- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- 1-269-336/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25849-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- L. Z., A. G.
- Kaltinamasis
- E. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L. , dalyvaujant:
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. (2021-07-29 pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko įvykis kurio metu dėl gautų sužalojimų L. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, A. G. - nežymiai sutrikdyta sveikata), BK 145 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. ( 2022-08-17 N. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei grasino nužudyti),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V., 2021 m. liepos 29 d., apie 16.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Chrysler Voyager“, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 109 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms ( KET 109 p.), sukdamas į kairę pusę (įvažiavimą į kiemą) nepraleido iš priekio, pagrindiniu keliu atvažiuojančio motociklo „Honda (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vairuojamo L. Z. ir su juo susidūrė, dėl ko L. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o šio motociklo keleivei A. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata,
Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas iškėlęs nenustatytą metalinį pjaunantį- kertantį įrankį grasino nužudyti N. G., ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais N. G. suprantama rusų kalba „aš tave užmušiu, nukirsiu“, bei veiksmais - tyčia penkis kartus suduodamas pjaunančiu-kertančiu įrankiu N. G. į kairės rankos plaštaką, padarė nukentėjusiajam pjautines-kirstines žaizdas kairėje plaštakoje- nykščio srityje, V, IV ir III pirštų srityse, su nykščio tiesiamojo raumens ir sausgyslės sužalojimu, pirmo delnakaulio lūžimą, pirmo piršto proksimalinio pirštakaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui, bei sukėlė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. V. kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino ir parodė, kad pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįstu visiškai. Nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d., apie 16.25 val., važiavo (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, su suomiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę pusę, nepastebėjo iš priekio, pagrindiniu keliu atvažiuojančio motociklo, dėl ko darant manevrą, įvyko susidūrimas. Po susidūrimo nukentėjusios nukrito nuo motociklo, buvo iškviesta greitoji. Po susidūrimo iš karto sustojo ir nuėjo apžiūrėti nukentėjusiųjų. Nurodė, kad jo važiavimo greitis buvo labai nedidelis, nes ruošėsi daryti manevrą, sukti į kairę. Diena buvo saulėta, todėl galėjo nepastebėti iš priekio atvažiuojančio motociklo, galėjo susitapatinti su pėsčiaisiais. Nurodė, kad vairuotojo teises įgijo būdamas (duomenys neskelbtini), jos niekada nebuvo atimtos už girto vairavimą neblaiviam. Nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio atsiprašė, atlygino žalą, susitaikė, todėl byla ikiteisminio tyrimo metu buvo nutraukta. Nurodė, kad jis nukentėjusioms bendrai atlygino 600 Eur, bei atlygino žalą Kauno teritorinei ligonių kasai. Įvykio metu automobilis nebuvo draustas.
Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. į jo namus (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs nukentėjęs N. G.. Jis atvažiavo dienos metu savo automobiliu, atsivežė lauktuvių. Jis (kaltinamasis) namo grįžo žymiai vėliau, apie 20 val., su savo sugyventinės broliu E. O.. Kieme buvo nukentėjęs, jo sugyventinė K. O., jie žaidė kieme su vaikais. Nuo 20 val. visi vaišinosi alkoholiu. Iš pradžių viskas buvo gerai, po to palietė temą dėl vykstančio karo Ukrainoje. Žodis po žodžio su nukentėjusiuoju pradėjo konfliktuoti, nes N. G. stipriai palaikė Putino režimą. Matėsi, kad jis apgirtęs ir jie tarpusavyje labai stipriai šia tema, dėl karo Ukrainoje, susiginčijo. Nukentėjęs turėjo likti jo namuose pernakvoti, bet kilus konfliktui, jis nukentėjusiam pasakė, kad jo (nukentėjusio) namuose nenakvos, dėl ko nukentėjęs labai įsiuto. Jis nukentėjusiam pasakė, kad kviečia taksi automobilį. Tuomet nukentėjęs griebė jam už maikutės, pradėjo tampyti, vėl atsisėdo už stalo. Konfliktas vyko apie 10 min. iki lemiamo įvykio, kai jie su nukentėjusiuoju pradėjo stipriai konfliktuoti. N. bandė stotis nuo stalo, bandė vėl jį (kaltinamąjį) griebti už maikutės, ranką tiesė jį sugriebti ar už kaklo, ar už maikutės, tiksliai nežino. Tuomet jis, kas buvo papuolę po ranka, grilio mėsos vartykle-lopetėle sudavė nukentėjusiam vieną kartą per ranką. Nukentėjęs vėl bandė tiesti link jo ranką, todėl jis antrą kartą grilio mėsos vartykle-lopetėle sudavė nukentėjusiam per ranką. Nurodė, kad užstalėje, konflikto pradžioje, nukentėjęs nebuvo ramus, buvo nusiteikęs agresyviai. Kilo konfliktas dėl vykstančio Ukrainoje karo. Jis (kaltinamasis) palaiko Ukrainą, o nukentėjęs Rusijos pusę. Nukentėjęs jam buvo sugriebęs už maikutės, jis jo nebuvo sugriebęs, jį nuo savęs atstūmė. Nukentėjusiajam surikus, kad jam labai stipriai bėga kraujas, jis numetė lopetėlę ir nubėgo ieškoti vaistinėlės. Kai atnešė vaistinėlę, E. bandė aprišti nukentėjusiajam ranką, tuomet nukentėjęs paėmęs lopetėlę pradėjo jį vaikytis po visą kiemą. Po to E. iškvietė greitąją ir pasiūlė nukentėjusiajam eiti iki kelio, nes sodyba randasi atokiau, greitoji gali pravažiuoti. Jie dviese nuėjo iki pagrindinio kelio laukti greitosios pagalbos. Pamatęs greitosios švyturėlius, jis (kaltinamasis) irgi nuėjo iki greitosios pažiūrėti kokie nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, nes įvykis įvyko tamsoje, todėl nežinojo kokius sužalojimus N. padarė. Po to išaiškėjo, kad nukentėjusiajam buvo padaryti labai stiprūs sužalojimai, stipriai ranka buvo sužalota. Dėl to labai pergyveno, nesitikėjo, kad tokie sužalojimai bus padaryti. Nenorėjo taip stipriai sužaloti nukentėjusiojo, tik norėjo, kad jis nuo jo atsitrauktų. Dėl to labai gailisi, dėl to buvo prarasta ir draugystė. Nurodė, kad nukentėjęs vienos rankos nuo riešo neturi. Ar konflikto metu nukentėjusiajam pasakė žodžius – „aš tave užmušiu, nukirsiu“, tikrai nepamena, nes buvo pasakyta daug žodžių, bet tarp kitų žodžių, keiksmažodžių, galėjo pasakyti ir tokius žodžius. Pasakydamas nukentėjusiajam tokius žodžius, tikrai nenorėjo jo nužudyti. Nurodė, kad nukentėjusiajam mėsos vartykle per ranką sudavė stovėdamas, nukentėjęs irgi tuo metu stovėjo, tiesė savo ranką link jo. Nukentėjęs rankos ant stalo nebuvo padėjęs, kai jam mėsos vartykle sudavė per ranką, jo ranka sudavimo metu buvo ore. Nurodė, kad jis yra susipažinęs su nukentėjusiojo parodymais. Per ranką jam kirto kelis kartus, per kelis kartus gali būti, jog kirto penkis kartus. Nurodė, kad nukentėjusiajam per ranką kirto grilio mėsos vartykle, ji žymiai didesnė nei virtuvinis įrankis, nes tai grilio įrankis. Nukentėjusiajam gal pasirodė, jog tai kapoklė. Nukentėjęs pasiėmęs įrankį, nuėjo prie kelio laukti greitosios, o kur įrankis vėliau dingo, negali pasakyti. Vėliau kalbėjo su (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad grilio įrankį numetė į žolę. Ėjo jos ieškoti, tačiau niekur nerado. Nurodė, kad su byloje esančia specialisto išvada yra susipažinęs, žino kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam. Su ta mentele galima padaryti tokius sužalojimus, lūžius. Nurodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo dėl nesutarimų, dėl požiūrių skirtumo. Mano, kad konfliktą galima buvo išspręsti ir kitaip, savo elgesį vertina labai neigiamai. Gailisi, kad nesusivaldė. Įtakos jo veiksmams turėjo ir tai, kad buvo neblaivus. Nurodė, kad nukentėjęs N. G. yra draugas, geras pažįstamas, jį pažinojo apie 20 metų. Anksčiau su juo konfliktų nebuvo. Problemų dėl alkoholio vartojimo nėra turėjęs, bet po įvykio kreipėsi pagalbos pas medikus, nes labai pergyveno dėl įvykio. Nurodė, kad su nukentėjusiojo parodymais yra susipažinęs. Mano, kad nukentėjęs galėjo išsigąsti jo (kaltinamojo) veiksmų, grasinimų. Sekančią dieną po įvykio nukentėjusįjį aplankė ligoninėje kartu su E. O., nukentėjusiojo atsiprašė. Vėliau teiravosi telefonu kokia jo sveikata, dar kartą atsiprašė, prašė susitikti, tačiau jis pasakė, kad visi pokalbiai vyktų per jo buvusią žmoną. Jo buvusi žmona pasakė, jog bendrautų per ją, kad nukentėjęs tokiu būdu nesijaudintų. Iki šios dienos nukentėjęs nenori, kad jis su juo tiesiogiai bendrautų, mano, kad jis vis dar pyksta. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad nukentėjęs turi teisę į civilinį ieškinį, bet pagal jo gaunamas pajamas nukentėjusio pareikštas ieškinys yra per didelis. Jis nepajėgus jam atlyginti tokio dydžio žalą, nes jam tai labai didelė suma. Nurodė, kad nukentėjusiam siūlė atlyginti 2000 Eur dydžio žalą. Iki šios dienos jis nukentėjusiajam yra persiuntęs 200 Eur į tyrėjos nurodytą banko sąskaitą, kuri yra jo buvusios žmonos. Nukentėjęs kol kas nepatvirtino, kad tuos pinigus gavo. Jeigu bus patvirtinta, kad pinigai gauti, tuomet galima bus išsiųsti kitą dalį žalos atlyginimo, šie 200 Eur buvo išsiųsti pabandymui, ar nukentėjusįjį pasieks tie pinigai. Tai buvo bandymas nustatyti ar tai yra ta vieta, į kurią galima būtų pervesti pinigus. Nurodė, kad nukentėjusiajam sutinka atlyginti apie 2000 Eur neturtinę žalą. Pripažįsta, kad 2000 Eur dydžio žala gal ir nėra adekvati už tokius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, bet šiuo metu yra tik tiek pajėgus atlyginti, šeimoje du vaikai, kuriuos reikia išlaikyti. Nurodė, kad jis nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine, su kuria turi du bendrus vaikus. Nurodė, kad labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Kiek žino, nukentėjęs pirštus valdo. Nurodė, kad nukentėjęs ir jis nuo alkoholio apsvaigę buvo panašiai. Žino, kad šiuo metu nukentėjusiojo ranka funkcionuoja, jis gali ją valdyti.
Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas BK 281 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusių parodymais, bei kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji A. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nurodė, kad . 2021 m. liepos 29 d., apie 16.25 val., su L. Z. važiavo į miestą. Motociklą „Honda“ vairavo L. Z.. Važiuojant (duomenys neskelbtini) jų nepraleido kaltinamojo vairuojamas automobilis, įvyko susidūrimas. Įvykio metu jai buvo nubrozdintas dešinės pusės kelis ir dešinėje pusėje prie akies buvo voko nubrozdinimas. Jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam atleido, jie susitaikė. Nurodė, kad jos pozicija nepasikeitė, kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusi L. Z. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d., apie 16.25 val., jos vairuojamu motociklu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas tėčio vardu, su A. važiavo iki miesto pavalgyti. Važiuojant (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kadangi kaltinamasis nepraleido jos vairuojamo motociklo. Eismo įvykio metu jai buvo padarytas vieno šono dubens kaulo lūžis, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis žalą atlygino, susitaikė, todėl ikiteisminio tyrimo metu byla buvo nutraukta. Pretenzijų kaltinamajam neturi. Po susidūrimo kaltinamasis iš karto prie jų priėjo, atsiprašė, buvo susirūpinęs. Nurodė, kad jai atlygintas žalos dydis buvo tinkamas, ją tenkino.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2021-07-29, apie 16.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairėje esantį įvažiavimą (duomenys neskelbtini), nepraleido priešais atvažiuojančio mopedo „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Mopedą vairavo nepilnametė L. Z., (duomenys neskelbtini) Abiejų transporto priemonių vairuotojai blaivūs. Eismo įvykio metu nežymiai nukentėjo mopedo nepilnametė keleivė A. G., (duomenys neskelbtini), kuri po apžiūros dėl kojos nubrozdinimo išleista gydytis namo. Sužalota mopedo vairuotoja, kuri neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ir dėl gaktikaulio lūžio paguldyta į LSMUL Kauno klinikų vaikų traumų skyrių. Automobilis „Chrysler Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo, Lietuvoje neregistruotas. Transporto priemonės pagal pakvitavimus atiduotos (1 t. b. l. 57-62);
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1492/2021 (02) matyti, kad A. G. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 117-118).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2034/2021 (02) matyti, kad L. Z. nustatyta: nubrozdinimas dešinio kelio srityje, šlaunyje, dešinio gaktikaulio viršutinės bei apatinės šakų lūžis. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 144-146);
Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-07-29, apie 20.00 val., grįžus į namus vyrui R. G. ir dukrai A. G., ji pamatė ant dukros dešinės kojos kelio tvarstį ir dešinėje pusėje prie akies voko nubrozdinimą. Iškart dukros pradėjo klausti, kas nutiko. Dukra A. papasakojo, kad viskas įvyko prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato. Važiavo motociklu, kurį vairavo L. Z. ir važiuojantis automobilis kita kelio važiuojamąja dalimi, sukdamas į kairėje pusėje esantį įvažiavimą, nepraleido motociklo. Motociklas atsitrenkė į minėtą automobilį. Greitosios pagalbos medikai mergaites išvežė į (duomenys neskelbtini). A. išleido į namus, o L. Z. išvežė į (duomenys neskelbtini), kadangi jai lūžo dubens kaulai. Pati eismo įvykio nematė. (2 t. b. l. 18-23)
Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-07-29, apie 16.50 val., paskambino žmona I. Z. ir pasakė, kad dukra L. Z. papuolė į avariją. Nuvažiavo į įvykio vietą, dukros jau nebuvo, kadangi ji jau buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Pareigūnai paaiškino, kad motociklo, kurį vairavo jo dukra (duomenys neskelbtini), nepraleido automobilis, ir jie susidūrė. Motociklas, kurį vairavo dukra L., yra registruotas jo vardu. Dukra L. vairuotojo pažymėjimo neturi, ji tik išsilaikiusi teorijos egzaminą. Šią savaitę turėjo važiuoti laikytis vairavimo egzamino. Dukra L. kartu motociklu važiavo su A. G.. L. buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), kur jai nustatė dvejose vietose dubens kaulo (gaktikaulio) lūžimą. (2 t. b. l. 27-32)
Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-07-29, apie 16.20 val., būnant (duomenys neskelbtini), stovėjo su kolega. Bekalbant išgirdo trenksmą, buvo kaip tik atsisukęs į tą pusę, kur įvyko eismo įvykis. Pamatė, kaip per automobilio priekį krenta žmonės. Puolė bėgti žiūrėti, ar kam nereikia pagalbos. Pamatęs transporto priemonių išsidėstymą kelyje po eismo įvykio, suprato, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilio vairuotojas. Kadangi ir automobilio vairuotojas pats pasakė, kad „suko iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią ir nepraleido iš priekio atvažiuojančio motociklo, ir su juo susidūrė“ (2 t. b. l. 36-40)
Liudytoja J. Ž.- D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-07-29, apie 16.20 val., jai būnant (duomenys neskelbtini), stovint automobilių stovėjimo aikštelėje, prie šalia esančios bažnyčios ir bekalbant, išgirdo trenksmą. Atsisuko į tą pusę ir pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Automobilis susidūrė su motociklu. Ant žemės pamatė gulinčius žmones. Šalia buvęs D. L. nubėgo link eismo įvykio, o ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Įvykio vietoje buvo dvi mergaitės, kurių viena buvo žvalesnė, o kita sunkiai kvėpavo, skundėsi pilvo skausmais. Automobilis, su kuriuo susidūrė motociklas, buvo tamsios spalvos „Chrysler“ markės su ne lietuviškais valstybiniais numeriais. Matėsi iš transporto priemonių išsidėstymo, kad minėtas automobilis suko į kairę pusę, jis jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo pusę ir nepraleido iš priekio atvažiuojančio motociklo, bei su juo susidūrė. Vyras, kuris vairavo automobilį buvo ramus, rūpinosi mergaitėmis, klausė kaip jos jaučiasi. (2 t. b. l. 41-46)
Iš byloje esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), kurios plotis ties eismo įvykio vieta yra 5,9 m, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), stovi pasisukęs į kairę pusę automobilis mėlynos spalvos „Chrysler Voyager“ (duomenys neskelbtini). Automobilio dešinės pusės galinio rato ašis nuo gatvės krašto yra nutolusi 2,2 m, dešinės pusės priekinio rato ašis - 3,9 m. Automobilio kairės pusės priekinio rato ašis nuo pastato Nr. 23 kampo nutolusi 2,5 m. Ant automobilio dešinės pusės priekio guli mopedo „Honda (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinė dalis, galinio rato ašis nuo 23-io pastato kampo nutolusi 4,6 m. Asfaltas sausas. Nufotografuota; pridėta eismo įvykio vietos planai, bei papildomi duomenys apie eismo įvykį (1 t. b. l. 63-82).
Iš byloje esančių transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtos įvykyje dalyvavę transporto priemonės, fiksuota jų būklės (1 t. b. l. 83-84, 85-86).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad motociklo „Honda (duomenys neskelbtini)“ savininkas/valdytojas yra A. Z. (1 t., b. l. 87,88-89); pakvitavimu motociklas grąžintas A. Z. iki atskiro nurodymo (1 t., b. l. 90);
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. V. pateikė automobilio dokumentų kopijas. (2 t. b. l. 52, 53-60); pakvitavimu automobilis „Chrysler Voyager“ (duomenys neskelbtini), grąžintas E. V. iki atskiro nurodymo (1 t., b. l. 91);
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso ALCOTEST 7510 Nr. ARKB-0248 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021-07-29 16.40 val. E. V. nustatytas 0,00 promilės, o 17.23 val. - L. Z. - 0,00 promilės. (2 t. b. l. 47-49);
Iš byloje esančio 2021-12-21 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusioms susitaikius, ikiteisminis tyrimas vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis buvo nutruktas E. V. pagal BK 281 str. 1 d. (1 t., b. l. 29-30); 2022-12-02 prokuroro nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas E. V. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 str. 1 d. (1 t., b. l. 41-42).
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas padarė nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. liepos 29 d., apie 16.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Chrysler Voyager“, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 109 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms ( KET 109 p.), sukdamas į kairę pusę (įvažiavimą į kiemą) nepraleido iš priekio, pagrindiniu keliu atvažiuojančio motociklo „Honda (duomenys neskelbtini), vairuojamo L. Z. ir su juo susidūrė, dėl ko L. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o šio motociklo keleivei A. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia ir nukentėjusiųjų parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados bei kiti byloje išanalizuoti įrodymai.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti padariniai – kilti eismo įvykis, kurio metu bus sužalotos abi nukentėjusios, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino žalą nukentėjusiai L. Z. - 600,00 Eur ir Kauno teritorinei ligonių kasai - 1064,60 Eur turtinės žalos, kaltinamasis ją visiškai atlygino, Kauno teritorinė ligonių kasa atsisakė civ. ieškinio (2 t., b. l. 4-5, 17, BK 59 str. 1 d. 2 p. 3 p. ). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise - vairuodamas transporto priemonę, įvertinus veikos pobūdį ir pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryti KET pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, jis dirba, nėra sistemingas KET pažeidėjas, jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - atėmimas naudotis specialia teise.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, grasinimas nužudyti BK 138 str. 1d. BK 145 str. 1 d.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą
Iš BPK 276 str. 4 d. tvarka iš pagarsintų nukentėjusio N. G. apklausos protokolo (2 t., b. l. 79-87) matyti, kad jis 2022-08-16, apie 18-19 val., atvyko iš (duomenys neskelbtini) , pas draugą E. V.. Vakarojo lauke, buvo paruoštas vaišių stalas. Šventėje dalyvavo E. V. šeima, tai jo sugyventinė K. O., vaikai, K. brolis E. O., dar keli nepažįstami asmenys. Šventės metu jie vartojo alkoholinius gėrimus. 2022-08-17, po vidurnakčio, kilo konfliktas tarp jo ir E. V., nes nesutapo nuomonės. Jis sėdėjo prie stalo, kai E. V. nuėjo prie grilio ir pasiėmė virtuvinį įrankį- metalinę kapoklę. Tuomet priėjo prie jo, mosikuodamas metaline kapokle, laikydamas iškėlęs ją į viršų, bei sakė rusų kalba „aš tave užmušiu, nukirsiu“. Tuo momentu jis nepagalvojo, kad E. V. kalba rimtai. Jis padėjo kairę ranką ant stalo ir pasakė kirsti. E. V. ne mažiau trijų kartų kirto su kapokle jam į kairės rankos plaštaką, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. Tuomet suprato, kad E. V. ketinimai nužudyti rimti. Nurodė, kad jis kentė stiprų skausmą, be to kairė ranka jam yra labai svarbi, nes jis anksčiau autoįvykio metu prarado dešinę plaštaką. E. V. tai žinojo ir tai jo nesustabdė. Niekas neskubėjo iškvieti medikus, todėl jis paėmė E. V. numestą kapoklę ir nuėjo link kelio, tikėdamasis, kad pravažiuojantys sustos ir jam padės. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai jį išvežė į ligoninę. Jam buvo konstatuota kairės plaštakos dauginės pjautinės/kirstinės žaizdos, nykščio ir delno dvi žaizdos, kurios susiūtos, I delnikaulio lūžiai, nykščio tiesiamųjų sausgyslių sužalojimas, dauginės žaizdos, buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), todėl visus procesinius dokumentus sutinka gauti elektroniniu būdu.
Iš byloje esančio N. G. pareiškimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, matyti, kad jis pranešė, jog 2022-08-17, po vidurnakčio, draugo E. V. namų vidiniame kieme, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir E. V. kilo konfliktas, kurio metu E. V., rankose laikydamas virtuvinį įrankį - metalinę kapoklę, grėsmingai artėjo prie jo, ją iškėlė į viršų priešais jį ir pagrasino nužudyti, sakydamas „aš tave nužudysiu, nukirsiu“. O jam ištiesus ranką ir sakant „kirsk“, E. V.sudavė jam į kairės rankos plaštaką mažiausiai tris kirčius norėdamas nukirsti ranką ir taip jį nužudyti. Jis jautė fizinį skausmą bei jam buvo padaryti sužalojimai kairėje rankoje. Gydymo įstaigoje jam buvo konstatuotos kairės plaštakos dauginės pjautinės/kirstinės žaizdos, nykščio ir delno dvi žaizdos, I delnikaulio lūžiai, nykščio tiesiamųjų sausgyslių sužalojimas, dauginės žaizdos, gydėsi intensyvios terapijos skyriuje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t. b. l. 79-87).
Iš byloje esančios įvykio vietos apžiūros protokolo 2022-08-17 matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta , namų valdos teritorija (duomenys neskelbtini), kiemas. Ant žemės, baldų rasta dėmės, panašios į kraują, ant plytelių grindinio numesti ir sudužę gėlių vazonai, prie minkštasuolio , ant grindinio padėta tušti alaus buteliai. Iš įvyko vietos niekas nepaimta. (2 t. b. l. 94-103).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2214/222 (02) matyti, kad N. G. konstatuota pjautinės- kirstinės žaizdos kairėje plaštakoje- nykščio srityje, V, IV ir III pirštų srityse, su nykščio tiesiamojo raumens ir sausgyslės sužalojimu, pirmo delnakaulio lūžimas, pirmo piršto proksimalinio pirštakaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti pjaunančiu- kertančiu daiktu, kuo galėjo būti metalinė kapoklė, penkių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui (2 t. b. l. 152-155)
Liudytoja N. S., policijos pareigūnė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-08-17 buvo gautas budėtojo pranešimas, (duomenys neskelbtini), žmogus atsisako vykti į ligoninę, reikalinga policijos pagalba. Nuvykus nurodytu adresu, ant kelio, prie įvažiavimo į sodybą, stovėjo greitosios med. pagalbos automobilis, kuriame sėdėjo rusakalbis vyras. Vyras buvo neblaivus, drabužius išsitepęs krauju, o ant kairės rankos plaštakos buvo užrištas maišelis, kurio viduje buvo matyti kraujo. Jis rusiškai aiškino, kad buvo sužalotas peiliu, kad peilį jie kažkur paėmė ir išmetė. Galiausiai jis medikų buvo įtikintas vykti į gydymo įstaigą. Tuomet ji aiškinosi aplinkybes su sodybos šeimininku E. V.. E. V. visaip vengė aiškinti įvykio aplinkybes, neatsakinėjo į jam pateiktus klausimus, minėjo, kad įvyko konfliktas, aplinkybių neaiškino. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, lauke, prie įėjimo į namą, ant plytelių paviršiaus matėsi raudonos spalvos skysčio dėmės, panašos į kraujo. Ieškojo įrankio, tačiau niekur nerado. Paklausus E. V. galiausiai pasakė, kad tas daiktas, kuriuo buvo suduotas smūgis, yra panašus į mentelę, skirtą maistui vartyti, tačiau negalėjo nurodyti, kur ji yra. Paklausus, dėl ko kilo konfliktas, V. pasakė, kad dėl to, kad jis palaiko Ukrainą, o tas jo draugas rusakalbis palaiko rusus ir dėl to jie susipyko. V. nurodė, kad gindamasis sudavė rusakalbiui per kairę ranką (3 t. b. l. 3-6).
Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-08-17 naktį dirbo Kėdainių PSPC greitosios medicinos pagalbos skyriuje paramediku pagal patvirtintą darbo grafiką, kai nakties metu buvo gautas iškvietimas vykti (duomenys neskelbtini). Vyko dviese jis ir vairuotojas V. M.. Nuvykus, dar neprivažiavus sodybos, ant pagrindinio kaimo kelio pamatė sėdintį ant žolės kelkraštyje asmenį su sužalota ranka, o šalia jo tupėjo kitas vyriškis. Kadangi jis rusų kalbos nesupranta, su sužalotu vyru kalbėjosi vairuotojas. Matė ant žolės numestą metalinį įrankį, panašų į peilį, tačiau platesne geležte, panašus labiau į virtuvinę mėsos kapoklę negu į peilį. Iš situacijos suprato, kad tas nukentėjęs asmuo ir buvo sužalotas būtent tuo įrankiu, kuris gulėjo šalia jo. Gali patikslinti, kad tas įrankis liko gulėti žolėje prie to kito tupinčio ir lietuviškai kalbančio vyriškio. Kadangi vyrui kraujavo ranka, buvo uždėta vienkartinių popierių arba popierinių servetėlių, jis ėmėsi pirminių veiksmų, bandė tvarstyti ranką. Vyras buvo neblaivus, neleido pabaigti tvarstyti rankos, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jis, vairuotojo padedamas, vyrui ant rankos užrišo maišelį, kad neišteptų medicininės įrangos. Kur vėliau dingo minėtas įrankis, jis nepastebėjo. Atvykus policijos pareigūnams, pavyko vyrą prikalbinti vykti į ligoninę. Ligoninėje, medikai konstatavo sužeistajam nupjautas delno sausgysles ir iš karto išsiuntė sužeistąjį į Kauno klinikas (3 t. b. l. 9-12).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-08-17 dirbo Kėdainių PSPC greitosios medicinos pagalbos skyriuje vairuotoju kartu su mediku M. A., kai buvo gautas iškvietimas iš Kauno dispečerinės vykti į (duomenys neskelbtini). dėl žmogaus sužalotos rankos. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), ant pagrindinio kelio, prieš pat kaimą laukė vienas sužalotas asmuo ir kitas asmuo buvo šalia. Vyrui kraujavo ranka - delnas, kuris buvo kažkiek aprištas kažkuo ir jis toje rankoje laikė kažkokį metalinį įrankį, panašų į virtuvinį įrankį. Vyriškis rusų kalba sakė, kad jį užpuolė ir sužeidė jam ranką su tuo metaliniu įrankiu. Jis ir M. A. sutvarstė ranką. Įrankis gulėjo ant žemės. Nukentėjęs buvo neblaivus, plūdosi rusiškais žodžiais, atsisakė vykti į ligoninę, kol neatvyks policija. Matas paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus. Paskui pamena kad buvo atėjęs ir trečias asmuo iš sodybos, pabuvęs trumpai, išėjo. Atvykus policijos pareigūnams, sužalotasis sutiko vykti į ligoninę ir jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 20-25)
Liudytojas E. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-08-16 atvažiavo pas E. V. į sodybą, (duomenys neskelbtini), apie 17.00 val., ten jau buvo jo sesuo, E. V., buvo vaikų. Po to jie išvažiavo su E. V. ir grįžo po poros valandų, kai grįžo jau buvo atvykęs svečias N. G.. Visi gėrė alų, kepė mėsą grilinėje. Nuo maždaug 22.30 val. jie liko trise: jis, E. V. ir N. G.. Išgėrė alaus ir prasidėjo žodiniai ginčai tarp N. ir E. apie politiką, V. palaikė Ukrainos poziciją, o N. - palaikė rusus, keikė amerikiečius. Vienu momentu E. pašoko ir pasakė – „aš tau iškviesiu taksi, važiuok į viešbutį ir ten išsimiegok, o rytoj pakalbėsim“, E. nuėjo į šoną, lyg kviesti taksi, bet neiškvietė. N. įsiuto, pradėjo rėkti rusiškai, plūsti necenzūriniais žodžiais. Kadangi buvo prietema ir ne visąlaik stebėjo, tai galimai ne viską matė, tačiau matė, kad E. ir N. pradėjo stumdytis. Tuo metu galėjo būti apie 02.00 val. nakties. Po to, išgirdo N. šaukiant rusiškai, kad jam bėga kraujas ir prašė iškviesti medikus. Jis matė, kad kraujavo N. kairės rankos delnas. E. atnešė vaistinėlę, o jis bandė sutvarstyti ranką, sumažinti kraujavimą. Nurodė, kad pačio sužalojimo momento jis nematė. Iškvietė medikus. Matė, kad N. paėmė kažkokį metalinį įrankį, pradėjo vaikytis E. Jis (liudytojas) įkalbėjo nukentėjusi ant pagrindinio kelio laukti greitosios medicinos pagalbos. Jie abu nuėjo, o E. liko kieme. Atvykus greitosios pagalbos automobiliui, jis (liudytojas) šį įrankį numetė toliau, kad N. juo nepasinaudotų, o kur jis vėliau dingo nežino. Atvykę medikai negalėjo susitvarkyti su agresyviu N., todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. N. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Jis važiavo kartu, sumokėjo už šio apžiūrą (3 t. b. l. 13-19).
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo 2022-08-17, matyti, kad tyrėja N. S. nurodė, kad 2022-08-17 apie 02.00 val., adresu, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, E. V., kuriam nustatytas 1,87 promilių girtumas, sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, virtuvine mentele, N. G., kuriam nustatytas 1,27 promilių girtumas, į kairės rankos plaštaką ir sužalojo kairės rankos nykštį. N. G. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių ir išvežtas plastikos chirurgo konsultacijai į Kauno klinikas. Įvykio vietoje buvo liudytojas E. O.. Kiemo teritorija nėra stebima vaizdo kameromis. E. V. nurodė, kad tarp jo ir draugo N. G. kilo konfliktas dėl karo Ukrainoje ir Rusijos kariuomenės palaikymo. Virtuvinis įrankis, kuriuo buvo sužalotas N. G., nerastas. N. G. pageidauja teikti pareiškimą. Ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal LR BK 145 str. 1 d., 138 str. 1 d. Pridėtos fotonuotraukos, fiksuota vaizdo registratoriumi. (2 t. b. l. 104-105, 106-112).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuruose užfiksuotas vyras N. G. rusų kalba nurodė policijos pareigūnei, jog jį sužalojo draugas, sukapojo jo ranką. Matoma kairė plaštaka, aprišta maišeliu, sunkiasi kraujas. E. V. nurodė, kad jie dviese susimušė (2 t. b. l. 113-118).
Iš byloje esančio 2022-08-31 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad pasiūlius kaltinamajam E. V. parodyti vietą, kur jis sužalojo N. G.. Pastarasis nurodė, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu iš Kėdainių rajono policijos komisariato kiemo buvo vykta (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į kaimą, pagrindinis kelias yra (duomenys neskelbtini). E. V. parodė, pirmą sodybą po kaire puse, sakydamas, kad tai jo sodyba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) į kurią vedė keliukas, atstumas nuo pagrindinio kelio iki sodybos - 85 metrai. Atvykus į sodybą E. V. parodė po kaire puse esantį medinį, vieno aukšto gyvenamąjį namą, prie kurio sienos iš kiemo pusės pastatyta pavėsinė per visa namo ilgį. Įėjus į pavėsinę, E. V. parodė vietą pavėsinėje, kur jie visi sėdėjo ant minkšto kampo ir vartojo alkoholį prie žurnalinio staliuko, minkšto kampo vienos dalies ilgis - 2.35 m. kitos - 1.85 m. po to parodė pavėsinėje, šalia lango esančio kito stalelio vietą, sakydamas, kad čia, šioje vietoje jis su virtuvinė mentele sudavė kelis kartus N. G. per ranką. Atstumas nuo žurnalinio staliuko iki tos vietos - 2,4 m. Išmatavus prie lango esančio stalelio aukštį, nustatyta, kad tai 0,82 m aukščio stalelis, plotis - 30 cm. Taip pat E. V. parodė vietą pavėsinėje, kur stovėjo grilis, išmatavus atstumą iki vietos, kur buvo suduota virtuviniu įrankiu - nustatytas 1,9 m atstumas, E. V. nurodė, kad nuo šioje vietoje stovėjusio grilio jis paėmė virtuvinį įrankį ir juo sudavė N. G. per delną. Po suduotų smūgių, kaip nurodė E. V.. E. O. apibintavo N. G. ranką ir jie nuėjo ant pagrindinio kelio laukti greitosios med. pagalbos automobilio. E. V. parodė kryptį kur ėjo N. G. kartu su E. O. laukti greitosios ir parodė vietą prie pagrindinio kelio, kur laukė(3 t. b. l. 117-125).
2022-08-17, 02.59 val. E. V. nustatytas 1,87 promilių girtumas (2 t. b. l. 122-123), N. G. -1,27 prom girtumas;
Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).
Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtas nusikalstamas veikas , t. y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 02.00 val., gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rankoje laikydamas iškėlęs nenustatytą metalinį pjaunantį- kertantį įrankį grasino nužudyti N. G., ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais N. G. suprantama rusų kalba „aš tave užmušiu, nukirsiu“, bei veiksmais - tyčia penkis kartus suduodamas pjaunančiu-kertančiu įrankiu N. G. į kairės rankos plaštaką, padarė nukentėjusiajam pjautines-kirstines žaizdas kairėje plaštakoje- nykščio srityje, V, IV ir III pirštų srityse, su nykščio tiesiamojo raumens ir sausgyslės sužalojimu, pirmo delnakaulio lūžimą, pirmo piršto proksimalinio pirštakaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui, bei sukėlė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš nukentėjusįjį, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad būtinosios ginties situacijos (BK 28 str.) bei būtino reikalingumo (BK 31str.), nebuvo. Kaltinamasis suduodamas pjaunančiu – kertančiu įrankiu nukentėjusiam tyčia penkis kartus į kairės rankos plaštaką, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusio sveikatai, nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau privalėjo numatyti, kad tokios pasekmės gali kilti. Jis veikė neapibrėžta tyčia. Teismas teisiamojo posėdžio metu nenustatė, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusį staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusio elgesio, ar dėl neatsargumo. Nustatyta, kad kaltinamasis smurtą vartojo nukentėjusio atžvilgiu ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui. Kaltinamasis būdamas neblaivus, nesugebėjo tinkamai įvertinti tarpusavio susidariusios situacijos, kurios pasėkoje sveikata buvo sutrikdyta nukentėjusiam. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiam pjaunančiu – kertančiu įrankiu į kairės rankos plaštaką 5 kartus. Gi nukentėjęs turi fizinių trūkumų – neturi dešinės rankos plaštakos. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį.
BK 145 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-403/2006).
Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-287/2014).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo grasinimas buvo realus. Grasinimo realumą rodo byloje nustatytos aplinkybės: kaltinamojo smurtinis elgesys nukentėjusio atžvilgiu, kuris nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai, kaltinamojo smurtinis elgesys - jis būdamas neblaivus, rankoje laikydamas iškėlęs nenustatytą metalinį pjaunantį- kertantį įrankį grasino nužudyti N. G., ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais N. G. suprantama rusų kalba „aš tave užmušiu, nukirsiu“, bei veiksmais - tyčia penkis kartus suduodamas pjaunančiu-kertančiu įrankiu N. G. į kairės rankos plaštaką. Nustatyta, kad nukentėjęs išsigando, nes kaltinamasis rankose laikė pjaunantį-kertantį įrankį, grasino nukentėjusiam jį nužudyti, pavartojo smurtą. Buvo kviečiama policija, greitosios medicinos pagalba, t. y. nukentėjęs išsigando, patyrė nervinę įtampą, didelį išgąstį, fizinį skausmą, nes kaltinamojo veiksmus suprato kaip realų grasinimą. T. y. nukentėjęs grasinimą suvokė kaip realų pavojų jo gyvybei. Be to iš ištirtų įrodymų, nukentėjusio parodymų, liudytojų parodymų, išanalizuotų rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamojo tikslas ir buvo baimės, nesaugumo jausmo nukentėjusiam sukėlimas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Minėtos nusikalstamos veikos pagal BK 138 str. 1d. ir BK 145 str. 1 d. padarytos iš idealiosios sutapties.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybės yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamas veikas (BK 138 str. 1d. ir BK 145 str. 1 d.) prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nukentėjusiam jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dalį (prašė pripažinti kaltinamojo gynėjas). Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltinamasis savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Iš byloje esančio nukentėjusio civ. ieškinio matyti, kad jis pareiškė -15000 Eur civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 145), gi kaltinamasis atlygino labai nedidelę dalį neturtinės žalos -200 Eur (4 t., b. l. 55). Be to nėra patvirtinimo, kad nukentėjęs minėtą sumą gavo.
Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (prašė kaltinamojo gynėjas), ( BK 59 str. 1 d. 1 p. ). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad liudytojas E. O. sutvarstė nukentėjusio sužalotą ranką, jis iškvietė medikus, jis važiavo kartu su nukentėjusiu į ligoninę, sumokėjo už jo apžiūrą. Gi kaltinamasis tik atnešė vaistinėlę. Tokie kaltinamojo veiksmai nepripažįstami jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamojo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (prašė kaltinamojo gynėjas). BK 59 str. 1 d. 6 p. sprendžiant ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimąjį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan.; rizikingu elgesiu reikia laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismas daro išvadą, kad nėra sąlygų pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio elgesys (prašė kaltinamojo gynėjas pripažinti), kadangi teismas konstatavo, kad minėtoje situacijoje kaltinamasis būdamas girtas elgėsi agresyviai, konfliktavo su nukentėjusiu žodžiu, neadekvačiai sureagavo į kilusį ginčą, vartojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu rankoje turėdamas pjaunantį-kertantį įrankį, bei grasino nužudyti.
Bausmės skyrimo motyvai.
Kaltinamasis iš (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas patenkinamai (3 t., b. l. 176).
Kaltinamasis padarė 3 nusikalstamas veikas, 2 nesunkius nusikaltimus pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d., nusikaltimai padaryti iš idealiosios sutapties, ir 1 neatsargų nusikaltimą pagal BK 281 str. 1d.. Kaltinamojo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis neteistas (3 t., b. l. 159-162), administracine tvarka baustas per 5 metus du kartus (3 t., b. l. 163-164); dirba, verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą (3 t., b. l. 60-63, 65), jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 158); nevedęs tačiau gyvena su sugyventine, išlaiko du vaikus (4 t., b. l. 56, 57, 58, 59), jis yra registruotas nuo (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų registre; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai , vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė. Psichikos ligų registre nėra įrašytas (3 t., b. l. 173); jis kaltu prisipažino ir dėl padarytų nusikaltimų, gailisi, atsiprašė nukentėjusių. Byloje nėra sąlygų visumos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, į aukščiau nustatytų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriamos bausmės: pagal BK 281 str. 1 d. – bauda mažesnė nei sankcijos vidurkis. Prokurorė prašė skirti laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad bauda netinkama bausmės rūšis, kadangi pats kaltinamasis pateikė duomenis apie savo sudėtingą materialinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad bausmės rūšies negali lemti asmens turtinė padėtis. Priešingu atveju būtų formuojama teisinėje valstybėje negalima praktika, kai tokioje pačioje situacijoje esantys ir tokius pačius veiksmus atlikę, bet skirtingos turtinės padėties asmenys būtų vertinami skirtingai – pasiturinčiam asmeniui skiriant baudą, o mažiau pasiturinčiam – griežtesnę bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑328‑1020/2022). Pagal BK 145 str. 1d. ir BK 138 str. 1d. – laisvės apribojimą, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus numatytus BK 48 str. Kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio); tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamajam paskirtos bausmės pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. subendrintinos bausmių apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p., griežtesne bausme apimant švelnesnę, jos padarytos iš idealiosios sutapties. Bei BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. taip subendrinta bausmė, bausmių apėmimo būdu, subendrintina su bausme paskirta už BK 281 str. 1 d., nes padarytos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ( kasacinio teismo praktika, baudžiamojoje byloje 2K-279-1073/2020).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjęs N. G. pareiškė civ. ieškinį dėl 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 145), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu prokurorė. Nukentėjęs civ. ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis grasino jį nužudyti, su metaline kapokle padarė jam kairėje rankoje kirstines pjautines žaizdas delne, nykštyje, pirštuose, padaryti delnikaulio lūžiai, nykščio tiesiamųjų sausgyslių sužalojimai, daugybinės žaizdos, jam buvo atliktos kelios operacijos tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje. Nurodė, kad pilnai valdyti kairės rankos jau nebegalės. Nurodė, kad jam padaryta didelė neturtinė žala, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas, buvo pažemintas, pažeminta jo reputacija ir orumas, matosi išoriniai kūno sužalojimai, negali dirbti, prarado dalį pajamų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybes ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala nukentėjusiai buvo padaryta nusikaltimais, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėta, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama.
Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusio sveikatai. Jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Specialisto išvadoje Nr. G 2214/222 (02) matyti, kad N. G. konstatuota pjautinės- kirstinės žaizdos kairėje plaštakoje- nykščio srityje, V, IV ir III pirštų srityse, su nykščio tiesiamojo raumens ir sausgyslės sužalojimu, pirmo delnakaulio lūžimas, pirmo piršto proksimalinio pirštakaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti pjaunančiu- kertančiu daiktu, kuo galėjo būti metalinė kapoklė, penkių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad dėl paties įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjęs neabejotinai patyrė išgąstį, fizinį skausmą, buvo gydytas (duomenys neskelbtini), rekomenduota : perrišimai kas 2-3 dienos, po 7 dienų nuo išrašymo – planinė ortopedo traumatologo arba plastikos chirurgo konsultacija dėl lūžusių kaulų imobilizacijos, sausgyslių vientisumo atkūrimo, šeimos gydytojo konsultacija per 3 dienas nuo išrašymo dėl antikoaguliantų dozės korekcijos, kardiologinių vaistų skyrimo pagal kardiologo rekomendacijas, perrišimų. Siūlus traukti pilnai sugijus žaizdai, ne anksčiau kaip po 10-12 dienų arba pasikonsultavus su plastikos chirurgu dėl planinės operacijos (2 t. b. l. 152-155, proceso dalyvių asmens duomenyse esantys duomenys b. l. 4749 ), teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjęs neturi dešinės rankos plaštakos, dėl minėtos priežasties, kaltinamajam sužalojus nukentėjusio kairės rankos plaštaką, nukentėjęs neabejotinai patyrė didelių nepatogumų. Nukentėjęs taip pat patyrė ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą ir baimę, nesaugumo jausmą. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjęs patyrė didelį fizinį skausmą, nerimą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taip pat atsižvelgiant į nukentėjusio sužalojimo pobūdį, yra pagrindas tikėti nukentėjusiu, kad jo fizinė sveikata nėra tokia gera. Visos šios pasekmės kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų, dėl liekamųjų reiškinių.
Pažymėtina, jog pagrindinis ir esminis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, yra dėl nusikalstamos veikos patirtos pasekmės asmens sveikatai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis.
Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik įvertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Nustatydamas žalos dydį, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019). Neturtinės žalos įvertinimas pripažįstamas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017), be to, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o ne pasirinktinai sureikšminamos tik atskiros aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018). Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017). Nustatyta, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiam -200,00 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusiam N. G. teismo nustatyta neturtinė žala – 5000 ,00 Eur. Kadangi 200 Eur neturtinės žalos atlyginta, nukentėjusiam priteisiama iš kaltinamojo – 4 800,00 Eur, likusioje dalyje nukentėjusio civ. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir narinėti : CD diskas su vaizdo įrašais esantis byloje (2 t., b. l.118) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Motociklas „Honda (duomenys neskelbtini)“ pakvitavimu grąžintas A. Z. iki atskiro nurodymo (1 t., b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas jo žinioje.
automobilio dokumentų kopijos esančios byloje (2 t. b. l. 52, 53-60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti byloje.
automobilis „Chrysler Voyager“ (duomenys neskelbtini), grąžintas E. V. iki atskiro nurodymo (1 t., b. l. 91), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas automobilio savininko/valdytojo žinioje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. (2021-07-29 nusikaltimas), BK 145 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. ( 2022-08-17 N. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei grasino nužudyti) ir nubausti jį:
- pagal BK 281 str. 1 d. – 25 MGL (MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui) - (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) 1250,00 Eur, baudą.
- pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams , vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio), bei tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
- pagal BK 145 str. 1 d. - laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesius, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio), bei tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. skirtas bausmes pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio), bei tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. aukščiau subendrintą bausmę ir bausmę paskirtą pagal BK 281 str. 1 d. subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio), bei tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti: laisvės apribojimą (dešimt) 10 mėnesių, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio), bei tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos .
Kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
CD diską su vaizdo įrašais esantį byloje (2 t., b. l.118) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Motociklą „Honda (duomenys neskelbtini)“ pakvitavimu grąžintą A. Z. iki atskiro nurodymo (1 t., b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jo žinioje.
automobilio dokumentų kopijas esančias byloje (2 t. b. l. 52, 53-60), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
automobilį „Chrysler Voyager“ (duomenys neskelbtini), grąžintą E. V. iki atskiro nurodymo (1 t., b. l. 91), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti automobilio savininko/valdytojo žinioje.
Priteisti nukentėjusiam N. G. iš nuteistojo E. V. 4800,00 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.