- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2YT-2046-465/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22073-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- I. T., Valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. T., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. T. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas A. T., miręs (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės L. T., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina L. T., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu gimė pareiškėjas ir jo brolis I. T.. Po motinos mirties pareiškėjo tėvas naujos santuokos nesudarė. Pareiškėjo tėvo A. T. vardu yra registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę paveldėti po savo tėvo mirties likusį turtą, t.y. butą, pagal įstatymą, yra paliktas tėvo testamentas. 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškėjo tėvas testamentu nurodė, kad „visą turtą aš palieku sūnui A. T.“. 2022 m. spalio 25 d. pareiškėjui nuvykus pas notarę S. N. Vilniaus miesto 43-iajame notaro biure, po konsultacijos sužinojo, kad pareiškėjo tėvas nėra sutvarkęs paveldėjimo procedūrų. 2022 m. spalio 25 d. notarė pateikė Testamentų registro išrašą, kuriuo patvirtinama, kad po L. T. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Dėl šio fakto pareiškėjas privalo kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjo tėvas A. T. po savo sutuoktinės L. T. mirties priėmė jos palikimą, t.y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas. Paveldėjimo termino pareiškėjas nėra praleidęs, notarė paskyrė jam 2022 m. lapkričio 23 d. terminą apsilankyti kontoroje dėl paveldėjimo procedūrų tvarkymo. Mirus tėvui pareiškėjas negali pilnai realizuoti paveldėjimo procedūrų, kadangi likęs po tėvų turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, palikimas nepriimtas. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimui. Pareiškėjo tėvas po sutuoktinės mirties tęsė gyvenimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, aktyviai rūpinosi turtu, savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs tuo pačiu adresu iki pat savo mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškime išdėstytais pareiškėjo reikalavimais.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A. T., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. T., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo A. T., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė ir pareiškėjo A. T., a.k(duomenys neskelbtini) bei suinteresuoto asmens I. T. motina. Pareiškėjo A. T. ir suinteresuoto asmens I. T. tėvų (A. T., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. T.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1992 m. vasario 11 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.9-797 pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr.I-1374-1854 pagrindu yra įregistruota A. T., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau šis turtas įsigytas santuokoje ir vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, taip pat CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
(duomenys neskelbtini) oficialiuoju testamentu pareiškėjo tėvas A. T., a.k(duomenys neskelbtini) visą savo turtą paliko pareiškėjui. Po savo tėvo A. T., a.k(duomenys neskelbtini) mirties pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 43-ąjį notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Po motinos L. T. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Pareiškėjo teigimu, A. T., a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. T. mirties (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Tai, jog A. T., a.k(duomenys neskelbtini) sutuoktinės mirties metu ir po jos mirties rūpinosi butu, patvirtina teismui pateikti įrodymai – komunalinių paslaugų sąskaitų, apmokėjimo kvitų ir mokėjimo patvirtinimų kopijos, duomenys apie tai, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo A. T. tėvas A. T., a.k(duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinės L. T., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., a.k(duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė L. T., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti A. T., a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus – pareiškėjo A. T. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. T., a.k(duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. (a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. T. (gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. T., a.k(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą