- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1401-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26725-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Trečiasis asmuo
- A. K., UAB „Montuva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo 219 - osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui 219 - ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K., UAB „Montuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 839,48 Eur žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog žala susidarė dėl 2016-03-02 įvykusios vandens tinklų avarijos (bendro naudojimo stovo trūkimo) apliejus draudėjui T. M. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), bei ieškovui išmokėjus draudėjui draudimo išmoką.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, karšto vandens sistemų priežiūrą name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal 2012-04-11 sutartį su atsakove vykdo UAB „Montuva“. Vandens užliejimas buvo iš (duomenys neskelbtini) buto, kuriame buvo vykdomi remonto darbai. Dėl 2016-03-02 avarijos buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o A. A. priklausantis butas negalėjo būti aplietas. Buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas A. K. nepranešė apie jo bute esančius kokius nors vamzdyno trūkumus, todėl atsakovė ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdanti UAB „Montuva“ neprivalėjo priimti sprendimų dėl vamzdyno remonto ir imtis realių remonto darbų. Atsakomybė šiuo atveju galėtų kilti nebent buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkui A. K..
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime nurodė, kad jis pats savo iniciatyva ne kartą informavo 219-osios DNSB pirmininkę apie blogą – avarinę vamzdyno būklę, tačiau gavo atsakymą, jog vamzdynui atnaujinti nėra pinigų. Bendrojo naudojimo vamzdžiai taip ir nebuvo pakeisti.
5. Trečiasis asmuo UAB „Montuva“ nurodė, kad kaip karšto vandens ir šildymo sistemos prižiūrėtojas UAB „Montuva“ kokių nors veiksmų galėjo imtis tik po Bendrijos defektinio akto surašymo ir lėšų vamzdyno remontui skyrimo. A. K. pateikta karšto vandens vamzdžio su vandens skaitikliu atkarpa galėjo nulūžti mėginant uždaryti sklendę, kuri taip pat sumontuota ant nulūžusios atkarpos. Trečiojo asmens atstovo nuomone, vamzdžio mova, prie kurios nulūžo vamzdis ir vamzdžio sriegio dalis surūdijo iki ribinės ribos ne iki 2016-03-02 avarijos, bet po 2016-03-02 avarijos kol nulūžusio vamzdžio dalį saugojo A. K.. Pagal atstovą, iš esmės nebūna atvejų, kad vamzdis dėl korozijos pažeidimų nulūžtų nedarant jam jokio poveikio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai - iš atsakovo ieškovui priteista 839,48 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (839,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016-07-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei priteista 6,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nurodė, kad A. K. ne kartą informavo atsakovės 219 – oios DNSB pirmininkę ar valdybą apie blogą namo (duomenys neskelbtini), vamzdyno būklę, tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų vamzdynams pakeisti ar atnaujinti susidėvėjusias jų dalis. Nepatvirtinta įrodymais atsakovo nurodyta aplinkybė, kad 2016-03-02 avarija įvyko dėl A. K. bute vykdytų remonto darbų ar dėl kito neatsargaus elgesio. Kadangi namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatuojamas apie 30 metų, yra labai tikėtina, jog karšto vandens vamzdis bendrosios dalinės nuosavybės ribose nutrūko dėl susidėvėjimo ir to galėjo būti išvengta, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi vamzdyno priežiūrą. Todėl pripažintina, kad už padarytą žalą atsakingas yra atsakovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog už žalą, padarytą draudėjui, turi atsakyti atsakovė, yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi padaryta, teismui neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrus byloje esančių įrodymų, nenustačius visų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai nustačius ginčo teisinių santykių dalyvių teisines pareigas ir neatsižvelgus į aktualią kasacinio teismo praktiką. Žala negalėjo būti priteista ieškovo prašomo dydžio, kadangi ieškovo į bylą pateikti dokumentai nėra pakankami jam pagrįsti, be to, teismas neatsižvelgė, kad draudėjas ir pats yra atsakingas už jos atsiradimą, t. y., kad buvo pagrindas ją sumažinti. Spręsdamas dėl priteistinų procesinių palūkanų dydžio, teismas nepagrįstai taikė CPK 6.210 str. 2 d., kadangi tinkamai neįvertino ginčo teisinių santykių.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Teismas dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka priėmė pagrįstą, todėl teisėtą sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį ir iš atsakovo priteisė 839,48 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
11. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, todėl jis turi atlyginti ieškovui padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
12. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
13. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
14. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas turi atlyginti žalą. Su šiuo atsakovo teiginiu nesutiktina.
15. Pagal STR 1.12.05:2002 priedą „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1, 3, 5, 15 punktai, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines apžiūras, organizuoti bendrojo naudojimo objektų darbų poreikio pagrindimą, rengti atnaujinimo planus ir juos teikti namo savininkams, palaikyti namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumą, šalinti smulkius defektus.
16. Taigi, už namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą yra atsakingas atsakovas, o ne butų savininkai per kuriuos tie vamzdžiai yra nutiesti. Namo administratorius turi teisę priimti sprendimus, susijusius su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, įskaitant ir bendrojo naudojimo vamzdynų remonto inicijavimą.
17. Nenustatyta kitų galimų užpylimo šaltinių, todėl, remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užpylimas įvyko dėl atsakovo neveikimo ir nesugebėjimo užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo objektų – šiuo atvejų bendro naudojimo vamzdžio priežiūrą.
18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, darė pagrįstą išvadą, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius nesugebėjo užtikrinti, jog nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims, dėl netinkamos būklės sistemų ar įrenginių eksploatavimo. Taigi, skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai konstatuota, jog žalą turi atlyginti atsakovas, o ne koks nors kitas asmuo.
19. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo priteistinos žalos dydį. Su šiuo argumentu taip pat nesutiktina. Tokio pobūdžio žala yra paskaičiuojama pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal LR aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo paskaičiuotos žalos dydį ar paskaičiavimo būdo neteisingumą. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovo reikalaujamą sumą.
20. Atsakovas teigia, kad procesinės palūkanos buvo priteistos nepagrįstai. Pažymėtina, kad pagal CK 6.37 ir 6.210 str. ieškovas turėjo teisę iš ieškovo reikalauti 6 proc. dydžio procesinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį reikalavimą minėtų CK nuostatų nepažeidė.
21. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog žala buvo padaryta dėl to, kad būtent atsakovas netinkamai neatliko savo pareigų, be to, teismas teisingai nustatė žalos dydį ir todėl pagrįstai ją priteisė iš atsakovo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.