Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. M. ir nuteistojo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, kai A. V. buvo sulaikytas nuo 2021 m. vasario 4 d., 02.45 val., iki 2021 m. vasario 4 d., 13.01 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta A. V. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (keturis) metus šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuotas automobilis „Mazda Premacy“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas automobilio UAB „T.“ aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).

A. V. įpareigotas sumokėti automobilio „Mazda Premacy“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo 6 Eur (šešių eurų) išlaidas į Vilniaus apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB SEB bankas, ir mokėjimo pavedimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodyti automobilio valstybinį numerį vardą ir pavardę.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus nuosprendį išsiųsti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriui spręsti klausimą kreiptys į teismą dėl proceso išlaidų, susijusių su automobilio „Mazda Premacy“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugojimo priteisimu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironinės 2021 m. vasario 5 d. nutarimu automobiliui „MAZDA PREMACY“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskirto laikinojo nuosavybės teisės apribojimo, kurio terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pratęstas, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., trims mėnesiams, paliktas galioti iki nuosprendžio dėl šio automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį dalyje dėl BK 68 ir 72 straipsnių taikymo, tai yra: 1) vadovaujantis BK 68 straipsniu A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus; 2) vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – išieškant nusikaltimo priemonės – automobilio – vertę atitinkančią sumą, tai yra 1 060 Eur. Nuosprendžio likusioje dalyje nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – skyrimo taisykles, nuteistojo A. V. veika kvalifikuota tinkamai, už ją paskirtos bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcingos ir teisingos, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – paskirta nepagrįstai, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Dėl bausmės skyrimo

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. V. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

11. A. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuris vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) padarymo aplinkybes.

12. Aptariamas nusikaltimas savo pobūdžiu yra šiurkštus, keliantis realų pavojų transporto eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad šiuo atveju jis buvo padarytas tamsiu paros metu, nors keliuose paprastai esant mažesniam kitų eismo dalyvių srautui, tačiau blogesniam matomumui. A. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobiliu, kuris nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nėra atlikta valstybinė techninė apžiūra, vežė keleivį, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, sustojo tik pareigūnams užtvėrus kelią. Sulaikant jį panaudotos specialiosios priemonės. A. V. gydymo įstaigoje atsisakė pasitikrinti neblaivumą be svarbių priežasčių (1 t., b. l. 90, 92). Todėl vertinti padarytą nusikaltimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės bausmės skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad A. V. būdamas neblaivus ir sėsdamas už vairo elgėsi neatsakingai, taip elgdamasis privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią ir atsakomybę, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos bausmės už padarytą nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra jo pačio elgesio pasekmė.

13. Šią nusikalstamą veiką A. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką A. V. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. V. Lietuvos Respublikoje per santykinai neilgą laikotarpį – paskutinius aštuonerius metus – iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo teistas tris kartus už padarytas nusikalstamas veikas. Iš jų A. V. teistas du kartus už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (pagal BK 286 straipsnį), vieną kartą už nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalį), vieną kartą už plėšimą (BK 180 straipsnio 2 dalį). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. V. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.

15. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. nuteistas dvyliktąjį kartą, už naujo pobūdžio nusikaltimą – transporto eismo saugumui. Nagrinėjamą nusikaltimą A. V. padarė 2021 m. vasario 4 d., po pusantrų metų po paskutiniuoju, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo 2019 m. liepos 10 d. Taigi nuteistasis sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams A. V. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

16. Iki šios veikos padarymo A. V. už kitų nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos iš esmės realios laisvės atėmimo bausmės (2011 m. vasario 8 d. jis buvo lygtinai prieš terminą paleistas iš laisvės atėmimo bausmės, tačiau vėliau vis tiek darė nusikalstamas veikas). Tai rodo, kad nei laisvės atėmimo bausmė, nei paleidimas į laisvę prieš terminą ilgalaikio poveikio A. V. elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

17. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2021 m. kovo 18 d. duomenimis per paskutinius trejus metus A. V. baustas administracine tvarka, taip pat ir už administracinius nusižengimus, tarp jų ir susijusius su transportu ir kelių ūkiu, be kita ko, po mėnesio po jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo 2021 m. kovo 5 d. vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį, nerodė posūkio signalo, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (1 t., b. l. 118–128), kas rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

18. A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe už nusikaltimą apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors A. V. apeliaciniame skunde neigia, kad jis yra recidyvistas, tačiau jis, jau teistas už tyčinius sunkų, nesunkius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis (BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 286 straipsnis, BK 140 straipsnio 1 dalis), kai teistumas (penkeri metai) nuo paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atlikimo 2019 m. liepos 10 d. (BK 97 straipsnio 5 dalis) už jį neišnyko ar nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinius nusikaltimus (BK 286 straipsnyje numatytą veiką A. V. padarė 2019 m. rugsėjo 4 d., BK 140 straipsnio 1 dalyje veiką padarė 2020 m. vasario 2 d.; BK 281¹ straipsnio 1 dalyje veiką padarė 2021 m. vasario 4 d.) (BK 27 straipsnio 1 dalis).

20. Teisėjų kolegija vertina ir aplinkybes, kad nuteistasis A. V. (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

21. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. V. paskyrus tik griežčiausios rūšies, tai yra laisvės atėmimo, bausmę, o ne, kaip jis prašo apeliaciniu skundu, viešųjų darbų bausmę. Šiuo atveju A. V. teisiamas jau dvyliktąjį kartą, todėl BK 55 straipsnio kontekste jam negali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis.

22. Pažymima, jog A. V. paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusios bausmės vidurkį. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iš kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas A. V. paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra vidurkį.

23. Nustatytos A. V. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, todėl skiriant bausmę, atitinkančią vidurkį, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant vidurkį atitinkančią bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama A. V. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nors neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką, aplinkybių buvo nustatyta kur kas daugiau. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis buvo nedidelis.

24. Apygardos teismas pažymi, kad paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis. Įvertinus tai, kad A. V. charakterizuojamas neigiamai, jis nekeičia savo elgesio ir gyvenime savo tikslų nesiekia teisėtomis priemonėmis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirta galutinė bausmė (keturi mėnesiai laisvės atėmimo, į kurią įskaitytas laikino sulaikymo laikas) yra proporcinga ir teisinga.

25. Pažymima ir tai, kad prokurorės baigiamojoje kalboje pateiktas prašymas dėl bausmių subendrinimo A. V. nėra galimas, nes toks prašymas nebuvo suformuluotas apeliaciniame skunde, todėl tokio klausimo sprendimas nepatenka į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog A. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis, taip pat paskirta galutinė sumažinta bausmė yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.

Dėl paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės termino

27. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra prevencinis – uždraudus vairuoti transporto priemonę yra užkertamas kelias asmeniui toliau vairuoti transporto priemones, kai jis yra neblaivus. Kaip yra matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 metams. Prokuroro apeliaciniu skundu prašoma šį terminą pailginti iki penkerių metų termino.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 4 metų laikotarpiui, įstatymų nepažeidė.

29. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad A. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors dėl A. V. veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau tokie jo veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių, taip pat ir pačio kaltininko bei kartu su juo važiavusio keleivio sveikatai ir gyvybei. Šiame kontekste pritariama pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jos skyrimas padėtų pasiekti prevencinių tikslų, taip pat užtikrintų visuomenės saugumą.

30. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės, sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.

31. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas nustatė šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą atsižvelgęs į bylos aplinkybes, tačiau nuosprendyje išsamiau neaprašė, į kokias aplinkybes jis atsižvelgė parinkdamas tokią jos trukmę.

32. Prokuroras apeliaciniame skunde siūlo atsižvelgti į tai, kad A. V. neblaivus vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, būdamas recidyvistas, baustas administracine tvarka už įvairių teisės pažeidimų padarymą, taip pat ir už teisės pažeidimus, susijusius su KET pažeidimais. A. V. yra ne kartą baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, jo vairuojami automobiliai, taip pat ir šiuo atveju, nebuvo apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Be to, kaip nustatyta, vėliau A. V. savo elgesiu stengėsi atidėti neblaivumo tikrinimą (visuotinai žinoma, kad bėgant laikui alkoholio koncentracija žmogaus organizme jo nevartojant mažėja), melagingai teigė, kad negali pūsti į alkotesterį dėl sveikatos problemų, tačiau atvykus medikams šie jokių nuteistojo sveikatos sutrikimų neužfiksavo, tuo tarpu nuteistasis toliau elgėsi įžūliai, nepagarbiai bei tik imitavo pūtimą į alkotesterį. Nuvežus į gydymo įstaigą patikrinti nuteistojo blaivumo, šis ir ten nekeitė savo elgesio modelio, su medikais bendravo itin įžūliai, elgėsi chuliganiškai ir taip pat atsisakė tikrintis blaivumą.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo padidinti uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones trukmę. Teisėjų kolegijos nuomone, į šias bei kitas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nustatydamas didesnę nei vidurkis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę. Be to, apygardos teismas pažymi, kad nuosprendyje yra nustatytos (aprašytos) A. V. padarytos veikos faktinės aplinkybės, kurios yra labiausiai susijusios (dominuoja) su jo vengimu pasitikrinti blaivumą, o ne vairavimu esant neblaiviam. Tuo tarpu pagal bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmę išvadą apie tai, kad A. V. piktybiškai vengė pasitikrinti neblaivumą. Nors teisėjų kolegija nenuvertina prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, buvusių iki tol, kol A. V. buvo sustabdytas, tačiau vertina, kad vis dėlto svarbiausios aplinkybės, tarp jų ir tos, kurios yra reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, yra susijusios būtent su A. V. elgesiu po jo sustabdymo, kadangi tos aplinkybės ir yra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

34. Iš bylos medžiagos matyti, kad joje esantys vaizdo įrašai, kurių pavadinimai yra „2021_0204_020204_014“, „2021_0204_020709_010“, „2021_0204_021727_016“, „2021_0204_023359_012“, „2021_0204_024348_021“ pakankamai detaliai ir išsamiai atskleidžia visas įvykio aplinkybes. Jos patvirtina, kad, viena vertus, A. V. galimai dėl nepakankamai geros sveikatos (širdies negalavimo po prieš jį panaudoto „Taser“, negalėjimo, kaip jis nurodė, giliai įkvėpti) nepavyko tinkamai pūsti į alkotesterį, kita vertus, gydymo įstaigoje jis vis dėlto be svarbių priežasčių atsisakė pasitikrinti neblaivumą paimant jo kraują. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „2021_0204_020204_014“ 24 – 32 sek., 42 sek. ir kita (iš esmės visas vaizdo įrašas), matyti, jog A. V. būtent motyvuodamas širdies negalavimais, negalėjimu tinkamai kvėpuoti, įspėjo pareigūnus, kad negalės tinkamai įpūsti į alkotesterį, pasitikrins, dėl to jam buvo iškviesta greitoji pagalba, jis neatsisakė pūsti, teigė, kad pasitikrins, kai atvažiuos greitoji. Vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0204_020709_010“ patvirtina tas pačias aplinkybes. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „2021_0204_021727_016“ 1 min 31 sek., 1 min 45 sek., 2 min 3 sek., 3 min., 3 min 35 sek., 3 min 55 sek., 4 min 35 sek., matyti, jog jis kelis kartus pūtė, tačiau visus kartus neilgai, nepakankamai, kad alkotesteris parodytų rezultatus, jis sutiko vykti į gydymo įstaigą neblaivumo nustatymui. Pagal vaizdo įrašo „2021_0204_023359_012“ 1 min 5 sek. jis sutiko pasidaryti kardiogramą įvykio vietoje, 4–5 min, taip pat vaizdo įraše „2021_0204_024348_021“ matyti, kad jam buvo padaryta kardiograma. Vis dėlto kardiogramos rezultatai sveikatos sutrikimų nerodė, o nuvežtas į gydymo įstaigą jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą be svarbių priežasčių, ginčo dėl to nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės paneigia prokuroro vertinimą, kad A. V. bandė atidėti neblaivumo pasitikrinimą, imitavo pūtimą ir pan. Taigi esminės įvykio aplinkybės, susijusios su atsisakymu pasitikrinti neblaivumą, nedidina A. V. pavojingumo tiek, kad tai sudarytų pagrindą padidinti baudžiamojo poveikio priemonės trukmę.

35. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad teismui paskyrus 4 metų specialiosios teisės vairuoti sustabdymo terminą šis būtų mažesnis nei administracinėje byloje Nr. A15.-381-834/2021 A. V. skirtas 4 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimas. Apygardos teismas, susipažinęs su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-381-834/2021, nustatė, kad šiuo nutarimu A. V. paskirtas, be kita ko, teisės vairuoti atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje („Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“), padarymą. Vis dėlto apygardos teismas nustatė, kad A. V. padarytos veikos faktinės aplinkybės nerodo tokio pavojingumo, kad jam reikėtų skirti penkerių metų trukmės uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taigi ANK yra numatytas didesnės trukmės šios administracinio poveikio priemonės vidurkis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje (nuo vienerių iki penkerių metų), o konkrečiu atveju atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 3 dalį nustatoma šios poveikio priemonės trukmė gali būti didesnė už vidurkį. Baudžiamasis įstatymas nenumato reikalavimo nustatyti ilgesnę uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonės trukmę nei paskirta ANK specialiosios teisės atėmimo trukmė. Taigi atmetamas kaip nepagrįstas prokuroro argumentas, kad turėtų būti nustatyta ilgesnė šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmė nei nustatyta tokio paties pobūdžio administracinio poveikio priemonė.

36. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei patį apeliantą charakterizuojančius duomenis, yra daroma išvada, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas 4 metų laikotarpiui proporcingumo principo nepažeidžia, todėl nėra ir teisinio pagrindo šį terminą keisti.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga bei adekvati A. V. padarytai nusikalstamai veikai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

27. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-648-1121/2019). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato, kokio konkretaus dydžio pinigų sumos išieškojimą turi taikyti teismas.

28. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė naudodamas automobilį „Mazda Premacy“, (pastaba: skundžiamame nuosprendyje nurodytas neteisingas VIN kodas (duomenys neskelbtini), turi būti (duomenys neskelbtini)), kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (nusikalstamos veikos padarymo priemonė). Iš byloje esančių duomenų (VšĮ „E.“ pažymos, kurioje nurodyta vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje) matyti, kad paminėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 060 eurų su PVM (t. 1, b. l. 30). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad byloje yra pažyma apie automobilio vertę, kuri yra 210 Eur, tačiau byloje tokios pažymos nėra. Taip pat matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu šis automobilis buvo konfiskuotas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2–3 dalimis. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-381-834/2021 automobilis ,,MAZDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), jau konfiskuotas, turėtų būti išieškota automobilio vertę atitinkanti suma – 1 060 eurų. A. V. atsiliepimu į apeliaciniu skundu su tokiu prokuroro prašymu nesutinka ir teigia, kad tokiu atveju jis būtų nubaustas antrą kartą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje apskritai negalima taikyti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės.

30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-381-834/2021 A. V. paskirtas, be kita ko, automobilio ,,MAZDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje („Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“), padarymą. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-166-935/2021 paliktas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundas netenkintas.

31. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-489/2019, 5 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje jau esant konfiskuotai transporto priemonei ją konfiskuoti dar kartą yra netikslinga priemonė. Konfiskavus automobilį yra pasiektas tikslas užtikrinti, kad ateityje šia transporto priemone nebus pasinaudota. Prokuroro siūlomas konfiskuotino automobilio vertės išieškojimas nėra galimas, kadangi pagal BK 72 straipsnio 5 dalį ši vertė išieškoma, kai, be kita ko, turto negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytas konkrečias sąlygas, kurioms esant gali būti išieškoma konfiskuojamo turto vertė, kitomis įstatyme nenustatytomis sąlygomis negali būti laikomos aplinkybės, susijusios su to paties turto konfiskavimu kitoje byloje. Šiuo atveju turtas buvo paimtas ir konfiskuotas, o dėl šios aplinkybės dar kartą taikyti to paties turto (jo vertės) konfiskavimą taikyti būtų netikslinga, neproporcinga ir neteisinga, neatitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirties.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio ,,MAZDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas pritaikytas nepagrįstai, todėl konstatuojama, jog šioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis turi būti keičiamas, šią nuosprendžio dalį panaikinant.

34. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog A. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (keturis) metus – yra proporcingos ir jokiu būdu ne per griežtos. Vis dėlto baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio ,,MAZDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas paskirtas nepagrįstai.

35. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis keičiamas panaikinant nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis iš A. V. konfiskuotas automobilis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis konfiskuotas automobilis „Mazda Premacy“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas automobilio UAB „T.“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.