Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.1; 2.6.8.3.2; 2.6.8.3.3; 2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2026 m. balandžio 13 d.

dalyvaujant ieškovui A. E. (A. E.), jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Danilkevičiūtei – Steponavičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. E. ieškinį atsakovei V. B. dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties ir V. B. priešieškinį A. E. dėl dalies vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. E. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pritesti iš atsakovės V. B.: 1) 6300 € skolą; 2) 4032 € delspinigius nuo 2025-03-25 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2025-05-28); 3) po 63 € per dieną delspinigius nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 5 procentus palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė V. B. pareiškė priešieškinį ieškovui A. E., kuriuo prašė: 1) atmesti 2025-07-03 ieškinį; 2) tenkinti priešieškinį ir pripažinti negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento 2024-05-03: a) sutarties 1 p. dalyje, kad turto pardavimo kaina gali būti pakeista abiejų šalių susitarimu; b) sutarties 2 p. dalyje, kad klientas, kiti brokeriai, o taip pat tretieji asmenys nesiima jokių veiksmų turtui parduoti; c) sutarties 5 p. dalyje, kad laikoma paslaugos teikėjas surado pirkėją, jei pirkėjas yra kliento giminaitis ar pažįstamas; d) sutarties 7 p.

Ieškovas A. E. teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti visa apimtimi, priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovė į jį kreipėsi kaip į brokerį padėti parduoti jos namą. 2024-05-03 jis su atsakove sudarė sutartį jai suprantama rusų kalba, dėl sutarties sąlygų jokių pretenzijų atsakovė jam nereiškė. Atsakovė gyveno norimame parduoti name ir buvo sutarę, kad jei kas atvyks apsižiūrėti namo, kad ji aprodytų. Sutartis buvo sudaryta metams ir 2025 m. vasario mėn. V. paskambino ir jam pranešė, kad atsirado pirkėjas. Paaiškino, kad pirkėjai atsiranda įvairiai, ir paskambina jam, ir patys nuvažiuoja į vietą bei tariasi su pardavėja. Su atsakove buvo sutarta, kad jis namą parduos už 126000, atlyginimas už jo darbą - 5 proc. nuo šios sumos. Ieškovas teikė skelbimą aruodas.lt, Facebook, nurodė skelbime visą informaciją apie parduodamą turtą, įdėjo 24 nuotraukas, turto koordinates. Pirkėjai atranda informaciją iš skelbimų, kartais patys nuvažiuoja į vietą, tariasi su pardavėju asmeniškai, jis negali sukontroliuoti. Šiuo atveju, jam paskambino atsakovė ir pasakė, kad kaimynė surado pirkėją, nors prieš tai jam skambino žmogus dėl namo apžiūrėjimo. Jis paprašė iš atsakovės komisinio mokesčio kaip atlygio, tačiau ji dingo, neatsakė į skambučius, tyliai pati pardavė turtą, jam pagal sutartį nesumokėjo. Todėl prašo priteisti nuo pardavimo kainos 5 proc. ir sutartyje numatytus delspinigius. Atsakovė namo pardavimo skelbimu taip pat dalijosi per savo paskyrą. Jokių pretenzijų jam atsakovė niekada neturėjo. Jam atsakovė yra sakiusi, kad interesantų atvykdavo, sutarta buvo, kad savininkė jiems aprodytų savo namą. Jis ją įspėdavo, kad atvyks interesantai. Toks susitarimas abejoms šalims tiko. Jo tikslas atlikti darbą, pasirašyti sutartį, dėti skelbimus, surasti pirkėją, kad nupirktų turtą už pardavėjo kainą, be to pradžioje tariamasi dėl turto pardavimo kainos. Sutartyje yra tik būtinos sąlygos, nėra sutartyje nurodyta, kas aprodo turtą, jei klientas nori kitų sąlygų, turi sakyti, bet tokių norų nebuvo. Sutartis buvo šabloninė ir klientė neišreiškė noro keisti sąlygų. Nurodė, kad 5 proc. yra nuo faktinės turto pardavimo sumos. Jis netiki, kad atsakovė pardavė namą už 105000 €. Jis atlyginimą už darbą skaičiavo nuo sutartos su atsakove sumos (126000 €). Klientas atsirado ir namas buvo parduotas per laikotarpį, kurį galiojo sutartis, todėl jis turi teisę į atlygį. Atsakovė su pirkėja I. K. susitarė jam „už nugaros“, todėl jis negalėjo apie tai žinoti, atsakovė nekontaktavo su juo apie tai. Mano, kad pirkėją I. K. surado jis. Tą dieną jam buvo skambinta moters, moteris pamatė skelbimą, paskambino ir atvažiavo apžiūrėti, jis informavo V. Prašo ieškinį patenkinti visiškai.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja R. Danilkevičiūtė – Steponavičienė teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti visa apimtimi, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad byloje kilo ginčas dėl sutarties vykdymo. Šalys 2024-05-03 sudarė sutartį, kurioje šalys apibrėžė savo tikslus ir pareigas. Atsakovė neneigia aplinkybių, kad dėl turto pardavimo ji kreipėsi į brokerį, kad pastarasis buvo atvykęs į objektą, konsultavo dėl objekto, internetiniame portale buvo įdėtas profesionalus skelbimas. Atsakovė „postino“ skelbimą savo Facebook paskyroje, skelbimas buvo įdėtas kitose grupėse. Ieškovas turėjo išlaidų už skelbimo talpinimą, darė nuotraukas. Įstatyme nėra apibrėžta, koks turi būti brokerio darbas, šiuo atveju yra šalių derybiniai dalykai. Šalys sudarė sutartį, aiškiai apsibrėžė sąlygas ir atlyginimo mokestį. Kas aprodys turtą, ar tai atsakovė, ar tai brokeris, yra derybų objektas. O šiuo atveju susitarė, kad atsakovė pati aprodys turtą, kadangi ji ten gyveno. Todėl negalima teigti, kad ieškovas nevykdė sutarties. Kad atsakovė kitaip įsivaizdavo paslaugų teikimą, tam jokio teisinio pagrindo sutarties vykdymui, nėra. Atsakovė nelabai skaitė sutarties, nesidomėjo jos sąlygomis ir niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo, kad nėra reklamos ar neatvežami klientai. Dėl sutarties sąlygų negaliojimo, prašė įvertinti pačios atsakovės elgesį sutarties vykdymo metu. Patiktukai Facebook tik patvirtina, kad turtas buvo reklamuojamas, jų buvo labai daug. Šalys turi teisę susitarti dėl tokio pobūdžio sutarties sąlygų, kurios nepažeidžia imperatyvių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/20216). Ieškovas investavo savo laiką ir pinigus, dėjo skelbimus, atnaujino, taigi aktyviai dirbo, vyko į vietą. Pati atsakovė teigė, kad ieško klientų parduoti namui nuo 2023 m. ir tik įdėjus skelbimą, 2024 m. atsirado pirkėjas. Ieškovo pastangos ir davė rezultatą. Atsakovė platino ieškovo sukurtą skelbimą. Atsakovė nebendradarbiavo su brokeriu, nepranešė apie atvykstančius pas ją klientus. Ieškovas negalėjo įvykdyti sutarties 5 sąlygos, kadangi pati atsakovė apie apžiūros rezultatus nepranešdavo ieškovui ir jis negalėjo žinoti, kas pas ją lankosi. Šiuo atveju atsirado pirkėja, tačiau atsakovė neinformavo ieškovo, nepranešė apie sudarytas sutartis. Kad turtas parduotas už mažesnė sumą be ieškovo žinios, vienašališkai, neturi įtakoti sutartyje nurodytos sutartos sumos.

Atsakovės V. B. atstovė advokatė I.Maskoliūnaitė su ieškiniu nesutiko visiškai, prašė priešieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2024-05-03 su ieškovu buvo pasirašyta sutartis ir atsakovė įsivaizdavo, kad ieškovas, kaip profesionalus brokeris, imsis reklamuoti turtą, atveš ir aprodys, išreklamuos turtą potencialiam pirkėjui. Tačiau ieškovas to nedarė, nevyko ir nevežė pirkėjų, turto nereklamavo. Atvežė ieškovas atsakovei sutarties paruoštuką, įrašė kainą, datą, duomenis, įdėjo 24 nuotraukas, vieną skelbimą ir dabar nori už tokį darbą per 6000 € atlygio. Ieškovas niekam nereklamavo turto, nevežė jokių klientų, išskyrus kartą atvežė Š., taigi ieškovas nedirbo. Š. jokio avanso nesiūlė, preliminarios sutarties nepasirašė. Kai atsakovė informavo ieškovą, kad turtas yra parduotas, tuomet jis atvažiavo su Š. ir tada reiškė pretenzijas, reikalavo atlygio. Atsakovė sutiko apmokėti skelbimo išlaidas ir išlaidas už du atvažiavimus – balandžio ir gegužės mėn. Tačiau šis sutikimas neduoda prielaidos į komisinio mokesčio atlyginimą. Kaina yra už pirkėjo suradimą. Atsakovė buvo sulaukusi grasinimo, kad atiduok 10000 € arba kreipsis į teismą. Atsakovė kreipėsi į teisėsaugos instituciją. I. K. buvo jau senai nusižiūrėjusi tą namą, tik rinko pinigus bankui pradiniam įnašui. Taigi ji buvo ne ieškovo siųsta pirkėja ir tokių duomenų jis teismui nepateikė. Atsakovės paskutinis Facebook profilyje skelbimas įkeltas buvo 2024-04-15, ten buvo nurodytas V. telefono numeris, įdėta 10 nuotraukų. Teigė, kad reikšminga yra sutarties 2 sąlyga. Ieškovas deklaruoja, kad jis yra vienintelis pardavėjo atstovas, pats klientas negali atlikti jokių veiksmų susijusių su pardavimu. Tai ieškovas pats sau prieštarauja. Taip pat, reikšminga sutarties 3 sąlyga, kur nurodyta, kad paslaugos atlygis mokamas, kai sutartis pasirašoma pas notarą. 4 sąlyga, kur nurodytas atlygio dydis, t. y. nuo faktinės pardavimo kainos. Turtą atsakovė pardavė už 105000 €, jei ieškovas teigia, kad už kitą kainą, jis turi įrodyti. 5 sąlyga, kur paslaugos teikėjas gali apsiginti nuo tų povandeninių susitarimų. Pirmame sakinyje aiškiai apibrėžta. Ieškovas apie klientę I. K. turėjo atsakovę informuoti arba el. paštu, arba sms žinute. Tačiau byloje tokios informacijos nėra, o ši informacija reikalinga, tam kad pretenduotų į atlygį. Pats ieškovas parengė sutartį. Antrame sakinyje vėl aiškiai susitarta. Iki I. K. atvykimo apžiūrėti turtą, atsakovė su ja pažystamos nebuvo. Ieškovui dalyvaujant jokios preliminarios sutarties pasirašyta nebuvo. Sutarties 5 ir 6 punktuose yra aiškiai nurodyta, kada paslauga yra laikoma atlikta ir kada yra teisė į atlygį. Tai, kad ieškovas pats nevyko į vietą su klientu, pats prisiima riziką. Paslauga pagal sutarties sąlygas nebuvo atlikta, todėl negali reikalauti atlygio. Kadangi sutarties atsakovė nepažeidė, todėl negali ieškovas reikalauti delspinigių. Mano, kad tai yra vartojimo sutartis. Jei teismas manys, kad pagal sutarties sąlygas ieškovas turi teisę į atlygį, tuomet prašo įvertinti pardavimo kainą, sutarties 4 punktas, taip pat ir dėl delspinigių, kurie yra aiškiai per dideli. Turtas pardavinėjamas nuo 2023 m., nieks per tą laiką nedavė jokio avanso, todėl atsakovė suinteresuota buvo kuo greičiau parduoti. Ieškovas pagal sutartį neprieštaravo, kad atsakovė irgi bandytų parduoti turtą. Prašė atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/20216, taip pat į 2025-06-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-781/2025. Ieškovas nesuteikė paslaugų, todėl negali reikalauti atlygio.

Ieškinys netenkintinas, priešieškinys tenkintinas.

Iš ieškovo, jo atstovės, atsakovės atstovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad 2024-05-03 nekilnojamojo turto agentas ieškovas A. E. (paslaugos teikėjas) ir atsakovė V. B. (klientas) sudarė Nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų teikimo sutartį (toliau ir – Sutartis) pagal kurią buvo parduodamas atsakovei priklausantis turtas: 186,20 m² gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,3024 ha žemės sklypas, 29 m² pirtis, 65 m² ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Turtas).

2025-03-17 buvo sudaryta Žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią V. B. pardavė I. K. Turtą už 105000 €.

Dėl ieškinio reikalavimų

Kaip minėta, ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės: 1) 6300 € skolą; 2) 4032 € delspinigius nuo 2025-03-25 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2025-05-28); 3) po 63 € per dieną delspinigius nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 5 procentus palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė į jį kreipėsi kaip į brokerį padėti parduoti jos namą. 2024-05-03 jis su atsakove sudarė sutartį jai suprantama rusų kalba, dėl sutarties sąlygų jokių pretenzijų atsakovė jam nereiškė. Su atsakove buvo sutarta, kad jis namą parduos už 126000, atlyginimas už jo darbą - 5 proc. nuo šios sumos. Ieškovas teikė skelbimą aruodas.lt, Facebook, nurodė skelbime visą informaciją apie parduodamą turtą, įdėjo 24 nuotraukas, turto koordinates. Jam paskambino atsakovė ir pasakė, kad kaimynė surado pirkėją ir jis sužinojo, kad atsakovė pardavė namą. Atsakovė su juo už namo pardavimą neatsiskaitė, todėl prašo priteisti nuo pardavimo kainos 5 proc. ir sutartyje numatytus delspinigius. Jo tikslas atlikti darbą, pasirašyti sutartį, dėti skelbimus, surasti pirkėją, kad nupirktų turtą už pardavėjo kainą, be to pradžioje tariamasi dėl turto pardavimo kainos.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2024-05-03 buvo sudaryta Sutartis pagal kurią buvo parduodamas atsakovei priklausantis Turtas. Sutarties 1 p. numatyta, kad minimali Turto pardavimo kaina skelbime 126000 €. Sutarties 3 p. numatyta, kad komisinis atlyginimas mokamas po to, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją, su kuriuo pas notarą pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Komisinis atlyginimas lygus 5 proc. nuo faktinės Turto pardavimo sumos (Sutarties 4 p.). Sutarties 5 p. šalys susitarė, jog laikoma, kad paslaugos teikėjas surado pirkėją, jei paslaugos teikėjas apie tai praneša klientui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ar SMS žinute į kliento numerį. Laikoma, kad paslaugos teikėjas taip pat surado pirkėja, jei pirkėjas yra kliento giminaitis ar pažįstamas. Pagal Sutarties 8 p. komisinis atlyginimas išmokamas paslaugos teikėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą dienos. Komisinio atlyginimo išmokėjimo sulaikymo atveju už kiekvieną dieną skaičiuojami 1 proc. dydžio delspinigiai nuo komisinio atlyginimo sumos.

Tarp šalių nėra ginčo, kad tarp jų buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Pagal CK 6.228¹ straipsnį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti preke ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

Ieškovas yra verslininkas – nekilnojamojo turto agentas, atsakovė – fizinis asmuo, siekiantis parduoti jai nuosavybės teisę priklausantį turtą, todėl laikytina, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kuri kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.

Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2016) yra išaiškinęs, kad atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Šio skyriaus normos pagal CK 6.716 straipsnio 3 dalį taikomos teikiant, be kita ko, ir konsultacines bei kitokias atlygintinas paslaugas (pvz., tarpininkavimo), išskyrus CK šeštosios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.

Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis); atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus; jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Šios paslaugų teikėjo pareigos iš esmės atitinka CK 6.38 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį prievolės ir CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąjį sutarčių vykdymo principą, kad kai vienai iš šalių prievolės (sutarties) vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę (sutartį) taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Be to, bendrieji sutarčių teisės principai įpareigoja abi sutarties šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Nei CK, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nekilnojamojo turto agento (brokerio) paslaugų teikimo atskirai nereglamentuoja, todėl jų paslaugų teikimui, vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 3 dalimi, taikomos pirmiau aptartos CK nuostatos. Taigi, nekilnojamojo turto agentas, teikdamas paslaugas, visų pirma turi vadovautis jo su klientu sudaryta sutartimi, be to, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir savo profesijos standartų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas). Pirmiau nurodytus atidaus ir rūpestingo, kliento interesų prioritetiškumo paslaugų teikimo standartus atitiks toks paslaugų teikimas, kai nekilnojamojo turto agentas, konsultuodamas klientą ar jam tarpininkaudamas, klientui pateiks visą jam žinomą teisingą informaciją apie klientą dominantį nekilnojamojo turto objektą, kurią jis sužinojo ar gali sužinoti jam įprastai prieinamomis teisėtomis priemonėmis ir kurios gavimas nesusijęs su nekilnojamojo turto agento kvalifikacijai nebūdingomis, specifinėmis žiniomis. Prie tokių specifinių, nekilnojamojo turto agentui nebūdingų žinių galėtų būti priskirtas nekilnojamojo turto objekto techninės būklės įvertinimas, remontui (atstatymui) būtinų išlaidų apskaičiavimas, kai reikia specialiųjų mokslo ir techninių žinių. Paprastai nekilnojamojo turto agento paslaugos, priklausomai nuo šalių sudarytos sutarties, gali apimti kliento konsultavimą dėl nekilnojamojo turto kainos, objekto atitikties kliento planuojamai veiklai (poreikiams), pagrindinių objekto techninių charakteristikų, objekto teisinio statuso ir teisių į jį nustatymą, teisiniais klausimais perkant ar paduodant nekilnojamąjį turtą, pirkėjo ar pardavėjo suradimą, sutarčių sudarymą, turto tikrinimo ar apžiūros organizavimą ir kitos panašaus pobūdžio paslaugos. Pažymėtina, kad, vadovaujantis sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokio pobūdžio paslaugų teikimo, kurios nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų, bet kurios reikalauja specifinių žinių, tačiau tokios paslaugos turi būti konkrečiai nurodomos sutartyje. Jeigu šalys sutartyje susitaria dėl tokių specifinių paslaugų teikimo, agentas privalo jas teikti vadovaudamasis pirmiau aptartais kriterijais.

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 6300 € atlygį už atliktą darbą, nurodė, kad Sutartyje buvo numatyta Turto pardavimo kaina – 126000 €, Turtas buvo parduotas Sutarties galiojimo laikotarpiu, jis teikė skelbimą aruodas.lt, Facebook, nurodė skelbime visą informaciją apie parduodamą turtą, įdėjo 24 nuotraukas, turto koordinates, pratęsinėjo skelbimų galiojimo terminus, dėl to turėjo išlaidų. Turto skelbimas buvo peržiūrėtas labai daug kartų, skelbimas sukėlė potencialių pirkėjų susidomėjimą. Skelbimuose buvo nurodytas parduodamo Turto adresas, todėl klientai galėjo atvykti ir patys apžiūrėti parduodamą Turtą. Be to, su atsakovė buvo susitarta, jeigu atvyks pirkėjai, pastaroji aprodys Turtą, nes ji tuo metu ten gyveno.

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad apie parduodamą turtą ji paskelbė savo Facebook paskyroje, taip pat 2024-05-03 sudarė Nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų teikimo sutartį su ieškovu A. E.. Nuo 2024-05-03 iki 2025-02-05 ieškovas nei karto neatvyko apžiūrėti parduodamo turto su potencialiu pirkėju. 2025 m. sausio pabaigoje atvyko jauna šeima, susidomėjusi parduodamu nekilnojamuoju turtu. Jie nieko neminėjo, kad juos atsiuntė ieškovas kaip nekilnojamojo turto agentas. Būsima pirkėja papasakojo, kad jie dar 2023 m. matė skelbimą įdėtą jos Facebook paskyroje ir jiems ši sodyba patiko. Ieškovas pas ją atvyko su atspausdintos sutarties tekstu. Ji pasirašė agento pateiktą iš anksto parengtą dokumentą, šios sutarties atskirų sąlygų jie visiškai neaptarinėjo. Ieškovas kaip verslininkas neatkreipė jos dėmesio į tai, kad pagal šios sutarties sąlygas ji negalės nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis atlikti turto pardavimo ar kitokio perleidimo veiksmų, prisiimti įsipareigojimų, netgi be agento sutikimo keisti parduodamo objekto kainos. Dar pirmo susitikimo metu buvo kalbama apie tai, kad ji bando parduoti sodybą per savo Facebook paskyrą. Be to, ieškinio teiginiai leidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovui buvo gerai žinomas aktyvios jos pačios pastangos parduoti turtą ir nuo 2024-05-03 iki 2025-02-05 ji nesulaukė jokių ieškovo pastabų, kad toks jos elgesys pažeidžia sutarties sąlygas. Ieškovas jai yra skambinęs tik 1 kartą, kad p. Š. susidomėjo sodyba ir norėtų pirkti. Ieškovui ji skambino kelis kartus norėdama pasidomėti kaip sekasi turto pardavimas. Ieškovas per 10 mėnesių laikotarpį nepasiūlė nei vieno pirkėjo, kuris būtų pageidavęs turtą įgyti už 126000 € kainą.

Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra nuosekli ir išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas).

Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, jog gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą. Tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 26, 27 punktai).

Iš šalių pasirašytos Sutarties matyti, kad Sutartyje nėra aptarti jokie veiksmai, kuriuos imsis ieškovas siekiant parduoti atsakovei priklausantį Turtą. Tikrieji Sutarties šalių ketinimai – atsakovė siekė ieškovo pagalba parduoti Turtą, o ieškovas – surasti atsakovės Turto pirkėją ir gauti už tai iš atsakovės atlyginimą. Taigi, šalių sudarytos Sutarties ir pagal ją teiktinų paslaugų tikslas – faktinis atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas. Traktuojant Sutartį priešingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tik tam, kad būtų įkeliami skelbimai dėl pardavimo, bendraujama su klientais, vedamos derybos ir pan., o ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, Sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų atsakovės suinteresuotumo sudaryti šią sutartį, kad, pasinaudojant ieškovo paslaugomis, realiai būtų parduotas nekilnojamasis turtas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas padarė parduodamo Turto nuotraukas, iš kurių 24 vnt. įkėlė į aruodas.lt, Facebook, nurodė skelbime informaciją apie parduodamą turtą. Dėl skelbimo įkėlimo ir jo termino pratęsimo ieškovas turėjo išlaidų. Bet ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi kitų aktyvių veiksmų surasti pardavėją. Ieškovas neginčija, kad nuo 2024-05-03 iki 2025-02-05 jis nei karto neatvyko apžiūrėti parduodamo Turto su potencialiu pirkėju, nepasiūlė atsakovei nei vieno pirkėjo, tik yra skambinęs, kad D. Š. susidomėjo sodyba ir norėtų pirkti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. Š. paaiškino, kad rado skelbimą aruodas.lt, kad parduodamas namas (duomenys neskelbtini) k. už 130000 €. Ji paskambino nurodytu telefonu, nuvažiavo kartu su ieškovu pas atsakovę, susitarė, kad pirks. Važiavo daug kartų. Vėliau atvažiavusi sužinojo, kad atsakovė namą jau pardavė. Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, avansas nebuvo mokamas. Liudytoja nurodė, kad nors ji norėjo pirkti Turtą, bet faktiškai tam neturėjo pinigų, nes turėjo kito paveldėto turto, kuri reikėjo parduoti. Esant tokioms aplinkybėms laikyti, kad ši liudytoja buvo potenciali pirkėja, nėra jokio pagrindo.

Ieškovas per 10 mėnesių nuo Sutarties sudarymo nesurado nei vieno potencialaus pirkėjo, todėl atsakovė 2025-03-17 pardavė Turtą I. K.. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad ieškovo nepažįsta, o su atsakove susipažino pirkdama jos namą. Pirmą kartą apie parduodamą turtą sužinojo 2023 m., buvo skelbimas Facebook. Tuomet neturėjo galimybių pirkti namą. Antrą kartą skelbimą irgi pamatė Facebook, tiksliai neatsimena kur pamatė, gal atsakovės, gal grupės profilyje. 2025 m. sausio – vasario mėn., buvo telefono numeris, ji paskambino V. V jai nesakė, kad buvo sudaryta sutartis su brokeriu. Turtą ji nupirko už 105000 €. Buvo pasirašyta Turto pirkimo preliminari sutartis, ji sumokėjo 1500 € avansą atsakovei, padarė pavedimą. Pasirašant preliminarią sutartį ji jau kalbėjo su banku, kad ims paskolą namo pirkimui, bet pinigų dar neturėjo. 84000 € pervedė bankas atsakovei, o ji pavedimu sumokėjo – 21000 €.

Kaip minėta, pagal Sutarties 3 p. komisinis atlyginimas mokamas po to, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją, su kuriuo pas notarą pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties 5 p. šalys susitarė, jog laikoma, kad paslaugos teikėjas surado pirkėją, jei paslaugos teikėjas apie tai praneša klientui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ar SMS žinute į kliento numerį. Laikoma, kad paslaugos teikėjas taip pat surado pirkėja, jei pirkėjas yra kliento giminaitis ar pažįstamas.

Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis apie turto pirkėją buvo informavęs atsakovę elektroniniu paštu ar SMS žinute. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Turto pirkėja yra atsakovės giminaitė ar pažįstama. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas atsakovės Turto pirkėjo nesurado, Turtas buvo parduotas be ieškovo pagalbos, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus atsakovės naudai vykdydamas Sutartį. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui priklauso atlyginimas pagal Sutarties 3 p., taip pat Sutarties 8 p. nustatyti delspinigiai.

Nors ieškovas nurodo, kad jis, vykdydamas Sutartį, turėjo išlaidų, bet Sutartyje nenumatyta, kad ieškovo turėtos išlaidos turi būti atlygintos, be to, ieškovas ieškiniu nekelia reikalavimo dėl tokių išlaidų atlyginimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas ieškinį atmeta.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Kaip minėta, atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento 2024-05-03 sutarties: a) 1 p. dalyje, kad turto pardavimo kaina gali būti pakeista abiejų šalių susitarimu; b) 2 p. dalyje, kad klientas, kiti brokeriai, o taip pat tretieji asmenys nesiima jokių veiksmų turtui parduoti; c) 5 p. dalyje, kad laikoma paslaugos teikėjas surado pirkėją, jei pirkėjas yra kliento giminaitis ar pažįstamas; d) 7 p.

Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Šios teisės normos 16 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis vartotojas įpareigojamas įvykdyti visus įsipareigojimus verslininkui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo. Remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Pagal CK 6.228² straipsnio 2 dalį, galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį, individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad 2024-05-03 jis su atsakove sudarė sutartį jai suprantama rusų kalba, dėl sutarties sąlygų jokių pretenzijų atsakovė jam nereiškė. Sutartyje yra tik būtinos sąlygos, nėra sutartyje nurodyta, kas aprodo turtą, jei klientas nori kitų sąlygų, turi sakyti, bet tokių norų nebuvo. Sutartis buvo šabloninė ir klientė neišreiškė noro keisti sąlygų.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas pas ją atvyko su atspausdintos sutarties tekstu. Ji pasirašė agento pateiktą iš anksto parengtą dokumentą, šios sutarties atskirų sąlygų jie visiškai neaptarinėjo. Ieškovas kaip verslininkas neatkreipė jos dėmesio į tai, kad pagal šios sutarties sąlygas ji negalės nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis atlikti turto pardavimo ar kitokio perleidimo veiksmų, prisiimti įsipareigojimų, netgi be agento sutikimo keisti parduodamo objekto kainos. Dar pirmo susitikimo metu buvo kalbama apie tai, kad ji bando parduoti sodybą per savo Facebook paskyrą. Be to, ieškinio teiginiai leidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovui buvo gerai žinomas aktyvios jos pačios pastangos parduoti turtą ir nuo 2024-05-03 iki 2025-02-05 ji nesulaukė jokių ieškovo pastabų, kad toks jos elgesys pažeidžia sutarties sąlygas.

Iš į bylą pateiktos Sutarties teksto matyti, kad ji yra standartinė, t. y. jos sąlygos ieškovo nustatytos iš anksto. Ieškovas neteigia ir neįrodinėja, kad Sutarties sąlygos su atsakove buvo aptartos individualiai, ieškovas nurodė, kad atsakovė dėl sutarties sąlygų jokių pretenzijų jam nereiškė. Kadangi Sutartis yra standartinė, tai ieškovas turėjo byloje įrodyti, kad atsakovės ginčijamos Sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis), tačiau byloje nėra duomenų apie Sutarties sąlygų individualų aptarimą. Dėl to, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, Sutarties sąlygos tikrintinos sąžiningumo aspektu, o nustačius sąžiningumo reikalavimo pažeidimą spręstina, ar iš esmės pažeidžiama Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai.

Sutarties 1 p. numatyta, kad „Minimali turto pardavimo kaina skelbime 126000 €. Turto pardavimo kaina gali būti pakeista abiejų šalių susitarimu.“ Atsakovė prašo pripažinti negaliojančia šio punkto sąlygą „Turto pardavimo kaina gali būti pakeista abiejų šalių susitarimu.“

Sutarties 2 p. numatyta, kad „Paslaugos teikėjas atstovauja klientui parduodant turtą ir yra vienintelis skelbimų talpinimo proceso dalyvis. Klientas, kiti brokeriai, o taip pat tretieji asmenys nesiima jokių veiksmų turtui parduoti.“ Atsakovė prašo pripažinti negaliojančia šio punkto sąlygą „Klientas, kiti brokeriai, o taip pat tretieji asmenys nesiima jokių veiksmų turtui parduoti.“

Kaip minėta, Sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos. Byloje nustatyta, tai patvirtino ir liudytoja I. K., kad atsakovė Turtą pardavinėjo nuo 2023 m., ji savo Facebook paskyroje buvo patalpinusi skelbimą dėl Turto pardavimo. Negalėdama parduoti Turto savarankiškai, atsakovė kreipėsi į ieškovą, kaip profesionalą, su tikslu, kad pastarasis padės jai surasti pirkėją. Atsakovės tikslas buvo kuo greičiau parduoti Turtą, nes ji planavo po Turto pardavimo išvykti iš Lietuvos, ką ir padarė. Ieškovui buvo žinomos atsakovės pastangos savarankiškai parduoti Turtą. Be to, iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad ne ieškovas tarėsi su klientais, komentaruose po skelbimais į interesantų klausimus atsakinėjo atsakovė, nurodydama, kad yra galimas kainos mažinimas. Ieškovas tam neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, apribojimas kai paslaugos gavėjas kaip turto savininkas neturi teisės laisvai spręsti dėl parduodamo turto kainos be paslaugos teikėjo sutikimo yra neproporcingai apribojantis atsakovės veikimo laisvę ir neatitinka jos interesų, todėl yra nesąžininga, jis pripažintinas negaliojančiu. O sutarties sąlyga dalyje, kad klientas, kiti brokeriai, o taip pat tretieji asmenys nesiima jokių veiksmų turtui parduoti yra nesąžininga, nes ieškovui buvo žinoma, kad ieškovė pati deda maksimalias pastangas parduoti savo Turtą, visą sutarties galiojimo laikotarpį ši sąlyga realiai nebuvo taikoma.

Sutarties 5 p. numatyta, kad „Laikoma, kad paslaugos teikėjas surado pirkėją, jei paslaugos teikėjas apie tai praneša klientui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ar SMS žinute į kliento numerį. Laikoma, kad paslaugos teikėjas taip pat surado pirkėja, jei pirkėjas yra kliento giminaitis ar pažįstamas.“ Atsakovė prašo pripažinti negaliojančia šio punkto sąlygą „Laikoma, kad paslaugos teikėjas taip pat surado pirkėja, jei pirkėjas yra kliento giminaitis ar pažįstamas.“

Ši sąlyga materialiniu sąžiningumo kontrolės aspektu preziumuojama kaip nesąžininga sąlyga pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 16 punktą, nes atsakovė įpareigojama sumokėti atlyginimą ieškovui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų įsipareigojimų – nesuranda pirkėjo, kuris įsigytų atsakovės Turtą, t. y. atlyginimas turi būti mokamas tik už patį faktą, kad pirkėjas yra atsakovės giminaitis ar pažįstamas.

Sutarties 7 p. numatyta, kad „Ši sutartis galioja 12 mėnesių nuo pasirašymo momento. Tuo atveju, jei suėjus 12 mėnesių nei viena šalis nenutraukia sutarties, ji automatiškai pratęsiama tokiam pačiam laikotarpiui.“

Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis verslininkui suteikiama teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numatomas neprotingai trumpas laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti. Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 8 punktas įgyvendina Direktyvos 93/13/EEB priedo h punktą, pagal kurį nesąžiningomis laikytinos sąlygos, kurių tikslas arba rezultatas automatiškai pratęsti terminuotą sutartį, vartotojui nepareiškus kitokios nuomonės, kai nustatomas nepagrįstai trumpas terminas vartotojui pareikšti tokį norą nepratęsti sutarties. Sutarties 7 p. apskritai nėra numatoma teisė apsispręsti dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo, t. y. nėra numatomas konkretus protingas terminas apsisprendimo teisei dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo įgyvendinti, dėl ko atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Pagal sąlygos formuluotę, nėra aišku, kada vartotojas, pageidaudamas nebetęsti terminuotos sutarties, turėtų verslininkui pranešti apie tokį sprendimą. Sutarties 7 p. tik abstrakčiai įtvirtinama, jog jei suėjus Sutarties terminui, kuris lygus 12 mėnesių, nei viena šalis nenutraukia sutarties, ji automatiškai prasitęsia tokiam pačiam terminui. Sutarties 7 p. sąlyga ta apimtimi, kiek iš jos turinio nėra aiškus konkretus protingas terminas apsisprendimo teisei dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo įgyvendinti, yra paini, neaiški, taip pat šalių gali būti aiškinama ir interpretuojama nevienodai, todėl iškreipia šalių interesų pusiausvyrą atsakovės nenaudai, taigi, yra pagrindas konstatuoti esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojos nenaudai ir tokiu būdu atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovę byloje atstovavo advokatė I.Maskoliūnaitė. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1200 € už priešieškinio parengimą bei 850 € - už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85, teisės akto redakcija nuo 2015-03-20 (TAR, 2015, Nr. 2015-03968), yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, todėl, ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus visiškai, atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 2050 €, priteistinos iš ieškovo atsakovei.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija nepriteistiną 8 € sumą, todėl nepriteistinos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228¹, 6.228⁴, 6.716, 6.718 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento 2024-05-03 Nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų teikimo sutarties: 1 punkto sąlygą, jog turto pardavimo kaina gali būti pakeista abiejų šalių susitarimu; 2 punkto sąlygą, jog klientas, kiti brokeriai, o taip pat tretieji asmenys nesiima jokių veiksmų turtui parduoti; 5 punkto sąlyga, jog laikoma, kad paslaugos teikėjas taip pat surado pirkėja, jei pirkėjas yra kliento giminaitis ar pažįstamas; 7 punktą.

Priteisti iš A. E. V. B. naudai 2050 € (du tūkstančius penkiasdešimt €) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.