- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-2748-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42061-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- T. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5460-600/2014 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui T. S. dėl be pagrindo įgyto turto bei išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo T. S. 5000 Lt. Nurodė, kad internetiniame tinklalapyje www.aruodas.lt ji aptiko skelbimą, kad Zujūnų g., Pilaitės mikrorajone, Vilniaus m., parduodamas 0,16 ha ploto namų valdos žemės sklypas. Susisiekus su pardavėju E. G., kartu nuvyko į žemės sklypo vietą. Ji teiravosi dėl žemės sklypo paskirties ir jai buvo paaiškinta, kad sklypas yra „namų valdos“. Norėdama įsigyti minėtą sklypą 2013-11-07 pasirašė Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovui sumokėjo 5 000 Lt sutarties įvykdymui užtikrinti. Ėmus tvarkyti kredito gavimo formalumus sklypui įsigyti, paaiškėjo, kad E. G. ir T. S. pateikė neteisingą informaciją apie sklypo paskirtį bei nuslėpė informaciją apie žemės sklypui uždėtus apsunkinimus (hipoteką ir areštą). Ieškovė sklypą apžiūrėjo kelis kartus. Ieškovės teigimu, ji su dukters šeima planavo statytis namą, todėl ieškojo žemės sklypo. Pirmą kartą ginčo žemės sklypą apžiūrėjo ji su žentu, antrą kartą – su dukra. Sutartį pasirašė dukra, planavusi kreiptis į banką dėl kredito gavimo. Sudarant preliminarią sutartį 2013-11-07, dalyvavo penkiese – ji, jos motina, atsakovas, atsakovo draugas G. B. ir tarpininkas E. G.. Ji žinojo, kad perka 0,312 ha už 76 000 Lt, tačiau nesusimąstė, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Bankas jai nesuteikė paskolos gyvenamojo namo statybai, nes perkamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Nesidomėjo, kiek kainuoja 1 a namų valdos žemės sklypas. Susitarimo pasirašymo dieną davė tik planus, Registrų centro pažymos nedavė. Kai pasirašė sutartį, jokių dokumentų negavo, bet ir neprašė. Ieškovė buvo nuvykusi pas Pilaitės architektą dėl detaliojo plano. Ieškovė teigia nepastebėjusi jai atsiųstos Registrų centro pažymos (elektroniniame pašte). Tvirtina, kad atsisakė sudaryti sutartį ne dėl to, kad bankas nesuteikė kredito, o dėl paaiškėjusios aplinkybės, t.y. kad sklypas yra žemės ūkio paskirties. Pardavėjas neatskleidė pirkėjai esminių aplinkybių, kurias žinodama, pirkėja nebūtų sudariusi ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013-11-07 šalys pasirašė Preliminarią sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovui sumokėjo 5000 Lt. Iki pasirašant Preliminarią sutartį, ieškovei buvo žinomos aplinkybės tiek dėl žemės sklypo paskirties, tiek dėl taikomų apribojimų. Ieškovė ne kartą lankėsi pas architektus, kurie rengia žemės sklypo detalųjį planą, kalbėjo žemės sklypo paskirties keitimo klausimais, iki sutarties sudarymo ieškovei buvo pateiktas susipažinti išrašas iš NTR, kuriame aiškiai matyti tiek vienai žemės sklypo daliai (ne šio ginčo objekto ginčo daliai, o kitam bendrasavininkui priklausančiai daliai) taikomi ribojimai, tiek sklypo paskirtis bei kiti aktualūs klausimai, todėl ieškovės pareiškimai dėl neva nuslėptos informacijos yra klaidinantys ir neteisingi. Internetiniame portale www.aruodas.lt publikuotame pranešime apie parduodamą žemės sklypą didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis buvo nurodyta, kad detalusis planas rengiamas. 2006-02-08 tarp sklypo bendrasavininkų buvo pasirašytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ši sutartis yra užregistruota viešajame registre, todėl ieškovei šis faktas žinomas. Preliminari sutartis buvo pasirašyta atskleidus visą informaciją, ieškovė sutartį pasirašė laisva valia, sumokėjo 5000 Lt pagal Preliminarios sutarties 3.2.2. punktą ir buvo ruošiamasi sudaryti pagrindinę sutartį. Paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovė atsisako nuo sutarties ir nesirengia pirkti žemės sklypo, šalių atžvilgiu taikytinas sutarties 5.2. punktas, ir ieškovės sumokėta suma lieka atsakovui kaip bauda už įsipareigojimų nevykdymą.
Ieškovei jis perdavė Registrų centro išrašą apie daiktinių teisių į žemės sklypą įregistravimą, sklypo planą bei detalaus sklypo plano registravimo dokumentus. Pasirašant preliminarią sutartį buvo parodyti visi dokumentai, įskaitant ir detalaus sklypo plano rengimo dokumentus. Ieškovei informacija apie žemės sklypo paskirtį buvo atskleista, ką patvirtina skelbimo tekstas, be to, ieškovė atsisakė sudaryti sutartį dėl to, kad bankas jai nesuteikė kredito, nes ieškovė ne iš karto, tik gavusi dokumentus, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o tik gavusi neigiamą atsakymą iš banko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 10 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, jog 2013-11-07 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)dalies 0,312 ha (bendras plotas – 0,9386 ha) pardavimo (sutarties 2 p., b.l. 3-5). Sutarties 2.6. p. nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja iki 2014-01-31 parduoti 1/3 sklypo pirkėjai už 76 000 Lt. Pagal sutarties 3.2.1. p. 5000 Lt suma perduodama pardavėjui sutarties pasirašymo dieną, o 71 000 Lt suma sumokama pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta tvarka ir terminais (sutarties 3.2.2. p.). Pagrindė turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2014-01-31 (sutarties 2 p.). Atsakovas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo buvo sudaręs tarpininkavimo sutartį su E. G., kurioje buvo nurodyta žemės sklypą parduoti už 76 000 Lt . Ginčo žemės sklypas – 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 0,9386 ha), dalis 2012-05-18 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0179/11/01039 pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui T. S.. Iš NTR išrašo matyti, kad nuo 2006-02-08 yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (Išrašo 7.9. pozicija). Minėtus dokumentus ieškovei persiuntė G. B. 2013-11-08 ir tą pačią dieną banko darbuotojai.
Teismas nustatė, kad interneto tinklalapyje buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą ginčo žemės sklypą, kuriame buvo nurodyta, kad parduodamas 16 a namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kaina – 76 000 Lt, padidintomis raidėmis atkreipiant dėmesį į tai, kad „šiuo metu yra ruošiamas sklypo detalusis planas, didžioji dalis projektavimo darbų yra atlikta, tad sklypo vertė ženkliai kils“. Šalims teisminio nagrinėjimo metu nesutariant, kada pirkėjai (ieškovei) buvo perduoti ginčo sklypo dokumentai, tačiau iš esmės atsakovui (pardavėjui) neginčijant aplinkybės, kad visi reikalingi sklypo dokumentai buvo persiųsti po 2013-11-07 susitarimo sudarymo.
Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginys dėl apribojimų yra nepagrįstas, nes kaip matyti iš NTR duomenų išrašo, ginčo žemės sklypui (daliai), priklausančiam atsakovui, nėra pritaikyta jokių apribojimų (išrašo Juridinių faktų skiltyje esantys duomenys patvirtina, kad apribojimai taikyti kitų bendraturčių atžvilgiu – išrašo 7.1 – 7.3 p.p., atsakovui priklausančiai daliai (4.1 p.) apribojimai netaikyti). Be to, tikint ieškovės paaiškinimu, kad jai nebuvo perduoti ir nebuvo parodyti žemės sklypo dokumentai prieš sudarant 2013-11-07 preliminarų susitarimą dėl ginčo žemės sklypo pirkimo, tampa nepaaiškinamas ieškovės elgesys dėl įsipareigojimo pirkti žemės sklypą už 76 000 Lt, iš kurių 5 000 Lt sumokant 2013-11-07 ir nereikalaujant perkamo turto dokumentų. Teismas kritiškai vertino ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, kad joms nebuvo atskleista informacija dėl ginčo sklypo paskirties, nes sklypo paskirtis buvo nurodyta Registrų centro pažymoje, kurios protingas, atidus ir rūpestingas asmuo turėjo pareikalauti iki 2013-11-07 susitarimo pasirašymo, be to, skelbime buvo padidintomis raidėmis atkreiptas dėmesys į tai, kad yra ruošiamas sklypo detalusis planas, ir jeigu asmuo nesupranta skelbiamos informacijos turinio, jis turi pats jį išsiaiškinti renkant papildomą informaciją. Teismas kritiškai vertino ieškovės ir jos atstovės paaiškinimą, kad jos ieškojo pirkti žemės sklypą namui statyti, t.y. namų valdos, tačiau teisme negalėjo įvardinti namų valdos žemės sklypo vieno aro kainos tuo metu, nors abi patvirtino, kad buvo planuojama kreiptis į banką dėl paskolos gavimo. Skelbime buvo nurodoma, kad parduodama 16 a namų valdos žemės sklypas, atkreipiant dėmesį dėl detalaus plano rengimo, tačiau 2013-11-07 susitarime nurodoma, kad perkamas 0,312 ha ploto žemės sklypas, t.y. 31,2 a žemės sklypas (t.y. dvigubai didesnis) už tą pačią 76 000 Lt kainą. Tokiu atveju vieno aro kaina yra 2 435,90 Lt, vienok, namų valdos žemės sklypo 1 a rinkos kaina yra ženkliai didesnė (CPK 182 str.). Teismas darė išvadą, kad ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pagrindinę sutartį ieškovė atsisakė sudaryti ne dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, o todėl, kad bankas atsisakė suteikti ieškovei kreditą ginčo sklypui pirkti (CPK 12, 178, 179 str. str.). Ieškovė neteikė teismui pažymos apie galimą kredito jai suteikimą žemės sklypo pirkimui.
Teismas konstatavo, jog nustačius, kad pati ieškovė kaip pirkėja atsisakė sudaryti sutartį, atsakovas kaip pardavėjas pagrįstai turi teisę atsisakyti grąžinti jai sumokėtą 5000 Lt avansą (sutarties 5.2. p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai - organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Ieškovė ketino įsigyti kitos paskirties žemės sklypą – namų valdai pagal atsakovo skelbimą dėl parduodamo 0,16 ha ploto namų valdos žemės sklypo.
Ieškovei ginčo sklypo dokumentai buvo persiųsti elektroniniu paštu po 2013-11-07 sutarties sudarymo dienos, tame tarpe ir NTR duomenys apie tai, kad pirma, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio. 2013-11-07 tarp jos ir atsakovo T. S. sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties 2 punkte nėra nurodyta perleidžiamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties - žemės ūkio. Sužinojusi, kad sklypas yra žemės ūkio paskirties, nebūtų sudariusi preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties. Antra, kad žemės sklypas priklauso dar dviem tretiesiems asmenims - bendraturčiams. CK 4.75 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, taigi, ketindama atlikti kokius nors su sklypu susijusius veiksmus ieškovė turėtų juos derinti su kitais sklypo bendraturčiais, kurie galėtų prieštarauti jos ketinimams (dalis žemės sklypo yra apsunkinta hipoteka). Ir dėl šios priežasties nebūtų sudariusi preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties.
2006-02-08 susitarime, sudarytame tarp D. N., A. R. ir V. S., nėra nurodyta žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis. 2006-02-09 žemės naudojimosi pasidalijimo projekte M 1:10000 nėra nurodyta žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningumą.
Ieškovės sumokėta 5 000 Lt suma yra avansinis mokėjimas už parduodamą žemės sklypo dalį, o ne preliminariosios sutarties įvykdymą užtikrinanti pinigų suma, nes sumokėti 5 000 Lt yra įskaičiuoti į pardavimo kainą (76 000 - 5 000 = 71 000 Lt). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Atsiliepimas
Vadovaujasi CPK 98 str. 2 d. bei Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kurių 8 p. numato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą - 1.5 koeficiento. Už parengtą atsiliepimą yra sumokėta 200 Lt.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Lt. Nurodė, aplinkybė, kad siūlomo pirkti žemės sklypo paskirtis keičiama, apeliantei buvo žinoma iš skelbimo. Atsakovo prašymas dėl architektų iškvietimo liudyti buvo pareikštas bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, tačiau teismo atmestas, nurodant, jog nėra sąsajumo su byla. Sutarčių laisvės principas suponuoja tai, kad prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Apeliantė turėjo domėtis ir žinoti ją dominusio sandorio pagrindais ir aplinkybėmis.
Iki pasirašant Preliminarią sutartį, apeliantei buvo žinomos aplinkybės tiek dėl žemės sklypo paskirties, tiek dėl taikomų apribojimų. Apeliantė ne kartą lankėsi į architektus, rengiančius žemės sklypo detalųjį planą, kalbėjo žemės sklypo keitimo klausimais, iki sutarties sudarymo apeliantei buvo pateiktas susipažinti išrašas iš NTR, kuriame aiškiai matyti tiek vienai žemės sklypo daliai (ne šio ginčo objekto ginčo daliai, o kitam bendrasavininkui priklausančiai daliai ) taikomi apribojimai, tiek sklypo paskirtis bei kiti aktualūs klausimai, todėl apeliantės pareiškimai dėl neva nuslėptos informacijos yra klaidinantys. Protingas, sąžiningas ir rūpestingas interesantas, ketinantis įsigyti nekilnojamąjį turtą pasidomėtų arba privalėtų pasidomėti, ką reiškia sąvoka „detalusis planas“ (CK 6.163 str. 3 d.). Apeliantė kaip pirkėja atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ne dėl jos nurodytų aplinkybių, o todėl, kad bankas atsisakė suteikti kreditą ginčo sklypui statyti, tuo pažeisdama preliminariosios sutarties susitarimą. Apeliantė teismo neprašė ir netgi prieštaravo, jog bylos nagrinėjimo metu būtų iškviesti liudyti susitikimuose su apeliante dalyvavę architektai, kurie rengia detalųjį Žemės sklypo planą. Tuo būdu manytina, jog teismas pagrįstai rėmėsi įrodymais, kurie buvo pateikti.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad jos sumokėta 5000 Lt suma yra avansinis mokėjimas parduodamą žemės sklypo dalį, o ne preliminariosios sutarties įvykdymą užtikrinanti pinigų suma ir apeliantės sumokėti 5000 Lt yra įskaičiuoti į pardavimo kainą ir, kad nesudarius pagrindinės sutarties laikytina, kad pinigai neva perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi, jie turi būti grąžinti. 2013 m. lapkričio 7 d. susitarimu sulygta, kad avanso davėjai (apeliantei) atsisakius sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, avansu gauta pinigų suma lieka avanso gavėjui (atsakovui). O jeigu pagrindinę pirkimo — pardavimo sutartį atsisako sudaryti atsakovas, tai jis privalo grąžinti visą gautą 5000 Lt sumą bei sumokėti pirkėjui 5000 Lt baudą už prievolės nevykdymą. Kadangi apeliantė reikalauja grąžinti avansą, tuomet pagal preliminariosios sutarties (Susitarimo ) sąlygas turi įrodyti, kad pardavėjas preliminariosios sutarties sąlygas vykdė taip, kad nesudarius sutarto sandorio, neturėjo teisės pasilikti avanso kaip baudos dėl pirkėjos atsisakymo sudaryti sandorį (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-563-585/2012). Apeliantės argumentai dėl neva neteisėto 5000 Lt perdavimo atsakovui pagrindo, nebuvo keliami nei apeliantės pirmame ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Taigi, laikytini naujais argumentais ir, tuo būdu, neturėtų būti nagrinėti apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Byloje kilo ginčas dėl pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtų pinigų grąžinimo.
Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad jos sumokėta pinigų suma atsakovui yra avansas, kuris, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovo turi būti grąžintas apeliantei, nes apeliantė ketino įsigyti kitos paskirties žemės sklypą – namų valdai, taigi, jei būtų žinojusi, kad sklypas yra žemės ūkio paskirties bei tai, kad žemės sklypas priklauso dar dviem tretiesiems asmenims – bendraturčiams, apeliantė nebūtų sudariusi preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties.
Pažymėtina ir tai, kad aplinkybes dėl 5000,00 Lt avanso nagrinėjo pirmosios instancijos skundžiame sprendime, todėl nelaikytini apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl minėto avanso naujais argumentais, ir todėl nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 306 str. 2 d.).
Ieškinio teisinis pagrindas nurodytas CK 6.165 str. (preliminarioji sutartis) bei 6.237 str. (pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą). Reikalavimas šioje byloje buvo pareikštas dėl 5 000,00 Lt be pagrindo įgyto avanso grąžinimo. Ieškovė teigia, kad jos sumokėta pinigų suma atsakovui yra avansas (CK 6.309 str. 2 d.), o atsakovas šią sumą traktuoja kaip baudą už prievolių nevykdymą, t.y. pagrindinės sutarties nesudarymą. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl avanso grąžinimo, aiškintinas sutarties šalių elgesys ikisutartiniuose santykiuose, vertintinas šalių sąžiningumas rengiantis pagrindinės sutarties pasirašymui.
Šalių sudarytos 2013-11-07 Preliminarios sutarties 3.2.1. p. numatyta, jog sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kaina 76 000,00 Lt; Preliminarios sutarties 3.2.2. punkte numatyta, kad 5 000,00 Lt sumą, skirtą pirkėjo sutartinėms prievolėms, kylančioms iš šios sutarties, užtikrinti, pirkėjas sumoka sutarties pasirašymo dieną, o Preliminarios sutarties 3.2.3. punkte numatyta, kad 71 000,00 Lt pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta tarka ir terminais.
Taigi, šalių sutarimu avansas turėjo būti įskaičiuotas į pirkimo sumą, ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Minėta sutartimi taip pat sulygta, kad avanso davėjai (ieškovei) atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, avansu gauta pinigų suma lieka avanso gavėjui (atsakovui) (5.2 punktas). Jeigu pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį atsisako sudaryti atsakovas, tai jis privalo grąžinti visą gautą avansą bei sumokėti 5 000,00 Lt baudą už sutarties nevykdymą. Pagal CK 6.309 str. 2 d. pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitariusios kitaip. Taigi įstatymas dėl avanso pinigų sumos leidžia ir kitokį susitarimą, tai yra ne tik šių pinigų įskaitymą į pirkinio kainą. Kadangi šalys sutarė, kad ieškovei (oirkėjai) atsisakius pirkti turtą, avansas yra negrąžinamas akivaizdu, kad sumokėtas avansas pagrindinės sutarties dėl pirkėjos kaltės nesudarymo atveju, pripažįstamas baudos sumokėjimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys kaip tik ir buvo susitarusios dėl tokio pobūdžio civilinės atsakomybės, kuomet sumokėtas avansas atlieka netesybų funkciją.
Taigi, 2013-11-07 Preliminarios sutarties tekstas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas dėl pareikšto reikalavimo. Kadangi ieškovė reikalauja grąžinti avansą, tuomet pagal preliminarios sutarties sąlygas turi įrodyti, kad pardavėjas preliminarios sutarties sąlygas vykdė taip, kad nesudarius sutarto sandorio, neturėjo teisės pasilikti avanso kaip baudos dėl pirkėjos atsisakymo sudaryti sandorį. Ieškovė neginčija (tai patvirtina ir bylos duomenys), kad pati atsisakė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau teigia, kad jos apsisprendimą lėmė atsakovo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai (suklaidinimas dėl parduodamo nekilnojamojo turto paskirties bei bendraturčių buvimo). Vienok, bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė ieškinio pagrindo sudarančių faktinių aplinkybių buvimo neįrodė.
Vienas pagrindinių apeliacinio skundo (ir ieškinio) argumentų yra tai, kad atsakovas suklaidino apeliantę dėl ketinamos pirkti patalpos paskirties, nurodžius, kad žemės sklypas yra kitos paskirties, o žemės sklypo dokumentai apeliantei buvo įteikti (persiųsti) tik po preliminariosios sutarties sudarymo, todėl nesudarius pagrindinės sutarties dėl atsakovo kaltės laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi, jie turi būti grąžinti CK 6.237 str. pagrindu.
Nors byloje nėra ginčo, kad susiję su perkamu nekilnojamuoju turtu dokumentai apeliantei buvo persiųsti elektroniniu paštu po preliminarios sutarties pasirašymo. Tačiau svarbu pažymėti, kad sutarčių teisę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos akcentuoja sutarčių laisvės principą, įtvirtina sudarančių sutartį šalių teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti neprieštaraujančias įstatymams sutartis (CK 6.156 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Be to, vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o, veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.
Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovė, būdama protingas ir apdairus asmuo, turėdama aukštąjį išsilavinimą (šias aplinkybes apeliantė nurodė 2014-05-07 teismo posėdžio metu) sudarydama ginčo susitarimą dėl brangaus nekilnojamojo turto pirkimo ir sumokėdama 5 000,00 Lt avansą, turėjo ir privalėjo nuodugniai susipažinti su parduodamo turto dokumentais, pareikalaudama juos pateikti iki pasirašant preliminarią sutartį, įsitikindama, kad atsakovas yra parduodamo turto savininkas, išsiaiškinti turto paskirtį. Be to, išsiaiškinti turto paskirtį buvo svarbu ir atsižvelgiant į tai, kad skelbime buvo atspausdinta informacija, jog „šiuo metu yra ruošiamas sklypo detalusis planas, didžioji dalis projektavimo darbų yra atlikta, tad sklypo vertė ženkliai kils“. Taip pat apeliantė, kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo išsiaiškinti turto paskirtį, aplinkybes ar nėra apribojimų turtui, atsižvelgiant į skelbime nurodytą turto kainą bei tuo metu buvusias kitos paskirties žemės ir žemės ūkio paskirties žemės rinkos kainas. Atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad 2006-02-08 susitarime, sudarytame tarp D. N., A. R. ir V. S., nėra nurodyta žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis. 2006-02-09 žemės naudojimosi pasidalijimo projekte M 1:10000 nėra nurodyta žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis. Jau minėta, kad apeliantė prieš sudarydama sandorį ir perduodama pinigus, turėjo įsitikinti, kad atsakovas yra parduodamo turto savininkas, išsiaiškinti turto paskirtį, taikomus apribojimus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nesiekė dėti pastangų apsaugoti savo interesus, taigi darytina išvada, kad apeliantė buvo ne suklaidinta atsakovo, bet pati nesiekė susipažinti su perkamo nekilnojamojo daikto dokumentais.
Byloje nėra paneigti ir atsakovo paaiškinimai, kad dėl žemės sklypo paskirties ieškovė buvo informuota prieš pasirašant 2013-11-07 Preliminariąją sutartį. Be to, liudytojas E. G., UAB ReBank nekilnojamojo turto brokeris, 2014-06-10 teismo posėdžio metu paliudijo, kad iki pasirašant 2013-11-07 preliminariąją sutartį parodė apeliantei Registrų centro pažymą, bendrasavininkių susitarimą, architekto brėžinius, be to pokalbiuose su apeliante buvo pabrėžiama, kad žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, tačiau greitu laiku ji bus pakeista. Aplinkybę, kad apie žemės sklypo paskirtį ieškovė prieš pasirašant 2013-11-07 Preliminariąją sutartį buvo informuota, patvirtino ir liudytojas G. B. 2014-06-10 teismo posėdžio metu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir posėdžio metu yra nuoseklūs, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, apgavo ieškovę ar pan., byloje nėra. Ieškovė neįrodė, jog atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovo kaltės, ir kad pastarasis jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ar ją būtų apgavęs. Abejoti sudarytu 2013-11-07 sandoriu ir jame išreikšta ginčo šalių valia nėra pagrindo. Remiantis LR CPK 176 str. 1 d., įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju sumokėtas avansas atlieka netesybų funkciją, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turėjo teisę pasilikti 5000,00 Lt, apeliantei ne dėl atsakovo kaltės nesudarius pagrindinės sutarties.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.
Pirmosios instancijos teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio šiuo atveju neaktualūs.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtų 1500,00 Lt. Spendžiant dėl atsakovo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, įvertintinas atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys ir apimis bei tai, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šaliai galėtų būti kompensuojama maksimali 1500,00 Lt suma (Rekomendacijų 8.11. p.). Prašoma priteisti suma ne didesnė už kompensuotiną sumą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad byla nėra sudėtinga, joje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, byla nereikalauja didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, todėl priteistina suma mažintina ir atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, patirtų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (ieškovės) L. V. atsakovo T. S. naudai 1 000,00 Lt ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.