Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. Č. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – Institucija) dėl vyriausiosios specialistės Kristinos Dundulytės 2021-10-12 nutarimo administracinio pažeidimo byloje ROIK:21145555435 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2021-10-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21145555435, R. Č. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį (red. galiojanti nuo 2021-07-01) 600 eurų bauda su šaunamojo ginklo graižtvinio šautuvo su ginklo priedėlio ir priedėlio tvirtinimo žeido ARM 52-65, priedėlio perdaromosios gumos konfiskavimu ir specialios teisės (teisės medžioti) atėmimu trejiems metams už tai, kad 2021-09-24, 23.10 val., medžiotojas R. Č., Kauno r. sav., Kauno apskrities medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ties (duomenys neskelbtini) mišku, medžiojo graižtviniu šautuvu CZ 557, Nr. B458419 su optiniu taikikliu be pavadinimo 2.5-10x56, naudodamas termovizorinį priedėlį ML19 Nr. 2311A-J99 su priedėlio tvirtinimo žiedu ARM 52-65, kai juo naudojantis medžioti draudžiama. Medžiodamas draudžiama naudoti priemone (termovizoriniu priedėliu) medžiojamųjų gyvūnų nesumedžiojo. Tuo R. Č. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti 2021-06-05) (toliau – Taisyklės) 58.5.9 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose.

Dėl šio nutarimo R. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė, kad 2021-09-24 dalyvaujant organizuotoje medžioklėje Kauno r. sav. Kauno apskrities medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose ties (duomenys neskelbtini) mišku, po atlikto patikrinimo, krepšyje buvo rastas termovizorinis priedėlis ML19 Nr. 2311A-J99. Gyvūnų sumedžioję nebuvo. Institucija, priimdama nutarimą, jam paskyrė per ilgą teisės medžioti atėmio terminą – trejus metus. Nurodė, kad jam skiriant nuobaudą, išsamiai buvo tiriamas nusižengimo pavojingumas, medžioklės plotuose buvo blaivus, medžioklė buvo vykdoma remiantis saugaus elgesio medžioklėse pagrindais, taip pat turėjo visus privalomus dokumentus: bilietą, galiojantį medžioklės lapą, galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo buvo medžiojama, pažymėjimą. Tačiau tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į jo charakteristikas, išduotas medžiotojų būrelių, kuriuose yra medžiojęs per paskutinius šešerius metus. Už pažeidimus, susijusius su aplinkos apsauga anksčiau niekada nebaustas. Taip pat su padarytu pažeidimu sutiko, dėl jo padarymo labai gailisi, nesipriešino ir nevengė atsakomybės, padėjo tyrimui. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jam paskirtą 600 eurų baudą sumokėjo, todėl mano, kad yra visos formalios sąlygos administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą trejiems metams sutrumpinti iki vienerių metų. Teismo prašo Institucijos nutarimą šioje dalyje pakeisti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad priedėlį nusipirko tik prieš savaitę ir juo nespėjo pasinaudoti. Medžioklės metu priedėlis buvo automobilyje, krepšyje ir jo medžioklės metu nenaudojo. Medžioklės metu jis pats buvo bokštelyje, po medžioklės grįžo į automobilį. Medžiojo be priedėlio. Tą vakarą nieko nesumedžiojo. Kai institucija skyrė nuobaudą, nepagalvojo, kad gali prašyti švelnensės nuobaudos, todėl ir neprašė Institucijos mažinti baudos. Įrankiu nespėjo pasinaudoti, suprato ir gailisi dėl to, kas įvyko, tuo prietaisu nemokėjo naudotis, nieko pavojingo nepadarė, anksčiau niekada nebaustas, prašo iki vienerių metų sutrumpinti atėmimo teisės medžioti terminą.

Institucijos atstovas į posėdį neatvyko, tačiau savo atsiliepime į skundą nurodė, jog kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nustatant R. Č. skiriamos administracinio poveikio priemonės trukmę, buvo įvertinta byloje surinkta ir ištirta medžiaga, atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. asmenybę (anksčiau nebuvo baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažino ir dėl jo gailėjosi, todėl buvo nustatyta minimali specialios teisės – teisės medžioti atėmimo trukmė – treji metai. Įstatymas numato, jog administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), nusprendęs skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, privalo kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo sankcionavimo, todėl švelnesnės nei numatytoji sankcijoje, administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimas yra teismo prerogatyva. Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Č. neprašė taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, taip pat nebuvo pateikęs medžiotojų būrelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) charakteristikų (jos pateiktos tik kartu su skundu). Skunde R. Č. nurodė, jog sumokėjo jam paskirtą 600 eurų dydžio baudą. Skunde nurodomos aplinkybės, kad medžioklės metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Č. buvo blaivus, turėjo visus reikiamus dokumentus, medžioklė vyko saugiai, nebuvo sumedžiotas koks nors gyvūnas, jau yra pakankamai įvertintos, atimant R. Č. teisę medžioti minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Be to, buvo įvertintas administracinio nusižengimo padarymo pobūdis, t. y. tai, jog R. Č. padarė Taisyklių 58.5.9 punkto pažeidimą, kuris pagal Taisyklių 74 punktą yra laikomas šiurkščiu Taisyklių pažeidimu.

Kadangi paties pažeidimo padarymo fakto administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Č. neginčija, o sprendimas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę yra teismo prerogatyva, Institucija prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nusižengimo padarymo aplinkybės, kaltės klausimas neginčijami, o skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės medžioti atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik skundo ribose.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Pažymėtina, kad asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Už nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 290 straipsnio 17 dalis).

Skundžiamu nutarimu nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – R. Č. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam buvo paskirta minimali 600 eurų dydžio bauda ir teisės medžioti atėmimas minimaliam terminui – trejiems metams.

Teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais dėl nuobaudos R. Č. skyrimo ir mano, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymima, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pareiškėjas skunde nurodo patiriantis neigiamas emocijas ir didelį gailestį dėl to, kad padarė aptariamą nusižengimą. Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos be teisės medžioti atėmimo skyrimas pareiškėjui šiuo atveju neleistų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Medžioklės Taisyklių 58.5.9 punkto reikalavimų pažeidimą, kur nurodyta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. R. Č. neneigia, kad draudžiamus įrankius medioklės metu turėjo, bet jų nenaudojo, taip pat medžioklės metu nieko nesumedžiojo.

Teismas nustatė, kad anksčiau pareiškėjas nėra padaręs jokių su aplinkosauga susijusių nusižengimų, todėl konstatuoja, kad jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, piniginę baudą sumokėjo, taip pat yra įvykdyta ir kita administracinio poveikio priemonė – konfikskuoti medžioklės ginklai ir įranga, taigi, pareiškėjas jaučia visas neigiamas savo poelgio pasekmes. UAB (duomenys neskelbtini) ir medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) R. Č. charakterizuoja išimtinai teigiamai. Šių aplinkybių pagrindu teismas priėjo išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant trumpesnį specialios teisės – uždraudimo medžioti atėmimo terminą, todėl taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis ir pareiškėjui R. Č. specialios teisės atėmimo terminas trumpintinas iki vienerių metų. Teismas sutrumpina minimalų ANK 290 straipsnio 17 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą mažiau nei sankcijoje numatytas minimumas, todėl tai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina pernelyg dideliu R. Č. atsakomybės sušvelninimu. Manytina, kad R. Č. vis dėlto patirs visas įmanomas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu ir tai jam turės neabejotiną prevencinį poveikį.

Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013, Kauno apygardos teismo 2018-05-07 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-485/2018, Kauno apygardos teismo 2018-08-09 nutartis Nr. AN2-367-319/2018, Kauno apygardos teismo 2019-04-10 nutartis Nr. AN2-198-658/2019, Kauno apygardos teismo 2019-09-17 nutartis Nr. AN2-408-290/2019).

Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Taip pat teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjo R. Č. skundas tenkintinas. Neabejotina, kad net ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, R. Č. vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Juo labiau, kad ir Institucija savo atsiliepime į skundą laikosi tokios pozicijos, kad švelnesnės nuobaudos skyrimas ar neskyrimas yra teismo prerogatyva.

Taigi, teismas konstatuoja, kad Institucijos 2021-10-12 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21145555435 yra teisėtas, pagrįstas, tačiau keistinas specialios teisės – teisės medžioti atėmimo termino dalyje, ją sutrumpinant.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Č. skundą patenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (vyriausiosios specialistės Kristinos Dundulytės 2021-10-12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21145555435 pakeisti ir R. Č. už nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, specialios teisės – teisės medžioti atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.