Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistės E. V. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutarties N. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu N. P. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubausta 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių. N. P. nubausta už tai, kad 2019 m. balandžio 22 d., 11.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,60 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistės E. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei visą teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti N. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei jis yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos, arba įvertintos netinkamai.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, yra teisinga pu­siausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais, kad N. P. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymima, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš teismo nutarties, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog N. P. padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas, jai nustatytas 0,60 promilių girtumas, o tai rodo, jog girtumas nebuvo ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. N. P. yra charakterizuojama tik teigiamai, augina tris nepilnamečius vaikus, nuoširdžiai gailisi padariusi administracinį nusižengimą, jaučia visas neigiamas savo poelgio pasekmes – didelę gėdą, savigraužos ir pažeminimo jausmus, anksčiau administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus nebausta, paskirtą baudą sumokėjo. N. P. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padariusi nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, o tai laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat nenustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad N. P. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus niekada nebuvo bausta. Apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kompleksiškai įvertino duomenis apie N. P. asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutrumpino minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą per pusę, todėl tai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina pernelyg dideliu N. P. atsakomybės sušvelninimu.

11. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

12. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. P. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Neabejotina, kad net ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, N. P. vis dėlto patyrė neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, ir tai jai turėjo akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo tarpu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliaciniame skunde be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo sušvelninta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra teisinga. Taigi, naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.