Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-15 · Civilinė byla Nr. e2A-2103-855/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-06-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-15
Bylos Nr.
e2A-2103-855/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13865-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurospektras“
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
Negyvenamųjų patalpų savininkų
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2103-855/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13865-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.10; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurospektras“ ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo - Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurospektras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 2 161,54 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovė UAB „Eurospektras“ nuosavybės teise valdo komercinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Besinaudodama įsigytomis patalpomis ieškovė susidūrė su neteisėtais kitų pastate esančių patalpų valdytojo, atsakovo A. S. veiksmais, ilgainiui ieškovei sąlygojusiais nuostolius. Pastato savininkų bendrąsias teises bei interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra bei tvarkymu įgyvendina Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija (toliau – Bendrija).

1.2. Bendrija yra patvirtinusi pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą. Aprašo 4.1. p. nurodyta, kad vienas iš pastato bendrojo naudojimo objektų yra šilumos punktas, esantis patalpoje, kuri pastato rūsio plane pažymėta žymeniu „R-19“. Minėta patalpa, taip pat ir patalpa ženklinimu „R-8“, kurioje yra pastato ryšių skydas, nuosavybės teise priklauso atsakovui A. S..

1.3. Ieškovė nurodė, jog egzistuoja neteisėti atsakovo veiksmai – ribojimas įjungti šildymą pastate 2022/2023 šildymo sezono metu. Atsakovo, kaip pastate esančios patalpos savininko, pareigą įleisti Bendrijos atstovus į patalpą, kurioje yra šilumos mazgas, numato Bendrijos įstatų 6.7. punktas: „Patalpų savininkas (bendraturtis) privalo leisti tam tikslui paskirtiems asmenims prieiti prie inžinerinių tinklų apskaitos įrenginių, remontuoti ar kitaip tvarkyti jo patalpoje esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektrotechnikinę ir kitokią įrangą“.

1.4. Pažymėjo, jog atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo įpareigotas Bendrijos atstovams paprašius numatyta tvarka sudaryti sąlygas patekti į patalpą, kurioje yra šilumos punktas, tačiau šios pareigos ir toliau nevykdė. Atsižvelgiant į tai, antstolis Andrius Bublys 2023-01-12 priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą. Akte buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į gautą informaciją apie tai, jog atsakovas tendencingai riboja Bendrijos galimybę patekti į patalpą – 2023-01-09 priimtas patvarkymas Nr. S-23-42-987 įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti A. S. išieškotojos Bendrijos įgaliotiems asmenims sudaryti sąlygas 2023-01-10 d. 15:00 val. patekti į patalpas, pažymėtas indeksu R-19.

1.5. Vilniaus mieste 2022/2023 metų šildymo sezonas prasidėjo 2022 m. spalio 17 d. ir baigėsi 2023 m. balandžio 11 d. Ieškovė jai priklausančias patalpas šildė nuo šildymo sezono pradžios iki 2023 metų kovo mėnesio pabaigos. Visą nurodytą šildymo sezono laikotarpį ieškovei priklausančios patalpos pastate turėjo būti šildomos centriniu šildymu. Visgi, atsakovui savavališkai uždraudus tokį šildymą įjungti, ieškovė buvo priversta pasirūpinti savarankišku šildymu. Ieškovės patalpose sumontuotų šildymo/šaldymo įrenginių pirminė paskirtis buvo vėsinti pastate esančias ieškovės patalpas šiltuoju metų sezonu ir, esant papildomam poreikiui, užtikrinti papildomą šildymą, jei šildymo sezono metu centrinio pastato šildymo nepakaktų (t. y. atvejais, jeigu temperatūra lauke nukristų iki ekstremaliai žemos ir centrinis pastato šildymas nepajėgtų apšildyti ieškovės patalpų). Visgi, 2022/2023 metų šildymo sezonu minėti įrenginiai turėjo užtikrinti pagrindinį ir vienintelį ieškovės patalpų šildymą, kadangi pastato šildymas negalėjo būti įjungtas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų; ieškovės patalpose sumontuoti įrenginiai buvo naudojami siekiant palaikyti pastovią 20 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą.

1.6. Ieškovė, patikslindama ieškinio reikalavimą, papildomai nurodė, kad atlikus papildomą patirtų išlaidų analizę ir detalizavo nuostolius - 2161,54 Eur papildomas išlaidas ieškovės patalpų šildymui. 2022 m. spalio mėnesį: 2023 m. kovo mėnesį ieškovė patyrė 3 233,36 Eur dydžio išlaidas elektros energijai bei elektros energijos persiuntimui; nėra ir objektyviai negali būti žinoma, kiek ieškovei būtų kainavęs jo patalpų šildymas įjungus pastato centrinį šildymą 2022/2023 metų šildymo sezonu, tačiau ieškovė į bylą teikia duomenis apie: 1) 2020/2021 metais patirtas išlaidas šildant ieškovės patalpas centriniu pastato šildymu lapkričio - kovo mėnesiais (spalio mėnesį sąskaita už šildymą nebuvo gauta); 2) 2021/2022 metais patirtas išlaidas šildant ieškovės patalpas centriniu pastato šildymu spalio - kovo mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais dvejais šildymo sezonais iki ginčo šildymo sezono ieškovės išlaidos patalpas šildant centriniu šildymu kainavo vidutiniškai 1 071,82 Eur, darytina išvada, kad 2022/2023 metų šildymo sezono metu ieškovės patalpų šildymas būtų kainavęs apytikriai tokią pačią sumą. Taigi, konstatuotina, kad ieškovės patirtos išlaidos, kurias sąlygojo atsakovo neteisėti veiksmai, sudaro 2 161,54 Eur sumą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovė 2022/2023 metais už centrinio šildymo sistemos šilumos energiją šilumos tiekėjui būtų sumokėjusi apie 5 000 Eur. Tačiau dėl savo neveikimo, šildymo sistemos dokumentų nesusitvarkymo, atsakingo asmens nebuvimo, tyčia, fizinio asmens J. P., užrakintų šilumos mazgo durų, šilumos energija negalėjo būti įjungta pastate, o ieškovė vietoje 5 000 Eur išlaidų už centrinio šildymo šilumos energiją, sutaupė ir šildydamasi elektriniais prietaisais patyrė tik 3 233,36 Eur išlaidų, t. y. ieškovės pelnas siekia beveik 2 000 Eur.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė nurodo, jog egzistuoja neteisėti atsakovo veiksmai, t. y. ribojimas įjungti šildymą pastate 2022/2023 metų šildymo sezono metu, tačiau tam, kad pastate teisėtai būtų galima įjungti šildymo iš centralizuotų sistemų šilumos energijos tiekimą, turi būti sutvarkyta pastato šildymo dokumentacija pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos 2019-02-19 nurodymą Nr. 12ĮP1-24. Šį nurodymą atsakovas įteikė asmeniškai ieškovei ir pakabino skelbimų lentose kiekvienoje laiptinėje, tačiau šis nurodymas ieškovės iki šiol nėra įvykdytas.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo Negyvenamų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. 2022/2023 metų šildymo sezono metu šildymas pastate neveikė, ir trečiasis asmuo bei kiti pastato patalpų savininkai negavo jokių sąskaitų už pastato šildymą 2022/2023 metų šildymo sezonu. Siekiant užtikrinti šilumos pastate paleidimą, patekimo į patalpą veiksmus fiksavusio antstolio bei visą procedūrą prižiūrėjusių policijos pareigūnų akivaizdoje 2022 m. gruodžio 29 d. Bendrijos pirmininkė atsuko patalpos, kurioje yra šilumos punktas, laikiklius, ant kurių užkabintos dvi spynos (viena atsakovo, viena – trečiojo asmens) ir pateko į šilumos punkto patalpą. Patekus į patalpą šildymas buvo įjungtas, o iš patalpos išėjus – kabliukai, ant kurių kabėjo spynos, buvo prisukti atgal į jų tvirtinimo vietą (t. y. spynos pakabintos į ankstesnę jų buvimo vietą). Nors šildymas buvo paleistas 2022 m. gruodžio 29 d., jokio šilimo nebuvo, kadangi šildymas nedelsiant po jo paleidimo buvo išjungtas. Tai, kad šildymas buvo išjungtas, pagrindžia 2023 m. balandžio 21 d. UAB „Pastatų ūkio valdymas“ pasirašytas aktas dėl šilumos mazgo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. patekus į šilumos punkto patalpą „vieną iš įvadinių sklendžių yra užsukta ir dėl to šildymo sistemoje nevyko cirkuliacija“. Šildymas buvo išjungtas, nors Bendrijos įgaliotieji atstovai į patalpą, kurioje yra šilumos punktas, nuo 2022 m. gruodžio 29 d., vykusio patekimo iki 2023 m. balandžio 21 d. nebuvo patekę.

3.2. Atsižvelgiant į atsakovo požiūrį į šildymo paleidimą bei jo nenorą įleisti Bendrijos įgaliotųjų atstovų į šilumos punkto patalpą, egzistuoja tikimybė, jog šildymą iš karto po jo paleidimo išjungė pats atsakovas. Nors atsakovas byloje vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neturėjo rakto nuo vienos iš spynų, kurios rakino šilumos punkto patalpą, tačiau abi durų spynos galėjo būti nesunkiai nuimtos atsukant laikiklius, ant kurių jos buvo uždėtos (į patalpą patenkant lygiai tokiu pačiu būdu, kokiu į šią patalpą pateko trečiasis asmuo su antstoliu bei policijos pareigūnais, o šildymą išjungus – spynas užkabinus atgal). Atsakovas pradėjus bylos nagrinėjimą, vėl apribojo Bendrijos atstovų patekimą į šilumos punkto patalpą. Kadangi į šilumos punkto patalpą patenkama per dar vieną atsakovui priklausančią ir rakinamą rūsio patalpą, Bendrijos pirmininkė, atsakovui vėl apribojus patekimą į šilumos punktą, negalėjo patekti prie šilumos punkto patalpos durų ir nufotografuoti minimų spynų laikiklių ir šių nuotraukų pateikti į bylą.

3.3. Nors šildymas 2022 m. gruodžio 29 d. buvo įjungtas, tam, kad jis faktiškai suveiktų ir pradėtų šildyti pastatą, buvo reikalingas ilgesnis jo veikimas tam, kad paleista šiluma pradėtų cirkuliuoti pastato šildymo sistemoje. Tačiau šildymą išjungus nedelsiant po to, kai jis buvo paleistas, šildymas pastato šildymo sistemoje faktiškai necirkuliavo, tad de facto šildymas įjungtas nebuvo. Tai, kad šildymas 2022/2023 metų šildymo sezono metu necirkuliavo, aiškiai pagrindžia 2023 m. balandžio 21 d. aktas dėl šilumos mazgo, kuriame taip pat nurodyta, jog nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. (t. y. per kone visą 2022/2023 metų šildymo sezoną) sunaudotas šilumos energijos kiekis yra visiškai minimalus, artimas nuliui.

3.4. Šildymas 2022/2023 metų šildymo sezono metu necirkuliavo išimtinai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovo pareigą įleisti Bendrijos atstovus, kad šie įjungtų pastate šildymą, numato ne tik Bendrijos įstatai, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas (c. b. Nr. 2-13188-854/20133) , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis (c. b. Nr. 2VP-4648-545/20234), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis (c. b. Nr. 2S-789-432/2023). Nepaisydamas to, atsakovas trečiojo asmens įgaliotų atstovų 2022/2023 metų šildymo sezono metu į šilumos punkto patalpą neįleido, todėl 2022 m. gruodžio 29 d. trečiasis asmuo buvo priverstas į šilumos punkto patalpą patekti su antstolio ir policijos pareigūnų pagalba.

3.5. Atsakovas turėjo visas jam prieinamas galimybes įleisti trečiojo asmens atstovus į patalpą ginčo šildymo sezonu, tačiau to nedarė sąmoningai. Kaip matyti iš Trečiojo asmens pirmininkės duotų paaiškinimų administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiems pareigūnams, ant šilumos punkto durų užkabintos dvi spynos – atsakovo ir trečiojo asmens. Pažymėtina, jog raktą nuo atsakovo spynos turi išimtinai tik atsakovas. Raktą nuo trečiojo asmens spynos turi trečiasis asmuo, tačiau atsakovas nė karto neprašė Bendrijos jam duoti šį raktą. Taip pat Bendrijos pirmininkė ne kartą atsakovui siūlė raktą nuo šios spynos pasiimti, tačiau atsakovas to niekada nepadarė.

3.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis, kuri suteikė teisę atsakovui A. S. nevykdant teismo sprendimo nustatytų įpareigojimų, leisti Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos atstovams A. S. lėšomis priverstinai patekti į patalpą pažymėtą indeksu R-19, įsiteisėjo tik 2023 m. kovo 30 d., t. y. 2022/2023 metų šildymo sezono pabaigoje. Tuo tarpu vykdomasis raštas dėl šios nutarties vykdymo buvo išduotas tik 2023 m. rugsėjo 20 d. Tad iki minėtos nutarties įsiteisėjimo Bendrijos atstovai visą 2022/2023 metų šildymo sezoną neturėjo galimybės priverstine tvarka patekti į šilumos punkto patalpą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi: priteisė iš atsakovo A. S. ieškovės UAB ,,Eurospektras“ naudai 2 161,54 Eur nuostolių, 49,00 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 5 912,02 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo A. S. valstybės naudai priteisė 35,78 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13188-854/2013 ieškovės Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos ieškinys buvo tenkintas iš dalies: teismas įpareigojo atsakovą A. S. ieškovės įgaliotiems asmenims paprašius, per 24 valandas nuo prašymo pateikimo dienos darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 18.00 val., o avarijos atveju nedelsiant, įskaitant ir ne darbo metu, bet kuriuo paros metu, sudaryti sąlygas Bendrijos atstovams patekti į patalpas pažymėtas indeksais R-19 ir R-8, esančias pastate (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 12 d. Antstoliui Andriui Bubliui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto dublikatas. Antstolis 2022 m. gruodžio 23 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-42-40606 priėmė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-13188-854/2013 dublikatą bei užvedė vykdomąją bylą Nr. 0042/22/02039.

6. Buvo nustatyta, jog nėra duomenų, kad A. S. būtų pradėjęs vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatytus įpareigojimus bei būtų įvykdęs antstolio įpareigojimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4648 545/2023 nutarta pakeisti dalies Vilniaus miesto apylinkes teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovą A. S. ieškovo įgaliotiems asmenims paprašius, per 24 valandas nuo prašymo pateikimo dienos darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 18.00 val., o avarijos atveju nedelsiant, įskaitant ir ne darbo metu, bet kuriuo paros metu, sudaryti sąlygas Bendrijos atstovams patekti į patalpas, pažymėtas indeksais R-19 ir R-8, esančias pastate (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nutarė, atsakovui A. S. nevykdant teismo sprendimo nustatytų įpareigojimų, leisti Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos, atstovams A. S. lėšomis priverstinai patekti į patalpas pažymėtas indeksais R-19 ir R-8, esančias pastate (duomenys neskelbtini), unikalus.

7. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad 2022/2023 metų šildymo sezono metu atsakovas apribojo Bendrijos įgaliotų atstovų patekimą į atsakovo nuosavybės teise valdomą patalpą, kurioje yra bendrojo naudojimo inžinerinis įrenginys – šilumos punktas – ir tokiu būdu apribojo šildymo minėtu šildymo sezonu įjungimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas, UAB „Pastatų ūkio valdymas“ specialistas, A. R. parodė, kad atsakovas neleisdavo patekti už šildymo pastate įjungimą/išjungimą atsakingiems asmenims į patalpą (nuo 2:11:00 iki 2:14:00; nuo 2:15:05 iki 2:15:15) ir šiuo tikslu net yra ėmęsis fizinės jėgos prieš liudytoją. Be to, net ir tuomet, kai atsakingi asmenys pateko į patalpą, jiems nebuvo leidžiama paleisti šildymo cirkuliacijos. Per 2022/2023 metų šildymo sezoną ieškovė negavo jokių šildymo sąskaitų. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija. Po 2022/2023 metų šildymo sezono UAB „Pastatų ūkio valdymas“ pasirašytas aktas dėl šilumos mazgo, kuriame nurodyta, kad minėto šildymo sezono metu suvartota šilumos energija buvo artima nuliui, kadangi užsukus vieną įvadinių sklendžių šildymo sistemoje nevyko cirkuliacija.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė, apskaičiuodama patirtus nuostolius, lygino išlaidas už patirtas elektros energijos sąnaudas su to paties šildymo sezono (2022/2023 metų) šildymo energijos įkainiais. Tačiau ginčo laikotarpiu centrinis pastato šildymas neveikė, tad ieškovė tokios lyginamosios analizės objektyviai atlikti negalėjo. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti savo atsikirtimų pagrindą, tačiau to nepadarė ir net nemėgino daryti – neteikė alternatyvių šildymo įkainių, pagal kuriuos būtų galima atlikti ieškovės į bylą pateiktus skaičiavimus.

9. Teismas sutiko su ieškovės apskaičiuotu bei su ieškinio reikalavimu pateiktu nuostolių dydžiu. Nuostoliai ieškovei atsirado 2022/2023 šildymo sezonu naudojantis patalpose sumontuotais elektriniais šildytuvais – 3 233,36 Eur. Prieš tai už dvejų metų šildymo sezonus iki 2022/2023 šildymo sezono metus ieškovės išlaidos patalpas šildant centriniu šildymu kainavo vidutiniškai 1 071,82 Eur. Tokiu būdu ieškovė apskaičiavo, kad ieškovės patirtos išlaidos, kurias sąlygojo atsakovo neteisėti veiksmai, sudaro 2 161,54 Eur sumą: 3 233,36 Eur tiesioginės išlaidos - 1 071,82 Eur.

10. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovės patalpų minimali temperatūra turėjo siekti ne + 20 C, o minimalią + 18 C temperatūrą, todėl ieškovės nuostolių dydis yra per didelis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodyto ieškovės nuostolių dydžio nepaneigė, t. y. šioje dalyje atsikirtimo į ieškinį neįrodė, kad nuostolių suma turėtų būti mažinama 10 proc. dydžiu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 m. įsakymu Nr. V1081 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma NH 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, kuria buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrų ribinė vertė- +18+22⁰C. Taigi, 2022/2023 šildymo metų ieškovės patalpų mikroklimato parametrų ribinė vertė- +20 C atitinka šios Lietuvos higienos normos NH 42:2009 nustatytos ribinės vertės vidurkį +20 C ir neprivalėjo būti minimali +18 C temperatūra.

11. Teismas pripažino nepagrįstu ir kitą atsakovo argumentą, kad 2022/2023 metų šildymo sezonas neprasidėjo dėl šildymo sistemos gedimo. Kaip nurodė 2024 m. gegužės 14 d. teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. R., šildymo sistema veikė. Be kita to, pati ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovo fotonuotrauka, kurioje nurodyta, jog 2022 m. balandžio 27 d. pastato šildymo sistemoje buvo fiksuotas gedimas, fiksavo tik itin mažareikšmį, jokios reikšmės sistemos funkcionavimui neturintį gedimą, kuris buvo nedelsiant ištaisytas. Tai, kad toks gedimas nedelsiant buvo eliminuotas ir nebeegzistavo prieš 2022/2023 metų šildymo sezoną ir jo metu, pagrindžia pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas, kuriame nurodyta, kad 2022/2023 metų šildymo sezonui pasiruošta tinkamai ir jokie pastato šildymo sistemos gedimai neegzistuoja.

12. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad Bendrijos atstovų į patalpą ginčo laikotarpiu neįleido dėl to, kad neva neturėjo rakto nuo spynos į patalpą. 2024 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo spyna ant patalpos durų buvo nuimta vėliausiai 2022 metais, tačiau 2023 m. gegužės 2 d. policijos nutarime nepradėti administracinės teisenos pagal atsakovo pareiškimą konstatuota aplinkybė, jog tyrimo metu atsakovo spyna vis dar ant patalpos durų kaba; atsakovas taip pat nurodė, kad jo patalpos nėra šildomos centrinio pastato šildymo ir centrinio Pastato šildymo įjungimas/neįjungimas iš tiesų jam neturi jokios reikšmės.

13. Ieškinį tenkinęs, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė ieškovės patirtas 5 912,02 Eur bylinėjimosi išlaidas; į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisė 35,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantas (atsakovas) A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palaikė ieškovės argumentus, jog egzistuoja atsakovo kaltė. Teismas konstatavo, jog atsakovas užtikrino Bendrijos atstovų patekimą į šilumos mazgą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2022 m. gruodžio 28-29 d. šildymas pastate buvo įjungtas. Šilumos mazgas nustojo veikti tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms dėl nežinomų priežasčių. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad apeliantas užtikrino patekimą į šilumos mazgą, taip užtikrindamas pastato Bendrijai šilumos padavimo į pastatą jungimą.

14.2. Teismas netyrė ir nevertino esminių aplinkybių ginčo išsprendimui – kaip, kada ir kokiomis priemonėmis vyko komunikacija su atsakovu dėl patekimo į šilumos mazgą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartyje nustatyta, jog patekimas į šilumos mazgą turi būti suderintas su atsakovu, pateikus jam prašymą prieš 24 val. Tai reiškia, kad Bendrijos įgaliotas asmuo turėjo per 24 val. suderinti patekimo laiką į šilumos mazgą, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris bendrijos narys gali turėti prieigą prie šilumos mazgo – asmuo turėjo būti Bendrijos įgaliotas atstovas ir turėti specialių žinių atlikti šilumos mazgo paleidimą. Be kita ko, ieškovė, be Bendrijos įgaliojimo ir UAB „Pastatų ūkio valdymas“, negalėjo ir neturėjo teisės siekti patekimo į šilumos mazgą.

14.3. Teismas sprendime visiškai nutylėjo ir nepasisakė dėl UAB „Pastatų ūkio valdymas“ darbuotojo A. R. 2024 m. gegužės 14 d. posėdžio metu duotų parodymų. Pasak A. R., šilumos mazgas, esantis pastate, adresu (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, netinkamas eksploatacijai ir negali užtikrinti kokybiškos šilumos tiekimo pastatui. Liudytojas A. R. nurodė, kad pastate šildymo sezono metu įvyko šilumos sistemos avarija – pastato antrame aukšte sprogo radiatoriai, dėl šios priežasties nustojo veikti šilumos mazgas. Dėl minėto gedimo niekas į UAB „Pastatų ūkio valdymas“ nesikreipė, o sprogusių radiatorių keitimas buvo atliktas be minėtos bendrovės žinios. Ieškovė apie tai, kad pastate buvo rimtas sistemos gedimas teismui nepranešė ir to ieškinyje nenurodė. Toks techninis gedimas turi tiesioginę įtaką šilumos padavimui pastato patalpoms ir yra faktinė aplinkybė, kuri nedelsiant atmeta priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių buvimą ir leidžia teigti, jog šilumos neperdavimas pastatui 2022/2023 m. šildymo sezono metu buvo nulemtas netinkamo eksploatavimo.

14.4. Dėl šilumos mazgo netinkamo eksploatavimo yra ir pačios ieškovės kaltės – ieškovė, būdama Bendrijos nare, vykdama savo pareigą būti aktyviai ir žinoti pastato techninių sistemų funkcionalumą, būtinumą atlikinėti remonto darbus, modernizavimą, turėjo tinkamai ir kokybiškai atlikinėti pastato ir jo techninių dalių tinkamą techninę priežiūrą. Nėra pagrindo teigti ir vertinti, kad ieškovė patyrė žalą dėl atsakovo kaltės, kadangi tariama žala yra pačios ieškovės neveiklumo ir nesidomėjimo padėtimi dėl šilumos mazgo bei šildymo sistemos funkcionalumo, pasekmė.

14.5. Teismas atsisakė skirti apklausą Bendrijos pirmininkei, nurodydamas, kad teismui užtenka trečiojo asmens atstovo paaiškinimų, nepaisant to, kad trečiojo asmens atstovas ne tik nežino konkrečių aplinkybių, tačiau ir nedalyvauja Bendrijos ūkinėje veikloje, t. y. nežino ir negalėjo žinoti esminių aplinkybių, siejamų su šilumos mazgo technine būkle.

14.6. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo reikalavimo apimtį, pateikė teismui savo sugalvotus skaičiavimus, kurie ne tik nėra suprantami, bet ir nėra galimybės jų patikrinti nei atsakovui, nei teismui, nei laikyti minėtus skaičiavimus teisingais. Nėra duomenų apie tai, kokie prietaisai buvo naudojami 2022/2023 metų šildymo sezono metu, nėra žinomas prietaisų kiekis, jų galingumas, veikimo laikas ir naudojimo laikotarpis. Nežinant minėtų duomenų, nėra galimybės apskaičiuoti ir konstatuoti, kad per šildymo sezoną elektros energijos suvartojimas neproporcingai padidėjo ir sukėlė iškovei nuostolius.

14.7. Ieškovės teigimu, nėra ir objektyviai negali būti žinoma, kiek ieškovei būtų kainavęs patalpų šildymas įjungus pastato centrinį šildymą 2022/2023 metų šildymo sezonu. Dėl šios priežasties nėra jokio faktinio pagrindo laikyti, kad ieškovės pateiktas tariamas žalos dydis yra tinkamai apskaičiuotas ir realus. Teismas negali vadovautis nepagrįstais faktais, be kita ko, privalo įsitikinti nuostolių skaičiavimo pagrįstumu ir turi turėti galimybę skaičiavimus patikrinti. Šilumos, kuri yra paduodama į pastato patalpas per šilumos mazgą kaina yra apskaičiuojama pagal Valstybės energetikos ir kainų kontrolės tarnybos taikomas formules, todėl šiuo atveju ieškovė turėjo visas galimybes pateikti teismui šilumos padavimo į jos naudojamas patalpas kainą per visą šildymo sezoną. Tokie skaičiavimai leistų atsakovui pateikti pagrįstą vertinimą dėl teikiamo skaičiavimo, tačiau ieškovė skaičiavimų nepateikė, o teismas sprendė, kad formalus ieškovės reikalavimas turi būti vertinamas ir apskaičiuojamas atsakovo.

14.8. Teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 5 912,02 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 42 Eur žyminio mokesčio. Pradinis ieškovės keliamas reikalavimas atsakovui dėl patirtų nuostolių atlyginimo sudarė 3 233,36 Eur dydžio sumą. Apsikeitus procesiniais dokumentais ir įvertindama apelianto išsakytą poziciją, ieškovė pareikšdama patikslintą ieškinį sumažino keliamą reikalavimą 30 proc. nuo pradinės reikalavimo sumos. Atsisakydama dalies reikalavimo, ieškovė pasinaudojo savo teise didinti ar mažinti reikalavimo apimtį, tad pasirinkdama reikalavimo apimtį sumažinti, ieškovė pripažino savo pradinio reikalavimo nepagrįstumą, ir teismas, priimdamas galutinį sprendimą turėjo pareigą tai įvertinti bei atitinkamai sumažinti priteisiamų bylinėjimosi išlaidų 30 proc. nuo teismui pateikiamos išlaidų sumos.

Atsiliepimas

15. Ieškovė UAB „Eurospektras“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Atsakovas nevykdė savo pareigos, neįleisdamas Bendrijos atstovų į patalpą, kurioje yra šilumos punktas. Antstolis Andrius Bublis 2023 m. sausio 12 d. akte nurodė, kad nors atsakovas buvo tinkamai informuotas apie poreikį įleisti Bendrijos atstovus, kad šie galėtų įjungti šildymą, tačiau atsakovas tokio įpareigojimo nevykdė. Atsakovo pareigos nevykdymą pagrindžia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis, kurioje nurodoma, kad atsakovas savo pareigos, nevykdo nuo 2013 m. Be kita ko, remiantis 2024 m. gegužės 14 d. apklausto liudytojo A. R. parodymais, atsakovas neleisdavo patekti už šildymo įjungimą/išjungimą pastate atsakingiems asmenims ir šiuo tikslu net yra ėmęsis fizinės jėgos prieš liudytoją. Taigi, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad 2022/2023 metų šildymo sezono metu atsakovas apribojo Bendrijos įgaliotų atstovų patekimą į atsakovo nuosavybės teise valdomą patalpą, kurioje yra bendrojo naudojimo inžinerinis įrenginys – šilumos punktas – ir tokiu būdu apribojo šildymo minėtu šildymo sezonu įjungimą.

15.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis užtikrino patekimą į šilumos mazgą, taip užtikrindamas pastato Bendrijai šilumos padavimo į pastatą jungimą. Atsakovo teigimu UAB „Pastatų ūkio valdymas“ 2022 m. rugsėjo 27 d. šilumos parengties šildymo sezonui aktą, kadangi jo surašymui buvo būtinas minėtos bendrovės atstovo apsilankymas patalpoje ir šilumos punkto apžiūrėjimas. Atsakovas prieštarauja pats sau apeliaciniame skunde laikydamasis pozicijos, jog parengties aktas parengtas šilumos punkto neapžiūrėjus ir jis yra neva suklastotas, tuo tarpu įrodinėdamas aplinkybę, kad atsakovas užtikrino patekimą į patalpą, atsakovas nurodo, kad šilumos punktas jau buvo tinkamai apžiūrėtas. Parengties aktas parengtas UAB „Pastatų ūkio valdymas“ atstovui A. R. patekus į patalpą ir apžiūrėjus šilumos punktą. Tuo tarpu, kaip nurodė pats specialistas, toks aktas buvo surašytas, tikėtina, jau grįžus į ofisą, ko nedraudžia nei teisės aktai, nei vidinės minėtos bendrovės taisyklės. Visgi, UAB „Pastatų ūkio valdymo“ specialisto apsilankymas patalpoje rengiant parengties aktą nepagrindžia to, kad atsakovas neva įleido atsakingus asmenis į patalpą tokiu būdu užtikrindamas šilumos pastate įjungimą 2022/2023 metų šildymo sezono metu. Tačiau netrukus, jau, tikėtina, tą patį vakarą arba sekančią dieną, šildymas buvo išjungtas. Netrukus po to, kai šildymo sistema buvo išjungta, 2023 m. sausio 9 d., antstolis priėmė patvarkymą įpareigoti atlikti veiksmus Nr. S-23-42-987, kuriuo suinteresuotas asmuo A. S. buvo įpareigotas sudaryti sąlygas Bendrijos atstovams 2023 m. sausio 10 d. 15:00 val. patekti į patalpas, pažymėtas indeksu R-19. Visgi, šio įpareigojimo atsakovas nebeįvykdė. Taip pat ir vėlesniu 2022/2023 metų šildymo sezono metu atsakovas nebeįsileido Bendrijos atstovų ir nesudarė jiems galimybės pastate įjungti šildymo. Kaip nurodo pats atsakovas, 2023 m. sausio 10 d. jį neva atstovavo jo nurodomas trečiasis asmuo – E. G., kuris neįleido nieko į patalpą, kadangi nei vienas iš į patalpą mėginusių patekti asmenų neturėjo bendrijos įgaliojimo/teisės ten patekti.

15.3. Atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad Bendrijos atstovai neva nesikreipė dėl patekimo į patalpą. Komunikacija šiuo klausimu dažniausiai buvo vykdoma telefonu, todėl Bendrija, kuri byloje dalyvauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis, neturėjo galimybės pateikti komunikacijos su atsakovu įrodymų. Visgi, tai, kad Bendrija komunikavo su atsakovu ir dėjo visas jai prieinamas pastangas patekti į patalpą tam, kad būtų įjungtas pastato šildymas, labai aiškiai pagrindžia tai, jog 2022 m. gruodžio 28 d. į patalpą buvo patekta atsakovą apie patekimą informavus antstoliui ir tik su policijos pareigūnų pagalba, taip pat pastato šildymą netrukus po tokio patekimo išjungus, atsakovas apie sekantį patekimą vėl buvo mėginamas informuoti antstolio pagalba, tačiau nesėkmingai. Taigi, yra akivaizdu, kad Bendrija mėgino komunikuoti su atsakovu, o racionaliai tarpusavio komunikacijai nebuvus sėkmingai, Bendrija komunikaciją su atsakovu perkėlė netgi į oficialų lygmenį, kurią ilgainiui atsakovas taip pat pradėjo ignoruoti.

15.4. Atsakovas melagingai mėgina pateisinti Bendrijos įgaliotų atstovų neįleidimą į patalpą, argumentuodamas, kad jis neturėjo rakto nuo spynos ant patalpos durų. Ant patalpos durų buvo dvi spynos. Viena spyna – Bendrijos, antroji – atsakovo. Bendrijos spynos rakto neturėjimas niekaip nesusijęs su atsakovo uždraudimu lankytis patalpoje, kadangi šią spyną atrakinti galėjo pati Bendrija. Tuo tarpu Bendrijos negalėjimą patekti į patalpą ribojo būtent atsakovo spyna, kurios rakto Bendrija neturėjo. Atsakovas visą laiką turėjo raktą nuo savo spynos. Dar bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nurodė, kad jo spyna ant durų buvo nuimta neva dar 2021/2022 metais, tačiau dar 2023 m. gegužės 2 d. policijos nutarime (priimtame jau po 2022/2023 metų šildymo sezono pabaigos) nepradėti administracinės teisenos pagal atsakovo pareiškimą konstatuota aplinkybė, jog tyrimo metu atsakovo spyna vis dar ant patalpos durų kabėjo.

15.5. Atsakovo argumentai, jog dėl 2022/2023 metų šildymo sezono metu neveikusio centrinio pastato šildymo neegzistuoja jo kaltė, yra nepagrįsti. Tai įrodo 2022 m. rugsėjo 27 d. pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas, kuriame nurodyta, kad pastato šildymo sistema buvo tinkamai parengta 2022/2023 šildymo sezonui ir 2024 m. balandžio 29 d. pakartotinis UAB „Pastatų ūkio valdymas“ patvirtinimas, kad minėto akto turinys yra teisingas. Be kita ko, minėtus faktus patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu apklausto šildymo sezonui aktą parengusio specialisto A. R. parodymai.

15.6. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo dar vieną tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad 2023 m. kovo - balandžio mėnesį neva buvo atlikti pastato šilumos mazgo remonto darbai, kurie tariamai galėjo sąlygoti tinkamą pastato šildymo sistemos funkcionavimą. Atsakovas nenurodo, apie kokius būtent remonto darbus jis kalba, kadangi tokiu laikotarpiu remonto darbai vykdomi nebuvo. Šildymo sezono metu jokie remonto darbai objektyviai nebuvo reikalingi, kadangi šilumos punkto priežiūros žurnale jau šildymo sezono metu buvo nurodyta, kad šildymo sezono metu jokie gedimai neegzistuoja. Taip pat jokie šildymo sistemos gedimai nebuvo užfiksuoti ir po 2022/2023 metų šildymo sezono, kuomet šilumos punktą apžiūrėjo UAB „Pastatų ūkio valdymas“ atstovai.

15.7. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad šildymas pastate negalėjo būti įjungtas neva dėl to, kad Valstybinė energetikos inspekcija nustatė pastato šildymo sistemos dokumentacijos neatitikimus, kurie neva sąlygoja negalėjimą pastate įjungti šildymo. Inspekcijos nustatyti trūkumai jau yra pašalinti. Vieninteliai nepašalinti trūkumai yra nepateiktas patvirtintas pastato šildymo sistemos projektas, tačiau šis pažeidimas nebuvo ištaisytas ne dėl Bendrijos kaltės. Minėto projekto parengimas net nėra reikalingas šildymo įjungimui pastate. Tai labai aiškiai nurodė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2022 m. lapkričio 17 d. atsakyme į Bendrijos prašymą, kuriame nurodė, kad Inspekcijos nurodyme nurodytas pastato šildymo sistemos projektas nėra reikalingas tam, kad pastate būtų įjungiamas šildymas.

15.8. Atsakovas ieškovės patirtų nuostolių sumą kvestionavo dviem nepagrįstais argumentais: tuo, kad atsakovas patalpose palaikė per didelę temperatūrą, todėl jam priteistina mažesnė nuostolių suma ir tuo, kad atsakovas į bylą neva nepateikė duomenų apie prietaisus, kuriais buvo šildomos ieškovės patalpos. Nei vienas iš šių argumentų niekaip nepagrindė poreikio mažinti ieškovės prašomus priteisti nuostolius. Ieškovė 2022/2023 metų šildymo sezono metu patalpose palaikė 20 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą, kai tuo tarpu, anot atsakovo, minimali higienos normų HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ leistina temperatūra lankytojams skirtose patalpose yra 18 laipsnių pagal Celsijų higienos norma. Visgi atsakovas niekaip nepagrindė, kodėl ieškovė turėjo palaikyti būtent minimalią leistiną temperatūrą patalpose. Ieškovė palaikė vidutinę temperatūrą, kuri rekomenduotina pagal minimas higienos normas – 20 laipsnių pagal Celsijų.

15.9. Priešingai, nei nurodo atsakovas, ieškovė dar ieškinyje aiškiai išvardino visus prietaisus, kuriais ieškovės patalpos buvo šildomos: trys šildymo funkciją turintys oro kondicionieriai „Cooper and Hunter“, kuriuos ieškovės patalpose sumontavo MB „Pastatų sistemos“; aštuoni „Cooper and Hunter“ šilumos siurbliai, kuriuos ieškovės patalpose sumontavo UAB „City Line“; vienas įrenginys Nr. ASYG12LMCA bei vienas įrenginys Nr. CH-IU160RM, kurie ieškovės patalpose buvo įrengti prieš ieškovei įsigyjant šias patalpas. Visi šie įrenginiai buvo naudojami siekiant palaikyti pastovią 20 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą ieškovės patalpose. Siekdama minėtos temperatūros ieškovės patalpose šildymo sezonu užtikrinimo ieškovė patyrė 2 161,54 Eur išlaidų papildomoms elektros energijos bei jos persiuntimo sąnaudoms. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovas praktiškai neginčijo pačios nuostolių sumos dydžio. Priešingai, atsakovas nurodė, kad neprieštarauja ieškovės pateiktiems skaičiavimams. Be kita ko, apeliaciniame skunde, atsakovas pateikia tik deklaratyvus samprotavimus dėl tariamo nuostolių apskaičiavimo nepagrįstumo. Nesutikdamas su atliktais skaičiavimais, skaičiavimų metodika ar, iš viso, su nuostolių apskaičiavimo būdu ar principais, atsakovas turėjo teisę jiems prieštarauti ir, atitinkamai, pareigą, įrodyti savo prieštaravimų pagrindą. Tačiau atsakovas to daryti nei bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nei apeliaciniame skunde praktiškai net nemėgino.

15.10. Atsakovo argumentai, kad nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra atmestini, kadangi, tuo atveju, jei atsakovas nebūtų ribojęs Bendrijos atstovų patekimo į patalpą, kurioje yra šilumos punktas, Bendrijos atstovai būtų galėję tiek įjungti, tiek, esant poreikiui, reguliuoti pastato šildymą, taip pat jeigu Bendrijos atstovai būtų galėję tai daryti, ieškovė nebūtų buvusi priversta savo patalpų šildyti savarankiškai. Atitinkamai, ieškovė nebūtų patyrusi papildomų išlaidų tokiems įrenginiams reikalingai elektros energijai ir jos persiuntimui.

15.11. Atsakovas nepagrįstai laikosi pozicijos, jog ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimo dydį atitinkamai turi būti sumažintos ir ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad sumažindama ieškinio dydį ieškovė ne patikslino ieškinį, o pasinaudojo savarankiška procesine teise keisti reikalavimo dydį, be to, ieškinio sumos sumažinimas nereiškia dalies ieškinio tariamo nepagrįstumo pripažinimo. Jeigu ieškovė būtų pripažinusi dalies savo reikalavimo nepagrįstumą, ji būtų dalies ieškinio atsisakiusi. Tačiau šiuo atveju ieškinio reikalavimo sumos sumažinimas buvo atliktas įgyvendinant savarankišką procesinę teisę. Ieškinio reikalavimas buvo sumažintas ieškovei siekiant maksimaliai sąžiningai įgyvendinti savo subjektines teises, dėl ko buvo atliekami papildomi skaičiavimai, siekiant maksimaliai tiksliai identifikuoti prašomų priteisti nuostolių dydį. Visos ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo kaltės: bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovas akivaizdžiai vilkino procesą – įvairius procesinius prašymus teikdavo prieš pat teismo posėdį arba teismo posėdžio metu, kas net kelis kartus sąlygojo teismo posėdžio atidėjimą; ieškovė buvo priversta reaguoti į tokius atsakovo prašymus, o taip pat buvo priversta tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir imtis visų nuo jo priklausančių veiksmų siekiant ginti savo teises teismine tvarka.

16. Trečiasis asmuo Negyvenamų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija pateikė atsiliepimą, kuriuo su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo A. S. ieškovės UAB „Eurospektras“ naudai buvo priteista 2 161,54 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, 49 Eur žyminio mokesčio ir 5 912,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl atsakovo prašymo stabdyti bylą

20. Prieš pat paskirtą bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2024-10-15 teisme buvo gautas atsakovo A. S. prašymas sustabdyti nagrinėjamą bylą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta kita civilinė byla pagal jo pareikštą „prevencinį“ ieškinį atsakovei J. P., einančiais Bendrijos pirmininkės pareigas, grindžiamas tuo, jog atsakovė neturi nuosavybės pastate patalpų ir negali veikti Bendrijos vardu, atlieka nusikalstamus veiksmus, klastodama procesinius dokumentus nagrinėjamoje byloje, neleisdama apeliantui patekti į patalpas, kuriose yra šildymo mazgas, nepranešdama AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apie šilumos paskirstymo metodą ir pan., tačiau stabdyti šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą pagal LR CPK 163 str. 1 d. 3 p. apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo, kadangi:

20.1. Apeliantas A. S., pateikdamas prašymą dėl bylos sustabdymo apskritai nepateikė nei ieškinio, nei jo priedų, nei kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokio pobūdžio ieškinys kitoje civilinėje byloje jo buvo pareikštas, ir atitinkamai įvertinti dviejų civilinių bylų sąsają, tuo tarpu kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teisme tik šiandien - 2024-10-15 buvo gautas ieškovo 2024-10-14, 21.37 val. įkeltas ieškinys atsakovei J. P., kuriuo prašoma jai uždrausti veikti Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkės vardu, jame nurodomi tam tikri, ieškovo nuomone, neteisėti jos atlikti veiksmai bei teigiama, jog ji neturi teisės eiti Bendrijos pirmininkės pareigų ir pan. (c.b. Nr. e2-30340-1018/2024), ir šiuo metu net nėra išspręstas šio ieškininio priėmimo klausimas, t. y. apelianto nurodoma civilinė byla, dėl kurios prašoma stabdyti šiuo metu nagrinėjamą apeliacine tvarka bylą, net nėra iškelta ir nėra aišku, ar apskritai bus iškelta bei kada;

20.2. Net ir įvertinus A. S. apylinkės teismui pateikto ieškinio turinį, jo faktinį pagrindą bei dalyką matyti, kad vienoks ar kitoks jo išsprendimas (civilinės bylos iškėlimo atveju) negalės turėti įtakos nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „Eurospektras“ pareikštų atsakovui A. S. reikalavimų išsprendimui, kadangi šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti buvimo / nebuvimo už galimai ieškovei UAB ‚Eurospektras“ padarytą žalą / nuostolius, tuo tarpu naujai A. S. kitoje byloje pateiktame ieškinyje keliamas klausimas dėl trečiojo asmens – Bendrijos pirmininkės veiksmų, įgaliojimų veikti bendrijos vardu ir pan., kurie neturi įtakos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų vertinimui nagrinėjamoje byloje, t. y. atsakovo A. S. santykiams su ieškove UAB „Eurospektras“.

Dėl apeliacinio skundo esmės

21. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apeliantas A. S. jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jog jis užtikrino Bendrijai patekimą į šilumos mazgą / pastato šilumos punktą, esantį jo valdomoje pastato rūsio patalpoje, bei šilumos padavimo į pastatą įjungimą ginčo sezonu.

22. Pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad pastato šildymas 2022/2023 šildymo sezono metu įjungtas nebuvo, t. y. visas pastatas nebuvo centralizuotai šildomas, šildymas jame necirkuliavo, atitinkamai pastate esančių patalpų savininkai nebuvo gavę jokių sąskaitų už šildymą šiuo sezonu, ir šias aplinkybes neabejotinai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, o būtent:

22.1. 2022/2023 metų šildymo sezono UAB „Pastatų ūkio valdymas“ pasirašytas aktas dėl šilumos mazgo, kuriame nurodyta, kad minėto šildymo sezono metu suvartota šilumos energija buvo artima nuliui, kadangi užsukus vieną įvadinių sklendžių šildymo sistemoje nevyko cirkuliacija;

22.2. ieškovės atstovo, paties atsakovo ir jo atstovo paaiškinimai, byloje apklausto liudytojo A. R. parodymai, trečiojo asmens Bendrijos procesiniuose dokumentuose pateikti rašytiniai paaiškinimai;

22.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-20 sprendimas c.b. Nr. 2-13188-854/2023 pagal ieškovės Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos ieškinį atsakovui A. S. ir jame konstatuotos faktinės aplinkybės bei teismo padarytos išvados, įskaitant atsakovui nustatytą įpareigojimą sudaryti sąlygas Bendrijos atstovams patekti į jo valdomas patalpas, šį sprendimą priverstinai vykdančio antstolio A. B. vykdomosios bylos Nr. 0042/22/02039 medžiaga, o taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-31 nutartis c.b. Nr. 2VP-4648-545/2023, kuri buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023-03-30 nutartimi c.b. Nr. 2A-789-432/2023 ir joje konstatuotos faktinės aplinkybės bei teismo padarytos išvados.

23. Antra, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pastato centralizuotas šildymas nebuvo įjungtas ir pastatas nebuvo šildomas visą 2022/2023 metų šildymo sezoną būtent dėl atsakovo A. S. veiksmų / neveikimo, neįleidžiant į jam priklausančias pastato rūsio plane pažymėtas žymeniu R-19 patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriuose yra šilumos mazgas / punktas, nesudarant objektyvių galimybių atsakingiems ir kompetentingiems asmenims į šias patalpas patekti, siekiant įjungti centralizuotą šildymą ir/ar nedelsiant išjungtus 2022 m. gruodžio 29 d. paleistą šildymą, tokiu būdu jam nevykdant įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo, šį sprendimą priverstinai vykdančio antstolio A. B. 2022 m. gruodžio 23 d. priimto patvarkymo įpareigoti atlikti veiksmus Nr. S-22-42-40629, ir šias aplinkybes neabejotinai patvirtina ne tik minėtuose teismo bei antstolio priimtuose procesiniuose / vykdomuosiuose sprendimuose bei ir patvarkymuose konstatuotas aplinkybės, bet ir kitų byloje esančių įrodymų visuma:

23.1. Duomenų, patvirtinančių, kad A. S. būtų pradėjęs vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13188-854/2013 nustatytus įpareigojimus bei būtų įvykdęs antstolio įpareigojimą, nustatytą 2023-01-09 patvarkymu Nr. S-23-42-987, nustatyta nėra;

23.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-4648 545/2023, kuria būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo / veiksmų buvo nutarta pakeisti dalies Vilniaus miesto apylinkes teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13188-854/2013, vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovą A. S. ieškovės įgaliotiems asmenims paprašius, per 24 valandas nuo prašymo pateikimo (informavimo) dienos darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 18.00 val., o avarijos atveju nedelsiant, įskaitant ir ne darbo metu, bet kuriuo paros metu, sudaryti sąlygas Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos atstovams patekti į patalpą pažymėtą indeksu R-19, esančią patalpose, pažymėtose indeksu 2E3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos, įgaliotiems asmenims paprašius, per 24 valandas nuo prašymo pateikimo dienos darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 18.00 val., o avarijos atveju nedelsiant įskaitant ir ne darbo metu, bet kuriuo paros metu, sudaryti sąlygas patekti į patalpą R-8, esančią patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui A. S. nevykdant teismo sprendimo nustatytų įpareigojimų, leisti Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos atstovams A. S. lėšomis priverstinai patekti į patalpą pažymėtą indeksu R-19, esančią patalpose, pažymėtose indeksu 2E3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į patalpą R-8, esančią patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

23.3. 2024 m. gegužės 14 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. R., už pastato administravimą atsakingo UAB „Pastatų ūkio valdymas“ darbuotojo, kuris buvo atsakingas už šilumos punkto priežiūrą, parodymai apie tai, kad atsakovas neleisdavo patekti už šildymo pastate įjungimą/išjungimą atsakingiems asmenims į patalpą (posėdžio garso įrašas nuo 2:11:00 iki 2:14:00; nuo 2:15:05 iki 2:15:15) ir šiuo tikslu net buvo ėmęsis fizinės jėgos prieš liudytoją (pastūmė); kad net ir patekus atsakingiems asmenims į patalpą, jiems nebuvo leidžiama paleisti šildymo cirkuliacijos; kad atsakovui įleidus jį į patalpas ir darbuotojui pradėjus atidarinėti sklendes, atsakovas jį nustūmė nuo sklendžių ir šildymas taip ir liko nepaleistas“ (posėdžio garso įrašas 2:15:50 iki 2:16:05); kad visi šie atsakovo veiksmai vyko būtent2022/2023 metų šildymo sezono metu (garso įrašas nuo 2:16:05 iki 2:16:15).

24. Visos aukščiau paminėtos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra daugiau negu pakankamos konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės už ieškovei kilusią žalą, sąlygą ir tuo pačiu paneigti atsakovo apeliaciniame skunde šiuo klausimu išdėstytus argumentus bei samprotavimus.

25. Trečia, bylos duomenimis, ginčo šildymo sezono metu dėl centrinio šildymo nebuvimo, ieškovė UAB „Eurospektras“ savo patalpas šildė įvairiais elektriniais savo patalpose sumontuotais prietaisais ir bendrai patalpų šildymui patyrė 2 161,54 Eur daugiau išlaidų, negu būtų patyrusi centralizuoto patalpų šildymo atveju, ką patvirtina byloje esančių įrodymų visuma:

25.1. Ieškovės teismui pateikti skaičiavimai (suvestinė) ir įrodymai apie jos suvartotą elektros energijos bei elektros energijos persiuntimo kiekį 2022/2023 šildymo sezono mėnesiais ir išlaidas jai apmokėti pagal elektros energijos tiekėjo sąskaitas, kurios rodo, jog patalpų šildymas elektra per sezoną kainavo 3 233,36 Eur;.

25.2. Ieškovės teismui pateikti skaičiavimai ir įrodymai apie jos buvusias patirtas per dvejus metus / dvejus šildymo sezonus iki ginčo 2022/2023 šildymo sezono išlaidas šildant patalpas centralizuotai, kurios rodo, jog vidutiniškai patalpų šildymas per sezoną kainavo apie 1 071,82 Eur. Tokiu būdu ieškovė apskaičiavo, kad ieškovės patirtos išlaidos, kurias sąlygojo atsakovo neteisėti veiksmai, sudaro 2161,54 Eur sumą: 3 233,36 Eur tiesioginės išlaidos - 1 071,82 Eur; papildomos ieškovės išlaidos, sąlygotos neteisėtų atsakovo veiksmų.

26. Apeliantas daug dėmesio apeliaciniame skunde skiria šilumos mazgo avarinei būklei, teigdamas, jog būtent tai sąlygojo negalėjimą pastatą aprūpinti šildymu, tačiau tiek jau aukščiau pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų aprašytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, tiek atsakovo sistemingas elgesys iš esmės nuo pat 2013 m. nevykdant įsiteisėjusio teismo spendimo ir teisėtų antstolio nurodymų praktiškai kiekvieno šildymo sezono metu, kiek tai susiję su pastato aprūpinimu centralizuotu šildymu, leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pastatas ir 2022/2023 šildymo sezono metu negavo centralizuoto šildymo ne dėl jo įrenginių būklės, o būtent dėl atsakovo veiksmų / neveikimo. Apelianto pozicijos ydingumą ir deklaratyvų apeliavimą neva į netinkamą šilumos mazgo būklę, paneigia ir kitų byloje esančių įrodymų visuma:

26.1. 2022 m. rugsėjo 27 d. pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas, kuris patvirtina, jog pastato šildymo sistema 2022/2023 šildymo sezonui buvo parengta tinkamai;

26.2. 2024 m. balandžio 29 d. pakartotinis UAB „Pastatų ūkio valdymas“ atliktas patvirtinimas dėl minėto akto turinio teisingumo;

26.3. 2022 m. rugsėjo 27 d. parengties šildymo sezonui aktą parengusio specialisto A. R. parodymai 2024 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu apie tai, kad šildymo sistema veikdavo, veikdavo, ir kai jis paleidinėjo šildymą – viskas veikė, esant šildymui patalpose, veikė siurbliai ir pan. (posėdžio garso įrašas nuo 2:17:50 iki 2:18:10; nuo 2:20:40 iki 2:20:53).

26.4. Atsakovo į bylą pateikto žurnalo fotonuotrauka, iš kurios matyti, jog sekančioje žurnalo eilutėje patikslinta, jog šildymo sezono metu, 2022 m. gruodžio 29 d., vykdytos apžiūros metu nustatyta, jog gedimai neegzistuoja;

26.5. 2023/2024 metų šildymo sezono metu nustatytas gedimas – vieno iš dviejų cirkuliacinių siurblių veikimo sutrikimas, nesąlygojo viso pastato šildymo sistemos negalėjimo veikti, ir Bendrija šį sutrikimą nedelsiant sutvarkė.

27. Apeliantas kvestionuoja ieškovės nurodytą nuostolių dydį, teigdamas, jog ieškovė, siekdama pagrįsti savo reikalavimo apimtį, pirmosios instancijos teismui pateikė „sugalvotus“ skaičiavimus, kurie ne tik nėra suprantami, bet ir nėra galimybės jų patikrinti nei pačiam atsakovui, nei teismui, , tačiau abejoti ieškovės pasirinktu nuostolių apskaičiavimo metodu, jo teisingumu ir protingumu arba spręsti dėl ieškovės siekio pasipelnyti / nepagrįstai praturtėti nagrinėjamoje išskirtinėje situacijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi:

27.1. būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nagrinėjamoje situacijoje nėra objektyvios galimybės absoliučiai matematiškai tiksliai nustatyti, kiek būtų realiai ir iš tikrųjų kainavęs ieškovui jo patalpų šildymas, jeigu jos būtų šildomos centralizuotai, įjungtus viso pastato šildymą, t. y. itin tiksliai nustatyti išlaidų, kurias ieškovė neabejotinai būtų patyrusi įprastiniam centralizuotam patalpų šildymui;

26.2. pats atsakovas neteikė į bylą duomenų / skaičiavimų ir įrodymų dėl galimų realių/ potencialių / itin tikėtinų išlaidų centralizuotam ieškovės patalpų centralizuotam šildymui;

26.3. ieškovės pateikti skaičiavimai dėl su elektriniu šildymu susijusiais nuostoliais yra matematiškai pagrįsti, ieškovė pateikė neginčytinus rašytinius įrodymus apie konkrečias šildymo išlaidas ankstesnių šildymo sezono metu, kurių atsakovas neneigė ir nepaneigė.

28. Pagaliau, visiškai nepagrįstai laikytini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pilna apimtimi patenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 93 str. ir 98 str. įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir pagrįstai priteisė ieškovei visas jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 5 912,02 Eur, kurios buvo pagrįstos teismui pateiktai rašytiniais įrodymais ir neviršijo maksimaliai rekomenduojamų priteisti už- atitinkamo pobūdžio teisinę pagalbą dydžių. Ta apelianto akcentuojama aplinkybė, kad teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovė tikslino galutinę prašomą priteisti iš atsakovo nuostolių sumą (ją sumažino) nesuponuoja ieškinio dalyko keitimo CPK 141 str. prasme ir nelemia kitokių, nei nurodyta CPK 93 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatų, pilnai patenkinus ieškinį, taikymo.

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

30. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

32. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

33. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 058,74 Eur, o trečiasis asmuo Bendrija – 30,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą atlyginimą. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl prašymas tenkintinas ir ieškovei bei trečiajam asmeniui priteistinos iš atsakovo jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Apelianto (atsakovo) A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurospektras“ (juridinio asmens kodas 126206243) naudai 1 058,74 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt aštuonis eurus 74 euro centus), o trečiojo asmens Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai - 30,25 Eur (trisdešimt eurų 25 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko