Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Teikimas(Skundas)Nr.TS-11-610/2024 Teisminio proceso numeris:

2024 m. balandžio 11 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl 2024 m. kovo 14 23 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.RV-20-2130 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė prašo pakeisti 2024 m. kovo 14 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam J. M. taikyti lygtinį paleidimą. Prokurorė mano, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas, savo skundą argumentuoja, tuo, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo lygtinio paleidimo nuteistajam taikymui, prokurorės nuomone, nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Prokurorė, mano, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, be to nuteistojo teigiamų pokyčių stabilumu abejonių kelia vis dar nustatomas ženklus kiekis kriminogeninių veiksnių, galinčių įtakoti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Prokurorė, įvertino, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, tai rodo menką jo motyvaciją keisti savo elgesį teigiama linkme ir padaryti iš savo netinkamo elgesio išvadas. Be to, prokurorė mano, kad neatlikta bausmės dalis nėra pakankama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad J. M. nuteistas 2021 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį, 281 straipsnį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Skirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ,3 dalimis subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 26 d., Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę 3 metus 8 mėnesius 21 dieną laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai– 1 metai 1 mėnesis 9 dienos.

Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertintinas kaip geras, nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizikoje stebimas pokytis teigiama linkme, drausmine tvarka nebaustas, dirba, mokosi, yra skatintas, palaiko ryšius su šeimos artimaisiais. Nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Padaryta išvada, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad nuteistasis teistas 3 kartus, jo atžvilgiu du kartus taikytas lygtinis paleidimas. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Nuskalstamas veikas, nuteistasis padarė praėjus vos metams, nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu pradžios, už apysunkių, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį konstatuota, kad nuteistasis neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Analizuojamu atveju svarbu ir tai, kad savo atsakomybę dėl nusikaltimo padarymo nuteistasis stengiasi sumenkinti. Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Šiuo atveju akcentuotinas, nuteistajam vis dar nustatomo kriminogeninio veiksnio, susijusio mąstymu ir elgesiu efektyvus suvaldymas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad nėra objektyvaus pagrindo spręsti, kad nuteistojo elgesyje yra akivaizdi pažanga. Pažymėtina, kad OASys metodika skirta nustatyti pakartotinio kriminalinio elgesio prognozę, t. y. kokia yra vertinamo asmens rizika pakartotinai nusikalsti ateityje. Todėl riziką pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiuose psicho-edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mąstymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Taigi, pats nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose ar priemonėse savaime rizikos veiksnių neįtakoja, iš esmės įtakoja nuteistojo asmenybės pokyčiai. Taigi, akivaizdu, kad nuteistajam vis dar nustatant vidutinę pakartotinio elgesio riziką bei 3 nusikalsti pakartotinai didinančius dinaminius kriminogeninius veiksnius (gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, elgesys ir mąstymas) daryti išvadą, jog jau įvyko akivaizdi ir stabili nuteistojo elgesio korekcija, negalima darytina išvada, kad jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Teismas sutinka, kad šie kriminogeniniai veiksniai atliekant bausmę dėl bausmės atlikimo sąlygų ir tvarkos yra valdomi, tačiau teigiamų pokyčių stabilumu, teismui vis tik kelia abejonių atlikto nuteistojo ankstesnis elgesys, kai nuteistasis nevertino anksčiau kilusių pasekmių ir sistemingai darė nusikalstamas veikas, net ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Būtent šios aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Teismui pateikti duomenys, jog nuteistojo nuostatos į jam paskirtą priežiūrą yra dviprasmiškos, jis nesugeba laikyti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytų taisyklių, buvo baustas drausmine tvarka, nors nuobauda yra jau negaliojanti, tačiau tai rodo, jog asmuo net ir struktūruotoje aplinkoje nesugeba laikytis nustatytų elgesio taisyklių.

Nutarime nurodoma, kad laisvėje nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Be to, pataisos įstaigoje, skatintas, dirba, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Juolab, kad nuteistojo teigiamas elgesys įvertintas jį perkeliant bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Nutarime nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais, iki nusikalstamos veikos padarymo vienas augino sūnų, turės gyvenamąją vietą, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau pažymėtina, kad pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės ir gyvenimo, darbinės aplinkybės buvo ir prieš nuteistajam padarant nusikalstamas veikas, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios ir nedarė jokio apsauginio poveikio nuteistajam susilaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymų.

Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Nuteistojo atsiliepime cituojamos publikacijos, komentarai, susiję su bausmių vykdymo teise, taip pat gali būti vertinami visų lygtinio paleidimo taikymui svarbių aplinkybių visumoje, ar kaip pagalbinės priemonės bausmes vykdančioms institucijoms. Tačiau šiuo atveju, teismas vadovaujasi BVK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kad lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių visumoje, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2024 m. kovo 14 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės Birutės Čekauskienė skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.RV-20-2130 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam J. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.