- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-606-252/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00076-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- E. N., J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- E. T. I., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius, VĮ Registrų centro
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Eigirdo Činkos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. N. ir J. N. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. N. ir J. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. T. I., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius, VĮ Registrų centro Utenos filialas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai E. N. ir J. N. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagalbinio ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatai ir yra šio daugiabučio namo priklausiniai. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyti pagalbinio ūkio pastatai, nuosavybės teisių atkūrimo klausimams spręsti. Pareiškėjai paveldėjo 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame sklype esančius pagalbinio ūkio pastatus bei šalia esantį butą adresu (duomenys neskelbtini), namų valda po daugiabučiu namu nesuformuota. Nurodė, kad nuo tarybinių laikų, kuomet tėvams paskirtas butas, tvartas, daržas, žemės sklypas buvo ir yra naudojamas jame esantiems daugiabučio namo pagalbinio ūkio pastatams, kurie faktiškai naudojami kaip malkinės, eksploatavimui. Tik nustačius faktą, patvirtinantį, kad pagalbinio ūkio pastatai buvo ir yra daugiabučio namo pagalbinio ūkio pastatai, skirti tarnauti pagrindinio daikto daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų poreikių tenkinimui, būtų pagrindas taisyti žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus dalyje dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo į namų valdą.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-150-335/2015 ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjų E. N. ir J. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. N. ir J. N.. Ant šio žemės sklypo stovi du pareiškėjams priklausantys ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Greta stovi gyvenamasis namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Registre nėra įregistruota šio namo priklausinių. Po nurodytu pastatu nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. 2015-01-22 VĮ Registrų centro Utenos filialas 2015-01-22 sprendimu atmetė pareiškėjų E. N. ir J. N. prašymą įregistruoti ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinius. Šis sprendimas nėra nuginčytas. Teismas nurodė, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 1982 metais ir egzistuoja iki šiol. Pastatai buvo naudojami kaip vištidė bei lauko virtuvė, šiuo metu – kaip malkinė. Pastatais naudojosi ir šiuo metu naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai. Tačiau, tai nepagrindžia ūkio pastatų nuolatinio funkcinio pobūdžio – nuolatinio tarnavimo pagrindiniam daiktui, nes aukščiau nurodytas butas gali būti eksploatuojamas ir be ūkinių pastatų, o ūkiniai pastatai gali būti naudojami atskirai, be gyvenamojo namo. Nurodyti ūkiniai pastatai skirti pagalbinio ūkio poreikiams tenkinti, tačiau nėra susieti su gyvenamuoju namu. Ūkiniai pastatai negali būti pripažinti gyvenamojo namo priklausiniais, nes jie yra kitame sklype, jiems yra suformuota atskira kadastrinių matavimo byla. Sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo gyvenamojo pastato, žemės sklypas suformuotas kaip žemės ūkio paskirties. Ūkiniai pastatai negali būti gyvenamojo namo priklausiniais, nes yra žemės sklype, kuriame gyvenamojo namo nėra. Pareiškėjai prašo pripažinti ūkinius pastatus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausiniais, nors tiek pareiškime, tiek posėdžio metu nurodė, kad nurodyti ūkiniai pastatai tenkino, tik buto esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų poreikius ir jie priklauso ne visiems gyventojams, o tik pareiškėjams. Nustatęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir pripažinti minėtus ūkinius pastatus, namo esančių (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatais ir priklausiniais nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjai E. N. ir J. N. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą civ. byloje Nr.eA2-65-964/2016 ir priimti naują sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagalbinio ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) esantys(duomenys neskelbtini) yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatai ir yra šio daugiabučio namo priklausiniai. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas 0,15 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pagalbinio ūkio pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties patikslinimo klausimams spręsti. Nurodo, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pripažinti daugiabučio namo priklausiniu būtina nustatyti, kad pagalbinio ūkio pastato paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – ten gyvenančių asmenų poreikių tenkinti, gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbinio ūkio pastatą. Pareiškėjams priklauso ūkiniai pastatai, ginčo byloje dėl to nėra. Byloje nustatyta, kad ūkiniai pastatai yra 50 m. nutolę nuo namo ir buvo naudojami kaip vištidė ir lauko virtuvė, apie 1990-1991 m. iki dabar naudojami kaip malkinė. Šiai dienai žemės sklypas ir ūkiniai pastatai priklauso pareiškėjams pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Daugiabutis 25 metai kūrenamas malkomis, todėl malkų paruošimas, sandėliavimas neatsiejamas nuo daugiabučio gyventojų būtinų nuolatinių poreikių tenkinimo. Kitiems namo gyventojams taip buvo skirti naudotis žemės sklypai šalia daugiabučio, kuriuos jie valdo nuosavybės teise ir yra pasistatę ūkinius pastatus.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu ūkio pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „statinių klasifikavimas pagal jų naudojimosi paskirtį“ 8.17 str. kieto kuro sandėlis (malkinė) yra gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio paskirties pastato ar kitos paskirties pastato priklausinys. Pagal Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodiką statiniai plane žymimi pagal jų paskirtį. Nekilnojamo registro duomenimis savininkams priklausė vienintelis pagrindinis daiktas, daugiaaukščio sudėtinė dalis - butas, todėl tik jo pagalbinio ūkio pastatais galėjo būti registruoti ūkio pastatai 1I1ž, 2I1ž, kitų pagrindinių nekilnojamųjų daiktų, kurių pagalbinio ūkio pastatais galėjo būti registruoti pagalbinio ūkio pastatai, savininkai neturėjo. Teismo motyvas, kad butas gali būti eksploatuojamas ir be ūkio pastatų, todėl aplinkybė, kad pareiškėjai naudoja ūkio pastatus malkoms susidėti, nepagrindžia ūkio pastatų nuolatinio funkcinio pobūdžio, nes jam priklauso rūsys. Rūsys yra skirtas ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kuri nėra pritaikyta malkų sandėliavimui. Nors teismas nurodė, kad pareiškėjams ir priklauso kiti pastatai Bijutiškio kaime (veršidė, ūkinis pastatas) ir juose galima laikyti malkas, tačiau jie yra neskirti daugiabučio namo gyventojų šildymo poreikiams tenkinti, yra kelis kartus toliau atitolę nuo daugiabučio namo. Be to pastatai turėtų būti naudojami pagal savo paskirtį.
Šalies argumentai
Apeliantai nesutinka, kad Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruotų ūkio pastatų kaip priklausinių, jie negali būti pripažinti kaip daugiabučio namo pagalbinio ūkio pastatais ir priklausiniais, nes VĮ Registrų centras neįregistravo ūkio pastatų priklausiniais, nes buto privatizavimo dokumentuose nebuvo duomenų apie ūkio pastatus.
Bylos duomenys, liudytojų parodymai patvirtino, kad ūkiniai pastatai naudojami tik gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, kitur pareiškėjai malkų nelaiko ir neturi galimybės laikyti, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ūkiniai pastatai gali būti naudojami kaip atskiri objektai ir nesusieti su gyvenamuoju namu.
Tai, kad gyvenamasis namas yra kitame sklype nei priklausiniai, bei kad yra suformuotos naujos kadastro bylos, nėra kliūtis pripažinti antraeilį daiktą priklausiniu. Nekilnojamojo turto registre numatyta galimybė pagrindinio daikto registro išraše registruoti daikto priklausinius iš kito registro.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai rėmėsi NŽT prie ŽŪM nurodyta aplinkybe, kad žemės ūkio paskirtis patikslinta iš namų valdos į žemės ūkio, nes žemės sklype nebuvo namo, nes NŽT prie ŽŪM priimdama sprendimus remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nėra aiškiai nurodyta kokio pastato pagalbinio ūkio pastatai yra ūkio pastatai. Ūkio pastatus įregistravus kaip priklausinius būtų galima spręsti klausimą dėl žemės sklypo paskirties keitimo.
Nors ūkio pastatai priklauso tik (duomenys neskelbtini) gyventojams, kaip matyti iš teismų praktikos (2A-274-258/2012), jie gali būti pripažinti viso daugiabučio priklausiniais, be to pareiškėjams priklausantis tvartas, esantis (duomenys neskelbtini) registruotas viso daugiabučio namo, reg. Nr. 90/79190 priklausiniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo E. T. I. prašo atmesti apeliantų E. N. ir J. N. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-65-964/2016 kaip nepagrįstą ir nurodytą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal Aukščiausiojo teismo praktiką, daiktų išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryšio su kitais daiktais, taigi nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie. Registruojami daiktai turi būti atskiri ir jiems turi būti suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys reikalingi daiktui kaip kadastriniam vienetui suformuoti ir registravimo įrašui padaryti. Nors apeliantai nurodo, kad dažna situacija, kai gyvenamojo namo priklausiniai yra kitame žemės sklype ir tai nėra kliūtis pripažinti antraeilį daiktą priklausiniu, tačiau nenurodo tų kitų atvejų. Apeliantų praktika būtų žalinga, nes leistų asmenims be leidimo pasistatyti pastatus, jiems nepriklausančiame sklype, siekiant juos užvaldyti. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvus ir nesant gyvenamojo pastato, o tik ūkio pastatams, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2012-10-17 įsakymu buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės sprendiniai, vietoj kitos paskirties, ginčo žemės sklypui įrašius - žemės ūkio paskirtį, tai rodo, kad ūkiniai pastatai skirti ūkio poreikiams tenkinti nesiejami su gyvenamuoju namu ar butu. Ūkiniai pastatai negali būti gyvenamojo namo priklausiniais, nes yra žemės sklype, kuriame gyvenamojo namo nėra. Pažymi, kad 0,15 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atkurtas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas, vadinasi, pastatų ant šio žemės sklypo ankščiau nebuvo, nes jei butų buvę faktiškai, tai galimai būtų spręstas klausimas dėl asmeninio ūkio formavimo.
Daugiabutis namas ir ūkiniai pastatai stovi ant skirtingų žemės sklypų, prie ūkinių pastatų nėra jokio privažiavimo, servituto, todėl jais negalima naudotis pagal paskirtį. 2006 m. priimtas apskrities viršininko įsakymas, kurio pagrindu suformuotas ginčo žemės sklypas, ant kurio stovi ūkiniai pastatai, paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Tai patvirtina, kad sklypo formavimo metu, apskrities viršininko administracija, nelaikė ūkinių pastatų kaip tarnaujančių gyvenamajam namui. 2012 m. spalio 17 d. Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus įsakymu panaikintas aukščiau nurodytas įsakymas ir žemės sklypo paskirtis pakeista į žemės ūkio paskirties, kas akivaizdu iš suinteresuoto asmens pateiktų fotonuotraukų.
Šalies argumentai
Pareiškėjų nurodytas pavyzdys, kad pareiškėjams priklausantis tvartas, esantis(duomenys neskelbtini), registruotas viso daugiabučio namo, reg. 90/79190 priklausiniu, neatitinka tikrovės, nes apeliantu nurodytu priklausiniu naudojasi visi nurodyto namo savininkai. Suinteresuotas asmuo prašo prijungti prie bylos Nekilnojamojo turto išrašą iš kurio matyti pareiškėjams priklausiantis turtas ir yra paneigiami apeliaciniame skunde nurodomi argumentai.
Tai, kad pastatais šiuo metu naudojasi pareiškėjai, nepagrindžia ūkio pastatų funkcinio pobūdžio – nuolatinio tarnavimo pagrindiniam daiktui, nes ankščiau butas buvo galėjo būti eksploatuojamas ir be ūkinių pastatų, jam priklauso rūsys. Pareiškėjams priklauso ir daugiau kitos paskirties pastatų (veršidė, ūkinis pastatas) (duomenys neskelbtini), kurie galėtų būti naudojami malkoms laikyti, tačiau pareiškėjai juos atidavę naudotis tretiesiems asmenims. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad ūkiniai pastatai gali būti naudojami kaip atskiri objektai be gyvenamojo namo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad apeliantai paskubomis patys surentė kelių lentų statinius, kuriuos nurodo kaip malkines. Šios statybos pradėtos po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo (Nr. I-6924-244/2014), kuriuo panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 40S-86 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. N.“ dalis, kurią nuspręsta atkurti nuosavybės teises pareiškėjų motinai O. N. perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 501-2.
Šalies argumentai
Pareiškėjai po šio sprendimo pateikė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, neįtraukdami į bylą trečiojo asmens T.E. I., tai rodo, kad pareiškėjai elgėsi nesąžiningai. Nurodyti ūkiniai pastatai nebuvo statyti namo gyventojų poreikių tenkinimui, nes namas pastatytas su centriniu šildymu. Byloje nesant duomenų, kad ūkiniai pastatai kada nors buvo pastatyti daugiabučio namo gyventojų poreikiams tenkinti, apeliantų skundas turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-65-964/2016 palieka teismui spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 20 įsakymu Nr. 16-453 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektas, kuriame buvo suprojektuoti žemės, miško, vandens telkinių, kitos paskirties žemės sklypai, reikalingi namų eksploatacijai. Šio įsakymo priede buvo įrašyta O. N.. Jai buvo suprojektuotas 0,15 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas Nr.501-2, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. 2008 m. rugpjūčio 16 d. O. N. mirus, jos turtą paveldėjo pareiškėjai. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorė A. U., rengdama nuosavybės teisių atkūrimo bylą O. N. vardu, 2011 m. spalio 18 d. kadastro duomenų lentelėje įrašė, kad iš 0,15 ginčo sklype esančio ploto 0,05 ha plotas yra po pastatais. Kadangi šiame sklype niekada nebuvo ir nėra gyvenamojo namo, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2006 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.40VĮ-(14.40.2)-1582 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 16-453 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės sprendiniai vietoj kitos paskirties ginčo žemės sklypui buvo įrašyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirtis. Sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra du ūkio pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyti 1982 m. šiuo metu priklausantys pareiškėjams. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. (duomenys neskelbtini) , yra aiškiai apibrėžta ūkinių pastatų, priklausančių pareiškėjams, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Utenos filialas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama (CPK 326 str. 1 d. 5 p.)
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – nekilnojamojo turto registro išrašą apie apeliantų turimą nekilnojamąjį turtą, kurie yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla ir patvirtina atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, tačiau pateikti rašytiniai įrodymai yra pateikti civilinėje byloje eA2-65-964/2016 kartu su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą, teismas turi galimybę su jais susipažinti, todėl juos atsisakoma priimti (CPK 314 str.).
Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad E. N. ir J. N. pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso 0,15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), kuriame yra ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to ginčo byloje nėra.
Šalia nurodyto sklypo yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame pareiškėjams priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po šiuo pastatu nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas ir nėra įregistruota šio namo priklausinių.
2014-11-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius atmetė E. N. ir J. N. prašymą pakeisti 0,15 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiškėjams paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos (namų valdos) žemės sklypo paskirtį, nurodydami, kad VĮ registro centro išduotame išraše yra aiškiai apibrėžta pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio ir nurodė, jei šie pastatai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išraše Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra papildomi priklausiniai, tada būtų galima traktuoti, kad tai yra daugiabučio namo priklausiniai ir būtų galima spręsti klausimą dėl sklypo paskirties keitimo. Sprendimo pareiškėjai neskundė.
2015-01-22 VĮ Registrų centro Utenos filialas 2015-01-22 sprendimu atmetė pareiškėjų E. N. ir J. N. prašymą įregistruoti ūkinius pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinius. Šis sprendimas nėra nuginčytas.
Iš nagrinėjamos bylos nustatyta, kad pareiškėjai siekdami pakeisti jiems priklausančios 0,15 ha žemės naudojimosi paskirtį prašo nustatyti juridinį faktą, kad ūkiniai pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), priklausiniai.
Šalies argumentai
Pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pirmosios instancijos teisme pareikštas LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
Pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas, kad ūkiniai pastatai yra namo priklausiniai yra ne juridiškai reikšmingas, o įrodomasis, todėl nenustatinėjamas CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004). Iškilus ginčui dėl nekilnojamojo daikto statuso ir (arba) dėl nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo ir išsamumo, jis gali būti nagrinėjamas CPK įtvirtinta ginčo teisenos tvarka.
Tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tą faktą, kurį pareiškėjas prašo nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).
Byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad nuosavybės teises į ginčo ūkinius pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus dokumentus (1992-08-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.725, Dubingių seniūnijos 2005-08-11 pažyma Nr.R-450) yra įregistruotos. Ūkinių pastatų statusas nenurodytas kaip namo priklausinių ir kurie, vadovaujantis NTRĮ 4 straipsniu bei CK 4.262 straipsniu, yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjų reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo negalėjo būti nagrinėjamas, nesant įstatyme numatytų sąlygų (CPK 445 str.).
CPK 447 str.1 d. reikalauja pareiškime nurodyti tikslą, kuriam nustatyti pateikiamas pareiškimas. Nurodžius tikslą, galima spręsti ar tokius tikslus prašomu nustatyti faktu bus galima pasiekti.
Žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimas Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), kuris 2014-01-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 44 išdėstytas nauja redakcija.
Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius.
Teismo duomenimis pareiškėjų žemės sklypas, pagal Molėtų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, patenka į perspektyvių gyvenamųjų vietovių įtakos arealų zoną ((duomenys neskelbtini)).
Taigi pagal preliminarius duomenis žemės naudojimo paskirtį būtų galima keisti iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę – gyvenamąją teritoriją, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Pareiškėjai, kurie šiai dienai yra žemės savininkai, turėtų kreiptis į Molėtų rajono savivaldybę su prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį. Byloje duomenų, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į Molėtų rajono savivaldybę su minėtu prašymu ir, kad buvo atsisakyta tenkinti jų prašymą, nėra.
Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjai deklaruojamą savo tikslą - pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, gali pasiekti kitu būdu, ne teismine tvarka, ir tam turi reikalingus dokumentus.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai tam nebuvo teisinio pagrindo, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 444, 445 str.). Dėl to teismo sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pateikdami apeliacinį skundą pareiškėjai sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio, kuris, nutraukus bylą, grąžinamas pareiškėjams (CPK 87 str. 3 d.). Suinteresuotas asmuo E. T. I. prašo iš pareiškėjų priteisti turėtas 500 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė mokėjimą patvirtinančius įrodymus.
CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Procesas pradėtas dėl pareiškėjo veiksmų, kurie sąlygojo suinteresuoto asmens išlaidas, procesą nutraukus dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme, kitų proceso dalyvių patirtos pagrįstos išlaidos turi būti atlygintos (CPK 443 str. 6 d.). CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 1870 Eur dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad advokatė atstovavo suinteresuotą asmenį rengiant procesinius dokumentus dėl proceso atnaujinimo, iš esmės argumentai atsiliepime į apeliacinį skundą yra panašūs, advokatei buvo žinoma faktinė ir teisinė bylos situacija, nebuvo didelės darbo ir laiko sąnaudos ruošiant apeliacinį skundą, todėl nustato, kad suinteresuotas asmuo E. T. I. turėjo būtinų ir pagrįstų 250 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjų E. N. ir J. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Grąžinti pareiškėjui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31 Eur (trisdešimt vienas euras) žyminį mokestį, sumokėtą 2016-03-30. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Priteisti solidariai iš E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtai penkaisdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, E. T. Ivanausko, asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.