- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- e2-1715-1125/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- I. N. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Opus capitale“
- Trečiasis asmuo
- mažoji bendrija (duomenys neskelbtini)
dalyvaujant ieškovei I. N. J., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Opus capitale“ direktorei I. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Opus capitale“ dėl darbo ginčo, trečiasis asmuo byloje mažoji bendrija (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. N. J. pareikštu ieškiniu prašo išspręsti kilusį darbo ginčą ir atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Opus Capitale“ reikalavimus priteisti iš ieškovės turtinę ir neturtinę žalą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-102-13533 iš dalies patenkino UAB „Opus Capitale“ reikalavimą ir nusprendė išieškoti UAB „Opus Capitale” naudai iš I. N. J. 571,06 Eur turtinę žalą bei 571 Eur neturtinę žalą (suma atskaičius mokesčius). Ieškovė mano, kad UAB „Opus Capitale“ reikalavimas buvo patenkintas akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai, sąlygų ieškovės atsakomybei kilti šiame ginče nėra, todėl teismo prašo išspręsti kilusį darbo ginčą.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė neįrodė, jog šiuo metu ieškovės buhalterinių paslaugų teikimas buvusiam UAB „Opus Capitale“ klientui yra neteisėtas, t. y. kad ieškovei ir MB (duomenys neskelbtini) pagal sudarytas sutartis arba galiojančius teisės aktus yra uždrausta bendradarbiauti ir/arba konkuruoti su atsakove.
4. Kita vertus, žala šioje ginčo dalyje negali būti priteista, kadangi UAB „Opus Capitale“ jos faktiškai nepatyrė ir neįrodė. Pažymi, kad tarp MB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Opus Capitale“ 2019 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta neterminuota buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Ja nebuvo ribojama teisė šią sutartį nutraukti, pasirinkti kitą paslaugų teikėją ir pan. Taigi, sutartis galėjo būti nutraukta bet kuriuo metu. Be to, net ir nenutraukus sutarties MB (duomenys neskelbtini) galėjo sumažinti buhalterinių paslaugų poreikį, nemokėti už paslaugas ir pan.
5. Pažymi, kad ieškovės ir atsakovės veikla iš esmės skiriasi – ieškovė, turėdama atitinkamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, teikia tik buhalterines paslaugas, o atsakovė – įmonių steigimo, pardavimo, kitas teisines paslaugas. Buhalterinių paslaugų teikimas sudaro ypatingai mažą dalį atsakovės teikiamų paslaugų, jos tikėtina nesudaro esminės atsakovės pajamų dalies ir tik papildo kitas teikiamas paslaugas. Todėl šiuo aspektu apskritai nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neteisėtai konkuravo su atsakove ar kitokiais neteisėtais veiksmais padarė atsakovei žalą.
6. Taip pat ieškovė pažymi, jog paslaugos MB (duomenys neskelbtini) buvo pradėtos teikti darbo sutarčiai tarp ieškovės ir atsakovės pasibaigus, praėjus ženkliam laiko tarpui po jos nutraukimo. MB (duomenys neskelbtini) nebuvo ilgametis UAB „Opus Capitale“ klientas, su kuriuo atsakovei būtų susiformavęs esminis ryšis, šalių tarpusavio priklausomybė ir pan. Taigi, teikdama paslaugas MB (duomenys neskelbtini) ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, o MB (duomenys neskelbtini) pasirinkimas naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis, prieš tai nutraukiant sutartinius teisinius santykius su atsakove, nėra atsitiktinis, priešingai, įtakotas ieškovės neteisėtų veiksmų.
8. Paaiškina, kad ieškovė, išeidama iš darbo į savo asmeninį elektroninį paštą persisiuntė atsakovės dokumentų šablonus bei aktyviais veiksmais persiviliojo atsakovės klientę MB (duomenys neskelbtini), kuriai iki šiol teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Teigia, kad klientė 2020 m. vasario 21 d. pateikė atsakovei pranešimą apie sutarties nutraukimą, tačiau 2020 m. kovo 3 d. šį pranešimą atšaukė ir naudojosi atsakovės paslaugomis iki 2020 m. gruodžio 10 d. Atsakovės manymu, MB (duomenys neskelbtini) pirminį pranešimą apie sutarties nutraukimą atšaukė todėl, kad pagal sudarytą buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 53 turėjo sumokėti 3 000 Eur baudą, jeigu nepraėjus 6 mėnesiams po darbo sutarties su atsakovės darbuotoju pasibaigimo samdytų tą atsakovės darbuotoją. Kadangi ieškovė iš darbo buvo atleista 2021 m. kovo 5 d., todėl buvo siekiama sulaukti 6 mėnesių po ieškovės darbo sutarties nutraukimo pabaigos, siekiant išvengti MB (duomenys neskelbtini) atsakomybės pagal sutartį.
9. Be to, ieškovė tuo pačiu siekė pervilioti ir kitą atsakovės klientę - MB (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad kaip ir MB (duomenys neskelbtini) pranešimas apie sutarties nutraukimą, taip ir MB (duomenys neskelbtini) pranešimas apie sutarties nutraukimą yra tos pačios datos - 2021 m. vasario 21 d., be to, abiejų pranešimų formos ir tekstai yra identiški (išskyrus rekvizitus).
10. Mano, kad atsakovės klientės MB (duomenys neskelbtini) perviliojimas iš esmės atitinka konfidencialumo bei lojalumo reikalavimų pažeidimus, ko pasėkoje atsakovė neteko klientės MB (duomenys neskelbtini) ir galimybės gauti iš jos komercinės naudos. Pažymi, kad pareiga saugoti atsakovės konfidencialią informaciją, veikti atsakovės naudai ir nepiktnaudžiauti savo įgaliojimais ieškovei buvo keliama pagal darbo sutartį ir darbo tvarkos taisykles. Atsižvelgiant į tai, atsakovė dėl aukščiau aprašytų neteisėtų ieškovės veiksmų patyrė neigiamų padarinių - nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos iš MB (duomenys neskelbtini), siekiančios 571,06 Eur. Paaiškina, jog skaičiuodama šią žalos sumą, atsakovė išvedė MB (duomenys neskelbtini) pateiktų sąskaitų vidurkį, t. y. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 53 galiojimo metu gautų pajamų iš MB (duomenys neskelbtini) vidurkį ir naudodama šį duomenį padaugino iš mėnesių, einančių nuo buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 53 nutraukimo dienos iki kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dienos.
11. Taip pat atsakovės teigimu, ieškovė, nevykdydama darbo pareigų (konfidencialumo ir lojalumo reikalavimų), pažemino atsakovės vardą, todėl atsakovė patyrė ir neturtinę žalą, pasireiškusią dalykinės reputacijos pablogėjimu.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu ieškovė I. N. J. palaikė ieškinio reikalavimus bei ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė panaikinti kaip nepagrįstus reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Paaiškino, kad informavo klientus, jog išeina iš darbo ir juos palieka. Praėjus sutartyje nurodytam terminui, per kurį klientas negali samdyti buvusių atsakovės darbuotojų, viena įmonė MB (duomenys neskelbtini) perėjo pas ieškove, nes jai netiko sąlygos. Taigi, ieškovės teigimu, sutarties sąlygos nebuvo pažeistos. Nurodė, kad klientas MB (duomenys neskelbtini) dabar ieškovei moka 30 Eur per mėnesį, nes įmonė turi mažai dokumentų.
Atsiliepimas
13. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Opus Capitale” atstovė direktorė I. S. su ieškiniu nesutiko, palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime. Paaiškino, kad byloje ginčas kilo dėl 571,06 Eur turtinės ir 571 Eur neturtinė žalos. Nurodė, kad gavo skundų iš klientų dėl ieškovės netinkamai apskaičiuoto darbo užmokesčio jų darbuotojams. Atstovei reikėjo atgauti klientų pasitikėjimą, tačiau ne su visais pavyko, vienas klientas dėl to sutartį nutraukė. Dėl MB (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad iš atsakovės pusės šiai įmonei buvo investuota daug pinigų, nes klientas gavo nemokamas konsultacijas, jam buvo atliktas steigimas, o kliento buveinė priklauso atsakovės įmonės grupei priklausančiai įmonei. Pažymėjo, kad ieškovė įsteigė savo įmonę nedarbingumo metu, galiojant darbo sutarčiai. Dėl turtinės žalos paaiškino, kad išskaičiavo 1 mėnesio negautų pajamų vidurkį ir padaugino už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio, t. y. sutarties su MB (duomenys neskelbtini) nutraukimo, iki kreipimosi į Darbo ginčų komisiją. Dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad pablogėjo įmonės reputacija, krito pasitikėjimas, klientai pradėjo abejoti, ar jiems ir kitur yra gerai priskaičiuoti mokesčiai. Dėl to atstovė klientams turėjo aiškinti, kad mokesčiai, algos bus skaičiuojamos toliau teisingai, stengėsi atkurti pasitikėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neteisėto ginčo informacijos panaudojimo ir dėl to padarytos 571,06 Eur turtinės ir 571 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 11 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. DS5 pagrindu dirbo UAB „Opus capitale“ buhalterės pareigose (darbo sutarties 1.2. punktas). Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2020 m. kovo 5 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės; 2020 m. kovo 5 d. įsakymas).
16. Remiantis atsakovės UAB „Opus capitale“ direktorės 2020 m. kovo 5 d. įsakymu, ieškovė buvo atleista iš darbo už šiukštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. kad šiurkščiai savo kaltais veiksmais/neveikimu pažeidė darbo sutartyje numatytas darbuotojo/ darbo pareigas, įskaitant ir informacijos konfidencialumo ir lojalumo darbdaviui pareigą. Įsakymu įsakyta išmokėti I. N. J. darbo užmokesčio likutį pagal darbo sutartį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas; išeitinės išmokos nemokėti. Taip pat pažymėta, kad jei klientai pareikš pretenzijas dėl piniginių kompensacijų jiems išmokėjimo dėl buhalterės I. N. J. darbo klaidų, nukreipti piniginį išieškojimą į I. N. J.
17. Įsakyme taip pat konstatuota, kad ieškovė, be kita ko, iš darbo kompiuterio 2020 m. vasario 13 d. persiuntė į savo asmeninį paštą (duomenys neskelbtini) elektroninius laiškus su jai darbui nepriskirtais dokumentais, kuriuose buvo ne jai priklausančių dirbti klientų asmens duomenys ir dokumentai. Taip pat, po 2020 m. vasario 25 d. vadovės I. S. pokalbio su klientu MB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buhalterė I. N. J. kalbino šio kliento vadovą dėl paslaugų sutarties su UAB „Opas capitale“ nutraukimo ir apskaitos paslaugų sutarties sudarymo su buhaltere I. N. J. ar jos vadovaujama nauja įmone. Paprašyta pasiaiškinti, buhalterė nieko nepaaiškino.
18. Byloje nustatyta, kad 2020 vasario 24 d. ieškovė buvo paprašyta pasiaiškinti dėl, be kita ko, kokiu pagrindu ir kam iš darbo kompiuterio persisiuntė į savo asmeninį el. paštą klientų, įmonės dokumentus, kurie ieškovei nepriklauso ir tai buvo ne ieškovei darbui skirti dokumentai, su klientų asmeniniais duomenimis (pvz., (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo darbo sutartis ir kt.). Ieškovė pateikė paaiškinimą el. paštu, kad klientų duomenų nenaudojo ir tais dokumentais nepasinaudojo. Ieškovei jie netiko. Taip pat nurodė, kad darbinis paštas dažnai strigdavo, dėl ko ieškovės klientų parašyti laiškai jiems sugrįždavo atgal.
19. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 5 dalimi, pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už jos pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos.
20. DK 39 straipsnis nustato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas netaikomas, kai informacija teikiama valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat kai informacija teikiama teismui ar kitam ginčus nagrinėjančiam organui (1 dalis). Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą (2 dalis). Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo santykių pasibaigimo, jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino (3 dalis).
21. Kaip minėta, ieškovė su atsakove 2018 m. gruodžio 11 d. sudarė darbo sutartį. Remiantis 2018 m. lapkričio 13 d. UAB „Opus capitale“ darbo tvarkos taisyklių 2.2 punktu, atsakovės pagrindinė veikla – buhalterinė apskaita ir konsultacijos mokesčių klausimais. Ieškovė pas atsakove dirbo buhaltere. Darbo sutartis nutraukta 2020 m. kovo 5 d. Iš 2021 m. spalio 31 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad nuo 2020 m. vasario 18 d. ieškovė įsteigė mažąją bendriją, kurios pagrindinė veikla - apskaita, buhalterija ir auditas, konsultacijos mokesčių klausimais, didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, drabužių ir avalynės didmeninė prekyba. Taigi, ieškovė, nenutraukdama darbo teisinių santykių su atsakove, įsteigė panašia veikla užsiimančią įmonę. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ta aplinkybė, jog ieškovė, dirbdama UAB „Opus capitale“, įsteigė panašia veikla užsiimančią įmonę, savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veika, nes įstatymas nedraudžia verstis konkuruojančia veikla, tik reikalauja konkuruoti nepažeidžiant įstatymų. Draudžiami ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1201-910/2021).
22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nekonkuravimo susitarimu visiškai ribojama asmens galimybė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, nesiejant šio ribojimo su komercinę paslaptį ir (arba) konfidencialią informaciją sudarančių duomenų naudojimu ar nenaudojimu tokio pobūdžio susitarimą pasirašiusio asmens veikloje pasibaigus darbo santykiams. Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
23. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas, taip pat šalims konkuruoti nedraudžia įstatymai. Pažymėtina ir tai, kad darbo sutartimi ieškovei buvo sulygta 20 valandų darbo savaitė, mokėtinas darbo užmokestis - 328,95 Eur (darbo sutarties 1.3 ir 3 punktai). Taip pat už gerai atliktą darbą ir pasiektus aukštus rezultatus šalys sulygo, kad gali būti mokami priedai. Remiantis 2021 m. spalio 7 d. asmens sąskaita, 2019 metais ieškovei buvo mokamas 424,02 Eur atlyginimas, taip pat skirtingų dydžių vienkartiniai priedai. Taigi, byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų numatyta ir/ ar mokama kompensacija už nekonkuravimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad draudimas konkuruoti ieškovei netaikytinas, o draudžiami veiksmai nebuvo atlikti.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Opus capitale“ tvirtina, kad dėl ieškovės neteisėto komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimo atsakovei atsirado neigiamų pasekmių - atsakovė neteko klientės MB (duomenys neskelbtini), atitinkamai ir iš šios klientės gaunamų pajamų, kas yra atsakovės turtinė žala.
25. Civilinės atsakomybės prievolei už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą konstatuoti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas, taikoma bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos nėra jo kaltės, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 31 punktas). Nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
26. Kasacinis teismas, atribodamas komercines paslaptis nuo konfidencialios informacijos, yra išaiškinęs, kad informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, skirstoma į keturias grupes: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Toks suskirstymas vertintinas kaip reiškiantis, kad 1–2 grupėse nurodyta informacija neatitinka konfidencialumo kriterijų ir disponavimas ja negali lemti atsakomybės darbuotojui taikymo. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3–4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
27. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo.
28. Siekiant nustatyti, ar ieškovės persiųsta informacija turi konfidencialumo (kaip ir komercinės paslapties) požymių, būtina nustatyti tokios informacijos tris būtinuosius požymius: slaptumą, vertingumą bei protingas pastangas informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę (ar yra konfidenciali) dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį (ar būtų konfidenciali), nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).
29. Vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).
30. Šalių sudarytos darbo sutarties Nr. DS5 5.1.4. punkte nustatyta, kad darbuotojas (ieškovė) įsipareigoja saugoti atsakovės konfidencialią informaciją, įskaitant, bet neapsiribojant, komercines (gamybines) paslaptis, bet kokią kitą informaciją, kuri tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Buhalterio pareiginių nuostatų Nr. 3, su kuriomis ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta 2018 m. gruodžio 13 d., 1.2.7 ir 2.13 punktuose nustatyta, kad buhalteris privalo neplatinti ir kontroliuoti, kad būtų saugoma informacija, pripažįstama įmonės komercinę, gamybine ar tarnybine paslaptimi.
31. Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta 2018 m. gruodžio 13 d., nustatyta, kad darbuotojas turi dirbti įmonės interesams, nesinaudoti su darbu susijusia informacija kitaip negu numato įmonės vidaus dokumentai (8.5.3 p.), atsakyti už naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą (8.5.6 p.). Taip pat 14.3 punkte išvardintos įmonės komercinės paslaptys (pvz. sutarčių ir susitarimų sąlygos, kainų nustatymo metodika, skaičiuotės, struktūra, išlaidos, vidaus tarifai, kainynai, žinios apie kainų ir nuolaidų lygį, sutartines kainų nuolaidas).
32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas (atitinkamai ir bylose, kuriose sprendžiamas konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimas), turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).
33. Pažymėtina, kad laisva konkurencija yra esminis atviros rinkos ekonomikos elementas. Ji skatina ekonominę veiklą ir siūlo vartotojams platesnį geresnės kokybės gaminių ir paslaugų pasirinkimą konkurencingesnėmis kainomis. Konkurencijos laisvę, kaip vieną iš esminių ekonomikos plėtros veiksnių, saugo ir užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau Konstitucija). Konstitucijos 46 straipsnis įtvirtina sąžiningos konkurencijos laisvę bei ūkinę iniciatyvą. Nors konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų (Konstitucijos 28 straipsnis).
34. Pagal teismų formuojamą praktiką tam, kad asmens atlikti veiksmai galėtų būti atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina nustatyti: pirma, kad yra konkurencinis santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, kad konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; trečia, šie veiksmai gali pakenkti arba pakenkė konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti toje veikloje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1201-910/2021).
35. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė savo įmonės veikloje taikė tokią pačią kainodarą kaip ir atsakovė. Priešingai, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu MB (duomenys neskelbtini) už paslaugas jai moka 30 Eur, kas remiantis atsakovės pateiktais skaičiavimais, yra 63,23 proc. mažiau už sumą, kurią vidutiniškai mokėjo klientė atsakovei. Ieškovė pripažįsta, jog informavo klientus, kad išeina iš darbo.
Pažymėtina, kad atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvusi atsakovės klientė MB (duomenys neskelbtini) dar anksčiau buvo kreipusis į atsakovę dėl paslaugų sutarties nutraukimo, tačiau atsakovei informavus klientę, kad remiantis 2019 m. balandžio 29 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 53 6.6 punktu, MB (duomenys neskelbtini) turės sumokėti 3 000 Eur baudą, jeigu nepraėjus 6 mėnesiams po darbo sutarties su atsakovės darbuotoju pasibaigimo samdys atsakovės darbuotoją, klientė tęsė verslo santykius su atsakove. Taigi, atsakovė turėjo kitų teisinių apsaugos priemonių, kurios leido išlaikyti klientą bei apsaugoti įmonės interesus. Šiuo atveju, kaip minėta, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2020 m. kovo 5 d., klientas su atsakove paslaugų sutartį Nr. 53 nutraukė 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. po 9 mėnesių.
36. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Opus capitale“ ir ieškovė nebuvo sudarę nekonkuravimo susitarimo, ieškovei nebuvo nustatytų ribojimų verstis konkuruojančia veikla DK 38 straipsnis). Atsakovė turėjo kitų saugiklių, kurie padėjo išlaikyti klientus, jiems numatytos baudos dėl paslaugų pirkimo iš buvusių atsakovės darbuotojų. Pati atsakovė apibrėžė, koks laikotarpis yra protingas, taikyti atsakomybę už paslaugų pirkimą iš įmonės buvusių darbuotojų. Jokių tyčinių nesąžiningos konkurencijos veiksmų šiuo atveju nenustatyta, ginčas byloje tik dėl vieno įmonės kliento paslaugų sutarties nutraukimo, nėra nustatytas tendencingas įmonės klientų perviliojimas.
37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog nėra pagrindo spręsti, jog ieškovei šio ginčo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir ginčas dalyje dėl 571,06 Eur turtinės žalos atsakovei UAB „Opus capitale“ priteisimo sprendžiamas pripažįstatnt, kad nėra pagrindo priteisti nurodytą sumą atsakovei.
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
38. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita.
39. Atsakovė patirtą neturtinę žalą, pasireiškusią dalykinės reputacijos pablogėjimu, iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė netinkamai apskaitė mokesčius ir dėl jos klaidų klientai prarado pasitikėjimą atsakove, pablogėjo jos įmonės reputacija.
40. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).
41. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl ieškovės veiksmų/ neveikimo atsakovė patyrė tam tikras neigiamas pasekmes, t. y. buvo sutrikdytas pasitikėjimas atsakove, sumenkinta dalykinė reputacija (pvz. atsakovė gavo blogų atsiliepimų iš kitų klientų ar pan.). Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo teigti, kad dėl ieškovės padaryto darbo pareigų pažeidimo atsirado atsakovei neturtinė žala.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidas apmoka pralaimėjusi bylos šalis. Ieškovė nepatyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų byloje.
43. Lietuvos valstybei iš atsakovės priteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju žyminio mokesčio suma nuo ieškinio 1 142,06 Eur sumos sudaro 26 Eur.
44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad nėra pagrindo priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Opus capitale“, į. k. 304604684, iš ieškovės I. N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ginčo sumą (571,06 Eur turtinės ir 571 Eur neturtinės žalos).
Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Opus capitale“, į. k. 304604684, 26 Eur žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai). Įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.