Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) UAB ,,Didieji skaičiai” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Balderus” ieškinį atsakovei UAB ,,Didieji skaičiai” dėl turtinės žalos, padarytos netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą, priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 707,50 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2014 m. sausio 31 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 123. Pagal Sutarties 1.1 ir 1.2 punktus atsakovė nuo 2014 m. vasario 3 d. įsipareigojo laiku ir tinkamai teikti ieškovei buhalterines paslaugas, atliekant vyriausiojo buhalterio įmonėje darbą. Paaiškino, kad ieškovei kilo įtarimų, jog atsakovė buhalterines paslaugas teikia netinkamai. 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovė sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Gravitus“, kuris atliko atsakovės teiktų buhalterinių paslaugų reviziją bei nustatė įvairius atsakovės buhalterinių paslaugų teikimo trūkumus. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovė buvo informuota, jog ieškovė vienašališkai nutraukia Sutartį. Atsakovė ieškovei buhalterines paslaugas nustojo teikti nuo 2015 m. lapkričio 11 d., kuomet perdavė ieškovei visus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. spalio mėn. Pažymėjo, kad UAB „Gravitus“ tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų sutvarkė ieškovės buhalterinę dokumentaciją. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau —VMI) 2016 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 331 A-8708 grąžino ieškovei 14 014 Eur permoką. Didžioji grąžinto mokesčio dalis yra už laikotarpį, kuomet ieškovei buhalterinę apskaitą tvarkė atsakovė. Ieškovė už atliktą įmonės buhalterinės apskaitos reviziją – mokesčių auditą bei buhalterinės dokumentacijos tinkamą sutvarkymą sumokėjo UAB „Gravitus“ 2 200 Eur, t. y. ieškovė patyrė nenumatytų, papildomų išlaidų, kurių realiai nebūtų patyrusi, jei atsakovė būtų tinkamai, laikydamasi sutartinių įsipareigojimų bei teisės aktų reikalavimų tvarkiusi ieškovės buhalterinę apskaitą. Tuo metu, kai ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė atsakovė, dėl laiku nemokamų socialinių draudimo mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba buvo pradėjusi skaičiuoti delspinigius. Viso paskaičiuota 7,50 Eur delspinigių. Ši suma taip pat laikytina ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovės netinkamo paslaugų teikimo. Už atsakovės suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 1 733 Eur. Kadangi jos buvo teikiamos netinkamai, prašė priteisti 500 Eur nuostolių.Atsakovė UAB „Didieji skaičiai“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Sutartį atsakovė nėra įgaliota spręsti klausimų, susijusių su ieškovės turto ar įsipareigojimų keitimu. Grąžintino PVM ieškovė neprarado, jo dydis faktiškai nesikeitė ir po buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „Grativus“ patikrinimo. Paaiškino, kad pateikė ieškovei suvestinius duomenis apie tai, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš VMl grąžinti PVM, tačiau iš ieškovės negavo jokių nurodymų šiuo klausimu. 2015 m. gruodžio 31 d. pagal atsakovės suvestinius apskaitos dokumentus bei ieškovės pateiktus duomenis ieškovė turėjo 14 722,15 Eur grąžintino PVM. Pažymėjo, kad ieškovė ne laiku pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, dėl ko atsakovė pastoviai tikslindavo PVM deklaracijas. Grąžintino PVM skirtumas susidarė dėl paties ieškovės nerūpestingumo. Atsakovė gaudavo iš ieškovės dokumentus net po kelių mėnesių. Laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-10-31, VMI grąžino ieškovei 24 553,72 Eur sumą taikant „01“ PVM grąžinimo kodą (grąžintina sąlyginė PVM suma, apskaičiuota, taikant standartinį PVM tarifą, nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, t. y. eksporto operacijos). Minėtame Didžiosios knygos išraše taip pat atsispindi ir likusi grąžintino PVM suma – 10 668,15 Eur, kurią ieškovė susigrąžino taikydama kodą „06“ (grąžintina PVM skirtumo likučio, susidariusio iki kalendorinio pusmečio pabaigos, suma). Atsakovė informavo ieškovę apie priklausantį grąžintiną iš valstybės PVM, tačiau ieškovė nepriėmė jokio sprendimo dėl PVM grąžinimo ar negrąžinimo. Ieškovė nepatyrė jokių nuostolių ar netekimų dėl to, kad grąžintinas PVM buvo mokesčių inspekcijos sąskaitoje. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba delspinigius priskaičiavo, kai atsakovė nebetvarkė ieškovės buhalterinės apskaitos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 707,50 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 2 707,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 161 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 3,31 Eur pašto išlaidų. Nustatė, kad 2014 m. sausio 31 d. ieškovė su atsakove sudarė Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 123, kuria atsakovė nuo 2014 m. vasario 3 d. įsipareigojo laiku ir tinkamai teikti ieškovei buhalterines paslaugas, nurodytas šios sutarties priede Nr. 1, atliekant visus vyr. buhalterio darbus įmonėje, o ieškovė įsipareigojo už teikiamas paslaugas per mėnesį mokėti 300 Lt (įskaitant PVM) pagal pateiktą atsakovės sąskaitą-faktūrą. 2015 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. ieškovei kilo įtarimų, kad atsakovė buhalterines paslaugas teikia netinkamai, todėl ieškovė kreipėsi į buhalterines paslaugas teikiančią kitą įmonę UAB „Gravitus“. 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovė su minėta įmone sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015/10. Atsakovė ieškovei buhalterines paslaugas nustojo teikti nuo 2015 m. lapkričio 11 d., kuomet atsakovė perdavė ieškovei visus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. spalio mėn. Ieškovė už atliktą įmonės buhalterinės apskaitos reviziją – mokesčių auditą bei buhalterinės dokumentacijos tinkamą sutvarkymą sumokėjo UAB „Gravitus“ 2 200 Eur. UAB „Gravitus“ 2016 m. sausio 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tinkamai užpildytą prašymą grąžinti mokesčio permoką už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. vasario 2 d. sprendimu grąžino ieškovei 14 014 Eur permoką. Taip pat UAB „Gravitus“ į ieškovės apskaitą įtraukė visas neapskaitytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2014 metų, patikslino PVM deklaracijas, atstatė grąžintiną PVM mokestį.Nustatė, kad atsakovė padarė klaidų: 1) skaičiuojant PVM ir pildant PVM deklaracijas bei prašymus grąžinti PVM, nes kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų atsakovės VMI teiktų prašymų grąžinti mokesčio permoką, atsakovė nė karto neprašė grąžinti mokesčio kodu „06“, visi atsakovės teikti prašymai buvo teikiami vien tik grąžinimo pagrindu nurodant kitą kodą „01“. Negrąžintas įmonei PVM sudarė 14 014 Eur, 2) ne visos PVM sąskaitos-faktūros buvo suvestos, dėl ko atsirado klaidos PVM deklaracijose bei sumažėjo grąžintino PVM sumos, 3) apskaitos įmonė (atsakovė) skaičiavo aplinkos taršos mokestį, kurio skaičiuoti ir mokėti nereikėjo, kadangi pagal panaudos sutartį UAB „Balderus“ automobilis turėjo katalizatorių, 4) 2014 m. spalio mėnesį V. P. buvo dvigubai priskaičiuoti komandiruotės dienpinigiai, 5) M. P. dienpinigiai nebuvo apmokestinami nors pagal įstatymus dėl labai mažo darbo užmokesčio jie privalėjo būti apmokestinami, 6) neteisingai pateiktos GMP deklaracijos 527 ir 573 (metinės), 7) V. P. per 2014 m. buvo išmokėta 11 atlyginimų, tačiau FR0573 ir FR0572 deklaracijose buvo parodyta, kad mokėjimų buvo 12. Nustatė, kad UAB „Gravitus“ revizijos metu nustatęs buhalterinius neatitikimus, tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus sutvarkė ieškovės buhalterinę dokumentaciją.Nurodė, kad atsakovė privalėjo bendradarbiauti su ieškove, nurodyti ieškovei kokius dokumentus reikia pateikti apskaitai tvarkyti, nurodyti kokiais terminais šiuos dokumentus būtina pateikti, patikrinti, ar ieškovė (kliento) pateikti dokumentai, atitinka įstatymų reikalavimus, raštu informuoti ieškovę (klientą) apie pastebėtus neatitikimus. Padarė išvadą, kad atsakovei pagal šalių sudarytą sutartį teko pareiga patikrinti, ar ieškovė pateikia visus dokumentus ir jų nepateikus apie trūkstamus dokumentus informuoti ieškovę.Konstatavo, jog atsakovė, būdama savo srities, buhalterinių paslaugų, profesionalas, Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, pažeisdama bendro pobūdžio taisyklę elgtis atsargiai, sąžiningai ir atidžiai, netinkamai vykdė jai tenkančią prievolę pagal tarp šalių 2014 m. sausio 31 d. sudarytą sutartį Nr. 123, ieškovės įmonės buhalterinę apskaitą vedė nerūpestingai, nebendradarbiavo su ieškove, todėl yra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmos instancijos teismas neteisingai sprendė dėl pareigų teikti pirminius apskaitos dokumentus. Ieškovė buvo atsakinga už savalaikį ir teisingą pirminės apskaitos dokumentų perdavimą apeliantei, o ne atvirkščiai. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė turėjo pateikti apeliantei pirminius apskaitos dokumentus, laiku pateikti būtiną informaciją, o apeliantė privalėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tik pagal ieškovės pateiktus dokumentus ir neatsakė už ūkines-finansines operacijas, apie kurias dokumentai nebuvo pateikti.Pagal ieškovės apeliantei pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, buhalterinėje apskaitoje jokių klaidų nebuvo padaryta, o apskaičiuoto gautino PVM skirtumas atsirado būtent dėl to, kad ieškovė pati nesilaikė įsipareigojimų pagal buhalterinių paslaugų sutarti bei tinkamai ir laiku nepateikė apeliantei pirminių apskaitos dokumentų.Grąžintiną PVM apeliantė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. apskaitė tinkamai ir patikrinimą atlikusi UAB „Gravitus“ PVM apskaitos klaidų nenustatė, o tik papildomai įtraukė naujai gautas pirkimo PVM sąskaitas-faktūras, kurių ieškovė laiku nebuvo pateikusi apeliantei.Pateikti prašymą grąžinti PVM kodu „06“ ar kodu „01“ yra ūkio subjekto teisė, o ne pareiga. Tokio prašymo nepateikimas nepanaikina subjekto teisės grąžintiną PVM, pateikus prašymą, atsiimti vėliau. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė buvo prašiusi apeliantės įgyvendinti tokius veiksmus. Apeliantė negalėjo pateikti prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovės grąžintiną PVM, nes kalendorinis pusmetis (2015-07-01 – 2015-12-31) tokiam prašymui pateikti dar nebuvo pasibaigęs – ieškovė nutraukė buhalterinių paslaugų sutartį nuo 2015 m. spalio 31 d., todėl tokio prašymo apeliantė pateikti nebeturėjo teisės.Pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybes, susijusias su taršos mokesčio apskaita, t. y. nenustatė, kokį mokestį paskaičiavo apeliantė, neištyrė, ar mokestis turėjo būti mokėtas, kokią dėl to žalą patyrė ieškovė.Teismas nenustatė aplinkybės, jog socialinio draudimo mokesčiai būtų paskaičiuoti netinkamai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė buvo perdavusi pinigus apeliantei, ar kad pastarasis buvo įpareigotas sumokėti už ieškovę socialinio draudimo mokesčius.Teismas priteisė 500 Eur baudą už galimai netinkamą apskaitos tvarkymą bei 2 200 Eur nuostolių už gautino PVM patikrinimą, kurio metu nebuvo nustatyti jokie apskaitos trūkumai, tokiu būdu suteikiant ieškovei dvigubos naudos. Teismas be pagrindo laikė ieškovės įgytas paslaugas iš UAB „Gravitus“ ieškovės nuostoliais.Ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pagal Sutarties 4.8 punktą apeliantė įsipareigojo atlikti prisiimtus įsipareigojimus pagal ieškovės pateiktus dokumentus, nurodyti, kokius dokumentus ieškovė privalo pateikti apeliantei. Apeliantė kaip savo srities profesionalas nepareikalavo iš ieškovės pateikti visus pirminius apskaitos dokumentus, neprašė apeliantės pateikti trūkstamus apskaitos dokumentus. Apeliantė, turėdama informaciją apie visas ieškovės padarytas finansines operacijas, turėjo galimybę nustatyti, ar ieškovės apeliantei pateikta informacija yra pilna, ar trūksta tam tikrų pirminių apskaitos dokumentų.Ieškovės kreipimasis į kitą subjektą dėl apelianto teikiamų paslaugų kokybės patikrinimo buvo pagrįstas, buhalterinės apskaitos klaidos buvo nustatytos, jas pripažino pati apeliantė, nurodydama, kad tik dviejų mėnesių buhalterinė apskaita yra tinkamai sutvarkyta.Apeliantė paskutinėmis Sutarties galiojimo ir paslaugų teikimo dienomis įtraukė didžiąją dalį neapskaitytų PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo apeliantės dispozicijoje ir kurios iki to momento buvo neįtrauktos į ieškovės buhalterinę apskaitą, pateikė šių duomenų pagrindu VMI 15 patikslintų PVM deklaracijų, tokiais savo veiksmais siekdama pašalinti įrodymus apie savo netinkamai teiktas buhalterines paslaugas. Apeliantė remiasi ne 2015 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, pagal kuriuos UAB „Gravitus“ atliko preliminarų apeliantės teiktų buhalterinių paslaugų patikrinimą, o tais duomenimis, kuriuos apeliantė pataisė ir pakeitė paskutiniosiomis Sutarties galiojimo dienomis, t. y. duomenimis, kurie atspindi 2015 m. lapkričio 15 d. faktinę situaciją.Ieškovė pastoviai prašydavo apeliantės imtis iniciatyvos ir grąžinti susikaupusį PVM, primindavo apeliantei, kad reiktų inicijuoti PVM grąžinimą. Nei viename iš apeliantės pateiktų prašymų grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką nebūdavo prašoma grąžinti PVM kodu „06“, nors ji tai galėjo padaryti tris kartus (2014-07-01, 2014-12-31, 2015-07-01).Apeliantė, kuri manė, kad ieškovei reikia skaičiuoti ir mokėti taršos mokestį, privalėjo išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, susijusias su taršos mokesčio skaičiavimo pagrįstumu, jo dydžiu, taikomomis lengvatomis ir pan.Ieškovei dėl apeliantės aplaidžių veiksmų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ne vieną kartą taikė priverstinio poveikio priemones. 2014 m. gegužės 23 d. priverstinai buvo išieškota 50,88 Lt suma, vėluota sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2014 m. balandžio (vėluota 8 d.), liepos (vėluota 30 d.) ir rugpjūčio (vėluota 2 d.) mėnesius.Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš apeliantės 500 Eur kaip nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė, kadangi apeliantė, netinkamai vykdydama savo įsipareigojimus, neteisėtai gavo naudos (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu apeliantė būtų tinkamai teikusi ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas, ieškovei nebūtų poreikio kreiptis į kitą subjektą dėl jai teikiamų buhalterinių paslaugų patikrinimo bei mokėti 2 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys 2014-01-31 sudarė Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 123, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nuo 2014-02-03 laiku ir tinkamai teikti ieškovei buhalterines paslaugas, nurodytas sutarties 1 priede, atliekant visus vyriausiojo buhalterio darbus įmonėje, o ieškovė įsipareigojo už teikiamas paslaugas per mėnesį mokėti 300 Lt (įskaitant ir PVM) pagal atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė 2015-11-04 elektroniniu paštu informavo atsakovę, jog vienašališkai nutraukia minėtą šalių sudarytą sutartį ir nurodyta sutarties nutraukimo priežastis – išaiškėjusi situacija apie netinkamą buhalterinių paslaugų teikimą. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės suteiktų paslaugų pagal 2014-01-31 Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 123 tinkamumo bei dėl to ieškovės patirtų nuostolių.Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atstovės paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. ieškovei kilo įtarimų, kad atsakovė buhalterines paslaugas teikia netinkamai. Dėl to ieškovė kreipėsi į kitą buhalterines paslaugas teikiančią įmonę UAB ,,Gravitus“ ir sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015/10. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB ,,Gravitus“ atliko atsakovės teiktų buhalterinių paslaugų patikrinimą ir sudarė PVM paskaičiavimų dėl klaidingai pateiktų prašymų už 2014 m. lentelę bei 2016-02-03 atlikto patikrinimo ataskaitą. Ieškovė už atliktą įmonės buhalterinės apskaitos reviziją UAB ,,Gravitus“ sumokėjo 2 200 Eur. Taip pat UAB ,,Gravitus“ 2016-01-22 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė užpildytą prašymą grąžinti mokesčio permoką už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. vasario 2 d. sprendimu grąžino ieškovei 14 014 Eur permoką. Taip pat, kaip nurodo ieškovė, UAB ,,Gravitus“ į ieškovės apskaitą įtraukė visas neapskaitytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2014 metų, patikslino PVM deklaracijas, atstatė grąžintiną PVM mokestį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nei vieno apskaitos pažeidimo, palaikė ieškovės poziciją, jog apeliantė, kaip buhalterines paslaugas teikianti įmonė, yra atsakinga už ieškovės vykdomas ūkines operacijas ir privalo ieškoti kliento pirminių apskaitos dokumentų, be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog pagal buhalterinių paslaugų sutarties 3.1 punktą, būtent ieškovė turėjo pateikti pirminius apskaitos dokumentus. Tačiau su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes, visų pirma, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nėra nurodyta tokių išvadų, kad atsakovė privalėjo ieškoti ir / ar surasti pirminius apskaitos dokumentus. Sprendime konstatuota, jog būtent atsakovė, kaip juridinis asmuo yra savo srities profesionalas, privalėjo bendradarbiauti su ieškove, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 4.8 punkto, apeliantė įsipareigojo atlikti prisiimtus įsipareigojimus pagal ieškovės pateiktus dokumentus ir taip pat apeliantė įsipareigojo nurodyti, kokius dokumentus ieškovė privalo pateikti apeliantei. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė atsakovei kiekvieną mėnesį pateikdavo sąskaitas faktūras bei to mėnesio banko sąskaitų išrašus. Dėl to laikytina, jog apeliantei buvo žinomos visos ieškovės atliktos finansinės operacijos, ir atmestini apeliantės argumentai, jog ji objektyviai negalėjo žinoti, kokius veiksmus ir kada atliko ieškovė. Be to, apeliantei turint duomenis apie atliktas visas finansines operacijas, ir trūkstant pirminių apskaitos dokumentų jų nepareikalaujant iš ieškovės, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad apeliantė tinkamai vykdė minėtą sutarties 4.8 punkte numatytą įsipareigojimą nurodyti ieškovei kokius dokumentus privalo pateikti apeliantei. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė teismui 2017-03-24 pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios nors ir buvo apeliantei pateiktos vėluojant, tačiau šios sąskaitos į apskaitą nebuvo įtrauktos. Ir tik po 2015 m. lapkričio 4 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo išsiuntimo, apeliantė įvedė į pirkimo žurnalą jau turėtas 2017 m. kovo 24 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas PVM sąskaitas faktūras (el. b. l. 3 – 29, 3 t.) ir patikslino Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) (el. b. l. 36, 38, 40, 43, 46, 49, 58, 60, 65, 68, 71, 74, 79, 80 – 81, 1 t.), kas būtent patvirtina, jog apeliantė nebuvo įtraukusi į apskaitą visų ieškovės pateiktų duomenų apie įvykdytas ūkines operacijas, kas sąlygojo neteisingų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų pateikimą VMI. Apeliantės teigimu, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti duomenys – 2015-07-11 priėmimo-perdavimo aktas bei UAB ,,Balderus“ darbinės atskaitomybės parengimo lentelės laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-10-31 patvirtina, kad apeliantė nepadarė jokių klaidų apskaitant grąžintiną PVM, ir mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog grąžintiną PVM apeliantė laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-10-31 apskaitė tinkamai ir patikrinimą atlikusi UAB ,,Gravitus“ PVM apskaitos klaidų nenustatė, nes tik papildomai įtraukė naujai gautas PVM sąskaitas faktūras, kurių ieškovė nebuvo laiku pateikusi apeliantei. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka. Kaip nustatyta, patikrinimą ginčo laikotarpiu atlikusi UAB ,,Gravitus“ nustatė, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, ir tik po pranešimo dėl sutarties nutraukimo, apeliantė ėmėsi priemonių ištaisyti ieškovės buhalterinę apskaitą, įtraukiant į apskaitą visus duomenis apie ūkinius įvykius ir patikslinant VMI teiktas PVM deklaracijas. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantė remiasi ne 2015 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, pagal kuriuos buvo atliktas UAB ,,Gravitus“ patikrinimas, o būtent tais duomenimis, pagal kuriuos apeliantė jau pataisė ir pakeitė paskutiniosiomis sutarties galiojimo dienomis, t. y. duomenimis, kurie atspindi 2015 m. lapkričio 15 d. faktinę situaciją. Taip pat sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog 2015 m. liepos 11 d. priėmimo-perdavimo aktas patvirtina faktinę aplinkybę, kad 2015 m. lapkričio 11 d. ieškovei buvo perduoti UAB ,,Balderus“ buhalterinės apskaitos duomenys už 2014 ir 2015 m. bei UAB ,,Balderus“ pirkimų-pardavimų žurnalas už tą patį laikotarpį, ir 2016 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus beveik metams nuo ieškovės buhalterinių duomenų perdavimo momento, suformuota darbinė atskaitomybės parengimo lentelė, iš kurios nėra galimybės nustatyti nei laikotarpio, už kurį sudaryta suvestinė, nei galiausiai kokių duomenų pagrindu yra sudaryta pateikta lentelė, kas nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl apeliantės netinkamai vykdomų pareigų pagal sutartį.Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė nuolat prašydavo apeliantės imtis veiksmų, inicijuojant susikaupusio PVM grąžinimą (el. b. l. 125, 2 t.) bei domėjosi, kokios sumos turėtų būti grąžintos ir dėl kokių priežasčių nėra grąžinama visa susikaupusi PVM suma. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstu apeliantės argumentas, jog civilinėje byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė būtų prašiusi apeliantės įgyvendinti tokio pobūdžio veiksmus. Be to, UAB ,,Gravitus“ atlikus preliminarų apeliantės teiktų buhalterinių paslaugų patikrinimą buvo nustatyta, kad skaičiuojant PVM, apeliantė padarė dvejopo pobūdžio klaidas, t. y. neteisingai paskaičiavo PVM, nes nebuvo į apskaitą įtraukta dalis PVM sąskaitų faktūrų, ir VMI buvo teikiami klaidingai užpildyti prašymai – apeliantė neteikdavo prašymų, kad PVM mokestis būtų grąžinamas pagrindu nurodant kodą ,,06“. Ir atlikus UAB ,,Gravitus“ 2016 m. vasario 3 d. visišką apskaitos patikrinimą, preliminariame patikrinime nustatytos klaidos buvo patvirtintos. Kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantė, teikdama buhalterines paslaugas ieškovei, galėjo ir turėjo pateikti tris prašymus – 2014-07-01, 2014-12-31 ir 2015-07-01 – dėl PVM grąžinimo VMI kaip PVM grąžinimo pagrindą nurodant kodą ,,06“, tačiau šios pareigos apeliantė tinkamai neįvykdė. Apeliantės teigimu, taršos mokestis ieškovei buvo skaičiuojamas ir mokamas būtent dėl to, kad ieškovė nepateikė apeliantei ieškovės veikloje naudojamo automobilio techninės atitikties sertifikato. Tačiau, kolegijos vertinimu, apeliantei esant profesionaliam buhalterinių paslaugų teikėjui, tenka pareiga inicijuoti atitinkamų dokumentų gavimą ir visų aplinkybių, susijusių su taršos mokesčio skaičiavimo pagrįstumu, jo dydžiu, taikomomis lengvatomis, kt. išsiaiškinimu. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės elgesys, kuomet ji nesiaiškino su taršos mokesčio skaičiavimu susijusių aplinkybių, yra nesuderinamas su apeliantės profesinei veiklai keliamais didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. (7.2) S-66965 patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ne vieną kartą ieškovės atžvilgiu taikė priverstinio poveikio priemones. Taip pat, kaip nurodo ieškovė, UAB ,,Gravitus“ atlikus apeliantės teiktų buhalterinių paslaugų patikrinimą iškilo poreikis tikslinti informaciją apie ieškovės darbuotojo gaunamas draudžiamąsias pajamas ir šiuo tikslu 2016 m. sausio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo pateiktas pranešimas apie draudžiamųjų pajamų darbuotojui tikslinimą, t. y. didinimą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Ir sutiktina su ieškovės argumentais, jog šiuo laikotarpiu ieškovei buhalterines paslaugas teikė apeliantė, todėl veikiant rūpestingai bei profesionaliai, apeliantei teko pareiga pateikti tokio pobūdžio prašymą dar 2014 metais, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės patirtų 7,50 Eur nuostolių, yra laikytina pagrįsta ir teisinga. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur nuostolius, kuriuos ji patyrė apeliantei netinkamai vykdant savo pareigas pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, ir šiuos nuostolius prašė priteisti CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 500 Eur yra ieškovės patirti nuostoliai apeliantei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus neteisėtai gavus naudos. Nustačius aukščiau minėtus apeliantės neteisėtus veiksmus pagal šalių sudarytą sutartį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantei netinkamai tvarkant ir vedant buhalterinę apskaitą, atsakovė dalį lėšų įgijo be pagrindo, nes gavo atlyginimą už paslaugas, kurių nesuteikė. Taip pat visiškai sutiktina su ieškovės argumentais, jog sudarydama sutartį su atitinkamos srities profesionalu, įmone, teikiančia buhalterines apskaitos paslaugas, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog apeliantės teikiamos buhalterinės paslaugos bus teikiamos rūpestingai, tinkamai, profesionaliai, laiku, vadovaujantis sutarties nuostatomis ir teisės aktų reikalavimais, ir akivaizdu, jog apeliantei tinkamai suteikus paslaugas, ieškovei nebūtų jokio poreikio kreiptis į kitą asmenį dėl teikiamų paslaugų patikrinimo. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog apeliantė teikė nekokybiškas paslaugas, dėl ko būtent ieškovė buvo priversta imtis priemonių išsiaiškinti ar pagal sudarytą sutartį buvo tinkamai atliekama buhalterinė apskaita, yra teisinis pagrindas pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas konstatuoti ieškovės patirtą 2200 Eur žalos dydį. Kiti atsakovės pateikti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.).Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovės naudai priteistinos 750 Eur dydžio išlaidos, susijusios su atstovavimu parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB ,,Didieji skaičiai” ieškovės UAB ,,Balderus” naudai 750 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.