Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys patenkintinas iš dalies

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuosavybės teise priklauso atsakovei D. M.. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovei faktiškai naudojantis ieškovės teikiamomis paslaugomis, tarp šalių prisijungimo būdu konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta sutartis ir tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai. Ieškovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuo 2023-07-01 iki 2024-03-31 tiekė šilumos energiją ir techninį aptarnavimą, o atsakovė privalėjo už šilumos energijos tiekimo paslaugas, paskaičiuotas jos butui, minėtu laikotarpiu sumokėti, tačiau už ieškovės teiktas paslaugas tinkamai mokesčių nemokėjo ir liko skolinga ieškovei 364,97 Eur (b. l. 4, 6).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovei priklausantis butas prijungtas prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos, todėl spręstina, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškove šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas, todėl atsakovė turi prievolę atsiskaityti ieškovei už šios tiekiamą butui šilumos energiją.

9. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

10. Vadovaujantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 4 punktu, kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai parengs ir su Taryba suderins šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo – vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, taikomas Tarybos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas, labiausiai atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo –vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Daugiabučiame name suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, yra paskirstomas vartotojams pagal Tarybos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-183, patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, (toliau – Metodas Nr. 4).

12. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šilumos apskaitos prietaisas negali būti įrengtas ne šilumos pirkimo – pardavimo vietoje, nes atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto ribos apibrėžtos daugiabučio gyvenamojo namo ribomis ir vamzdynas už šio pastato ribų nėra atsakovei priklausanti nuosavybė. Byloje nustatyta, kad Daugiabučiame name sunaudota šilumos energija apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame Daugiabučio namo kieme.

14. Iš ieškovės 2024 m. rugpjūčio 26 d. rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė, atsižvelgdama, kad sunaudota šilumos energija Daugiabučiam namui apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris įrengtas šilumos punkte, esančiame šio namo kieme, šildymo sezono metu, skaičiuojant mokesčius už sunaudotą šilumos energiją, dalį šilumos kiekio, vadovaujantis Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2016-02-05 įsakymu Nr. 1-26, atima, įvertinus požeminės trasos ilgį, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą, ir vartotojams paskirsto likusią, įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotą, patiekta šilumos energiją.

15. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, skaičiuodama mokesčius už sunaudotą šilumos energiją Daugiabučiam namui, vadovaudamasi Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodika, iš įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotos, patiektos šilumos energijos kiekio dalį šilumos kiekio atima, įvertinusi požeminės trasos ilgį nuo šilumos punkto, kuriame yra apskaitos prietaisas, iki Daugiabučio namo, diametrą ir atsiskaitymo laikotarpio oro temperatūrą, ir pagrįstai vartotojams, tame tarpe ir atsakovei, paskirsto likusią įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotą, patiekta šilumos energiją. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus, jog ji netinkamai, vadovaudamasi teisės aktais, paskirsto ir apskaičiuoja atsakovės butui tenkančią šilumos energiją. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė, apskaičiuodama šilumos energijos paslaugų kainą, nepagrįstai taikė Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų nuostolių nustatymo metodiką ar, kad pagal šią metodiką būtų netinkamai apskaičiavusi nuostolius.