- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-659-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02518-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 2.6.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8641-1051/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos už tiektą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovė AB „Šiaulių energija“ prašė priteisti iš atsakovės D. M. 364,97 Eur skolą, 5,18 Eur metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas – 29,00 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo – vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Atsiskaitomieji apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo – pardavimo vietoje. Jeigu nėra techninės galimybės atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus įrengti šilumos pirkimo- pardavimo vietoje, šilumos nuostolius atkarpose tarp šilumos pirkimo-pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso apmoka vamzdynų savininkas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuoti ir pastatyti apie 1980-1982 m. Pastatų projekte nebuvo numatytos patalpos šilumos punktui įrengti. Šilumos punktas – tai prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Nesant techninių galimybių šilumos punktą įrengti pastatuose, šilumos punktas buvo įrengtas bendras abejiems pastatams kieme, atskiroje patalpoje.
4. 2017 m. spalio mėn. pastate, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas naujas šilumos punktas pagal šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygas. Tokiu būdu ir apskaitos prietaisas šilumos energiją apskaito tik pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įvade. Vartotojams gyvenamajame name adresu, (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), sunaudota šilumos energija apskaitoma atskiru įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame Pastato kieme. Kiekvienas daugiabutis gyvenamasis namas turi atskira įvadini apskaitos prietaisą. Daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šilumos kiekis šilumos vartotojams yra apskaičiuojamas pagal Tarybos nutarimu patvirtintą Šilumos pagal vieno apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4. Nepriklausomai nuo to, koks šilumos paskirstymo metodas taikomas, visada skirstomas tik atsiskaitymo laikotarpiu Pastate suvartotas šilumos energijos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu.
5. Kadangi Pastato šilumos punktas įrengtas kieme esančiame pastate, šildymo sezono metu skaičiuojant mokėjimus už sunaudotą šilumos energiją, dalis šilumos kiekio, vadovaujantis ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalimi ir „Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2016-02-05 įsakymu Nr.1-26, atimama, įvertinant požeminės trasos ilgį, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą. Todėl ieškovės keliami reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai skundžiamu 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „Šiaulių energija“ iš atsakovės D. M. 264,97 Eur skolą, 5,18 Eur delspinigius, 29,00 Eur žyminį mokestį; likusią ieškinio dalį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei D. M.. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovei faktiškai naudojantis ieškovės teikiamomis paslaugomis, tarp šalių prisijungimo būdu konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta sutarti, todėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai. Ieškovė į atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2023-07-01 iki 2024-03-31 tiekė šilumos energiją ir techninį aptarnavimą, o atsakovė privalėjo už šilumos energijos tiekimo paslaugas, paskaičiuotas jos butui, minėtu laikotarpiu sumokėti, tačiau už ieškovės teiktas paslaugas tinkamai mokesčių nemokėjo ir liko skolinga ieškovei.
8. Nagrinėjamu atveju su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovei priklausantis butas prijungtas prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos, todėl spręstina, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškove šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas, todėl atsakovė turi prievolę atsiskaityti ieškovei už šios tiekiamą butui šilumos energiją.
9. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Daugiabučio namo bendraturčiai būtų pasirinkę kitą galiojantį šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą ir/arba pageidaujamą metodą būtų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai taiko šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.
10. Iš ieškovės 2024 m. rugpjūčio 26 d. rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė, atsižvelgdama, kad sunaudota šilumos energija Daugiabučiam namui apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame šio namo kieme, šildymo sezono metu, skaičiuojant mokesčius už sunaudotą šilumos energiją, dalį šilumos kiekio, vadovaujantis Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2016-02-05 įsakymu Nr. 1-26, atima, įvertinus požeminės trasos ilgį, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą, ir vartotojams paskirsto likusią, įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotą, patiekta šilumos energiją.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė, skaičiuodama mokesčius už sunaudotą šilumos energiją daugiabučiam namui, vadovaudamasi Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika, iš įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotos, patiektos šilumos energijos kiekio dalį šilumos kiekio atima, įvertinusi požeminės trasos ilgį nuo šilumos punkto, kuriame yra apskaitos prietaisas, iki daugiabučio namo, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą, ir pagrįstai vartotojams, tame tarpe ir atsakovei, paskirsto likusią įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotą, patiekta šilumos energiją. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus, jog ji netinkamai, vadovaudamasi teisės aktais, paskirsto ir apskaičiuoja atsakovės butui tenkančią šilumos energiją. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė, apskaičiuodama šilumos energijos paslaugų kainą, nepagrįstai taikė Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodiką ar, kad pagal šią metodiką būtų netinkamai apskaičiavusi nuostolius.
Atsiliepimas
12. Nagrinėjamu atveju, po bylos iškėlimo teisme ir išsiuntus atsakovei ieškinį, atsakovė su atsiliepimu pateikė 2024-07-24 pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 10, iš kurio matyti, kad atsakovė atlygino ieškovei dalį, t. y. 100 Eur, skolos, todėl atsakovei su ieškove atsiskaičius iš dalies už suteiktas paslaugas, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 264,97 Eur skola (18 b. l.). Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys tenkintas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl iš atsakovės ieškovei už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. priteistini ieškovės paskaičiuoti 5,18 Eur delspinigiai.
14. Skundžiamu sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį skolos ieškovei sumokėjo po bylos iškėlimo teisme ir tik gavusi ieškovės ieškinį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos visos byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 29,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė šiuo atveju piktybiškai neįrengia šilumos apskaitos skaitiklio įrenginio daugiabučiame name, nors ginčas dėl tokio įrenginio įrengimo vyksta jau seniai, o aplinkiniuose daugiabučiuose tokie prietaisai yra įrengti.
15.2. Apeliantė pabrėžia, kad ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad šilumos pirkimo ir pardavimo vieta ir tiekimo – vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybe arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Atsiskaitomieji prietaisai įrengiami šilumos pirkimo - pardavimo vietoje. Įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje nurodyta, kad šilumos punktas turi būti neatsiejama aptarnaujamo pastato dalis, tačiau šiuo atveju tai yra atskiras pastatas – tiekėjo nuosavybė.
15.3. Daugiabučio namo, kuriame gyvena atsakovė, ribos ir vamzdynas yra aiškiai apibrėžti, todėl šilumos apskaitos prietaisas negali būti įrengtas ne šilumos pirkimo - pardavimo vietoje, nes taip nustato galiojantis teisinis reguliavimas.
15.4. Apeliantė pabrėžia, kad nors ieškovė savo reikalavimą įrodinėja metodikų bei taisyklių nuostatomis, tačiau šie teisės aktai yra žemesnės galios, nei ŠŪĮ, todėl ieškovė pažeidžia įstatymo nuostatas ir reiškia nepagrįstus reikalavimus. Be to, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos vertinimu, ieškovės nurodomi 51 proc. savininkų sutikimai dėl apskaitos prietaiso įrengimo yra reikalingi tik įrengiant individualius apskaitos prietaisus privačiose patalpose – butuose ir pan., tačiau įrengti pastato šilumos apskaitos prietaisą yra tiekėjo pareiga, o ne teisė, ir ši pareiga numatyta ŠŪĮ 16 straipsnyje.
15.5. Papildomai apeliantė nurodo ir tai, kad susipažinus su pirmosios instancijos teismo nurodytos metodikos turiniu matyti, kad ji skirta tam, jog būtų apskaičiuojami įvairūs šilumos nuostolių duomenys projektuojant šilumos tiekimo vamzdynus ar atliekant darbus, o tai, kad tokia metodika gali būti naudojama atsiskaitymui su vartotojais, nėra įtvirtinta.
15.6. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė dėl techninių kliūčių negalėtų įrengti apskaitos prietaiso daugiabučiame name, juo labiau kad greta stovinčiame analogiškame name toks prietaisas buvo įrengtas. Negana to, pagal ŠŪĮ straipsnio 2 dalį, tiekimo – vartojimo riba gali būti nustatyta kitoje vietoje tik sudarius atitinkamą sutartį, tačiau šiuo atveju ieškovė tokios sutarties nepateikė.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
16.1. Nurodo, kad pagal ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nėra techninės galimybės atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus įrengti šilumos pirkimo - pardavimo vietoje, šilumos nuostolius atkarpose tarp šilumos pirkimo-pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso apmoka vamzdynų savininkas. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti ir pastatyti apie 1980-1982 m. Projekte nebuvo numatyta patalpa šilumos punktui (-tams) įrengti pastatuose. Šilumos punktas-tai prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, t. y. šilumos punktas yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo namo inžinerinė dalis. Tokiu būdu, nesant techninių galimybių šilumos punktą (-us) įrengti pastatuose, šilumos punktas buvo įrengtas bendras abejiems pastatams kieme, atskiroje patalpoje. 2017 m. spalio mėn. pastate, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas naujas šilumos punktas pagal šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygas.
16.2. Ieškovė kartu pažymi, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.1-160 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 191 p. nurodyta, kad šilumos punktas būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, išskyrus vienoje individualioje gyvenamojoje valdoje esančius vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius - jiems gali būti įrengtas vienas šilumos punktas. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose nėra tinkamų patalpų šilumos punktui įrengti, šilumos punktas gali būti įrengiamas konteineryje arba spintoje prie daugiabučio pastato. Vadovaujantis minėtu reglamentavimu, nesant tinkamų patalpų Pastate šilumos punkto įrengimui, butų savininkai turi galimybę pasirinkti ir nuspęsti dėl kitos patalpos šilumos punkto įrengimui, priėmę sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visa apimtimi ir tvirtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, nepagrįstai nesirėmė įstatymo, o ne poįstatyminio akto, nuostatomis, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje kilusį ginčą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
19. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštą, kuriame pateikiamas atsakymas dėl D. M. kreipimosi. Įvertinęs pridedamo prijungti dokumento turinį, kreipimosi dėl jo pateikimo laiką (kreiptasi dar 2024-07-24), šio dokumento pasirašymo laiką (2024-08-13), o taip pat atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas tokį įrodymą būtų atsisakęs priimti ar nepagrįstai jo nepriėmęs apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pateikiamo naujo įrodymo nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, juo labiau kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, kad aptariamą 2024-08-13 raštą gavo tik 2024-09-06, t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo. Dėl šių priežasčių kartu su apeliaciniu skundu pateiktą dokumentą atsisakoma priimti.
Dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei D. M.. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovei faktiškai naudojantis ieškovės teikiamomis paslaugomis, tarp šalių prisijungimo būdu konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta sutartis ir tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai. Ieškovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2023-07-01 iki 2024-03-31 tiekė šilumos energiją ir techninį aptarnavimą, o atsakovė privalėjo už šilumos energijos tiekimo paslaugas, paskaičiuotas jos butui, minėtu laikotarpiu sumokėti, tačiau už ieškovės teiktas paslaugas tinkamai mokesčių nemokėjo ir liko skolinga ieškovei.
21. Atsakovė apskaičiuotos skolos sumos neginčijo, dalį skolos sumokėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau viso civilinio proceso metu nuosekliai tvirtino nesutinkanti su egzistuojančia pareiga mokėti šią skolą, kadangi ieškovė, anot atsakovės, nepagrįstai neįrengė šilumos apskaitos prietaiso pačiame daugiabučiame name.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje kilusį ginčą, pirmiausia pažymi tai, jog ŠŪĮ, be atsakovės nurodomų aplinkybių, taip pat įtvirtinta, jog jeigu nėra techninės galimybės atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus įrengti šilumos pirkimo-pardavimo vietoje, šilumos nuostolius atkarpose tarp šilumos pirkimo-pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso apmoka vamzdynų savininkas (11 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovei kyla įstatyme nustatyta pareiga mokėti už tiekiamą šilumą ir tuo atveju, kai egzistuoja atkarpos tarp pirkimo - pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso, juo labiau kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių vertinti, kad ieškovė neatima dėl atsakovės nurodomos atkarpos susidarančių nuostolių.
23. Atsakovė viso civilinio proceso metu nuosekliai tvirtino, jog ieškovė nevykdo savo pareigos įrengti apskaitos prietaisą daugiabučiame name, tačiau toks ginčas iš esmės nėra susijęs su nagrinėjama byla, kadangi atsakovė iš esmės kelia savarankiškus reikalavimus, kurių nagrinėjimas nėra susijęs su susidariusios skolos pagrįstumu, kadangi byloje esantys ir nepaneigti įrodymai patvirtina atsakovės pareigą atsiskaityti už jai tiekiamą šilumą. Taigi atsakovės dėstomi argumentai, susiję su ieškovės neva netinkamai vykdyta pareiga pardavimo vietoje įrengti apskaitos įrenginius, yra susijusi su konkrečių techninių sąlygų vertinimu bei nustatymu, kas leidžia spręsti, jog daugiabučio namo ar atsakovės individualiai prašomas įrengti apskaitos prietaisas bei galimas ieškovės atsisakymas juos įrengti yra savarankiškas ginčas.
24. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtinta, kad vartotojas, manantis, jog energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą, papildomai pažymi ir tai, kad ieškovė, skaičiuodama mokesčius už sunaudotą šilumos energiją daugiabučiam namui, vadovaudamasi Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika, iš įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotos, patiektos šilumos energijos kiekio dalį šilumos kiekio atima, įvertinusi požeminės trasos ilgį nuo šilumos punkto, kuriame yra apskaitos prietaisas, iki daugiabučio namo, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą, ir pagrįstai vartotojams, tame tarpe ir apeliantei, paskirsto likusią įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotą, patiekta šilumos energiją. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus, jog ji tinkamai, vadovaudamasi teisės aktais, paskirsto ir apskaičiuoja apeliantės butui tenkančią šilumos energiją. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovė, apskaičiuodama šilumos energijos paslaugų kainą, nepagrįstai taikė Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodiką ar, kad pagal šią metodiką būtų netinkamai apskaičiavusi nuostolius. Vien apeliantės vertinimas, kad tokia metodika neįtvirtina konkrečių nuostatų dėl jos taikymo vartotojams, nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, kadangi metodika yra tik techninio pobūdžio teisės aktas, skirtas apskaičiavimo nustatymui, kurį turi taikyti ir faktiškai taiko energijos tiekėja.
26. Kartu pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 4 punktu, kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai parengs ir su Taryba suderins šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo – vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, taikomas Tarybos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas, labiausiai atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo –vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad daugiabučiame name suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, yra paskirstomas vartotojams pagal Tarybos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-183, patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, (toliau – Metodas Nr. 4).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėjo, kad daugiabučio namo bendraturčiai būtų pasirinkę kitą galiojantį šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą ir/arba pageidaujamą metodą būtų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Taigi, esant ieškovės į bylą pateiktiems įrodymams dėl konkretaus kiekio nustatymo ir sumos už jį apskaičiavimo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalauta skola (atsižvelgiant į atsakovės teisminio nagrinėjimo metu atliktą mokėjimą), delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisti iš atsakovės.
28. Papildomai pastebėtina ir tai, kad apeliantės argumentai, susiję su kito daugiabučio namo šilumos punkto aplinkybėmis (t. y. dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini)) negali būti automatiškai pripažinti, kaip pagrindžiantys ieškovės sąmoningą siekį neįrengti atsakovės daugiabučiame name šilumos punkto, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog kitame daugiabutyje dar 2017 m. buvo įrengtas šilumos punktas pagal šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių duomenų neteikė ir neįrodinėjo, kad jos gyvenamame daugiabutyje buvo taip pat parengtos atitinkamos pertvarkymo sąlygos, tačiau ieškovė nepagrįstai jų nevertino.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, skundžiamame sprendime iš esmės nurodė pagrįstus argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.