėjo suprasti apie kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą iš buto adresu teiktų informacinių mokestinių pranešimų, galimai buvusių butui priklausančioje pašto dėžutėje. Galimai pretenzijų ar mokestinių pranešimų siuntimas buto deklaruotu adresu nėra nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu informavimo būdu, išviešinant savo turtines pretenzijas palikimą priimančiam subjektui.
14. Dar daugiau, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019, 23 punktas). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Nei informavimo tinkamumas, nei jo savalaikiškumas byloje ieškovės neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Dar daugiau, akivaizdu, jog įpėdinis (Lietuvos valstybė) apie susidariusią skolą iki palikimo atsiradimo informuotas nebuvo, kadangi tik gavęs ieškovės ieškinį, nurodo sužinojęs apie susidariusį įsiskolinimą butui. Duomenų apie atsakovui kylančios prievolės įvykdymo klausimo išsprendimą iki ieškinio pateikimo dienos į bylą nėra taip pat pateikta, kas neleidžia abejoti atsakovo dėstomu sužinojimo faktu apie skolą, tik užvedus civilinę bylą teisme.
15. Tai, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimą, savaime nelemia išvados, kad tokiam įpėdiniui apie palikėjo skolą gali būti pareiškiama nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 27 punktas). Tuo atveju, kai valstybė nėra informuojama apie kreditoriaus reikalavimą prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, apie palikėjo skolas šiam įpėdiniui kreditoriai turi pareikšti laikydamiesi CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas gali būti atnaujinamas dėl svarbių priežasčių, jei nuo palikimo atsiradimo nepraėjo daugiau kaip treji metai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020). Kaip jau minėta, 3 metų naikinamasis terminas yra suėjęs, ir dėl to ginčo byloje nekyla.
16. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovės reikalavimas dėl 106,77 Eur skolos priteisimo atmestinas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
Dėl turto savininko (valstybės) prievolės (411,33 Eur) vykdymo
17. Kaip minėta, prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
18. Atsakovės vertinimu, ieškovė tinkamai nepagrindė susidariusio įsiskolinimo dydžio laikotarpiu nuo 2013-11-25 iki 2020-07-31, pagrindo, laikotarpio, tinkamai nebendradarbiavo su atsakove.
19. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama teismui ieškinį, pateikė skolų valdymo ataskaitą (Excel formatu). Ši ataskaita nėra patvirtinta jį rengusio asmens rekvizitais ar antspaudu, joje nėra išrašytų ir pateiktų apmokėjimui PVM sąskaitų-faktūrų numerių ir serijų, išrašymo ir apmokėjimo terminų. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos, aktualiu laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 26 ((duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. liepos 31 d. buvo skaičiuojami šie mokesčiai: 1,74 Eur administravimo mokestis, 1,46 Eur kaupiamosios lėšos (nuo 2015 m. gegužės mėnesio), 1,43 Eur priežiūros/eksploatacijos lėšos. Ieškovė, tikslindama ieškinį, ir grįsdama reikalavimą, pateikė jos vertinimu pirminius duomenis (sąskaitas-faktūras, kurios sudarytos dabartinio ieškovo UAB „Mano būstas Vakarai“ vardu, įsteigto tik 2019-10-31), kuriais įrodinėja atsakovei apskaičiuotos skolos pagrįstumą. Teismas sutinka su atsakovės dėstoma pozicija, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nėra originalių atsakovui (ir prieš tai buvusiam buto savininkui) išrašytų ir pateiktų apmokėjimui sąskaitų (skanuotos, fotografuotos ir pan.) kopijos. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad visos PVM sąskaitos faktūros yra skaitmenizuotos, laikomos buhalterinėje programoje, todėl kitokio formato PVM sąskaitų faktūrų pateikimas yra negalimas. Šie argumentai nesuponuoja išvados, jog ieškovo reikalavimas priteisti administravimo išlaidas yra pagrįstas objektyviais pirminiais mokestiniais rašytiniais įrodymais.
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 Nutarime Nr. 831 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 4 p. ir 4.10 p. nustatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje (Patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas) nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą, t. y. ieškovas privalo turėti archyvinius (buhalterinės apskaitos) duomenis (įrodymus), be kita ko, pagrindžiančius ir atsakovo skolą, tačiau su ieškiniu ar patikslintu ieškiniu tokių įrodymų nepateikė. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, to paties įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 str. 1 d. 2-3 p. nustatyta, kad privatūs juridiniai asmenys privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi perėmus kito juridinio asmens veiklą ar reorganizacijos atveju pareiga saugoti buhalterinės apskaitos duomenis, taip pat ir duomenis apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 Nutarime Nr. 831 (4 p. ir 4.10 p.) numatytų ir apskaičiuotų mokėjimų, ar įmokų surinkimą ir tvarkymą, kurių, kaip jau buvo minėta ieškovas su ieškiniu, ar patikslintu ieškiniu nepateikė.
22. Teismas taip pat pažymi, kad aukštesnės instancijos teismas naujausioje formuojamojoje praktikoje sprendžiant ginčą su turto įpėdine valstybe dėl administravimo išlaidų priteisimo yra konstatavęs, kad vien ieškovės kartu su ieškiniu pateikta Excel lentelė neleidžia padaryti išvados, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl skolos (jos dydžio ir laikotarpių pagrįstumo) egzistuoja. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad esant byloje Excel lentelei byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytą skolą ir jos dydį, o reikalavimas priteisti skolą, nesant rašytinių įrodymų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (Vilniaus apygardos teismo 2020-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1616-430/2020). Nagrinėjamu atveju į bylą iš anot, ieškovės atstovo, buhalterinės programos pateiktos PVM sąskaitos faktūros, subjektu įvardijant dabartinį ieškovą, nėra archyvinius buhalterinės apskaitos duomenis patvirtinantys įrodymai, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad reikalavimas priteisti skolą, nesant objektyvių rašytinių įrodymų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
23. Ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nedetalizavo kokiu būdu ir forma, bei kokiais terminais siuntė PVM sąskaitas-faktūras ar mokestinius pranešimus atsakovui (ir prieš tai buvusiems buto savininkams), tik argumentavo, kad pačiam būsto savininkui kyla pareiga domėtis jam tenkančia imperatyvia pareiga padengti namo administravimo išlaidas.
24. Vien ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad labiau tikėtina, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl skolos (jos dydžio, laikotarpių, pagrįstumo) egzistuoja nei, kad neegzistuoja. Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), be kita ko, teikti teismui prašymus, paaiškinimus ir įrodymus pagrindžiančius jų reikalavimus arba neteikti. Juolab, kad ieškovė, žinodama atsakovo poziciją dėl skolos pagrįstumo trūkumų, neteikė ir byloje neįrodinėjo skolos apskaičiavimo pagrįstumo, kokius nustatytus vietos savivaldos institucijos tarifus skolos apskaičiavimui taikė, pagal kokius dokumentus ieškovė sudarė skolų valdymo ataskaitą bei teikė iš skaitmenizuotos buhalterinės programos ištrauktas PVM sąskaitas faktūras sudarytas dabartinio juridinio asmens, kuris veikia tik nuo 2019 metų, po juridinių asmenų reorganizacijos.
25. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą prašo ieškinį dalyje dėl 411,33 Eur skolos priteisimo atmesti ir dėl netinkamo ieškovo bendradarbiavimo. Tokiai atsakovo pozicija, remiantis byloje esančiais duomenimis pritartina.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 Nutarime Nr. 831 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 8 p. nustatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja 8.1 p – 8.9 p. nurodytus mokėjimus ir įmokas. 10 p. nustatyta, kad patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip. 7 p. ir 7.9 p. nustatyta, kad administratorius privalo pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdyje nedetalizavo dėl kokių svarbių ir pateisinamų priežasčių ieškovė nesikreipė į teismą iki palikėjo mirties (duomenys neskelbtini), nors skolą skaičiuoja nuo 2013 m. sausio 1 dienos, taip pat ir po palikėjos mirties dar septynerius metus. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2021 m. sausio 14 dieną, t. y. daugiau nei po 8 metų laikotarpio nuo įsiskolinimo pradžios. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovo išsakyti argumentai, kad pagrindinė administratoriaus pareiga yra teikti paslaugas, o ne išieškoti skolas nepaneigia ieškovei kaip juridiniam asmeniui keliamų didesnių atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų. Ieškovės pasyvumas nesant (nenurodant) svarbių priežasčių ir aplinkybių dėl ko ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po daugiau nei 8 metų nuo įsiskolinimo pradžios, taip nepagrįstai didindama (galimai) palikėjo, vėliau atsakovo skolą, nėra pateisinamas ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).
28. Dar daugiau, atsakovas, reikšdamas prašymą atmesti ieškinį, prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą 5 metų senaties terminą periodiniams mokėjimams. Su tokia atsakovo pozicija sutiktina. Ieškovės atstovo vertinimu, remiantis teismų praktika, tokio pobūdžio reikalavimams taikytina 10 metų ieškinio senatis.
29. CK 1.125 straipsnio 9 dalies normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 42 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskirti reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimai, susiję su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
30. Įvertinus kasacinio teismo praktiką dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalies normos tikslo ir pobūdžio, teismas sprendžia, kad kas mėnesį būstui teikiamos administravimo, eksploatavimo ir komunalinės paslaugos ir už jas skaičiuojami periodiniai, kas mėnesiniai mokesčiai atitinka kasacinio teismo išaiškinimą dėl tokio reikalavimo kaip periodiškai pasikartojančio prievolės vykdymo, kuriam taikytinas 5 metų ieškinio senaties terminas.
31. Remiantis šiuo pagrindu, ieškovo reikalavimo dalis dėl 193,16 Eur skolos už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 priteisimo atmestinas, taikant ir 5 metų ieškinio senaties terminą, ieškinį pateikus teismui 2021-01-14.
32. Remiantis išdėstytais argumentais, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, ieškovės ieškinys atsakovui atmestinas.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
34. Atsakovas neteikė į bylą įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vakarai“, kodas 177000697, ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.