Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1751-265/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
e2A-1751-265/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Sabera“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1751-265/2017Proceso Nr. 2-24-3-01327-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.18; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sabera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Pusbroliai“ kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus “Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai” nustatyta tvarka, paduodama pareiškimą skolininkui dėl skolos išieškojimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagal kreditorės pareiškimą 2016 m. birželio 9 d. išdavė teismo įsakymą dėl 3 025,00 Eur skolos, 36,01 Eur palūkanų, iš viso 3061,01 Eur, nuo šios sumos 8,05 procentų metinių palūkanų nuo 2016-06-09 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 77,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pusbroliai“ priteisimo iš skolininkės UAB „Sabera“.Skolininkė UAB „Sabera“ 2016 m. birželio 20 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Nurodė, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas.2016 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas kreditorei pasiūlė per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pareikšti skolininkei ieškinį.2016 m. liepos 7 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Pusbroliai“ ieškinys atsakovei UAB „Sabera“ dėl skolos priteisimo.2016 m. liepos 11 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė ieškovės ieškinį ir panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. įsakymą.Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 025,00 Eur skolą, 36,01 Eur palūkanas, 8,05 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pagal PVM sąskaitą–faktūrą SBD Nr. 16009 pardavė ieškovei naudotą automobilio MAN 414 variklį už 3 025,00 Eur, užtikrindama, jog variklis be defektų, tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai. 2016 m. vasario 23 d. pavedimu atsakovui sumokėjo 3 025,00 Eur. Įstačius variklį į automobilį paaiškėjo, jog variklis yra su defektais ir negali būti naudojamas. Ieškovė pranešė atsakovei apie tai, ir pakvietė atsakovę atvykti įvertinti defektus bei susitarti dėl tolimesnių veiksmų, tačiau atsakovė į tai nesureagavo. Ieškovė raštu pranešė atsakovei, jog atsisako pirkimo–pardavimo sutarties, pareikalavo, kad atsakovė grąžintų sumokėtą variklio kainą. Atsakovei nereaguojant, ieškovė pagal krovinio važtaraštį grąžino variklį atsakoveiAtsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas visiškai ir priteista iš atsakovės UAB „Sabera“ 3 025,00 Eur skola, 36,01 Eur palūkanos, iš viso 3 061,01 Eur įsiskolinimas, nuo šios sumos 8,05 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,00 Lt bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB „Pusbroliai“. 2016 m. spalio 12 d. atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad 2016 m. kovo 23 d. krovinio važtaraštis Nr.03/23 atsakovės nepasirašytas, atsakovė nepriėmė grąžinamo variklio, ortofoto nuotraukos neaiškios. Pažymėjo, kad teismas vadovavosi 2016 m. balandžio 6 d. UAB "Techtransa" raštu, kuris surašytas vėliau, nei tariamai atliktas grąžinimas. Be to, ieškovė yra nesąžininga, nusipirkusi eksploatavimui netinkamos transporto priemonės variklį negalėjo tikėtis, kad ši prekė bus kokybiška. Ieškovė variklį nusipirko 2016 m. vasario 22 d., o tariamas gedimo priežastis nustatė 2016 m. balandžio 6 d., tuo tarpu pretenziją pareiškė 2016 m. kovo 16 d. Ieškovė, įsigijusi variklį, išimtą iš išardyto eksploatuoti netinkamo MAN 414 už 25 procentus mažesnę kainą, nei kainuoja analogiškas naudotas variklis, negalėjo tikėtis, kad variklis bus tinkamas eksploatuoti, ir tai jau pirkėjo rizika ir rūpestis, atsakovė jokių garantijų ieškovei dėl prekės nedavė, nes nebuvo atliktas variklio kapitalinis remontas. Atsakovė išardytus automobilių mazgus parduoda kaip metalo laužą, todėl neprotinga reikalauti, kad atsakovė prisiimtų jų kokybės riziką. Atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino, tačiau Klaipėdos apygardos teismas šią nutartį panaikino, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir perdavė ją nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys skirtingai aiškino aplinkybes dėl ieškovės nupirkto automobilio MAN 414 variklio, tačiau abiejų šalių atstovai pripažino faktą, kad perkamas naudotas variklis nebuvo patikrintas. Nurodė, kad ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jai buvo parduota nekokybiška prekė – defektinis variklis, tačiau sprendė, jog ieškovė pakankamais įrodymais neįrodė, kad perkamas variklis toks buvo perdavimo ieškovei metu. Pažymėjo, kad ieškovė privalėjo teismui teikti įrodymus, jog variklis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektų ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.Atsižvelgęs, jog šalys nebuvo susitarusios dėl pretenzijų teikimo terminų, aplinkybes, susijusias su defekto nustatymo laikotarpiu, atsakovės apie defektą informavimo momentą bei pretenzijos pateikimą vertino kaip ieškovės teiginių nepatvirtinančius ir abejonių dėl jų teisingumo sukeliančius faktus. Nurodė, kad ieškovė variklio atsakovui grąžinimo faktą įrodinėjo byloje pateiktu 2016-03-23 krovinio važtaraščiu Nr.03/23 bei krautuvo GPS išklotine, tačiau šią aplinkybę teismas taip pat vertino kaip nepakankamai įrodytą. Pažymėjo, jog atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad jos teritorija yra saugoma UAB apsaugos tarnybos „Argus“ visą savaitę, vartai atidaromi 7:00 val. ryte, o uždaromi 18:00 val. vakare, pašaliniai į teritoriją neįleidžiami, o darbuotojas R. (R.), ieškovės atstovo teigimu, atsisakęs pasirašyti ant važtaraščio, tuo laikotarpiu nedirbo.Pažymėjo, kad nepašalinamų abejonių kelia ir pačios ieškovės kviesto liudytojo E. S. paaiškinimai, kad variklio grąžinimą jis fiksavo savo telefonu, tačiau telefoną pervažiavo traktorius, todėl nebėra galimybės pateikti nuotraukų, įrodančių variklio grąžinimo faktą.Konstatavo, kad ieškovė privalėjo teismui pateikti pakankamus įrodymus, jog variklis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo variklio defektų ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento. Pažymėjo, kad įsigydamas naudotą automobilio variklį bei atsižvelgus į jo eksploatavimo intensyvumą pirkėjas turi numanyti, kad variklis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto variklio tolesnio eksploatavimo momentu, ir atsakovė neprivalo teikti jam garantijų ir šiuo atveju jų neteikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog variklio patikrinti taip, kad būtų buvę galima pastebėti defektus, kuriuos nustatė UAB „Techtransa“, pas atsakovę buvo neįmanoma. Taip pat visiškai neatsižvelgė į naudotų variklių pardavimo rinkoje nusistovėjusią tvarką, apie kurią detaliai paaiškino abu byloje apklausti liudytojai, nurodydami, kad naudoti varikliai, jei jie neišimti iš nebetinkamo eksploatacijai automobilio, tikrinami vietoje, o kurie yra išimti - tai tikrinami įstačius į kitą transporto priemonę.

12.2. Teismo išvada, jog defektai buvo nustatyti tik po trijų savaičių, todėl šis terminas nelaikytinas protingu, nepagrįsta. Ieškovė nustatė defektus po dviejų savaičių, t. y. kai tik UAB „Techtransa“ galėjo sumontuoti variklį automobilyje ir patikrinti. Teismo teiginiai, kad tai yra neprotingas terminas, yra nepagrįsti ir paremti tik atsakovės atstovų teiginiais.

12.3. Teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad parduotas variklis su nustatytais defektais toks buvo jo pardavimo momentu, prieštarauja protingumo kriterijui. Akivaizdu, kad nustatyti defektai galėjo atsirasti tik iki jo pardavimo, t. y. kol jis buvo eksploatuojamas ankstesnėje transporto priemonėje, kuri priklauso atsakovei. Jei atsakovė teigė, kad jis galėjo būti sugadintas po pardavimo, tai ji tai ir privalėjo įrodyti, tačiau įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei.

12.4. Ieškovė atsakovę informavo, kad perka variklį, kuris galėtų būti įstatytas į kitą transporto priemonę ir veiktų be defektų. Atsakovė garantavo, kad variklis yra veikiantis ir be defektų, tinkamas tolimesnei eksploatacijai. Priešingu atveju ieškovė variklio nebūtų pirkusi. Preziumuojama, kad atsakovė garantavo, jog variklis yra veikiantis ir jame nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių jis neveiktų, o prezumpcijos nuneigimas yra atsakovės, o ne ieškovės pareiga, todėl būtent atsakovė privalo įrodyti, kad garantija nebuvo suteikta. Teismas vėl gi šią įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei.

12.5. Teismo išvada, jog ieškovė neįrodė variklio grąžinimo fakto, taip pat prieštarauja protingumo kriterijui.

12.6. Pažymėtina, kad atsakovės pozicija bylos nagrinėjimu metu buvo nenuosekli, nuolat kito, tačiau teismas atsakovės teiginius priėmė net kaip neįrodinėtinus.

Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Apeliantės teiginiai, jog atsakovės patalpose nebuvo galima patikrinti variklio veikimo, yra nepagrįsti. Apeliantė net nebandė užvesti variklio atsakovės patalpose, nors tokia galimybė buvo sudaryta. E. V. liudijo, kad užvedus variklį atsirado pašaliniai garsai, tai reiškia, kad tokius defektus apeliantė turėjo galimybę pastebėti ir užvedus variklį atsakovės patalpose prieš variklio įsigijimą.

13.2. Paaiškėjus defektams, ieškovė neturėjo teisės be atsakovės sutikimo ardyti variklio, jeigu siekė jį grąžinti atsakovei. Atsakovė neturi pareigos priimti ardytą variklį, kurio ardymui sutikimo nedavė. Variklio ardymo pasekmes turi prisiimti ieškovė, nes variklis po ardymo darbų nebėra toks, koks buvo.

13.3. Apeliantė nepateikė variklį ardžiusio šaltkalvio kvalifikacijos dokumentų, todėl neatmestina galimybė, kad variklį ardė nekvalifikuotas specialistas, kuris galėjo netyčia pažeisti variklio dalis ardymo metu.

13.4. Naudoto variklio patikrinimo trukmė 2-3 savaitės nelaikytina protingu terminu, nes yra grindžiama tik apeliantės nuomone.

13.5. Apeliantė nepateikė įrodymų, kokiomis sąlygomis laikė ar naudojo variklį iki UAB ,,Techtransa“ atliktų montavimo darbų, todėl nepaneigta teismo išvada, kad neįrodyta, jog nustatyti defektai buvo pardavimo momentu.

13.6. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad jei variklis buvo sugadintas po pardavimo, tai šį teiginį privalo įrodyti atsakovė. Apeliantė variklio atsakovei negrąžino, todėl atsakovė net negalėjo prašyti skirti ir atlikti ekspertizę variklio defekto atsiradimo priežasčiai nustatyti.

13.7. Atsakovė niekada nedavė garantijų, kad variklis yra veikiantis, kadangi variklis yra išimtas iš naudotos ir eksploatacijai netinkamos transporto priemonės.

Atsiliepimas

13.8. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad variklį atvežė į angarą, kadangi prekės pristatymo važtaraštyje nėra atsakovės darbuotojo parašo. Abejonių kelia liudytojo L. S. paaiškinimai, kad į UAB ,,Sabera“ atgabento variklio nuotraukų neišsaugojo, nes su transporto priemone pervažiavo per telefoną, nes nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys telefono sugadinimą. Taip pat L. S. nurodė, kad važtaraštį atsisakė pasirašyti asmuo vardu ,,R.“ ar ,,R.“, tačiau UAB ,,Sabera“ 2016 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais nedirbo asmuo vardu R. ar R.

13.9. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad atsakovės teiginiai buvo nenuoseklūs. Atsakovė tvirtina ir tvirtino, kad jos pagrindinė veikla yra antrinių žaliavų tvarkymas ir ji neužsiima naudotų detalių remontu. Atsakovė niekada neneigė ir neneigia, kad dalį išardytų automobilių dalių iš jos nuperka įvairūs asmenys ir jiems yra sudaroma galimybė atsakovės aikštelėje pasitikrinti, ar įsigyjami naudoti daiktai tinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminiai nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai susiję su netinkamu teismo įrodymų vertinimu bei neteisingu įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo ar kasacinio teismo praktikos, taikytinos ginčo teisiniams santykiams, nesilaikymo. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs proceso šalims, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti skolą už netinkamos kokybės parduotą variklį grindė ta aplinkybe, kad jai buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (automobilio MAN variklis) ir įrodinėjo, kad tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovė teigė, jog jokių garantijų dėl variklio nedavė ir negalėjo duoti, kadangi nebuvo atliktas variklio kapitalinis remontas ir akcentavo, kad ieškovė, pirkdama variklį, jo nepatikrino, nors tokia galimybė buvo sudaryta. Nustatyta, kad rašytinė variklio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau abi sutiko su ta aplinkybe, kad PVM sąskaita-faktūra atitiko pirkimo-pardavimo sutarties funkcijas, nes joje užfiksuota, kad atsakovė pagal 2016 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą pardavė ieškovei naudotą MAN variklį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad komercinėje praktikoje vienkartinis prekių pirkimas - pardavimas gali būti įforminamas sąskaita faktūra, tai yra, nereikia sudaryti rašytinės sutarties, o PVM sąskaita faktūra turi visus pirkimo - pardavimo sutarties požymius.Šalių ginčas dėl prekės (variklio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.Nagrinėjamu atveju apeliantė kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduoto variklio trūkumus, klausimą. Civiliniame kodekse nustatyta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Nurodyta kasacinio teismo praktika ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad būtent ieškovė privalėjo teismui teikti įrodymus, jog variklis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektus ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.CK 6.328 straipsnyje „Daiktų patikrinimo teisė“ numatyta, kad pirkėjas nuo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš pasiimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Šalys neginčija aplinkybės, jog ieškovė, pirkdama išardyto, eksploatuoti netinkamo MAN 414 variklį, prekę išsivežė jos nepatikrinusi, t. y. ieškovė nepasinaudojo savo teise ir neįsitikino perkamo daikto kokybe, taip prisiimdama rizikos dalį. Apeliantė teigia, jog variklio patikrinti taip, kad būtų buvę galima pastebėti defektus, kuriuos nustatė UAB „Techtransa“, pas atsakovę buvo neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Atsakovės atstovas direktorius S. B. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad perkant naudotą variklį atsakovės įmonėje yra įmanoma patikrinti jo kokybę, tam yra stendas, variklis yra užvedamas ir pažiūrima, kaip jis veikia; galima juo patikrinti ir aušinimo sistemą. Apeliantė neneigia aplinkybės, jog net nebuvo bandyta užvesti variklio atsakovės patalpose, nors tokia galimybė buvo sudaryta. Papildomai pažymėtina, kad 2017 m. birželio 28 d. teismo posėdžio metu liudytojas E. V., UAB „Techtransa“ sunkvežimių serviso vadovas, paaiškino, kad užvedus variklį atsirado pašaliniai garsai (garso įrašo 3 min. 45 s), todėl tikėtina, kad šiuos defektus, t. y. pašalinius garsus buvo galima nustatyti patikrinus variklį atsakovės patalpose. Apeliantės teigimu teismas nepagrįstai nurodė, jog trijų savaičių terminas, per kurį buvo nustatyti variklio defektai, yra neprotingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei šalių poziciją šiuo klausimu, sutinka su apeliante, jog toks defektų nustatymo terminas nelaikytinas neprotingu, tačiau pažymi, kad, kaip jau minėta šios nutarties 30 punkte, tam tikrus defektus buvo galima nustatyti variklio pirkimo metu atsakovės patalpose. Taip pat nepašalinamų abejonių kelia ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. variklis buvo parduotas 2016 m. vasario 22 d., jo gedimai UAB „Techtransa“ nustatyti 2016 m. kovo 5 d., ieškovės teigimu variklis atsakovei grąžintas 2016 m. kovo 23 d., o pats defektacijos aktas surašytas tik 2016 m. balandžio 6 d. Pažymėtina, kad defektacijos aktą surašęs UAB „Techtransa“ vadovas pripažino atlikęs tai ieškovės vadovo prašymu ir ne variklio ardymo metu, o vėliau. Sutiktina ir su atsakovės argumentais, jog apeliantė nepateikė įrodymų, kokiomis sąlygomis laikė ar naudojo variklį iki UAB ,,Techtransa“ atliktų montavimo darbų, taip pat svarbu pažymėti, kad variklio ardymo darbai su atsakove derinti nebuvo. Visų šių aplinkybių visetas leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog nustatyti defektai buvo pardavimo momentu. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė variklio grąžinimo fakto. Ieškovė variklio atsakovui grąžinimo faktą įrodinėjo byloje pateiktu 2016 m. kovo 23 d. krovinio važtaraščiu Nr.03/23 bei krautuvo GPS išklotine, neva patvirtinančiais, kad variklis buvo grąžintas į atsakovės teritoriją, visa tai fiksuota GPS sistemoje, tačiau atsakovės darbuotojas atsisakė pasirašyti ant važtaraščio. Ieškovės teigimu, vairuotojas E. S. variklio grąžinimą fiksavo savo telefonu, tačiau telefoną pervažiavo traktorius, todėl nebėra galimybės pateikti nuotraukų, įrodančių variklio grąžinimo faktą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos teritorija yra saugoma UAB apsaugos tarnybos „Argus“ visą savaitę, vartai atidaromi 7:00 val. ryte, o uždaromi 18:00 val. vakare, pašaliniai į teritoriją neįleidžiami. Atsakovė taip pat pateikė Sodros duomenis, patvirtinančius, jog darbuotojas R. (R.), ieškovės atstovo teigimu, atsisakęs pasirašyti ant važtaraščio, tuo laikotarpiu atsakovės įmonėje nedirbo.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė variklio grąžinimo fakto, teisėta ir pagrįsta. Sutiktina, jog byloje pateiktuose GPS siųstuvo duomenyse nurodytas krautuvo maršrutas, vedantis į atsakovės teritoriją, tačiau maršruto fiksavimas GPS įrenginiu negali būti laikomas prekės pristatymą patvirtinančiu įrodymu, kadangi paties variklio palikimas atsakovės teritorijoje neužfiksuotas. Taip pat pažymėtina, jog 2016 m. kovo 23 d. važtaraštyje nurodyta, kad krovinį priėmė, bet UAB „Sabera“ darbuotojas atsisakė pasirašyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad ieškovės vairuotojo E. S. atvežtas variklis buvo priimtas ieškovės darbuotojo, ant važtaraščio nėra UAB ,,Sabera“ atstovo parašo, taip pat neišsaugotos nuotraukos apie tariamą variklio pristatymą, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė variklio grąžinimo fakto.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog variklis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, taip pat neįrodė, jog variklis yra grąžintas atsakovei, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas