- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-553-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00034-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sateka“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Sateka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-526-918/2024, iškeltoje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sateka“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), atsisakiusi dalies reikalavimų, prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sateka“ 4027,76 Eur įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad bendrija įsteigta įgyvendinti gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu ir organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdymą, tvarko ūkinius ir finansinius reikalus, įgyvendina patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė UAB „Sateka“ gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, būdama pastato bendro naudojimo objektų ir konstrukcijų priežiūrą ir administravimą vykdančiu asmeniu, teikė patalpoms, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei, bendrojo pastato bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas.
3. Ieškinyje nurodyta, kad pastato tinkamas eksploatavimas bei jo išsaugojimas yra ne tik privataus savininko, bet ir viešasis interesas, įpareigojantis patalpų savininką, nepriklausomai nuo to, ar jis yra, ar nėra bendrijos narys, atlikti pareigas, kylančias iš nuosavybės teise turimų ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų įgyvendinimo, t. y. apmokėti išlaidas, susijusias su nuosavų patalpų išlaikymu ir pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt. Atsakovė iš dalies neapmokėjo ieškovės įstatymo pagrindu jai išrašytų mokėjimo pranešimų už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, todėl už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. susidarė 4510,64 Eur dydžio įsiskolinimas.
4. Ieškovė nustačiusi, kad atsakovei sumažėjo priskaitymai už bendro naudojimo objektų elektrifikavimo paslaugas, 2023 m. spalio 27 d. pareiškimu atsisakė savo ieškinio reikalavimo dalies, sudarančios 482,88 Eur.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Sateka“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad UAB „Sateka“ jau daug metų yra nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, kuri visą laiką sąžiningai mokėjo visas jai išrašomas sąskaitas. Pasikeitus bendrijos pirmininkei, pradėti organizuoti darbai, kuriems bendrijos nariai ir kiti namo savininkai nėra davę sutikimo, bendrijos narių sąskaita yra gerinamas svetimas turtas, galimai vykdomas dokumentų klastojimas, bendrijos pirmininkės vienasmeniu sprendimu pasitelkiami rangovai už nepagrįstas darbų kainas ir pan. UAB „Sateka“ teigimu, bendrija neteisingai skaičiuoja UAB „Sateka“ tenkančią bendrųjų išlaidų dalį, taip pat prašoma apmokėti už svetimų patalpų pagerinimą, nors tai nebuvo svarstoma bendrijos susirinkime. UAB „Sateka“, nesant išrašytų sąskaitų - faktūrų pagrįstumo įrodymų, nesutinka jų apmokėti ir laiko jas nepagrįstomis ir neteisėtomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sateka“ ieškovės (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) naudai 4027,76 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4027,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1161,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sateka“ naudai 381 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčijo ir kad jai yra žinomos aplinkybės, kad po privatizacijos proceso pastate buvo privatizuoti bendrojo naudojimo objektai - koridoriai, tačiau šios patalpos faktiškai naudojamos pastate esančių kitų patalpų savininkų poreikiams, siekiant patekti į jiems priklausančias privačias patalpas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie byloje nedalyvaujančiam subjektui UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančias patalpas bei išanalizavęs ieškovės pateiktus pastato aukštų planus ir patalpų išsidėstymą, nurodė, jog akivaizdu, kad cokoliniame (rūsio) aukšte esančio patalpos R-1, R-7, R-8, R35, pirmame pastato aukšte esančio patalpos, pažymėtos plane indeksais 1-1, 1-47, antrame aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksu 1-48, ketvirtame aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksu 1-147, iš viso – 802,13 kv. m ploto, faktiškai atlieka bendrojo naudojimo objektų funkciją. Dėl šių patalpų lokacijos ir realios funkcinės paskirties (jos sudaro galimybę patekti pastato patalpų savininkams į jų privačias patalpas) šiomis patalpomis faktiškai naudojasi ar turi galimybę naudotis visi pastate esančių patalpų savininkai.
8. Teismas nurodė, kad siekiant išspręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti pastato patalpų savininkams galimybę naudotis minėtomis UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (koridoriais), bendrijai įgyvendinant jai priskirtas funkcijas, susijusias su pastato patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančiomis valdymo ir naudojimo teisėmis, turint įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, 2019 m. spalio 22 d. tarp bendrijos, UAB „Baltisches Haus“ ir UAB „Vilniaus vaizdas“ buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį 802,13 kv. m bendro ploto UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančios patalpos buvo perduotos bendrijos žinion, šias patalpas susitarus laikyti bendro naudojimo patalpomis; taip pat numatyta, kad bendrija savo (savo narių) sąskaita ir savo nuožiūra gali atlikti patalpų einamojo remonto darbus, nekeičiant esamų patalpų plotų, tūrio ir išplanavimo. Teismas vertino, kad ieškovė pagrįstai šias patalpas traktuoja kaip bendrojo naudojimo patalpas.
9. Teismas nurodė, kad konstatavus, kad patalpos pagrįstai laikomos bendrojo naudojimo patalpomis, o patalpas buvo elektrifikuotos, dėl to patirtos išlaidos proporcingai nuosavybės teise valdomų patalpų daliai pastato patalpų savininkams padalintos pagrįstai. Teismo vertinimu, tai, kad šios UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklausančios patalpos laikomos bendrojo naudojimo patalpomis susitarimo pagrindu, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nepaneigia šių patalpų faktinės funkcinės paskirties, jų naudojimo būdo (tenkinti visų pastato patalpų savininkų interesus, sudarant galimybę jiems patekti į jų privačias patalpas).
10. Teismas sprendė, kad UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokestis skirstomas 3789,25 kv. m. plotui, kurį sudaro elektros gavėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpos, išskyrus UAB „Vilniaus vaizdas“ patalpas, nes ši įmonė, kol bendrija neturėjo savarankiško elektros įvado, administravo ir priimdavo mokėjimus už elektrą iš savininkų (t. y. pati užtikrino šios paslaugos teikimą). Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė 2021 m. lapkričio 29 d. Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus vaizdas“ dėl susitarimo apmokėti elektros energijos tiekimo administravimo mokestį bei 2022 m. kovo 28 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 6-uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta pritarti naujam susitarimui su UAB „Vilniaus vaizdas“ dėl elektros tiekimo užtikrinimui taikomo administravimo mokesčio 6300 Eur + PVM, kuris patvirtina priskaitymus atsakovei su paskirtimi „UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokestis“.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiu bendrijos priimto sprendimo, kurio pagrindu ieškovė reikalauja priteisti bendrų patalpų elektrifikavimo išlaidas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaidų už bendrų patalpų elektrifikavimą priteisimo, nes šis reikalavimas pareikštas galiojančio bendrijos sprendimo pagrindu bei ieškovei pagrindus faktines išlaidas.
12. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad iki 2022 m. kovo 28 d. visuotiname narių susirinkime priimant sprendimą dėl pritarimo padengti išlaidas už bendrų patalpų elektrifikavimą, 2021 m. UAB „Vibera“ buvo parengusi pastato įvadinių elektros tinklų (duomenys neskelbtini), projektą, iš kurio matyti, kokios konkrečiai patalpos bus elektrifikuojamos. Be to, teismas darė išvadą, kad byloje esantys duomenys bei pateikti pastato aukštų planai suponuoja išvadą, kad laiptinė, esanti tarp pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra naudojama bendrijos narių reikmėms, todėl buvo nuspręsta ją elektrifikuoti. Byloje esant pakankamai duomenų, kad bendrijos nariai naudojasi minėta laiptine, visuotinio susirinkimo metu nusprendus minėtas patalpas pagal 2021 m. UAB „Vibera“ projektą elektrifikuoti, nėra pagrindo atmesti šią ieškovės reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sateka“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Bendrija prisiėmė įsipareigojimą apmokėti vienam iš pastato patalpų savininkų UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokestį, kuris buvo nuolat didinamas. Bendrijos narių susirinkimas niekada nepriėmė jokio nutarimo dėl tokio mokesčio dydžio ir jam nepritarė, todėl ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo tokio mokesčio paskirstyti atsakovei.
13.2. Ieškovė savo bendrų patalpų elektros įvedimo kainą (55 sąmatos eilutė) 21453,65 Eur be PVM paskirstė 4997,57 kv. m. patalpų plotui, nepaisant to, toks apskaičiavimas nėra pagrįstas. Ieškovė 2024 m. gegužės 10 d. pateiktame prašyme teismui nurodė, kad bendrų patalpų elektra skaičiuojama 5573,95 kv. m. plotui, taigi, analogiškai turėtų būti padalinta ir bendrų patalpų elektros įvedimas. Be to, ieškovė nurodė, kad elektra įvesta ir (duomenys neskelbtini) pastate, esančiai laiptinei, o pastato (duomenys neskelbtini) patalpų plotas yra 1895,01 kv. m., pastato (duomenys neskelbtini) plotas sudaro 4697,92 kv. m., todėl bendras plotas - 6592,93 kv. m.
13.3. Ieškovė nepagrįstai vieniems patalpų savininkams elektros įvedimo išlaidas priskaičiuoja, o kitiems jo nepriskaičiuoja. Vien tai, kad pastato (duomenys neskelbtini) ne visos patalpos naudojasi laiptine savaime nereiškia, kad neturi mokėti už (duomenys neskelbtini) pastato bendros laiptinės bendrų patalpų pagerinimą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą į šias aplinkybes neatsižvelgė.
13.4. Ieškovė nepateikė bendrų patalpų elektros įrengimo atliktų darbų akto, pateikta tik sąskaita faktūra bendrai 96 046,35 sumai, tačiau nepateiktas sąskaitos faktūros pagrindu esantis atliktų darbų aktas Nr. 1. Nesant šių duomenų nėra galimybės patikrinti, kokio dydžio realias išlaidas už bendrų patalpų elektros įvedimą patyrė bendrija. Nesant atliktų darbų akto, apskritai neatsirado pareiga apmokėti tokių darbų. Be to, nėra aišku, kokia apimtimi atlikti darbai, galimai dalis darbų net nebuvo atlikta. Iš faktiškai atliktų darbų atsakovei akivaizdu, kad buvo atlikta gerokai mažiau darbų, nei nurodyta rangos sutartyje, o tai lemia bendrą per didelę kainą.
13.5. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų sąskaitoje faktūroje bendrai nurodomos 96 046,35 Eur sumos paskirstymą atskiriems savininkams ir tokio ieškovės sprendimo priėmimą. Ieškovė su atskirais savininkais (kuriems reikėjo įsivesti elektrą) susitarė dėl proporcinio paskirstymo, tačiau konkrečiam paskirstymui nebuvo gautas bendrijos patalpų savininkų (įskaitant ir atsakovės) pritarimas. 2022 m. kovo 28 d. bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas bendrųjų patalpų pastate elektrifikavimo sąmatą išdalinti visiems patalpų savininkams proporcingai turimų patalpų plotui, tačiau šiuo sprendimu nebuvo pritarta konkrečiai sąmatos sumai, konkretaus tiekėjo pasirinkimui. Bendrijos susirinkimo metu nebuvo žinoma jokia konkreti sąmata ir jos suma, taip pat nenurodyta, kokiam plotui konkrečiai bus skirstoma ši suma. Prie susirinkimo protokolo nėra pateikta jokių priedų, kurie patvirtintų, kad kartu su susirinkimo medžiaga buvo pateikta konkreti sąmata dėl kurios savo nuomonę galėjo išreikšti bendrijos susirinkimas.
13.6. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl privatizavimo metu susiklosčiusių aplinkybių iš esmės beveik nėra bendrų patalpų, visos patalpos priklauso privatiems savininkams, (fiziniams/juridiniams asmenimis) asmeninės nuosavybės teise. Tokios patalpos (koridoriai ar pan.) negali būti laikomos bendromis patalpomis (nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai), o bendrija neturi teisės vykdyti privatiems asmenims (įskaitant UAB „Vilniaus vaizdas“) priklausančių privačių patalpų remontą ir pagerinimus bendrijos ir visų kitų bendrijos narių / patalpų savininkų sąskaita
13.7. Apeliantė nurodė, kad 301,66 kv. m. sudaro techninis aukštas, kuriame yra avarinės būklės sena ventiliacinė pastato sistema ir priklauso UAB „Vilniaus vaizdas“, tačiau ieškovė yra atleidusi šią 301,66 kv. m. patalpą nuo mokesčių ir ją prižiūri savo lėšomis, todėl toks ieškovės veikimas nėra pagrįstas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį ieškovė prašė apeliantės UAB „Sateka“ apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti atsakovų patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokestis savininkams (taip pat ir apeliantei) skaičiuojami nuo 2021 m. gruodžio ir didėjo pasirašant naują susitarimą. Susitarimų esmė – pastatas ir pastato patalpų savininkai gauna elektrą didmeninėmis UAB „Vilniaus vaizdas“ kainomis, bet perima elektros administravimą ir moka papildomus administravimo mokesčius UAB „Vilniaus vaizdas“. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad ieškovės administruojamas pastatas nuosavo elektros įvado neturėjo ir elektros energija apsirūpindavo tik per UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklausantį elektros įvadą, kas buvo vienintelė galimybė visiems pastato savininkams turėti elektros energiją. Apeliantės akcentuojamame susirinkime nebuvo balsuota prieš šį klausimą, taip pat nebuvo priimta jokių kitų nutarimų, o tai, kad bendrijos pirmininkei buvo pavesta tęsti derybas su UAB „Vilniaus vaizdas“ tėra lingvistinė klausimo išraiška, kuri situacijos vertinimo iš teisinės pusės nekeičia. Ieškovė turėjo sutikti su administravimo mokesčiu ir pasirašyti susitarimus, nes kitu atveju pastatas būtų likęs be elektros.
Šalies argumentai
14.2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokestis buvo skirstomas 3756,21 kv. m. plotui, kurį sudarė elektros gavėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpos, išskyrus UAB „Vilniaus vaizdas“ patalpas, nes ši įmonė, iki bendrija neturėjo savarankiško elektros įvado, administravo ir priimdavo mokėjimus už elektrą iš savininkų (t. y. pati užtikrino šios paslaugos teikimą) ir išskyrus 33,04 kv. m. patalpą, kurioje yra įrengtas AB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio mazgas su pagrindiniu vandens skaitliuku, kurio pagalba vykdoma suvartoto vandens apskaita, plotas. Mokestis „Bendrų patalpų elektra“ yra išdalinamas visiems (duomenys neskelbtini) pastato savininkams ir trims (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkams: J. L., AUC „Motus” ir UAB „Baltishes Haus“, nes į šias patalpas patenkama per pagrindinę laiptinę, kuri yra apšviesta ir tam naudojama ieškovės apmokama elektros energija. Kitoms dviem UAB „Baltishes Haus“ patalpoms bendrų patalpų elektra nedalinama, nes jos turi atskirą įėjimą ir atskirą nuosavą elektros įvadą. Išlaidų 1 kv. m. apskaičiavimui naudojama kvadratūra 5573,95 kv. m., kuri susidaro iš 4696,01 kv. m. ((duomenys neskelbtini) pastatas) + 877,94 kv. m. ((duomenys neskelbtini) pastatas) + 1,91 kv. m. J. M. patalpų apmokestinamo ploto papildomas likutis.
14.3. Ieškovė pažymėjo, kad ji neadministruoja (duomenys neskelbtini) pastato ir šio pastato neelektrifikavo (išskyrus abiem pastatams bendrą laiptinę, kuria naudojasi (duomenys neskelbtini) pastato savininkai), todėl ieškovė negali ir neturi teisinio pagrindo (duomenys neskelbtini) pastato elektrifikavimo išlaidų paskirstyti (duomenys neskelbtini) pastato savininkams, nes jie savo pastatą elektros energija aprūpina savarankiškai. Dėl šios priežasties apeliantės pozicija, kad ir bendrų patalpų elektrifikavimo išlaidos turėjo būti skirstomos 5573,95 kv. m. plotui yra neteisinga ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
14.4. Ieškovė dėl apeliantės reikalaujamo darbų akto atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme apeliantė niekada neįrodinėjo, kad jai neaiški išrašytos sąskaitos suma ir dar neaiški būtent dėl to, kad nėra pateiktas nurodytas aktas. Taip pat tik apeliaciniame skunde apeliantė nurodė argumentus apie tai, kad nėra aišku, kokia apimtimi atlikti darbai, kad galimai dalis darbų net nebuvo atlikta. Pirmos instancijos teisme UAB „Sateka“ šių teiginių net nebuvo nurodžiusi.
14.5. Ieškovė nurodė, kad dėl privatizavimo proceso nulemtų aplinkybių nagrinėjamu ginčo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, jog dalis pastate esančių patalpų – koridorių (kas įprastai laikytina bendrojo naudojimo objektu – bendro naudojimo patalpomis, nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vaizdas“ (patalpos, esančios cokoliniame, pirmame, antrame ir ketvirtuose pastato aukštuose), iš viso – 802,13 kv. m ploto. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti pastato patalpų savininkams galimybę naudotis šiomis UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (koridoriais), bendrijai įgyvendinant jai priskirtas funkcijas, susijusias su pastato patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančiomis valdymo ir naudojimo teisėmis, turint įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, 2019 m. spalio 22 d. tarp ieškovės, UAB „Baltisches Haus“ ir UAB „Vilniaus vaizdas“ buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį 802,13 kv. m bendro ploto UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančios patalpos buvo perduotos bendrijos žinion, šias patalpas susitarus laikyti bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas neįskaitomas į UAB „Vilniaus vaizdas“ turimą ar naudojamą plotą, nuo kurio skaičiuojamas UAB „Vilniaus vaizdas“ mokėtinų mokesčių dydis; taip pat numatyta, kad bendrija savo (savo narių) sąskaita ir savo nuožiūra gali atlikti patalpų einamojo remonto darbus, nekeičiant esamų patalpų plotų, tūrio ir išplanavimo. Tuo remiantis, šios UAB „Vilniaus vaizdas“ bendrijai faktiškai valdyti perduotos patalpos, kurios laikomos bendrojo naudojimo patalpomis, ir buvo elektrifikuotos, o dėl to patirtos išlaidos proporcingai nuosavybės teise valdomų patalpų daliai padalintos pastato patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrija) yra įsteigta įgyvendinti pastato – gamybinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Atsakovė UAB „Sateka“ gamybiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Ieškovė kreipėsi dėl skolos iš atsakovės priteisimo. UAB „Sateka” skola sudaro 4027,76 Eur sumą, kurią sudaro įmokos bendrijos pirmininko atlyginimui, buhalterio paslaugoms, banko komisiniams, kaupiamosios lėšos, išlaidos už šaltą vandenį, bendrų patalpų elektrą, teisines paslaugas, sniego valymą, vandens mazgo montavimo darbus ir medžiagas, bendro naudojimo vandenį, elektros energiją pagal T1 tarifą, UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokestį, bendrųjų patalpų elektrifikavimą, raktų gamybą, bendrų patalpų elektros pajungimo darbus, 3 aukšto bendro tualeto vandenį, gamybinių patalpų prijungimo prie elektros darbus.
19. 2022 m. kovo 30 d. subrangos darbų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir UAB „Kramas statyba“ pasirašė sutartį, kuria UAB „Kramas statyba“ įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis per sutartyje nustatytą terminą atlikti 53 abonentų elektros įvadų įrengimą adresu (duomenys neskelbtini), bei kitus elektros tinkle įrengimo darbus pagal pridedamą sąmatą. Sutarties objekto atliekamų darbų bendra suma – 104 754,89 Eur be PVM (126 753,33 Eur su PVM).
20. 2022 m. gegužės 30 d. tarp ieškovės ir UAB „Kramas statyba” buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sutarties šalys susitarė numatytus darbus atlikti iki 2022 m. rugsėjo 9 d. dėl padidėjusių apimčių bei nenumatytų aplinkybių atliekant paruošiamuosius darbus.
21. Byloje pateiktas 2019 m. spalio 22 d. sudarytas susitarimas tarp UAB „Baltisches Haus”, UAB „Vilniaus vaizdas” ir ieškovės, kuriuo, be kita ko, šalys susitarė, kad visų galimų išlaidų pastatui išlaikyti, išsaugoti ir prižiūrėti, taip pat kitų įstatymuose nustatyta tvarka nustatytų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, įskaitant lėšų, kurios bus skiriamos pastatui atnaujinti, kaupimą, taip pat pastato butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su pastato bendro naudojimo patalpų priežiūra ir atnaujinimu prasme, patalpos yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas neįskaitomas į UAB „Vilniaus vaizdas“ turimą ar naudojamą plotą, nuo kurio skaičiuojamas UAB „Vilniaus vaizdas“ mokėtinų mokesčių dydis. Šalys susitarė, kad UAB „Vilniaus vaizdas“ pareiga proporcingai savo daliai mokėti mokėtinus mokesčius yra mažintina patalpų ploto dalimi – 802,13 kv. m.
22. Ieškovė ieškiniu ieškovė prašė priteisti 4510,64 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi dalis bylos dėl 482,88 Eur nutraukta, ieškovei atsisakius reikalavimų dalies.
23. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai išsamiau reglamentuoti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų (toliau – Bendrijų) įstatyme, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
25. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Bendrijų įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (Bendrijų įstatymo 1 straipsnis).
26. Pagal CK ir Bendrijų įstatymo nustatytą nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, pastato patalpų savininkų bendrija yra šių patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų pastate esančių patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra. Todėl tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019).
27. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti išlaidas bendrosioms pastato reikmėms, grindžiama jų kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektų (bendraturčių) pareiga išlaikyti bendrosios nuosavybės objektą, įtvirtinta CK 4.76, 4.82 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte taip pat reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokesčio
28. UAB „Sateka“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo administravimo mokestį UAB „Vilniaus vaizdas“, o esminiai nesutikimo argumentai dėl šio mokesčio yra šie: 1) bendrijos susirinkime nėra pritarimo minėtam mokesčiui; 2) administravimo mokestis yra netinkamai paskirstytas. Pirmu punktu apeliantė argumentuoja, jog bendrija prisiėmė įsipareigojimą apmokėti vienam iš pastato patalpų savininkų UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokestį, kuris buvo nuolat didinamas, tačiau bendrijos narių susirinkimas niekada nepriėmė jokio nutarimo dėl tokio mokesčio dydžio ir jam nepritarė. Be to, bendrija neturėjo jokio teisinio pagrindo tokio mokesčio paskirstyti atsakovei, t. y. UAB „Vilniaus vaizdas“ administracinio mokesčio suma per laikotarpį nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio sudarė 1153,57 Eur, kuri atsakovei buvo apskaičiuota nepagrįstai. Antru punktu apeliantė argumentuoja, jog ji nesutinka su UAB „Vilniaus vaizdas“ administracinio mokesčio paskaičiavimu nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio iš esmės, tačiau kartu pastebi, kad šis mokestis bet kuriuo atveju yra padalintas nepagrįstai, t. y. ieškovė vieniems patalpų savininkams šį mokestį paskaičiuoja, o kitiems jo neskaičiuoja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su dalimi apeliantės argumentų toliau nurodytų motyvų pagrindu.
29. Byloje pateiktas 2021 m. lapkričio 29 d. susitarimas tarp UAB „Vilniaus vaizdas“ ir (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), kuris sudarytas, atsižvelgus, be kita ko, į tai, kad 1) pastate yra įrengtas elektros energijos tiekimo įvadas, kuris priklauso UAB „Vilniaus vaizdas“, 2) UAB „Vilniaus vaizdas“ yra sudariusi elektros energijos tiekimo sutartis su elektros energijos tiekėjais dėl elektros energijos tiekimo; 3) iš elektros energijos tiekimo įmonių pagal UAB „Vilniaus vaizdas“ sudarytas sutartis gaunama energija perduodama ir į pastato butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias pastato patalpas; 4) iki susitarimo sudarymo dienos bendrija nėra atlikusi veiksmų, reikalingų tam, kad bendrija galėtų sudaryti tiesioginę sutartį su elektros energijos tiekėju nuo 2021 m. gruodžio 1 d. (nėra įrengtas atskiras įvadas, atsiskaitomasis elektros skaitiklis ir kita), todėl bendrija prašo pakartotinai ir paskutinį kartą pratęsti terminą šių veiksmų atlikimui iki 2022 m. kovo 31 d.; 5) UAB „Vilniaus vaizdas“ sutinka nenutraukti aukščiau nurodytos elektros energijos tiekimo sutarties su sąlyga, kad bendrija kompensuos bendrovei administravimo ir bendrovės išlaikymo išlaidas, sudarančias 1000 Eur plius PVM per mėnesį. Taigi, iš šio pateikto susitarimo matyti, kad UAB „Vilniaus vaizdas“ ir Bendrija sutarė dėl konkrečios mokėtinos administravimo sumos per mėnesį. Nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, tačiau šalių paaiškinimų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šis administravimo mokestis buvo keičiamas, t. y. didinamas, ir 2022 m. kovo 28 d. bendrijos susirinkime buvo sprendžiama dėl naujo susitarimo su UAB „Vilniaus vaizdas“ dėl elektros tiekimo užtikrinimui taikomo administravimo mokesčio 6300 Eur plius PVM sumai. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad 2022 m. kovo 28 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 6-uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta pritarti naujam susitarimui su UAB „Vilniaus vaizdas“ dėl elektros tiekimo užtikrinimui taikomo administravimo mokesčio 6300 Eur + PVM, kuris patvirtina priskaitymus atsakovei su paskirtimi „UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokestis“.
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada pažymi, kad: 1) Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo 3 metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad bendrijos narių 2022 m. kovo 28 d. visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta pritarti naujam susitarimui su UAB „Vilniaus vaizdas“ dėl elektros tiekimo užtikrinimui taikomo administravimo mokesčio 6300 Eur + PVM, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, protokolas patvirtina, kad klausimas dėl mokesčio padidinimo nebuvo spręstas, o duomenų, patvirtinančių, kad buvo pritarta padidinto mokesčio mokėjimui, byloje nėra pateikta. 2) Taip pat pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija, jog minėtame susirinkime nebuvo balsuota prieš šį klausimą, taip pat nebuvo priimta jokių kitų nutarimų, ir nurodo, kad pastatas neturėjo jokios kitos išeities, kaip užsitikrinti elektros energijos gavimą būtent per UAB „Vilniaus vaizdas“ elektros įvadą, todėl derybos tebuvo siekis pagal galimybes pasiekti maksimaliai palankų rezultatą visiems savininkams kainos prasme, tačiau galiausiai ieškovė turėjo sutikti su administravimo mokesčiu ir pasirašyti susitarimus, nes kitu atveju pastatas būtų likęs be elektros. Byloje nesant įrodymų, kokiu pagrindu buvo pasirašomi susitarimai su UAB „Vilniaus vaizdas“, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendė dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokesčio pagrįstumo. Svarbu pabrėžti, kad ieškovė nurodė, jog UAB „Vilniaus vaizdas“ mokestį sudaro dvi dalys - procentas nuo bendros sąskaitos už elektrą ir fiksuotas mokestis, kaip įmonės UAB „Vilniaus vaizdas“ išlaikymo kaštų kompensavimas, taigi, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokesčio sudėties – nuo kada jis buvo padidintas, nuo kada šis padidintas mokestis yra skaičiuojamas apeliantei, kokiais papildomais susitarimais buvo didintas administravimo mokestis ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktas rašytinis įrodymas, kuriame yra nurodomi UAB „Sateka“ priskaitymai, komisiniai, skolos, delspinigiai. Šiame dokumente yra atskirai išskirtos priskaitymų eilutės: El. energija pagal T1 tarifą (16), el. Energija pagal T1 tarifą (18), UAB „Vilniaus vaizdas” administravimo mokestis, el. energija pagal T2 tarifą ir el. energija pagal T1 tarifą (1). Byloje taip pat pateiktos UAB „Vilniaus vaizdas“ PVM sąskaitos – faktūros, kurios pateiktos pirkėjai (mokėtojai) Bendrijai ir jose nurodoma suvartotos elektros energijos išlaidų suma ir mokamas administravimo mokestis. Įvertinus atsakovei atliktų priskaitymų paskaičiavimą ir UAB „Vilniaus vaizdas“ paskaičiuotų elektros energijos suvartojimo ir administravimo išlaidas, pastebėtina, kad UAB „Vilniaus vaizdas” 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuotas administravimo mokestis Bendrijai sudaro 188,36 Eur be PVM, o atitinkamai Bendrijos atsakovei paskaičiuotas UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokestis už tą patį laikotarpį sudaro 196,03 Eur. Be to, atlikus atsakovei atliktų priskaitymų analizę, lieka neaiškumų, ar atsakovei skaičiuojama elektros energija tik pagal T1 ir T2 tarifą, ar dalis suvartotos elektros energijos išlaidų nėra įskaičiuojama kartu į administravimo mokestį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei paskaičiuotas administravimo mokestis tam tikrais mėnesiais didesnis už visą UAB „Vilniaus vaizdas“ skaičiuojamą mokestį.
Dėl bendrų patalpų elektros įvedimo mokesčio
31. Apeliantės apeliacinio skundo dalį sudaro nesutikimas su bendrų patalpų elektros įvedimo mokesčiu, dėl kurio apeliantė nurodo šiuos esminius argumentus: 1) bendrų patalpų elektros įvedimo kaina paskaičiuota netinkamam plotui; 2) ieškovė neįrodė realių išlaidų patirtų įvedant bendrų patalpų elektrą, nes byloje nepateiktas sąskaitos faktūros pagrindu esantis atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 3) byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų sąskaitoje faktūroje bendrai nurodomos 96 046,35 Eur sumos paskirstymą atskiriems savininkams ir tokio ieškovės sprendimo priėmimą - dėl elektros įvedimo išlaidų nebuvo gautas bendrijos savininkų susitikimas; 4) bendrija neturėjo teisės prisiimti atlikti pastato (duomenys neskelbtini) elektros įvedimo darbus ir už juos apmokėti, už bet kokius pastato (duomenys neskelbtini) elektros įvedimo darbus turėjo apmokėti pastato (duomenys neskelbtini) savininkai; 5) ieškovės užsakymu buvo elektrifikuotas ne bendrosios patalpos, o privatiems asmenims priklausančios patalpos. Apeliacinės instancijos teismas toliau nurodomais aspektais pasisako dėl apeliantės argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
32. Dėl pirmo apeliantės argumento, pažymėtina, kad apeliantės argumentai dėl patalpų ploto, kuriam turėtų būti skaičiuojamos elektros įvedimo išlaidos yra gana nenuoseklūs – viena vertus, apeliantė nurodo, kad ieškovė elektros įvedimo išlaidų nepagrįstai neskaičiuoja 5573,95 kv. m. plotui, t. y. tokiam plotui, kokiam skaičiuojamos bendrų patalpų elektros išlaidos, kita vertus, apeliantė nurodo, jog pagal Registrų centro duomenis pastato (duomenys neskelbtini) patalpų plotas yra 1895,01 kv. m., o pastato (duomenys neskelbtini) plotas sudaro 4697,92 kv. n. (pagal bendrijos pateiktus duomenis), bendras plotas sudaro 6592,93 kv. m., todėl, apeliantės teigimu, tai, kad pastato (duomenys neskelbtini) ne visos patalpos naudojasi laiptine savaime nereiškia, kad neturi mokėti už (duomenys neskelbtini) pastato bendros laiptinės bendrų patalpų pagerinimą.
33. Vertinant bendrų patalpų elektros įvedimo ploto skaičiavimą, svarbu atskirti šiuos aspektus: pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė tinkamai neįvertino aspekto, jog bendrų patalpų elektros išlaidos nėra tapatu bendrų patalpų įrengimo išlaidoms, t. y. bylos duomenimis, mokestis „Bendrų patalpų elektra“ išdalinamas visiems (duomenys neskelbtini) pastato savininkams ir trims (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkams: J. L., AUC “Motus” ir UAB „Baltishes Haus“, nes į šias patalpas patenkama per pagrindinę laiptinę, kuri yra apšviesta ir tam naudojama ieškovės apmokama elektros energija. Išlaidų 1 kv. m. apskaičiavimui naudojama kvadratūra 5573,95 kv. m., kuri susidaro iš 4696,01 kv. m. ((duomenys neskelbtini) pastatas) + 877,94 kv. m. ((duomenys neskelbtini) pastatas) + 1,91 kv. m. J. M. patalpų apmokestinamo ploto papildomas likutis. Antra, atitinkamai 4997,57 kv. m. plotas yra apskaičiuotas ne pagal pastatų plotą, bet sumuojant individualių savininkų patalpų plotus. Byloje pateiktas 2023 m. spalio 17 d. bendrųjų patalpų elektrifikavimo sumos korekcijos dokumentas, kuriame nurodyta, jog 2022 m. birželio mėn. skaičiavimais bendrųjų patalpų elektrifikacijos plotas sudarė 3922,97 kv. m., o 2023 m. spalio mėn. patikslinus patalpų ploto dalis, buvo paskaičiuotas plotas 4997,57 kv. m., t. y. ieškovė atliko perskaičiavimus ir šių atliktų perskaičiavimų atsisakė savo ieškinio reikalavimo atsakovei dalyje dėl 482,88 Eur skolos dalies priteisimo. Trečia, bylos duomenimis, ieškovė 2022 m. vasario 1 d. el. paštu informavo atsakovę apie atliktą rangovų apklausą bei kainų paskaičiavimus. Papildomai pažymėjo, kad jei bendrija su visų bendros paraiškos dalyvių pritarimu samdo šią įmonę, reikalingas visų paraiškos dalyvių raštiškas patvirtinimas – sutikimas, be to, nurodyta, kad su sąmatomis galima susipažinti atvykus pasirašyti patvirtinimo - sutikimo. Pažymėtina, kad UAB „Sateka“ įgaliotas asmuo R. G. pasirašė patvirtinimą – sutikimą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė su visais dokumentais buvo tinkamai supažindinta, pretenzijų dėl kainų, ploto skaičiavimo ir pan. nebuvo reikšta.
Žemesnės instancijos teismas
34. Dėl antro apeliantės argumento pažymėtina, kad apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė atliktų darbų akto dėl bendrų patalpų elektros įrengimo darbų - pateikta tik PVM sąskaita - faktūra bendrai 96 046,35 sumai, tačiau nepateiktas sąskaitos faktūros pagrindu esantis atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės vertinimu, nesant šių duomenų, nėra galimybės patikrinti, kokio dydžio realias išlaidas už bendrų patalpų elektros įvedimą patyrė bendrija, be to, nesant atliktų darbų akto, apeliantei apskritai neatsirado pareiga apmokėti tokių darbų. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šiuos apeliantės argumentus ir sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo, kad jai neaiški išrašytos sąskaitos suma ar kyla neaiškumų dėl UAB „Kramas statyba“ atliktų darbų apimties. Be to, apeliantė deklaratyviai teigia, kad galimai dalis darbų net nebuvo atlikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą, nustatantį, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes apeliaciniame skunde nurodo aplinkybę, kuria nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliantė nurodo, kad Subrangos sutarties su UAB „Kramas statyba“ 3.2. p. numato, jog apmokėjimas atliekamas pagal atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų aktas nėra pateiktas į bylą, be to, kelia prielaidą, kad Bendrijos nariams yra žinoma, kad toks aktas apskritai nėra pasirašytas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepagrįstai nurodo minėtus argumentus, nes byloje yra pateikta lokalinė sąmata, kurioje yra įvardinti konkretūs darbai ir medžiagos, be to, pateikta Subrangos sutartis, kurioje yra nurodyta sutarties kaina, atitinkanti lokalinėje sąmatoje nurodytus duomenis, todėl dėl šių naujai išdėstytų argumentų, susijusių su darbų aktų perdavimo, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
35. Trečiu argumentu apeliantė nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Kramas statyba“ PVM sąskaitoje - faktūroje bendrai nurodomos 96 046,35 Eur sumos paskirstymą atskiriems savininkams ir tokio ieškovės (Bendrijos) sprendimo priėmimą. Apeliantė pažymi, kad ieškovė su atskirais savininkais (kuriems reikėjo įsivesti elektrą) susitarė dėl proporcinio paskirstymo, tačiau konkrečiam paskirstymui nebuvo gautas bendrijos patalpų savininkų (įskaitant ir atsakovės) pritarimas.
36. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-530/2012).
37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad buto (patalpos) savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016, 23 punktas).
38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nuosekliai ir aiškiai teikė informaciją patalpų savininkams apie vykdomą elektrifikacijos procesą – 2022 m. vasario 11 d. ieškovė el. paštu informavo apeliantę apie pastato elektrifikaciją, kartu nurodydama, kad jei išlaidos pasirodys per didelės, yra galimybė pasitraukti iš bendro projekto, raštiškai apie tai informavus Bendriją. 2022 m. kovo 6 d. ieškovė el. paštu informavo apie detalizuotą UAB „Kramas statyba“ sąmatą UAB „Sateka“ patalpoms. Ieškovė apeliantei taip pat nurodė, kad dėl minėtų išlaidų bei jų paskirstymo proporcingai turimų patalpų plotui, bus balsuojama raštu. Iš byloje esančio Bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2022 m. kovo 28 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 5-uoju punktu buvo nutarta bendrųjų patalpų pastate elektrifikavimo sąmatą išdalinti visiems patalpų savininkams proporcingai turimų patalpų plotui (27 “už“, „prieš“ – 4 balsai, “susilaikė“ – 0 balsų). Apibendrinant pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad šis pastato patalpų savininkų balsų dauguma priimtas sprendimas būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, nėra duomenų, kad atsakovė būtų pranešusi nesutinkanti dalyvauti elektrifikacijos projekte, todėl, remiantis tiek įstatyminiu reglamentavimu, tiek jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, bendrijos sprendimas pastato patalpų savininkams, įskaitant ir atsakovę, yra privalomas, nes, kaip minėta, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.
39. Dėl ketvirto argumento, jog ieškovė neturėjo teisės prisiimti atlikti pastato (duomenys neskelbtini) elektros įvedimo darbus ir už juos apmokėti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2022 m. sausio 13 d. lokalinę sąmatą sudaro išlaidos, susijusios su savininkų patalpų elektrifikacija ir Bendrijos bendrų reikmių elektrifikavimu (55 eilutė). Apeliantė nurodo, kad ieškovė savo bendrų patalpų elektros įvedimo kainą 21453,65 Eur paskirstė 4997,57 kv. m. plotui, tačiau atsižvelgiant, kad patalpų elektra skaičiuojama 5573,95 kv. m. plotui, taigi, analogiškai turėtų būti padalinta ir bendrų patalpų elektros įvedimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties 33-34 punktuose yra nurodyti argumentai dėl analogiško ploto skaičiavimo, todėl apibendrintina, kad, kaip minėta, laiptinė, esanti tarp pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra naudojama bendrijos narių reikmėms, todėl buvo nuspręsta ją elektrifikuoti. Be to, visuotinio susirinkimo metu nusprendus minėtas patalpas elektrifikuoti bei nustačius, kad atsakovė buvo susipažinusi su projektiniais dokumentais, nėra pagrindo konstatuoti, kad tam tikrą plotų skaičiavimą ieškovė atliko nepagrįstai. Taip pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) pastato savininkai, kurie naudojasi bendra laiptine, taip pat prisidėjo prie elektrifikavimo išlaidų apmokėjimo, todėl atsakovės teisės nebuvo pažeistos.
40. Penktuoju argumentu apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja apeliantės apmokėti už UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklausančių koridorių elektrifikavimą, kad buvo pagerinta privati nuosavybė, ir todėl apeliantė nesutinka šių išlaidų apmokėti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios cokoliniame, pirmame, antrame ir ketvirtuose Pastato aukštuose, iš viso – 802,13 kv. m ploto, be to, byloje nenuginčyta ir tai, kad dėl šių patalpų lokacijos ir realios funkcinės paskirties (jos sudaro galimybę patekti pastato patalpų savininkams į jų privačias patalpas) šiomis patalpomis faktiškai naudojasi ar turi galimybę naudotis visi pastate esančių patalpų savininkai, tarp jų ir apeliantė. Bylos duomenys patvirtina, kad siekiant išspręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti pastato patalpų savininkams galimybę naudotis minėtomis UAB „Vilniaus vaizdas“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (koridoriais), 2019 m. spalio 22 d. tarp Bendrijos, UAB „Baltisches Haus“ ir UAB „Vilniaus vaizdas“ buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį 802,13 kv. m. bendro ploto UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančios patalpos buvo perduotos Bendrijos žinion, šias patalpas susitarus laikyti bendro naudojimo patalpomis, kurių plotas neįskaitomas į UAB „Vilniaus vaizdas“ turimą ar naudojamą plotą, nuo kurio skaičiuojamas UAB „Vilniaus vaizdas“ mokėtinų mokesčių dydis. Taip pat numatyta, kad Bendrija savo (savo narių) sąskaita ir savo nuožiūra gali atlikti patalpų einamojo remonto darbus, nekeičiant esamų patalpų plotų, tūrio ir išplanavimo. Taigi, remiantis minėtu susitarimu nurodytos UAB „Vilniaus vaizdas“ Bendrijai faktiškai valdyti perdavė patalpas, kurios savo esme laikomos bendrojo naudojimo patalpomis, todėl taip pat buvo elektrifikuotos, o dėl to patirtos išlaidos proporcingai nuosavybės teise valdomų patalpų daliai padalintos pastato patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovei, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turi pareigą atlyginti išlaidas už bendros pastato elektros instaliacijos pertvarkymą, tarp jo ir už UAB „Vilniaus vaizdas“ priklausančių patalpų, kurios 2019 m. spalio 22 d. susitarimo pagrindu perduotos Bendrijos žinion ir laikomos bendrojo naudojimo patalpomis, elektrifikavimą, dėl kurių išlaidų padalijimo buvo nuspręsta 2022 m. kovo 28 d. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didžiąją dalį apeliacinio skundo sudaro argumentai, kad ieškovė aiškiai ir išsamiai nepagrindė, kokiems savininkams yra skirstomi mokėtini mokesčiai, kaip nustatytas šių patalpų plotas, kodėl jis skiriasi kiekvienu atveju. Svarbu pažymėti, kad byloje esantys duomenys ir informacija pagrindžia ieškovės plotų skaičiavimą, be to, svarbu pažymėti, kad atsakovė daugeliu atveju deklaratyviai nurodo nesutikimą su minėtų plotų skaičiavimu ir išimtinai nurodo, kad ieškovė nepagrindė, kodėl mokesčiai skaičiuojami skirtingiems plotams. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsakovė, būdama patalpų savininke, taip pat turi dėti tinkamas ir protingas pastangas domėtis su jos turtu susijusiais sprendimais, projektais ir pan., prireikus reikšti nesutikimą ar tam tikrus sprendimus skųsti įstatymo nustatyta tvarka.
42. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat išreiškia nesutikimą dėl 301,66 kv. m. patalpos – techninio aukšto, kuri priklauso UAB „Vilniaus vaizdas“ ir išreiškia pasvarstymą, kad ieškovė šią patalpą prižiūri savo lėšomis ir nurodo, kad minėta patalpa turi būti prižiūrima patalpos savininko lėšomis ir šiai patalpai turi būti priskiriami bendri mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė šių argumentų negrindžia jokiais įrodymais, o ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą patvirtino, kad Bendrija nėra atleidusi techninio aukšto patalpos savininkės UAB „Vilniaus vaizdas“ nuo mokesčių už techninę patalpą mokėjimo, minėtus apeliantės argumentus vertina kaip teisiškai nereikšmingus.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
44. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Taigi, tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą.
45. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas dėl 1153, 37 Eur administravimo mokesčio priteisimo, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, išsiaiškinti UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokesčio sudėtį, t. y. ar jį sudaro vien administravimo mokestis ar ir dalis sunaudotos elektros energijos išlaidų, jo padidinimo pagrįstumą, t. y. vertinant bendrijos narių pritarimo minėtam padidinimui buvimą, administravimo mokesčio skaičiavimo atsakovei būdą, be to, teismas turi išsiaiškinti UAB „Vilniaus vaizdas“ išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų ir atsakovei paskaičiuotų administravimo išlaidų, santykį ir apimtį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Dalį ieškinio reikalavimų perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, jis, kartu su grąžinama bylos dalimi, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1153,37 Eur administravimo mokesčio priteisimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismui, kartu su grąžinama nagrinėti iš naujo bylos dalimi, perduoti spręsti šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.