- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-507-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01751-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Technoversa“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Technoversa“ atstovo nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Raktukas“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo ieškovei iš atsakovo priteisti 36 373,96 Eur dydžio žalą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti turto ar piniginių lėšų areštą 36 373,96 Eur dydžio sumai atsakovo turto atžvilgiu. Prašymo pagrindas:
2. Ieškovė nurodo, kad įvertinus ieškinyje pateiktus argumentus ir norminius teisės aktų reikalavimus, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi yra konstatuojamas akivaizdus atsakovo nesąžiningumas ir neteisėti veiksmai. Teigia, kad atsakovas ne tik, kad nebuvo rūpestingas, apdairus ir sąžiningas įmonės vadovas, tačiau jis galimai sąmoningai apgaulingai ir klaidingai vedė įmonės buhalteriją, o tą bandydamas nuslėpti neperdavė įmonės buhalterinių duomenų ieškovo atstovui nemokumo administratoriui. Pažymi, kad ieškinio suma yra didelė, o todėl nurodytos aplinkybės ir šis rizikos veiksnys, leidžia spręsti, kad atsakovas gali siekti išvengti vykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, nes valdant įmonę buvo konstatuoti atsakovo nesąžiningi veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir jos reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą 36 373,96 Eur ribose, o jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog iš su ieškiniu pateiktų duomenų galima spręsti, kad ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, į tai, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, konstatavo, kad šiuo atveju gali kilti grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui.
2.2. Teismas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis veiksmų, siekiant paslėpti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nutarė ieškovės prašymą tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą, kadangi ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, dėl ko teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad ieškovės argumentas dėl nemokumo pradžios momento atsakovui tapus įmonės vadovu yra nepagrįstas, kadangi įmonė dirbo pelningai.
3.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į tai, kad vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesutinka su nemokumo administratoriaus argumentu, jog atsakovas neperdavė viso įmonės dokumentų. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d.-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. eB2-262-777/2023, konstatuota, kad R. Š. argumentai, jog jis administratorei pristatė visus jo turimus dokumentus yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Šioje byloje atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovui priklausantį turtą 36 373,96 Eur ribose, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, uždraudžiant atsakovui turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, o įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ginčo suma yra pakankamai didelė, ieškovės kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma reali atsakovų turtinė padėtis, nusprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuodami abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – tiek tikėtiną ieškinio pagrįstumą, tiek grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Iš esmės laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
9. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y., nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog ieškovės ieškinys tikėtinai pagrįstas. Apeliantas ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Teigia, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, ieškinyje neteisingai nustatomas nemokumo pradžios momentas, apeliantui pradėjus vykdyti įmonės bendrovės vadovo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas apelianto poziciją dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo laiko nepagrįsta.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatinėjama ir nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019).
12. Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., tai yra tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1055-790/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-464/2020).
13. Nagrinėjamu atveju toks reikalavimas, kokį ieškovė pareiškė ieškinyje, yra galimas (įmanomas), ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie ieškinio savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, susijusius su pareikštu ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė taip pripažindamas, kad jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tai, ar ieškovės suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas ir pateikti jį pagrindžiantys įrodymai yra pakankami patenkinti ieškinį (pavyzdžiui bendrovė nemokumo momentas, atsakovo sprendimai vykdant įmonės vadovo pareigas), yra šios bylos (ginčo) nagrinėjimo iš esmės dalykas. Vertinant, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas neturi iš esmės įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtiną ieškinio pagrįstumą.
14. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
15. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą, iš esmės apsiribojo tik tuo, jog nurodė, kad įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ginčo suma yra pakankamai didelė, ieškovės kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma reali apelianto turtinė padėtis, mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
16. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto kaip turto areštas taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai ginčo šaliai (ar šalims) disponavimo turtu suvaržymus arba kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).
18. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023). Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti nustatyta ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-464/2023).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė apelianto nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog apeliantas ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdami pabloginti savo turtinę padėtį, taigi nepaneigė civilinėje teisėje galiojančios asmens sąžiningumo prezumpcijos. Pažymėtina, kad disponavimo turtu apribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė apelianto nesąžiningumą įrodinėjo ir tuo faktu, jog apeliantas neperdavė nemokumo administratorei visų įmonės dokumentų, tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-262-777/2023 konstatuota, jog nemokumo administratorės pozicija, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis nevykdoma, tai yra neperduoti visi įmonės dokumentai už 2022 metus; neperduotas balansas bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, kreditorių, debitorių, turto sąrašai, didžioji knyga už 2022 metus, nėra pakankama konstatuoti, jog apeliantas yra nesąžiningas, neveiklus bankrutuojančios įmonės vadovas, ignoruojantis teismo sprendimų privalomumą. Kita vertus, veiksmai atlikti iki nemokumo bylos iškėlimo, o ir vėliau, yra ginčo nagrinėjimo dalykas, dėl kurio nesprendžiama ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų realų apelianto ketinimą šioje bylos stadijoje perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Ieškovės vertinimas, jog apeliantė gali imtis priemonių išvengti ieškovai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, iš esmės yra tik prielaida, kurios nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, o ir šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti apelianto ketinimą paslėpti savo turtą, perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar bet kokia kita forma apsunkinti.
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat akcentavo pareikšto reikalavimo sumą, tačiau, kaip jau minėta, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovų nesąžiningą elgesį, tai yra jų veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovų turtinė padėtis nėra teisiškai reikšmingi. Taigi konstatuotina, jog šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių apelianto nesąžiningumą ir siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien ieškinio suma nelemia grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė egzistuojant grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Ieškovei neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismo apeliantui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Taigi tai neužkerta kelio ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius apelianto nesąžiningumo aspektus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties.
25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, proceso teisės normas, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Technoversa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.