Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei 219 - ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - A. K., Uždaroji akcinė bendrovė „Montuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Montuva“ atsiliepimo nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovas teigė, kad kaip karšto vandens ir šildymo sistemos prižiūrėtojas UAB „Montuva“ kokių nors veiksmų galėjo imtis tik po Bendrijos defektinio akto surašymo ir lėšų vamzdyno remontui skyrimo. A. K. pateikta karšto vandens vamzdžio su vandens skaitikliu atkarpa galėjo nulūžti mėginant uždaryti sklendę, kuri taip pat sumontuota ant nulūžusios atkarpos. Trečiojo asmens atstovo nuomone, vamzdžio mova, prie kurios nulūžo vamzdis ir vamzdžio sriegio dalis surūdijo iki ribinės ribos ne iki 2016-03-02 avarijos, bet po 2016-03-02 avarijos kol nulūžusio vamzdžio dalį saugojo A. K. Pagal atstovą, iš esmės nebūna atvejų, kad vamzdis dėl korozijos pažeidimų nulūžtų nedarant jam jokio poveikio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2016-03-02 buvo užlietas T. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas pagal 2015-11-11 Gyventojų turto draudimo sutartį, sudarytą su ieškovu. Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo 839,48 Eur (405,26 + 434,22) draudimo išmoką.

Pagal nustatytas aplinkybes užpylimas įvyko iš A. K. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), esančio namo ketvirtame aukšte, virtuvės patalpos. Atsakovė 219 - oji Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) 2016-03-02 surašė aktą apie tai, jog 2016-03-02 bute (duomenys neskelbtini), trūko karšto vandens vamzdžio stovo atšaka į butą iki uždaromosios armatūros. Atsakovės 219 - osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016-03-14 rate Nr. 7 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute lūžo karšto vandens vamzdis per sriegį iki įvadinio skaitiklio. Atsakovė rašte pripažino, kad vandens nutekėjimas buvo iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos ir šios aplinkybės neneigė bylos nagrinėjimo metu.

Trečiasis asmuo A. K. pateikė adresuotą atsakovei 219 - ajai DNSB 2015-11-20 elektroninį laišką, kuriuo siuntė prašymą dėl vandens stovo pakeitimo. Jame nurodė, kad negali atsiųsti nuotraukų, kurias atsiųs vėliau. Taip pat trečiasis asmuo į bylą pateikė savo 2015-11-20 prašymą Bendrijai, kuriuo prašė leidimo pakeisti avarinės būklės karšto vandens vamzdį ir kanalizacijos stovo dalį ketvirtame aukšte, priklausančius bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Pagal A. K. paaiškinimą, jis 2015 m. lapkričio mėn. buvo pakviestas į Bendrijos valdybos susirinkimą, kur jam buvo pasakyta, jog visiems namo vandentiekio stovams pakeisti nėra lėšų, o sukauptos lėšos (2 000 Eur) bus skirtos šiluminio mazgo aptarnavimui ir galimų avarijų likvidavimui. Į A. K. argumentą, kad dėl prastos vamzdynų būklės bet kada gali įvykti avarija Bendrijos valdyba atsakė, jog Bendrija turi daug remontinių movų, kurias panaudos vamzdyno avarijos atveju.

Atsakovė 219 - oji DNSB į bylą pateikė 2015-11-26 valdybos posėdžio protokolą, kuriame nurodyta, jog buvo svarstomas A. K. pareiškimas pakeisti dalį karšto vandens stovo vonioje bei kanalizacijos stovą. UAB „Montuva“ direktorius R. Č. apžiūrėjęs nustatė, jog stovo būklė bloga, todėl nutarta dėl stovo remonto surinkti gyventojų parašus ir leisti A. K. už savo lėšas pakeisti dalį kanalizacijos stovo.

Apklausta liudytoja R. K., kuri įrašyta ekspertų sąrašą, ir kuri apžiūrėjo vandens tekėjimo židinį po 2016-03-02 avarijos A. K. bute, teigė, jog vamzdis galėjo dėl korozijos susidėvėti dėl senumo, o nulūžti galėjo ir dėl savo svorio. Esant korozijos pažeistam vamzdžio korpusui nebūtinai matomos žymės išorėje, t.y. vandens pratekėjimas.

Apklaustas liudytoju buto (duomenys neskelbtini), savininkas A. S. paaiškino, kad 2016-03-02 įvykus avarijai jis buvo užėjęs į A. K. butą, kur A. K. parodė lanksčias žarneles paaiškinęs, jog avarija įvyko dėl sutrūkusios žarnelės. Kai vėliau paaiškėjo, jog trūko vamzdis, liudytojui tas buvo netikėta. Kad tuo metu, kai įvyko avarija A. K. bute buvo daromas remontas, liudytojas tos aplinkybės nepatvirtino. Apklausta liudytoja buto (duomenys neskelbtini) savininkė V. P. paaiškino, kad po 2016‑03-02 avarijos jos butas buvo užlietas nežymiai. A. K. savo bute keletą metų vykdė remontą. Liudytoja nepatvirtino, kad atsakovė 219 - oji DNSB būtų vykdžiusi namo vamzdyno apžiūras.

219 - oji DNSB įstatų 7 p. nurodyta, kad Bendrijos tikslas yra įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu bei priežiūra, o namo bendro naudojimo objektų naudojimas, valdymas ir priežiūra yra viena iš Bendrijos veiklos sričių (Įstatų 7.1 p.). Ginčo dėl to, kad vandentiekio avarija, dėl kurios atsirado žala, įvyko bendrojoje dalinėje nuosavybėje, iš esmės nėra.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 7, 7.1, 7.3, 7.4 p. numato, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priede esančiame daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše nurodyta, kad daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir / ar ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kiti darbai, būtini įgyvendinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomuosius reikalavimus, tarp jų – namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra bei kiti namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros darbai (25, 27 p.). Dėl nurodyto teigtina, kad pagrindinė namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus (219 – osios DNSB) pareiga yra tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus. Pripažinta, kad atsakovė turėjo savalaikiai inicijuoti sprendimų priėmimą dėl susidėvėjusio karšto vandens vamzdyno ( jo atkarpų) keitimo ar atnaujinimo, tačiau to tinkamai nevykdė.

Įvertinus aplinkybių visumą darytina išvada, jog A. K. ne kartą informavo atsakovės 219 – oios DNSB pirmininkę ar valdybą apie blogą namo (duomenys neskelbtini), vamzdyno būklę, tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų vamzdynams pakeisti ar atnaujinti susidėvėjusias jų dalis. Nepatvirtinta įrodymais atsakovės nurodyta aplinkybė, kad 2016-03-02 avarija įvyko dėl A. K. bute vykdytų remonto darbų ar dėl kito neatsargaus elgesio. Kadangi namas (duomenys neskelbtini), eksploatuojamas apie 30 metų, yra labai tikėtina, jog karšto vandens vamzdis bendrosios dalinės nuosavybės ribose nutrūko dėl susidėvėjimo ir to galėjo būti išvengta, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi vamzdyno priežiūrą. Todėl pripažintina, kad už padarytą žalą atsakinga yra atsakovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str. 1d., 6.263 str. 1 d.). Remiantis nustatytų aplinkybių visuma teigtina, kas trečiasis asmuo A. K., kaip rūpestingas šeimininkas ėmėsi reikiamų veiksmų informuoti atsakovę apie būtinumą imtis veiksmų vamzdynų būklei pagerinti, todėl nėra pagrindo kelti jo atsakomybės klausimą.

Ieškovas žalai patvirtinti pateikė draudėjo T. M. pranešimą apie žalą, 2016-03-04 defektinį aktą, 2016-03-21 PVM sąskaitą faktūrą, remonto sąmatą 868,44 Eur sumai. Abejoti ieškovo nustatytu žalos dydžiu nėra pagrindo. Tuo remiantis ieškovas išmokėjo 839,48 Eur draudimo išmoką. Atsakovė pagrįstų argumentų dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio nepateikė, todėl iš atsakovės priteisina ieškovui 839,48 Eur žalai atlyginti (CK 6.1015 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovės 219- osios DNSB priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą ieškovui sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 19 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovės priteistinos pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 92, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės 219 - osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos, į. k. 124802725, žalai atlyginti 839,48 Eur, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (839,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2016-07-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, į.k. 302912288, naudai.

Priteisti iš atsakovės 219 - osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos, į. k. 124802725, 6,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.