- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-917-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-26236-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., T. S., L. S., uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, R. Ž., A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1686-820/2022 pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų. Suinteresuoti asmenys S. S., T. S., L. S., uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, R. Ž. ir A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. D. su skundu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė: 1) atšaukti 2021 m. rugsėjo 3 d. paskelbtas nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytines, kaip neteisėtas; 2) panaikinti antstolio A. N. 2021 m. rugsėjo 3 d. priimtą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo susijusius vykdomuosius dokumentus (patvarkymą, jei buvo priimtas); 3) priteisti iš antstolio pareiškėjui turėtas 250 Eur išlaidas už teisines paslaugas.
2. Skunde paaiškino, kad pagal antstolio A. N. pateiktus duomenis 2021 m. rugsėjo 3 d. pranešime nurodyta, jog paskelbtos viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės, valstybinės įstaigos (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2021 m. rugsėjo 16 d. duomenimis, minėtas žemės sklypas priklauso bendrasavininkams: 1675/31800 žemės sklypo dalis - R. Ž., 1675/31800 žemės sklypo dalis – A. D., 3350/31800 žemės sklypo dalis – A. K.. Nurodė, jog pradėtos varžytinių procedūros yra neteisėtos, pažeidžia nuosavybės teisės apsaugos principus, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principą. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog varžytinės paskelbtos ne skolininkui, o ir kitiems bendraturčiams priklausančio turto apimtyje, yra pagrindas atšaukti paskelbtas varžytines. Taip pat nurodė, kad antstolis paskelbė viso, o ne tik skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalies – 1675/31800 pardavimą, dėl to antstolio vykdomieji veiksmai laikytini neteisėtais.
3. Antstolis A. N. 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu dėl atsakymo tenkinti skolininko skundą G-21-157-6332, pasirašytu antstolio padėjėjo D. K., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nusprendė netenkinti 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikto skundo dėl antstolio veiksmų, persiuntė skundą kartu su vykdomosios bylos kopija Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. antstolio patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo skelbiamos skolininkui priklausančio turto 1675/ 31800 dalies žemės sklypo varžytynės (vykdomosios bylos lapas Nr. 273 ), tai patvirtina ir varžytynių skelbimas tinklapyje www.evarzytynes.lt (vykdomosios bylos lapas Nr. 279), skolininkui nurodytas varžytynių numeris. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. e2S-188-643/2021 ir Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi Nr. 2VP-34686-1099/2020 klausimas dėl skolininko turto dalies išspręstas iš esmės, skolininkui priklausančiai turto daliai 1675/31800 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi yra taikomas areštas iki civilinių ieškinių atlyginimo išieškojimo iš apriboto turto dienos baudžiamojoje byloje Nr. 1-1725-961/2019. Pabrėžė, kad antstolis pagrindo atšaukti varžytynes nenustatė.
4. Teisme gautas 2021 m. spalio 4 d. antstolio raštas „Dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad antstolio kontoroje po skundo išsiuntimo gautas antstolio G. B. „Patvarkymas dėl klaidingai surašyto turto pardavimo iš varžytynių akto ištaisymo bei registro centre nurodytų duomenų ištaisymo“, skolininko duomenys VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre bus koreguojami, todėl antstolio paskelbtos skolininko A. D. turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) atšauktos 2021 m. spalio 4 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus patikslinti duomenys VĮ Registrų centre.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų nutraukė bei atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskelbtos turto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo priimtas skundžiamas antstolio A. N. 2021 m. rugsėjo 3 d. patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra atšauktos 2021 m. spalio 4 d. antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog varžytinės nevykdomos, skolininko duomenys Nekilnojamojo turto registre bus koreguojami.
5.2. Teismas, nustatęs, kad varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) atšauktos, sprendė, jog nagrinėjama byla neturi teisinės reikšmės, nes atšaukus varžytines ir nelikus teisminės gynybos objekto, reikalavimo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Pabrėžė, jog pareiškėjo skundu keliamo reikalavimo vykdymo procese išnagrinėjimas (2021 m. rugsėjo 3 d. antstolio A. N. patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimas), antstoliui atšaukus paskelbtas varžytines, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nebeturės, todėl civilinę bylą dalyje dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
5.3. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimą, teismas nustatė, kad į bylą nėra pateikta išlaidų dydį ir sumokėjimo faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų (sąskaitos ir mokėjimo pavedimo), taip pat, teisininkė nėra CPK 56 straipsnio 1 dalyje nustatytas subjektas turintis teisę atstovauti asmenis teisme ir gauti už tai atlygį, todėl pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Pareiškėjas A. D. atskiruoju skundu prašo priteisti jį atstovavusiai teisininkei jo turėtas teismo išlaidas – 250 Eur iš antstolio A. N.. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors pripažino, kad antstolis pateikė suklastotus duomenis ir taip bandė pasisavinti turtą.
6.2. Byloje buvo sudaryta sutartis su teisininke A. B., kuri pateikta teismui. Kadangi pareiškėjo visos sąskaitos areštuotos dėl neteisėtų teismo veiksmų, sąskaitą apmokėjo pareiškėjui priklausanti UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“, kuriai vėliau pareiškėjas grąžino pinigus.
Atsiliepimas
7. Antstolis A. N. atsiliepimų į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:
7.1. Skolininkas bylos eiga nesidomi, teikiami skundai ir nušalinimai vilkinantys skolos išieškojimo procesą. Antstolis varžytines paskelbė pagal tuo metu galiojančius duomenis, t. y. skolininkui priklausanti turto dalis registre buvo nurodyta 1675/31800, o duomenų, kad nurodyta turto dalis skolininkui priklauso bendrąja jungtine nuosavybe nebuvo.
7.2. Pateikiama 2021 m. rugsėjo 9 d. teisinių paslaugų sutartis bei atliktų mokėjimų kopijos, tačiau už ką atlikti mokėjimai nėra aišku. Skolininkas nepateikė duomenų, patvirtinančių atskirtajame skunde išdėstytus argumentus (apmokėjimo paskirtį), todėl atskirasis skundas turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas.
7.3. 2021 m. rugsėjo 9 d. teisinių paslaugų sutartyje Nr. 38-2019-10-09 nurodoma, jog teisininkė konsultuoja bei pageidaujant klientui ruošia reikiamus dokumentus teismams, juridiniams/fiziniams asmenims procesinius ir kitus dokumentus.
8. Suinteresuoti asmenys S. S., T. S. ir L. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog kategoriškai nesutinka su pareiškėjo skundu, nes jis neteisėtas, ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi civilinę bylą dalyje dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. antstolio A. N. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atšauktos, o tokiu atveju nagrinėjama byla neturi teisinės reikšmės, nes atšaukus varžytines ir nelikus teisminės gynybos objekto, pareiškėjo reikalavimo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė į bylą išlaidų dydį ir sumokėjimo faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų (sąskaitos ir mokėjimo pavedimo), be kita ko, nurodė, kad teisininkė nėra CPK 56 straipsnio 1 dalyje nustatytas subjektas turintis teisę atstovauti asmenis teisme ir gauti už tai atlygį. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors pripažino, kad antstolis pateikė suklastotus duomenis ir taip bandė pasisavinti turtą. Taip pat pažymėjo, jog byloje buvo sudaryta sutartis su teisininke, o sąskaitą apmokėjo pareiškėjui priklausanti įmonė, kuriai vėliau pareiškėjas grąžino pinigus.
13. Atstovavimo teisinių santykių institutas yra tiek materialiosios, tiek proceso teisės klausimas. Fizinio asmens atstovavimo pagal pavedimą klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, o atstovavimo civiliniame procese teisinius santykius konkrečiau reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos.
14. CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas (CPK 52 straipsnio 1 dalis), o atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo civiliniame procese sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).
15. Tai reiškia, kad atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, tačiau pabrėžtina, kad atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime), o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus, įgaliotinis gali veikti vienas arba įgaliotojas gali veikti kartu su įgaliotiniu ir įgaliotinio teises, veikiant įgaliotojo vardu, nustato ne tik įgaliojimo turinys, bet ir civilinio proceso normos. Taigi atstovavimo civiliniame procese sutarčiai CK normos gali būti taikomos tiek, kiek jos atitinka CPK normų nustatytus atstovavimo civiliniame procese reikalavimus ir jiems neprieštarauja.
16. Teismas pažymi, kad civilinio proceso normos asmenų, galinčių būti atstovais civiliniame procese pagal pavedimą, ir mokėjimo už atstovavimą klausimus reglamentuoja pakankamai aiškiai ir imperatyviai. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pagal šią proceso normą fiziniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo, savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų, jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą.
17. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
18. Teismo vertinimu, jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors jis byloje pateikė sutartį sudarytą su teisininke, sąskaitą už jos pagalbą apmokėjo pareiškėjui priklausanti įmonė, kuriai vėliau pareiškėjas grąžino pinigus. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį ir sumokėjimo faktą (sąskaitos ir mokėjimo pavedimo), neaiški mokėjimo paskirtis, be kita ko, atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl minėti pareiškėjo argumentai, jog jis buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su teisininke, yra niekuo nepagrįsti, nes įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Iš pareiškėjo prie ieškinio pateiktos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisinių paslaugų nustatyta, jog pareiškėjui atstovavo teisininkė A. B., nėra pateikta duomenų, jog ji būtų advokatė ar advokato padėjėja, todėl bylinėjimosi išlaidas, remiantis CPK normomis, priteisti nėra pagrindo. Akcentuotina, jog teisininkė nėra CPK 56 straipsnio 1 dalyje nustatytas subjektas turintis teisę atstovauti asmenis teisme ir gauti už tai atlygi, kaip teisingai tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su išlaidų už teisines paslaugas priteisimu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atskirajame skunde nurodytais motyvais bei priteisti pareiškėjo prašomas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.