Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-21 · Civilinė byla Nr. 2A-563-585/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
2A-563-585/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16995-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
G. J., T. M.
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-563-585/12Proceso Nr. 2-01-3-16995-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 42.4; 121. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams G. J. ir T. M. dėl avanso gražinimo ir baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai jos naudai 5000 Lt be pagrindo gautą avansą, 1000 Lt baudos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji siekė įgyti nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrint jis buvo apstatytas kaip gyvenamoji patalpa, skelbime nurodyta virtuvė ir vienas kambarys. Butą aprodė pagal įgaliojimą veikiantis G. J., tačiau nei įgaliojimas, nei buto dokumentai jai pateikti nebuvo. 2010-08-04 ji su G. J. pasirašė susitarimą dėl būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sumokėjo 5000 Lt avansą. Buvo nustatytas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo terminas 2010-08-29. 2010-08-21 ieškovė gavo T. M. pranešimą, kad ji turi atvykti pas notarą dėl sutarties sudarymo. Šiame rašte vietoj žodžio „butas“ buvo panaudotas žodis „patalpa“. Perskaičiusi susitarimą ieškovė pastebėjo, kad jame spausdintas žodis „butas su rūsiu“ yra perbrauktas G. J. ranka ir vietoj jo įrašytas žodis „patalpa“. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaip negyvenamosios – administracinės patalpos. Ieškovės teigimu, ji sudarė susitarimą dėl buto su rūsiu pirkimo ir neturėjo jokių ketinimų įsigyti administracinių patalpų, tikėjosi, kad įsigis gyvenamąjį būstą. Atsakovo G. J. veiksmus ieškovė vertino kaip nesąžiningus, todėl prašė ieškinį patenkinti.

Atsakovas G. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad susitarimas dėl buto pirkimo buvo visiškai parengtas jau susitikimo su ieškove metu ir jokių taisymų ieškovei nematant nebuvo padaryta. Buvo parduodamos patalpos, o ne butas, susitarime tai buvo parašyta net keliose vietose. Patalpų apžiūros metu ieškovei buvo pateikti dokumentai iš nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės. Ieškovė vėliau bendravo ir su patalpų savininke, kuriai nebuvo reikalo pardavinėjant patalpas ieškovės apgaudinėti nurodant, kad tai butas, o ieškovė negalėjo nesuprasti tikrosios patalpų paskirties. Kadangi ieškovė atsisakė sudaryti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, jos sumokėtas avansas liko avanso gavėjui, todėl ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovė T. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pardavinėjo savo nekilnojamąjį turtą, konsultavosi dėl pardavimo su G. J., su kuriuo buvo sudariusi pavedimo sutartį. Pasirašant 2010-08-04 susitarimą atsakovė nedalyvavo, buvo pateikusi patalpų dokumentus G. J.. Ieškovei sakė, kad tai yra administracinės patalpos, nors iki jų pardavimo ji jose gyveno, buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Apie tai ieškovė buvo informuota prieš pasirašant susitarimą dėl patalpų pirkimo. Ieškovė pati atsisakė be pagrindo pirkti nekilnojamąjį turtą, dėl to atsakovė patyrė nuostolių, todėl ieškovės sumokėtas avansas turi likti atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-05 sprendimu ieškinį atmetė. Ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji dėl atsakovų kaltės atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovai jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ar ją būtų apgavę. Teismas nenustatė, kad ieškovei būtų darytos kliūtys susipažinti su parduodamo nekilnojamojo turto dokumentais, kad susitarimo 1 p. padarytas taisymas - vietoj „buto su rūsiu“ nurodant „patalpą“, buvo atliktas ieškovei nežinant. Teismas akcentavo, jog iš internetinių skelbimų matyti, kad namas, kuriame yra parduodamas butas, buvęs bendrabutis, o šiuo metu – administracinis gyvenamasis. Ieškovė ne kartą apžiūrinėjo ketinamą įsigyti turtą, buvo atvykusi su agentu ir, nors buvo mačiusi kažkokį perkamo turto dokumentą, pati nepasiteiravo tikslios būsto paskirties. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad pati ieškovė sumokėdama atsakovams avansą už ketinamą įsigyti turtą bei pasirašydama susitarimą, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, dėl ko jai ir kyla susitarimo 4 p. numatytos pasekmės – avansas negrąžinamas, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiais motyvais – teismas tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė klaidingas išvadas; nenurodė, kokiu pagrindu atsakovai įgijo teisę pasilikti sumokėtą avansą; atsakovai neįrodinėjo, kad patyrė bent kokius nuostolius apeliantei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį; apeliantės į bylą pateikti aktualūs išrašai iš internetinių svetainių, kuriuose atsakovas buvo viešai paskelbęs, jog parduodamas vieno kambario butas įrodo, kad nuo paskelbimo apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą momento nuo potencialių pirkėjų buvo nuslėpta viena esminių sąlygų, t.y. nebuvo atskleista tikroji nekilnojamojo daikto paskirtis. Apeliantės teigimu, ji ketino įsigyti ne visą pastatą, o tik jame esančią gyvenamąją patalpą – butą, kuriame ketino gyventi, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes dėl namo administracinės–gyvenamosios paskirties laiko teisiškai nereikšmingais. Jei viešuose skelbimuose yra nurodoma, kad parduodamas butas, kurio nuotrauka taip pat patvirtina, jog patalpa įrengta taip pat kaip butas, reikalavimas, kad pirkėjai būtų kilęs įtarimas dėl tikrosios patalpos paskirties, apeliantės nuomone yra perteklinis. Todėl jos nepasiteiravimas dėl patalpos paskirties negali būti pripažįstamas neapdairiu ir nerūpestingu elgesiu, kurio pasekmė būtų 5000 Lt avanso, sumokėto atsakovams, negrąžinimas. Be to, apeliantės teigimu, nuo jos buvo nuslėptas ir tikrasis buto pardavėjas, internetinėse svetainėse nurodant, kad butą parduoda privatus asmuo, tačiau pavedimo sutartis su nekilnojamojo turto prekybos agentūra buvo pateikta tik teismo posėdžio metu, iki to laiko atsakovams tvirtinant turint įgaliojimą. Apeliantė taip pat nesutiko su teismo teiginiu, kad ji buvo nuvykusi apžiūrėti ginčo patalpų su agentu, nurodydama, kad teismo sprendimo argumentai negali būti grindžiami prielaidomis arba spėjimais.

Atsiliepimas

Atsakovas G. J. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Į apeliantės argumentus dėl to, kad ji buvo suklaidinta, atsakovas atsikirto nurodydamas, kad internetiniuose skelbimuose buvo aiškiai nurodyta, kad namas, kuriame yra ginčo nekilnojamasis turtas, yra administracinis-gyvenamasis, o preliminariojoje sutartyje – kad parduodamos patalpos, o ne butas. Tą patį apeliantei patvirtino ir patalpų savininkė susitikimo su apeliante metu. Atsakovas taip pat prašo atmesti apeliantės nurodytą teiginį, kad ji neva nebuvo nuvykusi apžiūrėti ginčo patalpų su agentu, nurodydamas, kad šią aplinkybę patvirtina byloje esantis teismo posėdžio protokolas. Atsakovai įgijo teisę pasilikti apeliantės sumokėtą avansą preliminariosios sutarties 4 p. pagrindu apeliantei atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl apeliantės argumentai dėl to, kad teismas nenurodė, kokiu pagrindu atsakovai įgijo šią teisę, atsakovo nuomone, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantės skundo argumentus dėl nuslėpto tikrojo buto pardavėjo atsakovas taip pat laiko visiškai nepagrįstais, pabrėždamas, kad parduodama patalpa, o ne jos pardavėjas, ir apeliantė, kaip asmuo, turintis ekonominį išsilavinimą, tai turėtų suvokti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių iš preliminarios nekilnojamojo turo pirkimo-pardavimo sutarties kilusių santykių, bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, aiškinimo ir taikymo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK str. 7 d.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).

Ieškinio teisinis pagrindas nurodytas CK 6.165 str. (preliminarioji sutartis) bei 6.237 str. (pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą). Reikalavimas šioje byloje buvo pareikštas dėl 5000 Lt be pagrindo įgyto avanso grąžinimo, taip pat 1000 Lt baudos priteisimo nesudarius pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, kurią sudaryti buvo sutarta 2010-08-04 ieškovės A. K. su atsakovu G. J. Susitarimu, savo esme atitinkančiu preliminariosios sutarties požymius. Čia pat pažymėtina, kad G. J. atstovavo turto pardavėją T. M. pagal 2010-06-08 pavedimo sutartį (b. l. 54-55), dėl kurios tarp šalių ginčo nėra, todėl šiuo pagrindu kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tikrojo buto pardavėjo nuslėpimu, įgaliojimo pardavinėti turtą nepateikimu ir pan., kaip šioje byloje nereikšmingus. 2010-08-04 ieškovės ir atsakovo G. J. sudarytas Susitarimas dėl būsimos pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimo (b. l. 6) tvirtina, kad šalys siekdami užtikrinti iki 2010-08-29 numatomos pasirašyti patalpų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, susitarė, kad ieškovė sumoka 5 000 Lt avansą „nuo pirkimo sumos“ (pagal susitarimą – 94 000 Lt). Taigi, šalių sutarimu avansas turėjo būti įskaičiuotas į pirkimo sumą, ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Susitarimu taip pat sulygta, kad avanso davėjai (ieškovei) atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, avansu gauta pinigų suma lieka avanso gavėjams (ieškovams). O jeigu pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį atsisako sudaryti atsakovai, tai jie privalo grąžinti visą gautą avansą bei sumokėti 1000 Lt baudą už sutarties nevykdymą. Pagal CK 6.309 str. 2 d. pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitariusios kitaip. Taigi įstatymas dėl avanso pinigų sumos leidžia ir kitokį susitarimą, tai yra ne tik šių pinigų įskaitymą į pirkinio kainą. Kadangi šalys sutarė, kad ieškovei atsisakius pirkti turtą, avansas yra negrąžinamas ir ši sąlyga susitarimo tekste aptarta prieš punktą, kuriame avanso grąžinimas kaip sankcija už susitarimo nevykdymą numatytas kitai šaliai, bei tariamasi dėl baudos, akivaizdu, kad sumokėtas avansas sutarties dėl pirkėjos kaltės nesudarymo atveju, pripažįstamas baudos sumokėjimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudaryto Susitarimo (iš esmės - patalpų pirkimo-pardavimo preliminariosios sutarties) nuostatos patvirtina, kad šalys kaip tik ir buvo susitarusios dėl tokio pobūdžio civilinės atsakomybės, kuomet sumokėtas avansas atlieka netesybų funkciją.

Taigi, anksčiau aptarto 2010-08-04 susitarimo tekstas faktiškai apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas dėl pareikšto reikalavimo. Kadangi ieškovė reikalauja grąžinti avansą, tuomet pagal preliminarios sutarties (Susitarimo) sąlygas turi įrodyti, kad pardavėja (jos atstovas) preliminarios sutarties sąlygas vykdė taip, kad nesudarius sutarto sandorio, neturėjo teisės pasilikti avanso kaip baudos dėl pirkėjos atsisakymo sudaryti sandorį. Ieškovė neginčija (tai patvirtina ir bylos duomenys), kad pati atsisakė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau teigia, kad jos apsisprendimą lėmė atsakovų neteisėti ir nesąžiningi veiksmai (suklaidinimas dėl parduodamo nekilnojamojo turto paskirties, vienašališki ištaisymai Susitarimo tekste ieškovei nežinant, ir kt.). Vienok, bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė ieškinio pagrindo sudarančių faktinių aplinkybių buvimo neįrodė.

Vienas pagrindinių apeliacinio skundo (ir ieškinio) argumentų yra tai, kad atsakovai suklaidino ieškovę dėl ketinamos pirkti patalpos paskirties, pateikiant administracines patalpas kaip gyvenamąsias. Sutarčių teisę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos akcentuoja sutarčių laisvės principą, įtvirtina sudarančių sutartį šalių teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti neprieštaraujančias įstatymams sutartis (CK 6.156 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Be to, vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o, veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Todėl sutiktina su apylinkės teismo nuomone, jog ieškovė, būdama protingas ir apdairus asmuo, turintis ekonominį išsilavinimą, sudarydama ginčo susitarimą dėl brangaus nekilnojamojo turto pirkimo, turėjo ir privalėjo nuodugniai susipažinti su parduodamo turto dokumentais, išsiaiškinti jo paskirtį. Juo labiau, ir ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė buvo mačiusi kažkokį perkamo turto dokumentą, tačiau į jį nesigilino, daugiau dokumentų neprašė, nepaklausė dėl būsto paskirties. Byloje nėra paneigti ir atsakovės T. M. paaiškinimai, kad dėl patalpų paskirties ieškovė buvo informuota prieš pasirašant 2010-08-04 susitarimą.

Apeliantė taip pat neįrodė, kad susitarimo 1 p. padarytas taisymas, - vietoj „buto su rūsiu“ nurodant „patalpą“, buvo atliktas be jos žinios. Iš susitarimo teksto matyti, kad jis sudarytas dviem egzemplioriais – po vieną kiekvienai šaliai, ieškovė teismui pateikė savo egzemplioriaus kopiją, kurioje taipogi yra nurodytas pataisymas. Todėl visiškai tikėtinas atsakovo G. J. paaiškinimas, kad jis šiuos pataisymus atliko ant standartinio, butų pardavimui skirto susitarimo blanko. Ta aplinkybė, kad ieškovė prieš pasirašant susitarimą, neatkreipė dėmesio į nurodytą taisymą, tik patvirtina teismo išvadą dėl pastarosios nepakankamo apdairumo ir atidumo sudarant susitarimą. Šiuo atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, sąlygojusių ieškovės apsisprendimą nevykdyti preliminarios sutarties įpareigojimų.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu atsakovai įgijo teisę pasilikti avansą, tačiau iš skundžiamo sprendimo teksto matyti, kad teismas dėl to pasisakė , nurodydamas, kad ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, jos sumokėtas avansas lieka avanso gavėjui remiantis šalių susitarimo 4 punktu. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovė ne kartą apžiūrinėjo ketinamą įsigyti turtą, buvo atvykusi ir su agentu, tėra prielaida, kuria teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Pažymėtina, kad šias aplinkybės nurodytos atsakovo G. J. paaiškinimuose teismo posėdžio metu, tačiau atsakovės atstovė dėl jų nepasisakė nei baigiamojoje kalboje, nei pasinaudojusi replikos teise.

Kolegijos vertinimu, atsakovų paaiškinimai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir posėdžio metu yra nuoseklūs, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Jokių duomenų, kad atsakovai atliko neteisėtų veiksmus, apgavo ieškove ar pan., byloje nėra. Ieškovė neįrodė, jog atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovų kaltės, ir kad pastarieji jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ar ją būtų apgavę. Abejoti sudarytu 2010-08-04 sandoriu ir jame išreikšta ginčo šalių valia nėra pagrindo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas ZeliankaKolegijos teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė