- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-68-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33604-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacinė tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl papildomo teismo sprendimo paduoti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino ieškovės S. B. ir atsakovo S. K. 2018 m. kovo 5 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui S. K. (S. K.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bei pagal atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
2. Civilinėje byloje, atsakovui S. K., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu, buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, valstybės lėšomis apmokant 100 proc. išlaidų. Atsakovui atstovavo advokatė I. R..
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. spalio 26 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) prašymas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir papildomo sprendimo priėmimo. Tarnyba prašė atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą S. K..
4. Nurodė, kad teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi, patvirtinęs šalių taikos sutartį, neišsprendė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tarnybos teigimu, advokatė I. R. 2018 m. spalio 8 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Civilinės nagrinėjimo metu Tarnyba nebuvo pateikusi pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kadangi neturėjo žinių apie bylos nagrinėjimo eigą. Apie pasibaigusį bylos nagrinėjimą Tarnyba sužinojo tik gavusi advokatės prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi, netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti netenkino.
6. Teismas sprendė, kad šiuo atveju tokios aplinkybės, kaip nepakankamas advokatės ir Tarnybos bendradarbiavimas ir neapdairumas, nesudaro pagrindo laikyti, kad egzistuoja svarbios priežastys atnaujinti praleistą procesinį terminą.
7. Teismas pažymėjo, kad iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nebuvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Teismo nuomone, advokatė, kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo deleguota atstovauti atsakovo interesus, turėjo pasirūpinti ir užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka ir laiku į bylą būtų pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. spalio 31 d. teismo nutartį, ir įpareigoti teismą atnaujinti 20 dienų terminą prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti bei išnagrinėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų civilinėje byloje klausimą.
9. Apeliantė pažymi, kad pirma ji turi teisę kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, antra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų klausimas privalo būti išspręstas sprendimo priėmimo metu arba papildomo sprendimo priėmimo institutu.
10. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji byloje nedalyvauja, jai nėra siunčiam informacija apie bylos procesą, tame tarpe teismo priimti procesiniai sprendimai, o pažyma apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas yra parengiama tuomet, kai paskirtas advokatas (padėjėjas) pateikia Tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalvos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kartu su tokių išlaidų apskaičiavimu.
11. Taigi, šiuo atveju terminas buvo praleistas nuo Tarnybos valios nepriklausančių priežasčių, o gavusi advokatės prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, per 20 dienų, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo ir papildomo sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatytas ir praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jo praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (CPK 78 straipsnis).
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką nustato CPK 99 straipsnis, kurio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.
15. Taigi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje atveju, teisinis reglamentavimas nustato bendrųjų taisyklių išimtis, o būtent, pirma teismas tokių išlaidų paskirstymo klausimą privalo spręsti savo iniciatyva, kas reiškia, kad teismas turi būti aktyvus ir imtis priemonių tinkamam šio klausimo išsprendimui, antra byloje nedalyvaujančiam asmeniui –Tarnybai, suteikiama teisė kreiptis dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, tačiau turi būti laikomasi CPK 277 straipsnyje nustatytos tvarkos.
16. Nagrinėjamu atveju, susiklostė faktinė situacija, kuomet iki teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, pažyma apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nebuvo pateikta, o Tarnyba 2018 m. spalio 8 d. gavusi advokatės prašymą, parengė pažymą 2018 m. spalio 9 d. ir pateikė prašymą teismui 2018 m. spalio 26 d. dėl papildomo sprendimo priėmimo, atitinkamai prašydama atnaujinti procesinį terminą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl nurodyto procesinio termino praleidimo priežasčių, reikšminga aplinkybė yra tai, kad Tarnyba, kaip byloje nedalyvaujantis asmuo, apie poreikį parengti pažymą dėl patirtų išlaidų ir bylos proceso pasibaigimą atitinkamu teismo procesiniu sprendimu iš esmės sužino, kai tokius duomenis Tarnybai pateikia paskirtas advokatas, kuris veikia sutartiniais pagrindais.
18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Tarnybos paskirtos advokatės ir pačios Tarnybos nepakankamas bendradarbiavimas, nėra pagrindas pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies. Viena vertus, Tarnybos paskirtas advokatas privalo savalaikiai vykdyti savo pareigas. Kita vertus, advokato nesavalaikio pareigų vykdymo pasekmės, teismo vertinimu, negali būti perkeliamos asmeniui kuris nedalyvauja byloje ir apie procesinę bylos baigtį sužinoma tik advokatui apie tai informavus Tarnybą. Be to, kaip minėta, aptariamų išlaidų atlyginimo klausimą teismas privalo spręsti savo iniciatyva, taigi teismas turėjo pagrindą pareikalauti duomenų apie tokių išlaidų patyrimą.
19. Atsižvelgiant, į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, skundžiama nutartis naikintina, procesinis terminas atnaujintinas, o papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas turi būti išspręstas vadovaujantis CPK 277 straipsnio nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atnaujinti pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai terminą prašymui dėl papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo pateikti ir prašymą priimti.
Perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.