Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 30-124 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A. D. ir D. D.“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“; taikyti restituciją grąžinant valstybei 0,1209 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0438 ha ploto dalį, kuri buvo parduota A. D. ir D. D. pagal 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 9 412,65 EUR A. D. ir D. D.; pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto dėl 0,1209 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl šio žemės sklypo 0,0438 ha ploto dalies (buvusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) hipotekos ir panaikinti šios hipotekos registraciją atitinkamoje dalyje. Nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunkčiu, žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Vadovaujantis minėto nutarimo 2.15 papunkčiu, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. 438 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi be aukciono parduotas atsakovams A. D. ir D. D., pradedant jo formavimo ir pardavimo procedūrą buvo žymiai didesnio vientiso laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto kaip atskiras žemės sklypas, dalis. Šis vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo išsidėstęs siauroje juostoje, šlaite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirą racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą ar atskirus žemės sklypus. Be to, šis vientisas laisvos valstybinės žemės plotas, tiek pats 438 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo dydžiu viršijo 0,04 ha, t. y. be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytą maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose. Kadangi 438 kv. m ginčo žemės sklypas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama be aukciono paduoti, 2012 m. lapkričio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, 10 straipsnio 4 daliai, 5 dalies 4 punktui, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms. Pripažinus sutartį negaliojančia, turi būti panaikinti ir administraciniai aktai, susiję su šio žemės sklypo suformavimo, pardavimo ir pertvarkymo administracinių procedūrų atlikimu minėtam pardavimo sandoriui sudaryti ir parduotam žemės sklypui pertvarkyti. Ieškinys grindžiamas būtinumu pašalinti imperatyvių įstatymo normų pažeidimų pašalinimo valstybinės žemės perleidimo privatiems asmenims srityje. Viešasis interesas šioje byloje pasireiškia ir siekiu užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą, inter alia valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

17. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, be to, teismo išvados yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.

17.2. Teismo sprendime nurodytos teisės normos – TPĮ 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas ir Aprašo 4.4 punktas – numatančios galimą esamų sklypų padidinimą iki 6 arų, šiuo atveju netaikytinos. TPĮ ir Aprašo normos reglamentuoja atvejus, kai yra numatyta paprastesnė žemės sklypo formavimo tvarka, t. y. užtenka parengti žemės sklypo planą, kuris prilyginamas detaliajam planui, ir nereikalaujama rengti aukštesnio lygio planavimo dokumento (pvz., detaliojo plano). Tačiau ir tokiais planais formuojamiems sklypams taikytini minėti Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyti maksimalaus dydžio įsiterpusiam sklypui reikalavimai (0,04 ha miesto gyvenamosiose vietovėse). Sprendime teismas šią aplinkybę iš esmės pripažįsta, nurodydamas, jog konstatuotina, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ir ar jis atitinka sąlygas, numatytas Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Nagrinėjamu atveju, paties ginčo žemės sklypo plotas (438 kv. m.), viršija 0,04 ha.

17.3. 2015 m. gruodžio 17 d. LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3882-261/2015 LVAT pasisakė dėl minėtų Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 4 punkto ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punktų nuostatų santykio. LVAT akcentavo, kad pagal šį teisinį reguliavimą, lemiama sąlyga, kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, yra tada, jeigu jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Minėto Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas detalizuoja įstatymo sąlygas aplinkybe „jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų“, tačiau ši aplinkybė nepaneigia aukštesnės galios teisės aktu, Žemės įstatymu, nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl pirmiausia turi būti paisoma įstatymo sąlygų, kad sklypas turi būti įsiterpęs tarp privačių sklypų ir turi būti atitinkamo Vyriausybės nustatyto dydžio. Nagrinėjamo ginčo atveju plačiau aiškinti Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nėra pagrindo. Minėtoje administracinėje byloje LVAT pripažino, kad su šios bylos ginčo teritorija besiribojančiame „L“ formos vientisame atskiru žemės sklypu nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote, suformuoti atskiri valstybinės žemės sklypai, esantys prie privačių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų taip, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, todėl negalėjo būti suformuoti kaip atskiri žemės sklypai pardavimui be aukciono.

17.4. Ginčo sklypo formavimo ir pardavimo procedūrų pradžios metu (2011-2012 m.) jis iš vakarų ribojosi su atsakovų D. žemės sklypu, o iš rytų – su suplanuota (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau faktiškai tiek pietų, tiek šiaurės pusėse jis ribojosi su laisva, nesuformuota valstybine žeme. Sprendime pripažįstama, jog ginčo sklypas pietuose ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu, tačiau nurodyta, jog ginčo sklypas iš šiaurės pusės ribojosi su 2012 m. birželio 25 d. NŽT suformuotu ir valstybei priklausančiu žemės sklypu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis, šio žemės sklypo pardavimo procedūros buvo sustabdytos, o jis buvo formuojamas analogiškais pagrindais kaip ir ginčo sklypas. Už šio sklypo jo šiaurės kryptimi toliau buvo formuojami kiti trys „įsiterpę“ sklypai prie esamų sklypų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ginčo sklypui iš dviejų pusių ribojantis su laisva valstybine žeme jį laikyti įsiterpusiu nėra pagrindo.

17.5. Bylos duomenimis, visame minėtame vientisame nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote, išsidėsčiusiame tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir privačių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), tuo pačiu laikotarpiu analogiškomis aplinkybėmis be ginčo sklypo buvo suformuoti dar 4 analogiški „įsiterpę“ žemės sklypai, kiekvienas panašaus dydžio, apie 400 kv. m., t. y. esantys tiek teisės aktuose numatyto maksimalaus dydžio be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams gyvenamosiose teritorijose, tiek ir minimalaus dydžio miestuose formuotiniems žemės sklypams (pvz., individualiai statybai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR. 2.02.09:2005 „Viešbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 3 punktas). Trys suformuoti sklypai, kaip ir ginčo sklypas, buvo parduoti prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), o vieno suformuoto sklypo (prie (duomenys neskelbtini)) pardavimo procedūra buvo sustabdyta. Viso šio nesuformuoto vientiso laisvos valstybinės žemės ploto, bendras plotas sudaro apie 2 000 m² (0,2000 ha arba 20 a), jis iš esmės yra taisyklingos keturkampės konfigūracijos, jo plotis siekia beveik 15 m (ties ginčo sklypu 14,63-14,65 m) ir šis plotas ribojasi su suplanuota (duomenys neskelbtini) gatve. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes ir darytina išvada, kad minėtas laisvos valstybinės žemės plotas yra tinkamas formuoti atskirą žemės sklypą ar sklypus. Tuo tarpu jame 2012-2014 m. laikotarpyje kaip įsiterpę suformuoti 5 apie 400 m² ploto žemės sklypai.

17.6. Nėra pagrindo pritarti teismo išvadai, kad ginčo teritoriją sudaro siaura juosta ir dėl to taikyti LRV 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytą išimtį, leidžiančią nepaisyti įsiterpusiam žemės sklypui keliamų 4 arų (0,04 ha) dydžio ir nesiribojimo su atskiru sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu reikalavimų. Tokio pločio (beveik 15 m) ir dydžio (apie 20 a) žemės plotas nėra per siauras ar per mažas įrengti atskirus žemės sklypus ar žemės sklypą. Iš byloje esančios 2016 m. rugpjūčio 17 d. teritorijų planavimo suvestinio žemėlapio ištraukos Ml:5000 matyti, jog netoliese yra daugiau funkcionuojančių analogiško pločio savarankiškų žemės sklypų, pavyzdžiui žemės sklypai (duomenys neskelbtini), esantys šiek tiek piečiau ginčo teritorijos, palei (duomenys neskelbtini) gatvę, iškart už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, taip pat netoli (duomenys neskelbtini) g. (kitos, nenurodytos, (duomenys neskelbtini)) ir pan. Sprendime nebuvo pagrindo ignoruoti ir neatsižvelgti į tai, kad pagal nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusį Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pakeitimą, įsiterpusį žemės sklypą siaura juosta sudaro tik tuomet, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų. Ir nors ginčo sandorio sudarymo metu šis siauros juostos apibrėžimas dar negaliojo, jame numatytas objektyvusis kriterijus – 10 metrų pločio neviršijimo reikalavimas – šioje byloje nėra nereikšmingas. Juo vis tiek galima vadovautis kaip tam tikru orientaciniu išeities tašku. Nagrinėjamu atveju ginčo plotis beveik 5 metrais viršija šiuo metu nustatytą 10 metrų pločio ribą. Akivaizdu, kad įsiterpusių žemės sklypų pardavimo be aukciono teisinio reguliavimo esmė iki ir po 2016 m. birželio 1 d. nesikeitė, t. y. tiek iki šios datos, tiek po jos be aukciono kaip įsiterpę galėjo būti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie atitinka įsiterpusiems žemės sklypams keliamus reikalavimus, o 2016 m. birželio 1 d. atitinkamas teisinis reguliavimas buvo tik konkretizuotas. Todėl nagrinėjamu atveju ta pati faktinė situacija, kai įsiterpęs žemės plotas beveik 5 metrais viršija šiuo metu konkrečiai įtvirtintą maksimalų siauros juostos dydį, negali būti vertinama skirtingai iki ir po 2016 m. birželio 1 d. Tai prieštarautų protingumo principui.

17.7. Sprendimo išvadą dėl to, kad ginčo vietoje suformuoti atskiro racionaliai naudotino žemės sklypo nebuvo galimybių, teismo nuomone, pagrindžia teisės aktų ribojimai statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio (statant arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas), o taip pat vietinės reikšmės kelio apsaugos zonos (į abi puses nuo kelio briaunų po 10 metrų). Taip pat teismas rėmėsi atsakovės šioje byloje – VMSA teiginiais, kad kitoks žemės sklypo panaudojimas būtų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių. Sprendime teismas tiesiog nurodė minėtus ribojimus, tačiau jų neanalizavo ir nepateikė savo vertinimo, iš kurio aiškiai išplauktų, jog ginčo teritorijoje nėra galimas sklypų gyvenamajai statybai formavimas, todėl sprendimas šioje dalyje nėra argumentuotas, o remiantis byloje esančia medžiaga, darytina priešinga išvada. Iš byloje esančio VMSA 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. A51-62063/16(2.14.2.12-MP8) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra tik planinė, suplanuota kaip D kategorijos gatvė, bet neįrengta, taigi dar gali būti perplanuojama, tikslinama. Gatvės sklypas irgi nesuformuotas. Tai reiškia, kad ginčo vietoje yra įmanomas gatvės, kartu ir atstumo tarp jos raudonųjų linijų, pasiaurinimas parengiant naują TP dokumentą, pavyzdžiui nuo dabar suplanuotų 15 m (pagal D1 kategorijos reikalavimus) iki 12 m (pagal D2 kategorijos reikalavimus). Tokiu atveju laisvos valstybinės žemės ploto plotis galėtų padidėti. Tai, kad kelias faktiškai neįrengtas, yra svarbi aplinkybė vertinant ir paminėtą sprendime kelio apsaugos zoną, kurios dydis vietinės reikšmės keliuose – 10 m. Pagal Kelių įstatymo 12 straipsnį kelio apsaugos zonos yra nustatomos eismo saugumo tikslais, skaičiuojamos nuo kelio briaunos (t. y. nuo kelkraščio, ne nuo raudonosios linijos) ir teritorijų planavimo organizatoriaus gali būti tikslinamos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė VMSA iš esmės patvirtino, kad kelio apsaugos zona nėra aktuali D kategorijos gatvėms, t. y. žemiausios kategorijos, mažiausio eismo intensyvumo motorizuoto eismo gatvėms, skirtoms paskirstyti srautus į smulkias teritorijas. Vadovaujantis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.1. punktu, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomi sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis; o 2.3. punktas numato, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Žemės įstatymo 22 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Iš ginčo sklypo dokumentų, NTR išrašų (tiek papildomai nusipirkto 0,0438 ha ploto, tiek sujungto 0,1209 ha sklypo) matoma, kad jokių kelio apsaugos zonų (nei (duomenys neskelbtini) g., nei (duomenys neskelbtini) kaip specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, ginčo sklypui, apskritai nėra įregistruota. Iš žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (prie jų analogišku būdu buvo prijungti suformuoti kaip įsiterpę žemės plotai) Nekilnojamojo turto registro išrašų taip pat matyti, kad ir prie šių sklypų minėta kelio apsaugos zona nėra įrašyta, todėl nesant faktiškai įrengto vietinės reikšmės kelio, o tarp ginčo sklypo specialiųjų žemės naudojimų sąlygose nesant įrašytos kelių apsaugos zonos, nėra pagrindo teismo sprendimą grįsti apribojimais statybai, susijusiais su kelio apsaugos zona. Pagal Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kelio apsaugos zona nustatoma į abi puses nuo kelio briaunų. Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punkte kelio briauna apibrėžiama kaip kelkraščio ir žemės sankasos šlaito plokštumų susikirtimo linija. Atsižvelgiant į tai, kad kelias faktiškai dar nėra įrengtas, nustatyti kelio apsaugos zonos ribų šiuo atveju faktiškai nėra jokių galimybių. Kita vertus, iš byloje esančios Apie 76 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano Transporto schemos M 1:2000, matyti, kad ties Ginčo sklypu (pjūvis (duomenys neskelbtini)) yra numatyti tokie sprendiniai: atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų yra 15 m, Kelio važiuojamoji dalis – 6 m. pločio, Kelkraštis sudaro 0,5 m. Tokiu būdų kelio apsaugos zoną skaičiuojant nuo kelkraščio, ji turėtų baigtis už 6 m. nuo gatvės raudonųjų linijų, t. y. 6 m. „įeitų“ į ginčo sklypą teritoriją. Be to, remiantis Kelių įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kelio apsaugos zonas miestuose (statymų nustatyta tvarka gali tikslinti teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriais, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus. VMSA atstovai byloje pripažino, kad šiuo atveju kelių apsaugos zona šiai D kategorijos suplanuotai gatvei nėra aktuali). Taigi teismo paminėta 10 m kelio apsaugos zona yra tik teorinė, praktiškai ji nėra nustatyta, jos dydis gali būti koreguojamas.

17.8. Kitoje minėtu Apie 76 ha teritorijos detaliuoju planu suplanuotos (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esančiuose sklypuose užstatymo zona yra numatyta neatsižvelgiant į minėtą kelio apsaugos zoną, gyvenamieji namai yra pastatyti arčiau nei 6 m nuo suplanuotos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų (sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), arba apskritai ant raudonųjų linijų ribos (sklype (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuose žemės sklypuose specialioji naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona nėra nustatyta. Dėl to, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, visus suplanuotos gatvės ir ginčo teritorijos parametrus, bendrieji kelio apsaugos zonų reikalavimai formuojant ir parduodant ginčo sklypą negalėjo būti laikomi pakankama sąlyga konstatuoti, kad ginčo teritorijoje nėra galimas atskiro sklypo ar sklypų suformavimas. Sprendimo argumentai dėl teisės aktuose nustatytų ribojimų yra susiję tik vertinant galimybę formuoti sklypus gyvenamajai statybai. Tuo tarpu Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas, įsiterpusių žemės plotų lengvatinę pardavimo galimybę siedamas su negalimumu suformuoti atskirus žemės sklypus, nereikalauja, kad tie atskiri sklypai būtų skirti būtent gyvenamajai statybai, t. y. nenustato jokių reikalavimų tokių formuotinų sklypų naudojimo paskirčiai ar naudojimo būdui. Svarbu tik tai, ar iš principo atskiras sklypas gali būti suformuotas, ir tai nebūtinai turi būti sklypas individualiai statybai.

17.9. Nors sprendimu kritikuojama ieškovo ir NŽT pozicija, dėl konkrečių įrodymų nepateikimo bei hipotetinių samprotavimų pateikimo, ir pats teismas sprendimą grindžia iš esmės analogiško lygio vertinimais. Sprendime vadovaujamasi VMSA paaiškinimais, jog kitoks žemės panaudojimas būtų neracionalus ir neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių. Toks teiginys yra visiškai nekonkretus ir nepagrįstas. Sąvoka „Miesto teritorijos planavimo sprendiniai“ nėra abstrakcija ar kokio nors specialisto vertinimo dalykas. Miesto teritorijos sprendiniai yra išdėstyti bendrajame plane. Pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, priešingai VMSA specialistės aiškinimui, kuriuos vadovavosi pirmosios instancijos teismas, ginčo vietoje numatyta ne tik kitos paskirties gyvenamųjų teritorijų žemės naudojimo galimybė, bet ir kitų žemės naudojimo būdų ar net apskritai kitų žemės paskirčių galimybė. Pvz., šioje vietoje be gyvenamųjų teritorijų dar yra leidžiamas žemės naudojimas visuomeninės paskirties teritorijoms (pvz., sporto inžineriniams statiniams), komercinės paskirties objektų teritorijoms (pvz., prekybos, paslaugų pastatams pan.), rekreacinėms teritorijoms (pvz., trumpalaikiam poilsiui), bendro naudojimo teritorijoms (pvz., urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms), taip pat inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, ir išvis netgi žemės ūkio paskirčiai bei miškų ūkio paskirčiai. Tai reiškia, kad net jei nėra galimybės formuoti sklypų individualiai statybai, bet gali būti suformuoti kitokie (kitokios paskirties ir ar kitokio naudojimo būdo) žemės sklypai, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad ginčo vietoje atskirų sklypų formavimas apskritai negalimas, ar kad tai prieštarauja Bendrajam planui.

17.10. Sprendimo argumentai, jog nėra duomenų, kad ginčo sklypas buvo numatytas visuomenės poreikių tenkinimui, kad galėtų būti parduodamas aukcione ar kad būtų pretendentų atkurti nuosavybės teises į šį plotą, yra nepagrįsti. Kaip ir atsakovai nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kad minėtame nesuformuotame laisvos žemės plote negalima formuoti sklypų, pvz., visuomeninės paskirties teritorijoms, rekreacinėms teritorijoms ar bendro naudojimo teritorijoms (t. y. sklypų trumpalaikiam poilsiui, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms ar sporto inžineriniams statiniams). Pasakymas, jog „būtų neracionalu“ yra visiškai abstraktus, o teiginys, jog tai „neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių“ apskritai yra klaidingas. Šiuo metu ginčo teritorijos panaudojimas gali būti vertinamas tik perspektyviai, atsižvelgiant į BP plano sprendinius. Tuo tarpu po atlikto 20 arų valstybinės žemės ploto susmulkinimo į penkias dalis, keturių iš jų faktinio prijungimo prie buvusių sklypų (duomenys neskelbtini) galimybių kalbėti ar planuoti alternatyvų padalinto ir jau privatizuoto žemės ploto panaudojimą nebuvo jokio pagrindo. Ieškinio tenkinimo atveju (ir analogiškų sprendimų iš esmės analogiškose bylose priėmimo atveju) kaip tik ir atsirastų galimybė kalbėti ir planuoti ginčo teritoriją.

17.11. Sprendime nurodyta aplinkybė, kad ginčo sklypas parduotas už rinkos kainą, o gautos lėšos galėjo būti panaudotos viešojo intereso tenkinimui niekaip neįtakoja ginčijamų sandorio ir administracinių aktų teisėtumo vertinimo. Šioje byloje ginamas viešasis interesas nėra valstybės ekonominis interesas, siekis bet kokiomis priemonėmis užsitikrinti maksimalią ekonominę naudą. Šioje byloje viešąjį interesą sudaro 1) valstybinės žemės, t. y. valstybės turto, viešosios nuosavybės objekto, naudojimo ir disponavimo teisėtumo klausimas; 2) užtikrinimas, kad valstybės turto pardavimas privačion nuosavybėn būtų pagrįstas įstatymu, kaip to reikalauja įstatymuose įtvirtintas viešosios teisės principas; 3) kad būtų pašalinti įstatymo pažeidimai parduodant valstybinę žemę, jeigu tokie buvo padaryti; 4) kad nebūtų įteisintas teisės atsiradimas iš neteisės. Šio viešojo intereso ir jo pažeidimo minėti sprendimo teiginiai nepaneigia. Nagrinėjamu atveju rinkos vertės už ginčo sklypą gavimas ar galimos turtinės žalos nepatyrimas, t. y. tam tikra ekonominė nauda iš neteisėto sandorio, viešojo intereso pažeidimo nepaneigia jau vien dėl to, kad toji ekonominė nauda gauta pažeidžiant teisę, neteisėtai. Visuotinai pripažįstama, kad niekas, net ir valstybė, negali praturtėti iš neteisėtų veiksmų, o jeigu taip įvyko, tai kaip tik pažeidžia viešąjį interesą, o ne jį užtikrina. Rinkos kainos gavimas nepaneigia ir tokio svarbaus viešojo intereso pažeidimo aspekto, kaip lygių galimybių įsigyti ginčo žemės sklypą kitiems asmenimis, visiems visuomenės atstovams, ne tik atsakovams, neužtikrinimas, tiksliau tokios galimybės panaikinimas apskritai. Minėtos ekonominės naudos (rinkos kainos) gavimo momentas nėra esminis ir dėl to, kad paaiškėjus, jog ginčo teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirus žemės sklypus, ši teritorija apskritai galėtų ir turėtų būti naudojama kitiems tikslams, nesusijusiems su pajamų už ją gavimu, t. y. naujiems sklypams, reikalingiems, pvz., vykdant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūras, formuoti, perduodant lygiaverčius sklypus statybai už miestuose natūra negrąžinamą žemę.

17.12. Iš viso laisvoje valstybinėje žemėje, juosiančioje (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą, kuriame yra atsakovų namų valdos žemės sklypas (t. y. prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės kvartalų), buvo pradėtos 24 tokių „įsiterpusių“ žemės sklypų formavimo ir pardavimo procedūros. Tačiau pardavimo sandorio sudarymu buvo užbaigtos tik 10 žemės sklypų pardavimo procedūros. Likusių 14 žemės sklypų pardavimo procedūros nebaigtos, pirkimo – pardavimo sandoriai nesudaryti, nes tam laiku buvo užkirstas kelias. Tokiame kontekste ieškinio netenkinimo atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas (pvz., kitų asmenų, kurie nespėjo sudaryti analogiškų pirkimo – pardavimo sandorių atžvilgiu), be to, būtų iš esmės įteisintas ydingas precedentas, jog teisė gali atsirasti iš neteisės, o tai iš esmės sudaro pagrindą ir kitiems asmenims tikėtis, kad imperatyvioms normoms prieštaraujantys valstybinės žemės pardavimo sandoriai yra galimi.

Šalies argumentai

20.3. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčo vietoje suformuoti atskiro racionaliai naudotino žemės sklypo nebuvo galimybių. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė dar net nėra tinkamai įrengta, todėl ginčo vietoje yra įmanomas gatvės, kartu ir atstumo tarp jos raudonųjų linijų, pasiaurinimas parengiant naują teritorijų planavimo dokumentą. Priešingai nei teigia apeliantas, turi būti vertinama esama faktinė situacija, o ne hipotetinės prielaidos. Jokio naujo teritorijų planavimo dokumento nėra parengta, pagal galiojantį detalųjį planą yra suplanuota (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios raudonosios linijos užima 15 metrų atstumą. Kadangi, kaip nurodo ir ieškovas, gatvė dar nėra tinkamai įrengta, todėl šiuo metu nėra aišku, ar bus galima mažinti gatvės juostos plotį tarp raudonųjų linijų, gali būti, jog reikės ir didinti, taigi nėra ir pagrindo teiginiams apie galimą laisvos valstybinės žemės ploto pločio padidėjimą. Tai vertintina tiesiog kaip hipotetinės prielaidos, neturinčios reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Tai, kad gatvė nėra tinkamai įrengta, yra svarbi aplinkybė Vilniaus miesto savivaldybei, kaip teritorijų planavimą vykdančiai institucijai (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas), formuojant žemės sklypus, nustatant jų ribas, dydžius ir pan. Neracionalu formuoti sklypus statyboms, kai gatvė bei jos elementai, tame tarpe, kaip minėta, ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai, ir apšvietimo tinklai, dar nėra tinkamai įrengti ir nėra aišku, kokiame konkrečiame gylyje, kokio skersmens vamzdynai ir pan. jie bus įrengti, o nuo to priklauso ir kokio konkretaus pločio bus apsaugos zonos, kurias savivaldybė taip pat turės nurodyti formuodama sklypus ir kuriose nebus galima vykdyti jokių statybų.

20.4. Ieškovas savo apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento atstovės bylos nagrinėjimo metu pasakytus teiginius, kad neva kelio apsaugos zona nėra aktuali D kategorijos gatvėms. Kelio apsaugos zona yra aktuali visų kategorijų gatvėms, skiriasi tik tos zonos plotis. Miesto plėtros departamento atstovė turėjo omenyje, jog, techniniame projekte numačius ir faktiškai įrengus inžinerinius tinklus, nuo vamzdynų gylio, skersmens ir kt. priklausys, kokia bus konkreti šių tinklų apsaugos zona, ir, jei ji didesnė nei kelio apsaugos zona, tuomet tinklų (inžinerinių įrenginių) apsaugos zona apims kelio apsaugos zoną ir ši nebebus aktuali. Visgi, kadangi nagrinėjamu atveju, gatvė nėra tinkamai įrengta, teismas visiškai pagrįstai, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 345 ,,Dėl žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 3-7 punktais nurodė, jog vietinės reikšmės kelio apsaugos zonos (į abi puses nuo kelio briaunų) – 10 metrų, kuriuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, įrengus gatvę, inžinerinius tinklus, apsaugos zonos gali būti ir didesnės.

20.5. Ieškovas apeliaciniame skunde analizuoja kelio apsaugos zoną ginčo sklypo atveju, tačiau taip ir nepateikia jokių argumentų, įrodymų, paskaičiavimų, kurie pagrįstų galimybę formuoti racionaliai naudotiną sklypą ginčo teritorijoje. To nebuvo padaryta ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimais, minimalus vienbučių-dvibučių gyvenamųjų pastatų sklypas turi būti ne mažesnis nei 0,04 ha (400 kv. m.), taigi, net jei kelio apsaugos zonos būtų tokios kaip nurodo prokuroras savo apeliaciniame skunde, iš 438 kv. m ploto atėmus kelio apsaugos zonas bei teisės aktų nustatytus ribojimus statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai 11 priedo 4 punktas), būtų per mažas plotas individualių namų statybai. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Nekilnojamojo turto registro išrašus bei kadastro žemėlapius, kurie, pasak apelianto, parodo, kad kituose sklypuose užstatymo zona numatyta, neatsižvelgiant į kelio apsaugos zoną, kelio apsaugos zona nenustatyta, tačiau, jokie tikslūs matavimai dėl minėtų sklypų atstumų nėra atlikti, jokios faktinės aplinkybės dėl šių sklypų suformavimo ir statybų juose nėra žinomos, taigi, nežinant visų aplinkybių, negalima teigti, kad situacijos analogiškos šioje byloje nagrinėjamai situacijai ir tai yra įrodymai, pagrindžiantys galimybę ginčo sklypą formuoti ne kaip įsiterpusį, o atskirą ir racionaliai naudotiną.

20.6. Teisės aktuose nėra apibrėžta, kas laikoma racionaliu naudojimu, todėl diskrecijos teisė spręsti, ar įmanoma šiame sklype suformuoti racionalių ribų, racionalaus panaudojimo žemės sklypą, ar neįmanoma, suteikiama teritorijų planavimo specialistams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, tai yra esminis kriterijus, atspindintis viso šio proceso esmę – racionaliai išnaudoti atsiradusius nenaudojamus žemės plotus. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta savarankiška savivaldybės funkcija – teritorijų planavimas (6 straipsnio 19 dalis). Apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, nei apeliaciniame skunde nepagrindžia aplinkybės, kad ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalius sklypus, nėra pateikiama jokių konkrečių skaičiavimų, matavimų ir pan., remiamasi vien hipotetiniais pasvarstymais, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime. Racionalaus panaudojimo gyvenamosios paskirties sklypo ginčo sklypo vietoje negalima suformuoti, tačiau šiame sklype dar labiau neįsivaizduojami apelianto nurodomi kitos paskirties sklypai, vertinant sklypo dydį, siaurumą, gretimybes šalia regioninio parko bei gatvės. Sunkiai įsivaizduojami ir visiškai neracionalūs ieškovo apeliacinio skundo teiginiai tokioje atokioje vietoje, greta privačių namų kvartalo statyti sporto inžinerinius statinius, (manytina, jog turima omenyje stadionus, maniežus, sporto aikšteles ir pan.). Tuo labiau nesuprantami pasiūlymai numatyti žemės sklypus prekybos, paslaugų pastatams, kurie ne tik, kad būtų nekomercinėje vietoje, bet jiems būtų reikalinga visa įmanoma infrastruktūra, automobilių stovėjimo aikštelė ir pan., kurių toje vietoje, vertinant ginčo sklypo dydį, nebūtų galimybės įrengti. Visiškai nesuprantama, kokią inžinerinę infrastruktūrą (tiltus, viadukus, geležinkelio bėgius ar pan.) siūlo įrengti apeliantas ginčo sklype ar siauroje teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) bei kokiu tikslu ji galėtų būtų racionaliai panaudojama. Maža to, nesuprantami ir apelianto tvirtinimai, kad tokiame žemės plote racionalu būtų numatyti žemės ūkio arba miško paskirties plotus, kai aplink yra pakankamai miškingų vietų, kuriose visiškai patenkinami gyventojų rekreaciniai poreikiai ir didesnio jo poreikio nėra. Darytina pagrįsta prielaida, kad šalia gyvenamojo kvartalo ir gatvės esančiame plote žemės ūkiu tikrai nebūtų užsiimama, o būtų bandoma keisti žemės sklypo paskirtį, tačiau tai prieštarautų bendrojo plano sprendiniams, numatantiems, kad toje vietoje numatyta mažo užstatymo intensyvumo teritorija, patenkanti į vidinius stabilizavimo arealus, taigi tokio sklypo paskirties pakeitimas nebūtų galimas ir dėl to sklypas liktų nenaudojamas, apie galimybę realiai užsiimti žemės ūkio veikla tokioje mažoje, siauroje, šalia gatvės ir gyvenamųjų namų kvartalo esančioje teritorijoje, manytina, išvis net nėra pagrindo kalbėti.

20.7. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, kad į bylų nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog ginčo sklypas buvo numatytas visuomenės poreikių tenkinimui, galėjo būti parduodamas aukcione, būtų pretendentų atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą ir nurodo, jog lygiai taip pat galima būtų teigti, kad ir atsakovai nepateikė priešingų duomenų. Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad ginčo sklypo vietoje galima suformuoti racionalaus dydžio, ribų ir panaudojimo žemės sklypą. Visgi apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniuose skunduose nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo sklype galima ir būtų racionalu formuoti atskirus žemės sklypus ir apsiriboja hipotetiniais pasvarstymais. Netgi vertinant apelianto hipotetinius svarstymus apie tariamai galimą kitokio pobūdžio sklypų formavimą, akivaizdu, kad apelianto pasiūlymai smarkiai prasilenkia su racionalumo principu ir apsiriboja išskirtinai formaliu situacijos vertinimu, t. y., vertinama tik teorinė tokių sklypų įrengimo galimybė, tačiau nevertinamas tokių sklypų reikalingumas apskritai, panaudojimo galimybės ir būtinumas, taip pat teritorijoje vyraujantis urbanistinis kontekstas bei asmenų lūkesčiai ir interesai (tiek ginčo sklypo savininkų, tiek kitų kvartalo gyventojų) gyventi ramioje teritorijoje.

20.8. Jokių teisės aktų pažeidimų parduodant ginčo sklypą padaryta nebuvo. Be to, vadovaujantis Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.10 punktu, lėšos už parduotus naujus žemės sklypus paskirstomos 50 procentų skiriant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduodamas žemės sklypas, biudžetą. Gautos už ginčo sklypą lėšos (sumokėta rinkos kaina) buvo panaudotos viešųjų funkcijų tenkinimui.

20.9. Šiuo atveju turi būti ginami ir atsakovų A. D. ir D. D. bei banko teisės bei teisėti lūkesčiai ir interesai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nenustatyta jokių jų neteisėtų veiksmų, žinojimo, kad jie elgiasi neteisėtai ar piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl lūkesčiai, kuriuos jie įgijo, yra teisėti, pagrįsti ir turi būti ginami. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymėta, kad gero valdymo principas neturėtų atimti iš valdžios institucijų galimybės taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Valstybės klaidos turi būti taisomos ir atskleidžiamos taikant tinkamas teisines procedūras, nustačius teisingą savininko teisių ir visuomenės interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo; poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmais. Reikalaujama pusiausvyra nebus nustatyta tuo atveju, jei asmuo dėl valstybės klaidų taisymo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Taigi, ieškovo įvardintas kaip viešasis interesas valstybės siekis bet kokia kaina ištaisyti, jo manymu, padarytas valstybės institucijų klaidas, visiškai neatsižvelgiant į dėl šio intereso gynimo galimai pažeidžiamus kitus viešuosius interesus, taipogi ir ne vieno privataus asmens interesus, teisėtus lūkesčius, neįvertinant proporcingumo ir protingumo principų reikalavimų, visiškai neatitinka teisinės valstybės, teisingumo reikalavimų. Ir, priešingai nei nurodo ieškovas, būtent ieškinio šioje byloje tenkinimas pakirstų pasitikėjimą valstybės institucijomis, jų priimamais sprendimais, sukurtų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo atmosferą.

Šalies argumentai

22. Atsakovė nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte reglamentuota, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Remiantis Nutarimu, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Taigi, įstatymų leidėjas reikalauja, kad formuojamas įsiterpęs žemės sklypas būtų įterptas tarp aukščiau minėtų kelių, gatvių, miškų. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone kritiškai vertintina pirmosios instancijos išvada, kad šioje byloje ginčo žemės sklypas pagal ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusį reglamentavimą suformuotas neviršijant nustatyto ploto reikalavimų (iki 6 arų). Pirmosios instancijos teismas cituoja Nutarimo 2.15 papunktį, taip pat teisminę praktiką, kurioje nurodyta, kad įsiterpęs žemės sklypas negali būti didesnis nei 0,04 ha (4 arai) ir daro išvadą, kad ieškovas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvius samprotavimus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti vertinimas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei galėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir svarbiausia – racionaliai panaudotas. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog priskirtas žemės sklypas besiriboja su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosiomis linijomis, priskirto žemės sklypo plotis sudaro apie 14 m, o buvusi laisva valstybinė žemė besiribojanti tarp privačių asmenų sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), siaurėja nuo pietinės dalies į šiaurinę pusę, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ginčijamas žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Valstybinės žemės pardavimas gali būti vykdomas tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Nutarimo 2.15 papunktyje imperatyviai nurodyta, kada gali būti parduodamas žemės sklypas gretimo žemės sklypo savininkams (įsiterpęs) ir tai kad, įstatymo leidėjas imperatyviam reikalavimui daro išimtį (siaura juosta, šlaitas, griova), kuri taikoma tik konkrečiomis sąlygomis (įsiterpus tarp miško, kelio, kito žemės sklypo). Vilniaus miesto skyriaus įsitikinimu, negali susiklostyti tokia situacija, kad suformuotas įsiterpęs žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) šiaurinėje ir pietinėse pusėse ribotųsi su laisva valstybine žeme. Šiaurinėje pusėje, esantis suformuotas žemės sklypas nebuvo parduotas gretimo žemės sklypo savininkams, o pietinėje nuo ginčo žemės sklypo, esančios valstybinės žemės statusas nekito, t. y. ir šiandien žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) pietinėje pusėje ribojasi su laisva valstybinė žeme.

22.2. Valstybinės žemės pardavimo tvarka yra reglamentuojama imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos plečiamai ar kaip nors interpretuojamos valstybės institucijų. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių konkretus baigtinis sąrašas išvardintas teisės aktuose, kuomet valstybinė žemės gali būti parduodama ne aukciono būdu. Viena iš tokių išimčių yra kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas eiliškumas, kaip turi būti disponuojama valstybine žeme. Analizuojant minėtą nuostatą, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas numato prioritetą nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms bei žemės sklypo pardavimui aukciono būdu, o tik po to yra numatoma galimybė parduoti besiribojančio žemės sklypo savininkams atitinkamą įsiterpusį žemės sklypą. Remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami bendra tvarka – aukciono būdu, o tam, kad būtų galima valstybinės žemės sklypą įsigyti lengvatine tvarka (be aukciono) turi egzistuoti atitinkamos teisinės ir faktinės aplinkybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016 pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, jog žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Taigi, tik jeigu žemės sklypas atitinka minėtą visetą sąlygų, tada jį galima parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą.

22.3. Teisingumą vykdanti institucija turėjo patikrinti ar parduodant valstybinę žemę buvo laikomasi teisės aktais nustatytos tvarkos, o tolimesnis teritorijų planavimo procesas privalėtų vykti, nes tenkinus prokuroro ieškinį Vilniaus miesto savivaldybė nebegalėtų laikytis pozicijos, kad žemės sklypų (individualiai statybai, rekreacijai ar kitam panaudojimui) formavimas nėra galimas. Vilniaus miesto skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismui išskirtinai remtis aplinkybe, kad ieškovas ir jo pusėje esanti atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba detaliai nenurodė kaip bus ateityje naudojama laisva valstybinė žemė esanti įsiterpusio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vietoje, yra netikslinga. Išformavus tiek šį įsiterpusį žemės sklypą, tiek gretimus įsiterpusius žemės sklypus, esančius apverstos „L“ raidės formos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale, turėtų būti rengiamas atskiras teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas) numatant konkrečius žemės sklypų naudojimo būdus. Taigi, tai kitos administracinės procedūros dalis, kuri galėtų būti įgyvendinama tik valstybei susigrąžinus parduotus įsiterpusius žemės sklypus.

22.4. Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, kad jos priimti administraciniai aktai bei sandoris buvo sudaryti neteisėtai. Šiuos aktus priėmusiems asmenims buvo pritaikyta tarnybinė atsakomybė. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad jos priimti administraciniai aktai yra teisėti ir žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) buvo pagrįstai pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu bei nurodo, kad toje teritorijoje nėra ir nebuvo įmanomas racionalus žemės sklypų formavimas. Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad savarankiška savivaldybės funkcija yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas. Išskyrus tam tikras išimtis teritorijų planavimo funkcijos yra priskirtos Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto skyriaus nuomone, kritiškai vertintina pirmosios instancijos pozicija, kad visoje ginčo teritorijoje nėra įmanoma suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypų. Kompetentinga teritorijų planavimo institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, teigdama, kad nėra įmanoma racionaliai formuoti žemės sklypus ginčo teritorijoje, taip bando ginti savo pasirinktą poziciją civilinėje byloje Nr. e2-1695- 871/2017. Neatlikus konkrečios kompleksinės situacijos analizės negalima tiesiog preziumuoti fakto, kad naujų žemės sklypų formavimas yra neįmanomas. Priėmus galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1695-871/2017, pripažinus Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus aktus neteisėtais bei išformavus žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto savivaldybė turėtų nurodytą teritoriją suplanuoti tokiu eiliškumu, kurį numato Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis. Net ir nustačius, kad dėl kažkokių aplinkybių nėra galimybės formuoti žemės sklypų individualiai statybai (nuosavybės teisės atkūrimui), Bendrasis planas numato ir kitas teritorijos naudojimo galimybes (inter alia rekreacinę). Ginčo žemės sklypas, patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, kas rodo, jog nurodytoje teritorijoje yra leidžiama statyba. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodė, kad planuojant žemės sklypus atkūrimui būtų pažeistas šis užstatymo reikalavimas, o tiesiog apsiribojo bendro pobūdžio frazėmis, kad toks formavimas neatitiktų Bendrojo plano.

22.5. Šiaurinėje pusėje esanti teritorija, tiek ginčo žemės sklypo pardavimo metu, tiek šiuo metu yra laisva valstybinė žemė. Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ matininko A. K. 2012 m. vasario 1 d. parengtame žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) plane M 1:500 (suderintas su atitinkamomis institucijomis), nurodyta, kad įsiterpęs žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gretimybėse (duomenys neskelbtini) (šiaurės ir pietų pusė) ribojasi su laisva valstybine žeme. Aplinkybė, kad didžioji dalis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kvartale buvusios valstybinės žemės tapo suformuotais kaip įsiterpusiais žemės sklypais nekeičia fakto, kad formavimo metu visų minėtų įsiterpusių žemės sklypų gretimybėse buvo laisva valstybinė žemė. Taigi, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, žemės sklypo padėtimi, teritorijų planavimo dokumentais, teigtina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietų ir šiaurės pusėse formavimo metu ribojosi su laisva valstybine žeme. Nutarime įtvirtinta išimtis dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu turi konkrečias sąlygas, t. y. ginčo teritorija turi būti įsiterpusi tarp teisės akte nurodomų vietovių.

22.6. Nacionalinė žemės tarnyba visada stengiasi kilusį ginčą baigti taikiai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovų D. D. ir A. D. advokato argumentus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsisavinimo ir galimai kilsiančių išlaidų valstybei, Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gegužės 8 d. atliko ginčo žemės sklypo valstybinę kontrolę turėdama tikslą nustatyti kokio dydžio yra investicijos įsiterpusiame žemės sklype. Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-301 konstatuota, kad papildomai suformuotame ir prijungtame žemės sklype (rytinė dalis) išvedžioti elektros laidai, įrengta laistymo įranga, pasodinti dekoratyviniai augalai, įrengta aikštelė (danga trinkelės), žemės sklypas aptvertas tvora, įrengtas trinkelėmis klotas takelis. Remiantis šiuo patikros aktu bei kitais įrodymais civilinėje byloje Nr. e2-1695-871/2017 esančiais buvo konstatuota, kad papildomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra statinių, potencialios sklypo atlaisvinimo išlaidos nežymios. Taigi, valstybinės žemės patikėtinio nuomone, viešojo intereso gynimas nesukels neproporcingai didelės žalos valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 30 d. apžvalgoje Nr. ŽT-C-41 pabrėžė, kad gero valdymo principas neužkerta galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu. Valstybės praeityje padarytų klaidų taisymas gali kelti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) problemų, jei kompetentingoms valdžios institucijoms suteikiama galimybė inicijuoti atitinkamo pobūdžio teismo procesus, nepaisant suėjusio bendrojo ieškinio senaties termino (juolab nepateikus įtikinamų argumentų dėl to, kodėl „viešojo intereso“ gynimo problemos negalėjo būti išspręstos anksčiau), taip pažeidžiant teisinio tikrumo principą“. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 49SUI-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto skyriaus įsitikimu teisinio tikrumo principas nebūtų pažeistas, nes viešojo intereso gynimo procedūra buvo inicijuota per gana trumpą laiką, bendrasis senaties terminas nėra suėjęs. Vertinant nagrinėjamą situaciją per „teisėtų lūkesčių“ principo prizmę, manytina, kad negalima suabsoliutinti vien Žemės sklypo savininkų turimo teisėto lūkesčio į nuosavybės teisę, o reikalinga pripažinti, kad visi pretendentai laukiantys savo nuosavybės teisių atkūrimo taip pat turi teisėtus lūkesčius į žemės reformos įvykdymą jų atžvilgiu.

22.7. Potencialių žemės sklypų formavimas būtų kita administracinė procedūra, kuri nėra susijusi su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimu nesilaikant teisės aktų reikalavimams. Tai, kad vykdant naujas administracines procedūras gali kilti sunkumų dėl galimybės ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypus su atskiru įvažiavimu niekaip nepateisina žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo, nes jis neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų (antrosios ir trečiosios sąlygos). Juolab, kad Bendrasis planas numato ir kitokius teritorijos naudojimosi būdus. Kaip jau minėta Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodo kokiu būdu nauji formuojami žemės sklypai neatitiktų Bendrojo plano sprendinių.