- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1703-1120/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02296-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JKG statyba“, J. G., A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „JKG statyba“, J. G. ir A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JGK statyba“, J. G. ir A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė: 1) pripažinti, kad bylose, kuriose buvo priimti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis, buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos; 2) iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovės UAB „JGK statyba“ naudai priteisti 866 314,71 Eur tiesioginių nuostolių, 605 378 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), 70 000 Eur neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už iš atsakovės ieškovei UAB „JGK statyba“ priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jos naudai jos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas; 3) iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo J. G. naudai priteisti 73 582 Eur turtinę žalą, 50 000 Eur neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už iš atsakovės ieškovui J. G. priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jo naudai jo byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas; 4) iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo A. K. naudai priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už iš atsakovės ieškovui A. K. priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jo naudai jo byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2020 m liepos 9 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, kuriame prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, priimti papildomą sprendimą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų už teismo ekspertizę priteisimo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti netenkino ir pareiškimą grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl papildomo sprendimo gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido.
6. Teismas nustatė, kad atsakovę bylos nagrinėjimo metu atstovavo dvi atstovės – J. O.-Brazdauskienė (iki 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdžio) ir V. J. (nuo 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio iki bylos išnagrinėjimo), todėl tokia atsakovės atstovių kaita ar padidėjęs užimtumas vasaros atostogų metu neteikia pagrindo šias termino praleidimo priežastis vertinti kaip objektyvias aplinkybes, sutrukdžiusias atsakovei pateikti nagrinėjamą pareiškimą. Taip pat vertintinos ir atsakovės nurodytos aplinkybės dėl didelės bylos apimties ir jos tvarkymo formos.
Šalies argumentai
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo priėmimo iki atsakovės pareiškimo dėl papildomo sprendimo pateikimo praėjo itin ilgas laiko tarpas. Terminas pateikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pasibaigė 2020 m. liepos 29 d., o prašymas atnaujinti terminą pateiktas tik 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. praėjus net 40 dienų, termino praleidimo priežasčių negrindžiant jokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios galėtų būti teismo pripažintos svarbiomis, kad CPK 78 straipsnio 1 dalies taikymas nebūtų tik formalus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės nurodyti argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog jai per įstatymo nustatytą terminą atlikti procesinius veiksmus ir įgyvendinti savo procesines teises sutrukdė objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovės valios, todėl jos prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti neatnaujinamas (CPK 78 straipsnis, 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti papildomą teismo sprendimą, t. y. išspręsti teismo ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ekspertei išmokėta 13 000 Eur suma turėjo būti priskirta prie bylinėjimosi išlaidų ir paskirstyta CPK nustatyta tvarka. Teisinis reguliavimas nustato bendrųjų taisyklių išimtis, o būtent, pirma, teismas tokių išlaidų paskirstymo klausimą privalo spręsti savo iniciatyva, kas reiškia, kad teismas turi būti aktyvus ir imtis priemonių tinkamam šio klausimo išsprendimui, antra byloje dalyvaujančiam asmeniui suteikiama teisė kreiptis dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-68-866/2019).
9.2. Vien formaliu pagrindu atmetus pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo, iš esmės būtų pažeistas teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) ir bylą pralaimėjęs asmuo išvengtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Papildomo sprendimo priėmimas ieškovams įtakos neturės, priešingai, priėmus papildomą sprendimą, būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.
9.3. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo tikslinga yra atsižvelgti į tai, kad nagrinėjama byla yra neelektroninė, ypač didelės apimties, o ekspertizė byloje paskirta dar 2019 m. vasario mėn. Per bylos nagrinėjimo laikotarpį keitėsi Teisingumo ministerijos atstovas, o teismo sprendimas buvo priimtas liepos mėn., kai atsakovės atstovai atostogauja arba jiems būna padidėjęs krūvis dėl pavadavimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas J. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Termino praleidimą nulėmė atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos teisės specialistų neatidumas ir nerūpestingumas. Tai reiškia, kad praėjus 60 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė nebegali kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo.
10.2. Atsakovė nenurodo jokių teisinių argumentų, kas objektyviai atsakovei sutrukdė įgyvendinti savo procesines teises per įstatymuose nustatytą terminą. Praleistų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2108-555/2018). Atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės susijusios tik su atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos vidaus darbo organizavimu.
10.3. Atsižvelgiant į ieškovo J. G. sveikatos būklę bei amžių, tikėtiną gyvenimo trukmę bei atsakovės praleidinėjamus procesinius terminus, gali susidaryti situacija, kai ieškovo J. G. atžvilgiu teisingumo vykdymas galutiniame rezultate nei nacionaliniuose teismuose, nei Europos Žmogaus Teisių Teisme nebus užtikrintas.
11. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas A. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuo kurios tariamai nukrypo pirmosios instancijos teismas, suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios kaip nagrinėjamos bylos.
11.2. Dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės bei atsakovės praleidinėjamų procesinių terminų, ieškovui A. K. kyla rizika nesulaukti bylos nagrinėjimo baigties, o tokia situacija pažeidžia ieškovo teisę, kad bylą per kuo trumpiausią laiką teisingai išnagrinėtų nešališkas teismas.
12. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „JKG statyba“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Atsakovės nuomonė dėl teismo aktyvaus vaidmens skirstant bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsta. CPK 21 straipsnis įtvirtina teismo nešališkumo principą. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reikalauja, kad teismas nepriteistų to, ko šalis neprašo. Teismui savo iniciatyva priimant sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būtų pažeisti ir CPK 13 straipsnyje bei 17 straipsnyje įtvirtinti dispozityvumo ir lygiateisiškumo principai.
12.2. CPK 98 straipsnis nustato, kad prašymas dėl išlaidų teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis straipsnis pagal analogiją taikytinas ir prašymui dėl ekspertizės išlaidų atlyginimo.
12.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovams neturės įtakos termino atnaujinimas. Ieškovai turėjo pagrindą manyti, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidų nereikalauja ir šios iš jų nebus priteisiamos.
13. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškovų apeliacinius skundus pateikti. Atsakovė nurodė pagrįstas priežastis ir prašė terminą atsiliepimui pateikti pratęsti iki 2020 m. rugsėjo 9 d. Trečiojo asmens vertinimu, tai, kad teismas procesinį terminą pratęsė rodo, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios, tačiau nagrinėjant prašymą dėl ekspertizės išlaidų atlyginimo teismas jau laikėsi kitos nuomonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti atsakovės praleistą CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, ir grąžino pareiškimą jį padavusiam asmeniui.
16. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
18. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. liepos 9 d., sekančią dieną per EPP sistemą išsiųstas atsakovei. Terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti suėjo 2020 m. liepos 29 d., o pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovės buvo paduotas tik 2020 m. rugsėjo 8 d.
19. Atsakovė kaip objektyvias aplinkybes, trukdžiusias laiku paduoti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodo atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos darbuotojų kasmetines atostogas ir vasaros metu dėl pavadavimo padidėjusį darbų krūvį. Be to, atsakovė pažymi, kad byloje keitėsi jos atstovė, byla yra neelektroninė ir didelės apimties.
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atstovė atostogavo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. (atsakovės 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymas). Kaip minėta, terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti suėjo 2020 m. liepos 29 d. Vadinasi, CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti suėjo dar iki atsakovės atstovės atostogų laiko, t. y. atsakovės atstovės atostogos objektyviai negalėjo nulemti ir nenulėmė termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad padidėjęs krūvis gali sąlygoti ne tokį operatyvų procesinių teisių įgyvendinimą, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju terminas profesionalaus teisininko buvo praleistas net 40 dienų. Manytina, kad net ir galimai padidėjęs atsakovės atstovės darbo krūvis vasaros atostogų metu objektyviai negalėjo nulemti tokio reikšmingo (40 dienų) termino praleidimo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių atsakovės nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės atstovių pasikeitimas šiuo atveju neturi reikšmės ir objektyviai nebuvo kliūtis laiku įgyvendinti procesines teises. Atsakovę bylos nagrinėjimo metu atstovavo dvi atstovės – J. O. B. (iki 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdžio) ir V. J. (nuo 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio iki bylos išnagrinėjimo). Manytina, kad atsakovės atstovė V. J., byloje pakeitusi ankstesnę atsakovės atstovę, buvo susipažinusi su bylos medžiaga ir neabejotinai žinojo apie atsakovės prašymu byloje atliktą ekspertizę. Pažymėtina, kad atsakovės atstovės nei prašymo skirti ekspertizę metu, nei baigiamųjų kalbų metų neteikė prašymo atlyginti atsakovės patirtas ekspertizės atlikimo išlaidas. Tokio prašymo pateikimas jau išnagrinėjus bylą iš esmės, ženkliai praleidus įstatyme nustatytą terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, todėl negali būti tenkinamas.
22. Apeliacinės instancijos vertinimu, tai, kad byla yra itin didelės apimties ir tvarkoma popierine, o ne elektronine forma, nagrinėjamu atveju neužkirto kelio atsakovei savo procesines teises įgyvendinti įstatymo nustatytu terminu. Kaip minėta, atsakovė yra atstovaujama profesionalios teisininkės, kuri buvo susipažinusi su bylos medžiaga, dalyvavo teismo posėdžiuose, žinojo apie byloje atsakovės prašymu atliktą ekspertizę ir atsakovės patirtas išlaidas, todėl bylos tvarkymo forma ir (ar) apimtis nesudarė kliūčių atsakovei procesines teises dėl patirtų išlaidų atlyginimo įgyvendinti laiku ir tinkamai.
23. Atmestini atsakovės argumentai, kad papildomo sprendimo priėmimas ieškovams neturės jokios įtakos. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovų ieškinys atmestas kaip nepagrįstas ir iš ieškovų valstybės naudai priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės prašymą iš ieškovų papildomai būtų priteisiama 13 000 Eur suma, o tai neabejotinai turėtų įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms. Atsakovei byloje nepareiškus prašymo atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, ieškovai turėjo pagrįstą lūkestį, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (teismo sprendimo paskelbimo) šios išlaidos iš jų jau nebus priteisiamos.
24. Kartu atmestini ir trečiojo asmens pateikti argumentai, kad teismas termino praleidimo priežastis jau yra pripažinęs svarbiomis tenkindamas atsakovės 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į apeliacinius skundus pateikti. Pažymėtina, kad nors dalis atsakovės nurodomų aplinkybių sutampa (atsakovės atstovės atostogų laikotarpis, padidėjęs krūvis, didelė bylos apimtis), tačiau šios aplinkybės vertinamos skirtingame kontekste. Pirmuoju atveju, spręsdamas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, teismas atsižvelgia į tai, kad byla yra didelės apimties, sudėtinga teisiniu ir faktiniu požiūriu, atsakovės atstovė vasaros metu atostogauja, todėl atsiliepimo parengimas gali užtrukti ilgesnį nei įprastai laiką. Kita vertus, vertindamas termino pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti praleidimo priežastis, teismas vertina, ar egzistavo svarbios aplinkybės objektyviai užkirtusios kelią atsakovei laiku pasinaudoti procesine teise. Tokiu atveju didelė bylos apimtis ar bylos sudėtingumas savaime neužkerta kelio paduoti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo laiku, juolab, kad minimu procesiniu dokumentu nėra sprendžiami sudėtingi teisės ir (ar) fakto požiūriu klausimai, nereikalinga analizuoti ir pasisakyti dėl byloje esančių priešingų pozicijų.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pagrįstai nepripažino atsakovės nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.