Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-82-733/2026 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00040-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1; 16.11.9.2; 16.11.17; 21.10.4.

2026 m. kovo 24 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026-01-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-234-2026 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026-01-19 nutarimu (toliau – nutarimas) A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, už administracinio nusižengimo, numatyto 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 50 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 50 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 50 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 30 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. K. skirta galutinė 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

A. K. nubaustas už tai, kad 2025-12-24, 10 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), jis vairavo elektrinį triratį mopedą, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, mopedas neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta mopedo privalomoji techninė apžiūra, o važiuodamas važiuojamojoje kelio dalyje, buvo neužsidėjęs šalmo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5 punkto, nustatančio, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, 226 punkto, nustatančio, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu, 204 punkto, nustatančio pareigą važiuojant mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojui ir keleiviams naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones), reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Institucijos 2026-01-19 nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415, 424 ir 432 straipsniuose, požymių.

Nurodo, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo sustabdytas vairuojantis elektrinį triratį SL-08, nebuvo pasiėmęs įrodančių dokumentų, jog elektrinis triratis gali važiuoti ne daugiau kaip 25 km/h greičiu ir nėra galingesnis nei 1000W (1 kW). Policijos pareigūnai transporto priemonę kvalifikavo kaip motorinę transporto priemonę (AM kategorija) ir šiuo pagrindu inkriminavo: transporto priemonės neregistravimą, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nebuvimą, techninės apžiūros nebuvimą, teisės vairuoti neturėjimą, važiavimą be motociklininko šalmo. Pažymi, kad vairuotas elektrinis triratis neatitinka motorinės transporto priemonės (mopedo ar AM kategorijos) požymių, nes variklio galia – 1000 W (1 kW), gamintojo nustatytas maksimalus greitis – 25 km/h, ką patvirtina gamintojo dokumentai. Pagal KET ir taikomus Europos Sąjungos techninius reglamentus transporto priemonė, kurios galia neviršija 1 kW ir konstrukcinis greitis neviršija 25 km/h, nėra laikoma motorine transporto priemone, kuriai taikomi registracijos, techninės apžiūros, privalomojo draudimo ar AM kategorijos vairuotojo pažymėjimo reikalavimai. Nutarime nurodoma, kad transporto priemonė galėjo važiuoti 41 km/h greičiu, tačiau: nenustatyta, ar tai buvo pasiekta nuokalnėje ar veikiant išoriniams veiksniams; neatlikta techninė ekspertizė, kuri nustatytų konstrukcinę galimybę viršyti 25 km/h greitį; neįrodyta, kad transporto priemonė pagal konstrukciją neatitinka mikrojudumo priemonės apibrėžimo. Be to, pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutartyje, PVM sąskaitoje faktūroje ir pardavėjo pateiktuose dokumentuose transporto priemonė nebuvo įvardyta kaip motorinė transporto priemonė ar mopedas, taip pat nenurodyta, jog ji neatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės reikalavimų. Pardavėjas transporto priemonę apibūdino kaip „elektrinį triratį“, nepateikdamas jokios informacijos apie pareigą ją registruoti, drausti ar apie būtinybę turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tai patvirtina, kad pirkėjas objektyviai negalėjo žinoti, jog transporto priemonei būtų taikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai. Kadangi transporto priemonė nepagrįstai pripažinta motorine, neteisėtai pritaikyti: ANK 424 straipsnis (važiavimas neturint teisės), ANK 415 straipsniai (registracija, draudimas, techninė apžiūra), ANK 432 straipsnis (kiti KET pažeidimai), dėl to nepagrįstai paskirta ir specialiosios teisės vairuoti atėmimo sankcija, kuri taikoma tik motorinių transporto priemonių vairuotojams.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir Institucijos 2026-01-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. A. K. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, nuotraukomis ir kita byloje surinkta medžiaga. Su A. K. skunde nurodytais argumentais, kad jis vairavo ne mopedą, o elektrinę mikrojudumo transporto priemonę nesutinka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 31¹ dalis nustato, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Tad jei transporto priemonė neatitinka bent vieno iš šių požymių, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 dalyje numatyta, mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Nurodo, kad iš byloje esančių surinktų duomenų A. K. vairuota transporto priemonė savo konstrukcija nepanaši į elektrinę mikrojudumo priemonę, nes yra trijų ratų, dviejų sėdimų vietų, įrengtos sėdynės atskaitos taško aukštis yra didesnis kaip 540 mm, t. y. 650 mm, transporto priemonė gali išvystyti 41 km/h greitį, todėl ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone. O iš A. K. pateiktų transporto priemonės dokumentų matyti, kad jis įsigijo elektrinį triratį, o ne mikrojudumo transporto priemonę - paspirtuką.

Taip pat nurodo, kad remiantis Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008-12-02 įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ 5.7 papunkčiu, L2e klasė – mopedas su priekaba – triratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50cm³ arba maksimalus vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW. Pažymi, kad pagal aptartą teisinį transporto priemonių klasifikavimo reglamentavimą pareiškėjo vairuota transporto priemonė klasifikuojama kaip mopedas ir priskiriama L2e klasei, kadangi didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h, didžiausioji galia ne didesnė kaip 4 kW ir tokią transporto priemonę vairuoti galima turint AM arba aukštesnės kategorijos teisę bei tokia transporto priemonė turi būti registruojama, draudžiama transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei turi būti atlikta techninė apžiūra. A. K. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo paskirta, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, į administracinėn patraukto asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kuri nėra aiškia per griežta, atitinkanti tiek padaryto nusižengimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Pareiškėjas pateikė prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, kuriems apie posėdį pranešta tinkamai, teismas nutarė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jiems nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, o nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, <...> institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tiriant administracinio nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 - 5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023).

ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju A. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis, ANK 432 straipsnio 1 dalį.

Institucija, patraukdama pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kvalifikavo pareiškėjo vairuotą transporto priemonę kaip elektrinį triratį mopedą. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo vairuotas elektrinis triratis neatitinka motorinės transporto priemonės požymių bei, kad Institucija neįrodė, jog ši transporto priemonė pagal konstrukciją neatitinka mikrojudumo priemonės apibrėžimo.

Pareiškėjas su skundu pateikė 2025-04-12 Pirkimo – pardavimo sutartį bei 2025-04-14 PVM sąskaitą faktūrą Serija MVN Nr. 4117, iš kurių matyti, kad K. L. K. iš G. T. įsigijo elektrinį triratį SL-08. Byloje pateikta SL-08 elektrinio triračio duomenys, techninės savybės ir charakteristika.

SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyta, kad mopedas – transporto priemonė, kurios vairavimas ir inkriminuotas A. K., yra dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Akivaizdu, kad šiuo atveju aktuali antroji mopedo sąvokos apibrėžtis, t. y. triratės motorinės transporto priemonės kriterijai: 1) didžiausiasis projektinis greitis ir; 2) didžiausioji naudingoji galia, esant elektros varikliui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje byloje Nr. 2AT-43-495/2023 nurodyta, kad atribojant transporto priemones, yra reikšmingi du techniniai parametrai – 1) vidaus degimo variklio darbinis tūris arba variklio didžiausioji naudingoji galia; 2) didžiausiasis projektinis greitis.

Aptariant transporto priemonės didžiausią naudingąją galią, iš byloje pateiktų transporto priemonės SL-08 duomenų matyti, kad jos galia 1000 W (vatų), taigi atitinka transporto priemonės – mopedo, didžiausios naudingosios galios, esant elektros varikliui – ne didesnės kaip 4 kW (kilovatų), kriterijų.

Nepaisant vieno nustatyto ir aptarto kriterijaus atitikties mopedo, kaip transporto priemonės rūšies, kategorijai, būtina neginčytinai nustatyti ir kitą – didžiausio projektinio greičio, kuris turi būti didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, reikalavimą, keliamą priemonės pripažinimui mopedui, kadangi SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyti kriterijai nėra alternatyvaus pobūdžio.

Byloje pateiktose transporto priemonės SL-08 techninėse savybėse nurodyta, kad maksimalus greitis – 25 km/h, tuo tarpu mopedo - triratės motorinės transporto priemonės didžiausiasis projektinis greitis turi būti didesnis kaip 25 km/h, t. y. 26 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h.

Būtent dėl didžiausio projektinio greičio nustatymo skunde keliami klausimai. Institucija nutarime nurodo, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog A. K. vairuota transporto priemonė atitinka mopedo apibrėžimą, t. y. transporto priemonė yra trijų ratų, didžiausia naudingoji galia 1000 W (1 kW), maksimalus greitis iki 41 km/h, įrengtos dvi sėdimos vietos, todėl vairuojant tokią transporto priemonę reikalinga AM kategorija ir tokia transporto priemonė turi būti registruojama, drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atlikta privalomoji techninė apžiūra, vairuojant ją, vairuotojai privalo naudoto motociklininkų šalmus.

Byloje pateiktos pareiškėjo vairuotos transporto priemonės nuotraukos, vienoje kurių nufotografuotas ekranas, kuriame matomas nurodytas greitis - 41 km/h.

Kaip teisingai pažymi pareiškėjas skunde, byloje nenustatyta kokiomis aplinkybėmis užfiksuotas šis greitis, nėra duomenų apie atliktą techninę ekspertizę, kuri nustatytų konstrukcinę galimybę viršyti 25 km/h, t. y. paneigtų minėtos transporto priemonės SL-08 techninėse savybėse deklaruojamą didžiausią projektinį greitį bei nutarime neargumentuota, kodėl Institucija remiasi galimai didžiausiu faktiniu (maksimaliu) transporto priemonės greičiu, o ne SEAKĮ nustatytu reikalavimu būtent dėl didžiausio projektinio greičio, kas nėra tapatu. Projektinis greitis laikomas konstrukciniu parametru, kuriam transporto priemonė yra suprojektuota būti saugi, stabili ir techniškai patikima, t. y. susijęs su saugia eksploatacija, ir šis parametras nustatomas įvertinus eilę kriterijų, kaip pavyzdžiui, variklio galią ir maksimalias apsukas, stabdžių efektyvumą, padangų leistiną greitį ir t. t. Taigi, projektinį greitį pirmiausiai nustato transporto priemonės gamintojas, ir būtent atsižvelgiant į visus transporto priemonės techninius parametrus, o ne į vieną – didžiausią išvystomą važiavimo greitį, todėl dar kartą akcentuotina, jog projektinis greitis nėra ir negali būti prilyginamas važiavimo greičiui ir (ar) maksimaliam transporto priemonės greičiui.

Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad transporto priemonės techninės charakteristikos lentelėje būtų nurodyta transporto priemonės klasifikacija, remiantis Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008-12-02 įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“, nesikreipta į kompetentingas institucijas dėl jos nustatymo, nesiaiškinta ar jai išduotas atitikties liudijimas (sertifikatas). Atsakymas į šiuos klausimus lemia tiek tinkamą A. K. padarytų pažeidimų kvalifikavimą, tiek jam taikytinos administracinės atsakomybės apimtį.

Taigi, administracinio nusižengimo byloje nesant pakankamai neabejotinų duomenų, leidžiančių A. K. vairuotą transporto priemonę identifikuoti elektriniu mopedu, t. y. būtent ta transporto priemone, dėl kurios vairavimo aplinkybių ir pareikštas administracinis kaltinimas, asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas (administraciniai nusižengimai) galėjo būti padarytas (padaryti), nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-43-2014, Nr. 2AT-3-976/2015, Nr. 2AT-27-976/2015 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-9-976/2020, Nr. 2AT-20-719/2024, Nr. 2AT-48-697/2024).

Teismo vertinimu, Institucijos 2026-01-19 nutarimas nėra motyvuotas ir galimai padarytų pažeidėjui inkriminuotų administracinių nusižengimų esmė nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos 2026-01-19 nutarime nėra atskleista.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, neturi galimybės kaltinime nurodytų aplinkybių iš esmės keisti, papildyti naujomis ar suformuluoti kaltinimą. Institucijos pareiga tiksliai apibrėžti kaltinimo ribas ir tinkamai suformuluoti kaltinimus pagal kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šios pareigos neįvykdymas pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, atimdamas teisę tinkamai apsiginti nuo pareikštų kaltinimų.

Taigi, toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti pripažįstami kaip atitinkantys ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamus reikalavimus. Institucijos nutarime konstatuota pareiškėjo kaltė, bet neatskleistas jų turinys ir nepateiktas visapusiškas įrodymų vertinimo taisykles atitinkantis į bylą surinktų įrodymų įvertinimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas savaime nėra joks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiantis įrodymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas, neatlikus išsamaus administracinių nusižengimų tyrimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aukščiau paminėtos aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, nagrinėjant šią bylą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, nebuvo ištirtos, nors reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ir motyvuotai įvertintos, o pareigūnas, priimdamas nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies, 609 straipsnio, 618 straipsnio kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes neužtikrino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises į gynybą ir teisingą procesą, sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą, priimti motyvuotą nutarimą. Taigi, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026-01-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-234-2026, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskiriant jam galutinę 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, dėl kitų A. K. skundo argumentų, susijusių su jo kaltės klausimu, nepasisakoma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026-01-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-234-2026, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskiriant jam galutinę 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.