- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-274-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08774-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Rita Kisielienė (pran.), Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, R. B., E. V., V. P., D. P., R. M., T. Š., Ž. C., J. C., Vilniaus kolegijai
- Ieškovas
- B. D.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. spendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. D. ieškinį atsakovams R. B., E. V., V. P., D. P., R. M., T. Š., Ž. C., J. C., Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus kolegijai dėl nuosavybės teisių į antraeilį daiktą pripažinimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinio – ūkinio pastato, plane pažymėto 2I 1 p/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį. Nurodė, kad 1992-09-29 privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasirašydamas privatizavimo sutartį buvo įsitikinęs, kad privatizuoja minėtą butą su priklausiniu - ūkinio pastato 1/8 dalimi kartu su pastoge, nes: 1) ūkinis pastatas yra tiesiogiai susijęs funkcine paskirtimi su namu; 2) privatizavimo sutarties 2 p. nurodyta namo, namo dalies, buto su priklausiniais bendra kaina; 3) iš techninės apskaitos bylos duomenų matyti, kad buto ir ūkinio pastato planas yra nubrėžti kartu, kaip vienas su kitu susiję dalykai, be to – techninės apskaitos byloje į patalpų aprašymą kartu su butu įtrauktos 43,58 kv. m. ploto 1/8 ūkinio pastato dalis ir 43,58 kv. m. ploto 1/8 pastogės dalis; 4) faktinis ūkinio pastato dalies valdymas bei naudojimas pagal tiesioginę paskirtį truko nuo 1974 m., t.y. daugiau, nei 30 metų. Be to 2010-03-24 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo 1065 kv.m ploto žemė sklypo dalį, esančią 9105 kv.m. žemės sklype (duomenys neskelbtini). Visas minėtas žemės sklypas yra namo teritorija, kurioje ir stovi ūkio pastatas bei pats gyvenamasis namas.
2010-09-22 atsakovai T. Š., E. V., V. P., D. P. ir R. M. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas visą laiką naudojosi ir naudojasi ūkiniu pastatu, jį prižiūri, remontuoja ir tvarko. Atsakovai teigė neturintys jokių pretenzijų į 1/8 dalį ieškinyje nurodyto ūkinio pastato.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė nesanti tinkamu atsakovu byloje, niekaip nėra susijusi su ginčijamais materialiniais teisiniais santykiais ir neturi pareigos atsakyti, nes ginčo patalpos niekada nepriklausė ir šiuo metu nėra apskaitomos Vilniaus miesto savivaldybei, todėl jos negalėjo būti įtrauktos ir į butų privatizavimo dokumentus. Taip pat nurodė, kad ieškovo sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad pareiškėjas kartu su butu pirko ir 1/8 dalį ūkinio pastato. Sutartyje nurodyta tik abstrakti frazė, kad buto kaina su priklausiniais 16461 rb., bet priklausiniai nebuvo išvardyti ir konkrečiai nurodyti, todėl nėra visiškai aišku, ar minimi priklausiniai yra būtent ginčo patalpos. Šis priklausinys minėtoje sutartyje neidentifikuotas (nenurodytas plotas, dislokacijos vieta, rūsio patalpos ar sandėliuko, jei tokie yra, indeksai plane ir pan.).
Vilniaus kolegija nurodė neprieštaraujanti, kad ieškovui būtų pripažinta teisė į 1/8 dalį ūkinio pastato. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-25 nutarimu Nr.1455 trečiajam asmeniui Vilniaus kolegijai buvo perduotas valdyti ir naudoti patikėjimo teise Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos patikėjimo teise valdytas ir naudotas ilgalaikis turtas. Perduoto turto sąraše nėra ūkinio pastato (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, jog ieškovas butą gyvenamajame name privatizavo įstatymų nustatyta tvarka, tačiau privatizavimo sutartyje nėra nurodyta, jog ieškovas kartu privatizavo ir dalį ūkinio pastato bei pastogės, todėl tretysis asmuo daro išvadą, kad minėti nekilnojamieji daiktai liko neprivatizuoti, t. y. liko valstybės (savivaldybės) nuosavybė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovo B. D. nuosavybės teises į namo, priklausinio- ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p/m) 1/8 dalį. Įvertinęs VĮ Registrų centro kadastrinėje byloje Nr. 22816 esančius 1992-08-10 butų įkainojimo akto duomenis, 1992-07-29 ūkinio pastato įkainojimo duomenis ir ieškovo 1992-09-29 buto (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą buto pardavimo kainą, padarė išvadą, kad ji yra didesnė, nei 1992-08-10 butų įkainojimo akte nurodyta ieškovo buto kaina, todėl labiau tikėtina, jog 1992-09-29 buto (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytoje ir ieškovo už butą (duomenys neskelbtini) sumokėtoje kainoje yra įskaičiuota ir 1/8 dalis ūkinio pastato, esančio(duomenys neskelbtini), kaina. Teismas atsižvelgė į tai, kad buto (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylos patalpų eksplikacijoje nurodoma, kad į buto inventorizavimo bylą taip pat yra įtraukta 1/8 ūkinio pastato, pažymėto 2I1p/m, bei 1/8 pastogės, ūkinis pastatas taip pat yra nurodytas buto plane, atsakovai Ž. C., J. C., D. P., V. P., E. V., R. M., T. Š. patvirtino, kad ūkinis pastatas visą laiką buvo namo priklausinys, jame laikomos malkos bei yra įrengta išvietė, ieškovas B. D. daugelį metų naudojosi ir iki šiol naudojasi jam priskirta ūkinio pastato 1/8 dalimi, ją prižiūri, remontuoja, tvarko. Teismas nustatė, kad ieškovo naudojamos 1/8 ūkinio pastato, pažymėto 2I1p/m, patalpos, kuriose įrengtas lauko tualetas ir krosnimi šildomo buto malkinė, yra funkciniu ryšiu susijusios su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalį ieškovas įgijo pagal buto privatizavimo sandorį, kaip priklausinį, 1964 m. LR CK 153 str. 1 d. pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – B. D. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje liko neišspręstas klausimas, ar B. D. apskritai turėjo teisę naudotis ginčo pastato dalimi ir ar ginčo ūkinis pastatas galėjo būti privatizavimo objektu pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu ieškovas naudojosi ginčo pastato dalimi ir ar tam buvo teisinis pagrindas. Taip pat nepateikta duomenų, kaip ūkinis pastatas buvo padalintas, kaip konkreti ūkinio pastato dalis yra susijusi su ieškovui priklausančiu butu. Ieškovas turėjo įrodyti, kad kiekviena ūkinio pastato dalis buvo skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, t.y. kiekvienam tame name esančiam butui buvo nustatyta konkreti ūkinio pastato dalis, skirta tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Šiuo atveju Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas rėmėsi vien tik techniniu ūkinio pastato ir ieškovui priklausančio buto ryšiu, tačiau tai negali būti besąlyginis pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. 1992-09-29 pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią buvo privatizuotas (duomenys neskelbtini) esančio namo butas Nr. 6, nenurodyta, jos šiuos butus privatizuojantys asmenys įsipareigojo sumokėti ne tik už privatizuojamus butus, bet ir už kokius nors pagalbinius ūkinius pastatus ar kitokius privatizuojamų butų priklausinius, kuriuos jie pagal šias sutartis turi teisę įsigyti nuosavybėn. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad sutartyje nurodyta tik abstrakti frazė, kad buto kaina su priklausiniais 16 461 rb. Šiuo atveju minimi priklausiniai nebuvo išvardyti ir konkrečiai nurodyti, todėl nėra visiškai aišku, ar minimi priklausiniai yra būtent ginčo patalpos, tuo labiau, kad ieškovo pateiktuose statinių aprašymo ir įkainojimo Vilniaus raj. Buivydiškių ap. Kriaučiūnų km. dokumentuose nurodoma, kad pastatui priklauso ir rūsys, pastogė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas apskritai netyrė ir neanalizavo, ar ginčo ūkinis pastatas apskritai galėjo būti privatizavimo objektas. Nėra surinkta įrodymų, kad Vilniaus rajono Buivydiškių aukštesnioji žemės mokykla turėjo teisę leisti privatizuoti ginčo pastatą, todėl negalima daryti išvados, kad privatizuodamas gyvenamąjį būstą, ieškovas kartu nusipirko ir 1/8 dalį ūkio pastato. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kai daugiabučio namo negyvenamosios patalpos pagal savo paskirtį nėra visų namo butų priklausinys, butų privatizavimo procese taip pat netampa visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe, o lieka viešosios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, jos išlieka savarankišku nuosavybės teisių objektu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas B. D. prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad turėti daugiaubučiame name butą be tualeto ir be malkinės, kai butas šildomas krosnimi, apskritai neįmanoma, neracionalu ir nenaudinga. Joks rūpestingas savininkas sąmoningai tokio buto neįsigytų. Byloje yra Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos bei VĮ Registrų centro kadastrinės bylos Nr.22816 dokumentai – namo ir kitų statinių schema, techninis pasas, statinių aprašymas ir įkainojimas, iš kurių matosi, kad ginčo ūkio pastatas nuo pat pradžių turėjo namo priklausinio statusą. Schemoje ir inventorizacinėje byloje matosi, kad pastatas padalintas į 8 didesnes ir 8 mažesnes dalis – didesnėse dalyse yra malkinės, mažesnėse – tualetai. Pagal butų skaičių name (8), akivaizdu, kad vienam butui tenka po 1/8 dalį ūkinio pastato. Kokia būtent dalimi naudojasi ieškovas, yra pavaizduota inventorizacinėje byloje. Ginčo dėl to niekada nebuvo. Nepagrįsta apelianto abejonė dėl ginčo pastato tarnavimo bei naudojimo nuolatinio pobūdžio, nes tualetu arba malkine negalima naudotis ne nuolat. Taip pat nepagrįsta apelianto abejonė dėl ginčo patalpų priklausymo nuosavybės teise Buivydiškių aukštesniajai žemės ūkio mokyklai buto privatizavimo metu. Akivaizdu, jog jei gyvenamasis namas iki privatizavimo priklausė šiai mokyklai, tai jai priklausė ir namo priklausinys, kuris neturi atskiros kadastrinės bylos, visada buvo ir dabar yra apskaitomas kartu su namu. Ūkiniam pastatui negali būti taikomos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo normos, nes ginčo pastatas yra ne daugiabutis namas, o tokio namo priklausinys, jokios bendrijos butų savininkai nėra sukūrę. Ūkinis pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas CK 4.74 str. prasme.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. V., V. P., D. P., R. M., T. Š., Ž. C. ir J. C. prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ginčo ūkinis pastatas nuo pat pirmos dienos buvo namo priklausinys, nes jame laikomos malkos bei yra įrengta išvietė. Ieškovas daugelį metų naudojosi ir iki šiol naudojasi jam priskirto ūkio pastato 1/8 dalimi, ją prižiūri, remontuoja. Apelianto reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą užkerta kelią ne tik ieškovui įteisinti 40 metų besitęsiantį naudojimąsi priklausiniu, bet ir apeliantui – jam priklausantis butas Nr. 4 taip pat privatizavimo metu liko be priklausinio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo pripažinta ieškovo B. D. nuosavybės teisė į ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto 2I1p/m) 1/8 dalį, ginčija pačią galimybę privatizuoti šį objektą, teigdamas, jog byloje nėra duomenų, ar tokią teisę ieškovas turėjo, taip pat ar šis pastatas priklausė Buivydiškių aukštesniajai žemės ūkio mokyklai, t.y. abejodamas tiek ieškovo teise ginčo pastatą įgyti, tiek Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos teise šį pastatą perduoti ieškovui nuosavybėn. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ieškovo teisė privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą nėra ginčijama. Ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo buvo suteikta teisė privatizuoti butą (1991 m. gegužės 21 d. Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis). Ieškovo privatizuotas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai). Ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą ir jis šia teise pasinaudojo 1992m. rugsėjo 29d. Kaip matyti iš ginčijamo nekilnojamojo turto inventorizavimo bylos, ūkinio pastato 2I1/pm 1/8 dalis ir šio pastato pastogės 1/8 dalis buto (duomenys neskelbtini) priklausiniu jau buvo inventorizuota 1992m. liepos 27d. t.y. dar iki ieškovui tampant privatizuoto buto savininku ir ši inventorizacija nėra nuginčyta. Priklausiniais laikomi pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo ūkio pastatas atlieka dvi funkcijas: 1) jame laikomos malkos, nes name yra krosninis šildymas; 2) jame įrengti lauko tualetai, kadangi name nėra fekalinės kanalizacijos. Vadinasi, šios patalpos paskirtis buvo ir yra susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu, ji tarnauja bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų (ens) poreikių tenkinimui. Iš inventorizacinės bylos matyti, kad ūkinis pastatas padalintas į 8 didesnes ir 8 mažesnes dalis. Name, (duomenys neskelbtini), yra 8 butai, darytina išvada, kad kiekvienam butui tenka po 1/8 dalį ūkinio pastato. Atsakovai - kitų to paties namo butų savininkai patvirtino, kad ieškovas visą gyvenimo bute (duomenys neskelbtini) laiką naudojosi atitinkama (1/8) ūkinio pastato dalimi ir niekas nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl šios teisės pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo kad ūkinis pastatas, plane pažymėtas 2I1p/m (t.1, b.l. 8), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys yra nurodytas ir nekilnojamojo turto registre (t.1, b.l. 11-13), atsižvelgiant į namo suskirstymą į 8 butus bei ūkinio pastato į 8 dalis, darytina išvada, kad kiekvienas butas turi po priklausinio dalį. Tai patvirtina, kad visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ne tik ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, bet ir 1/8 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atitinkamai buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (privatizavimo metu galiojusio 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, privatizavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas privatizavo ir 1/8 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nesutikdamas, jog ieškovas yra privatizavęs ginčo pastato dalį, apeliantas remiasi buto pirkimo – pardavimo sutartimi, teigdamas, jog joje nurodyta tik abstrakti frazė, kad buto kaina su priklausiniais – 16 461 rb., priklausiniai konkrečiai neišvardyti ir nenurodyti. Vadinasi, ieškovas nuosavybės teisės į ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį neįgijo.
Bylos duomenys patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartyje (t. 1, b.l.9) priklausiniai neidentifikuoti, tačiau nurodyta kaina buto su priklausiniais. Kaip jau nustatyta aukščiau, ginčo ūkinio pastato dalis yra itin susijusi su butu, nes skirta jam aptarnauti. Gyvenimas bute be ūkinio pastato dalies nėra įmanomas, vadinasi, butas negalėjo būti parduotas su kitais priklausiniais, tačiau be ūkinio pastato dalies. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad buvo keistos kitų to paties namo butų savininkų R. M. ir E. V. privatizavimo sutartys dėl priklausinių įsigijimo, t.y. sudaryti susitarimai dėl 1/8 dalies ūkinio pastato kiekvienam. Vadinasi, Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokykla pripažino, kad butų savininkams reikalinga dalis ūkinio pastato ir su tais, kurie kreipėsi dėl ūkinio pastato dalies, sudarė atitinkamus privatizavimo sutarčių pakeitimus (t.1, b.l. 55-56). Netiesiogiai ūkinio pastato dalies įsigijimą patvirtina ir tai, kad pagal VĮ Registrų centro kadastrinėje byloje Nr.22816 esančius 1992-08-10, 1992-07-29 butų įkainojimo akto duomenis ir ieškovo 1992-09-29 buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą buto pardavimo kainą, ji didesnė, nei 1992-08-10 butų įkainojimo akte nurodyta ieškovo buto kaina. Todėl galima sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog 1992-09-29 buto, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytoje ir ieškovo už butą (duomenys neskelbtini), sumokėtoje kainoje yra įskaičiuota ir 1/8 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kaina.
Apeliantas nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, kai išvados daromos remiantis labiau tikėtinomis aplinkybėmis. Tačiau galioja bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju, nors buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aiškiai nurodytas perkamas priklausinys, tačiau labiau tikėtina, kad įvyko techninė klaida, nes bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, jog ūkinio pastato, plane pažymėto 2I 1 p/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis buvo privatizuota kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo vertinimui ir šalių ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.