- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2-661-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00124-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvis“
- Atsakovas
- Hofseth International AS
- Trečiasis asmuo
- Hofseth Europe GmbH
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICECO žuvis“ ieškinį atsakovui Hofseth International AS dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Hofseth Europe GmbH,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė „ICECO žuvis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Hofseth International AS, prašydama priteisti iš atsakovo 1 693 509,09 Eur skolos, 10 541,00 Eur palūkanų, 11 331,93 Eur delspinigių, 7 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas Hofseth International AS pareiškė prašymą civilinę bylą sustabdyti iki kol Norvegijos Sunnmøre apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 19-087531TVI-SUMO bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovas prašymą grindė šiomis aplinkybėmis: 1) pagal atsakovo Hofseth International AS 2018 m. vasario 2 d. ieškovei išduotos garantijos 4 punktą atsakovas Hofseth International AS ieškovės atžvilgiu pagal šią garantiją turi tokius pat gynybos būdus ir teisių apsaugos priemones, kokias trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH būtų turėjęs arba turi pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą tarp Hofseth International AS, UAB „ICECO žuvis“ ir „Hofseth Europe GmbH“, ir iš to kylančius sutartinius įsipareigojimus. Trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH yra pareiškęs ieškinį ieškovei UAB „ICECO žuvis“ Norvegijos Sunnmøre apylinkės teisme dėl ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymo pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą. Taigi, aplinkybė, ar trečiasis asmuo „Hofseth Europe GmbH“ tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą, bus nustatinėjama Norvegijos Sunnmøre apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 19-087531TVI-SUMO ir šios bylos baigtis lemia atsakovo Hofseth International AS kaip garanto atsakomybės ribas pagal atsakovo Hofseth International AS 2018 m. vasario 2 d. ieškovei išduotą garantiją; 2) Norvegijos Sunnmøre apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 19-087531TVI-SUMO dėl ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymo pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje; 3) ginčai dėl sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimo, neteismingi Lietuvos Respublikos teismams, nes bendradarbiavimo susitarimo 12 punkte šalys susitarė dėl ginčų, kylančių iš šios sutarties, teismingumo Norvegijos Karalystės teismams. Be to, 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimu šalys susitarė, kad sutartiniams įsipareigojimams, kylantiems iš šio susitarimo, taikytina Norvegijos Karalystės teisė, kurią turėtų taikyti ir Kauno apygardos teismas nustatydamas atsakovo Hofseth International AS atsakomybės ribas pagal jo 2018 m. vasario 2 d. išduotą garantiją, o Norvegijos Karalystės teismai žino Norvegijos teisę, todėl bylos sustabdymas užtikrins ir kokybišką jos išnagrinėjimą; 4) nesustabdžius bylos kyla nesuderinamų teismo sprendimų grėsmė; 5) faktas, kad ginčui yra taikytina 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Lugano konvencija), nepaneigia ir nepakeičia teismo teisės, nagrinėjant bylą, sustabdyti ją nacionalinio civilinio proceso normų pagrindais, kadangi nacionalinio proceso teisės normų pagrindu įtvirtinti bylos sustabdymo pagrindai nepatenka į Lugano konvencijos taikymo sritį; 6) tolimesnis proceso tęsimas nenustačius aplinkybių dėl 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo sutarties vykdymo trukdo atsakovui tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą nuo ieškovės reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH palaikė atsakovo Hofseth International AS prašymą stabdyti civilinę bylą iki kol Norvegijos Sunnmøre apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 19-087531TVI-SUMO bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė UAB „ICECO žuvis“ prašė atmesti atsakovo Hofseth International AS prašymą sustabdyti bylą. Prašymą grindė šiais argumentais: 1) nagrinėjama civilinė byla ir Norvegijos Sunnmøre apylinkės teismo civilinė byla Nr. 19-087531TVI-SUMO neturi tiesioginio ryšio, nes atsakovo Hofseth International AS 2018 m. vasario 2 d. ieškovei išduota garantija yra nepriklausoma garantija, t.y. nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui garantija yra išduota. 2018 m. vasario 2 d. garantijos 4 punkto tekstas nesudaro pagrindo nelaikyti garantijos nepriklausoma, kadangi vertinant sistemiškai visas garantijos nuostatas bei paties sandorio esmę, t. y. ieškovės siekį trečiajam asmeniui Hofseth Europe GmbH tinkamai neįvykdžius prievolių gauti nuostolių atlyginimą iš atsakovo Hofseth International AS ir tik po to ginčytis dėl šių prievolių (ne)įvykdymo, garantas, t.y. atsakovas, turėtų būti laikomas įsipareigojusiu sumokėti garantijoje nurodytą sumą besąlygiškai. Dėl šios priežasties Norvegijos Sunnmøre apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 19-087531TVI-SUMO nustatinėtinos aplinkybės neturi teisinės reikšmės; 2) vertinant 2018 m. vasario 2 d. atsakovo Hofseth International AS ieškovei išduotą garantiją kaip sąlyginę garantiją, Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją spręsti klausimą dėl ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymo pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą, nes pagal 2018 m. vasario 2 d. garantijos 10 ir 11 punktus garantijai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, o ginčai dėl sutartinių įsipareigojimų pagal šią garantiją teismingi Lietuvos Respublikos teismams. Kitoks situacijos aiškinimas, t. y. šios bylos sustabdymas ir nukreipimas ginčą nagrinėti Norvegijoje, apskritai paneigtų garantijos 10 punkte ir 11 punkte įtvirtintą aiškų susitarimą dėl taikytinos teisės, o tuo pačiu ir Lietuvos teismų jurisdikciją; 3) atsakovas Hofseth International AS neginčija 2018 m. vasario 2 d. garantijos ir pripažįsta jos egzistavimą, todėl nėra pagrindo 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarime numatytos jurisdikcijos išlygos aiškinti kaip apimančios ir sutartinius įsipareigojimus pagal savarankiškumo požymį turinčią garantiją, kuri yra atskira nuo ja užtikrinamos pagrindinės prievolės; 4) sprendžiant, kad nagrinėjama byla ir Norvegijos Sunnmøre apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 19-087531TVI-SUMO yra susijusios, taikytinas Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 28 straipsnis, nustatantis, jog tuo atveju, jeigu skirtingų šios konvencijos privalančių laikytis valstybių teismuose yra nagrinėjamos susijusios bylos, bet kuris teismas, išskyrus pirmąjį teismą, kuriame buvo iškelta byla, gali sustabdyti savo bylos procesą. Ieškovės ieškinys priimtas 2019 m. vasario 18 d, tuo tarpu byla Norvegijoje pradėta 2019 m. birželio 6 d., todėl Kauno apygardos teismas, būdamas pirmas teismas iškėlęs bylą dėl ieškovės ir atsakovo Hofseth International AS tarpusavio sutartinių įsipareigojimų pagal 2018 m. vasario 2 d. išduotą garantiją, negali stabdyti bylos nagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-471-773/2020 iki Norvegijos Sunnmøre apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 19-087531TVI-SUMO pagal ieškovo Hofseth Europe GmbH ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ICECO žuvis“, trečiasis asmuo – Hofseth International AS, bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas prašė stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, ir remiantis CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatyta teismo teise bylą sustabdyti pripažinus, kad tai yra būtina.
7. Teismas nurodė, kad ieškovei nesutinkant dėl pagrindų sustabdyti bylą egzistavimo nagrinėjamojoje byloje, įvertintini ieškovės argumentai atsižvelgiant į atsakovo nurodomus bylos sustabdymo pagrindus.
8. Teismas dėl bylos stabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra 2018 m. vasario 2 d. garantijos rūšis ir atsakovo Hofseth International AS įsipareigojimų pagal minėtą garantiją apimtis, kurios 4 punkte nustatyta, kad atsakovas Hofseth International AS ieškovės atžvilgiu pagal šią garantiją turi tokius pat gynybos būdus ir teisių apsaugos priemones, kokias trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH būtų turėjęs arba turi pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą ir iš to kylančius sutartinius įsipareigojimus.
9. Teismas sprendė, kad šioje byloje atsakovas Hofseth International AS gali savo atsakomybės sąlygas ginčyti remdamasis priežastimis, nulėmusiomis trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdymą pagal susitarimus, kylančius iš 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo sutarties.
10. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė dėl trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH turimų teisių ir gynybos būdų apimties pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą ir iš to kylančius sutartinius įsipareigojimus nustatinėjama būtent Norvegijos Sunnmøre apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 19-087531TVI-SUMO trečiajam asmeniui Hofseth Europe GmbH pareiškus ieškinį ieškovei UAB „ICECO žuvis“, kuriuo reikalaujama atlyginti žalą dėl netinkamos kokybės produkcijos ir nepagrįstai ieškovės UAB „ICECO žuvis“ taikyto pagamintos produkcijos įkainio pagal 2018 m. bendradarbiavimo susitarimą tarp Hofseth International AS, UAB „ICECO žuvis“ ir „Hofseth Europe GmbH“.
11. Teismas sprendė, kad minėtoje byloje trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH ginčija savo prievolę atsiskaityti su ieškove pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo sutartį, remdamasis pačios ieškovės netinkamu prievolių, kylančių iš 2018 m. bendradarbiavimo sutarties, vykdymu. Esant šioms aplinkybėms būtent Norvegijos Sunnmøre apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje bus nustatinėjamos ieškovės UAB „ICECO žuvis“ ir trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH tarpusavio teisės ir pareigos, kylančios iš 2018 m. vasario 2 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties, t. y. trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH prievolės sumokėti už pagamintą produkciją nevykdymo pagrįstumas.
12. Teismas pažymėjo, kad esant ginčui dėl 2018 m. vasario 2 d. garantijos rūšies, t. y. nepriklausomos ar sąlyginės, kai ši aplinkybė galės būti nustatyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, atsakovas Hofseth International AS gali savo atsikirtimus grįsti remdamasis 2018 m. vasario 2 d. garantijos 4 punktu, t. y. remdamasis tais pačiais gynybos būdais, kuriuos turėtų ir trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH, nes šio sandorio galiojimo šalys neginčija. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pagal 2018 m. vasario 2 d. garantijos 4 punktą reikšminga aplinkybė yra trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH turimi jo teisių gynybos būdai pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą, kurie bus nustatomi Norvegijos Sunnmøre apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje.
13. Dėl to teismas sprendė, kad šioje byloje keliant klausimą dėl atsakovo Hofseth International AS kaip garanto atsakomybės pagal trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH prievoles, kylančias iš 2018 m. bendradarbiavimo sutarties, konstatuotina, kad yra tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato Norvegijos Sunnmøre apylinkės teisme neišnagrinėtoje byloje ryšys, nes trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH turimų teisių apimtis pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą ir iš to kylančius sutartinius įsipareigojimus bus nustatomi būtent Norvegijos Sunnmøre apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje.
14. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šios bylos nagrinėjimą būtina sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.
15. Teismas dėl bylos stabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu pažymėjo, kad bylos šalys ginčams dėl teisių ir pareigų pagal 2018 m. bendradarbiavimo susitarimą ir ginčams dėl teisių ir pareigų pagal atsakovo Hofseth International AS 2018 m. vasario 2 d. išduotą garantiją ieškovei dėl trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH prievolių vykdymo pagal 2018 m. bendradarbiavimo susitarimą nustatė skirtingą taikytiną teisę ir teismingumą, nors garantija, nepriklausomai nuo jos rūšies, yra susijusi su konkrečia prievole, kurios įvykdymas yra užtikrinamas. Dėl to teismas darė išvadą, kad dėl šalių susitarimo ginčas dėl tarpusavio teisių ir pareigų pagal 2018 m. bendradarbiavimo susitarimą ir ginčas dėl tarpusavio teisių ir pareigų pagal 2018 m. vasario 2 d. garantiją negali būti nagrinėjami kartu.
16. Teismas, įvertinęs garantijos, kaip prievolių užtikrinimo būdo, išvestinį pobūdį (CK 6.70 straipsnis), konstatavo, kad pirmiausia tikslinga, kad būtų išnagrinėti ginčą dėl pagrindinės prievolės, kurios įvykdymas buvo užtikrintas atsakovui Hofseth International AS 2018 m. vasario d. išdavus garantiją.
17. Teismas nurodė, kad išnagrinėjus šį ginčą taps aiški atsakovo Hofseth International AS kaip garanto pagal 2018 m. vasario 2 d. turimų gynybos priemonių apimtis, kuri turės būti vertinama nustačius garantijos rūšį pagal Lietuvos Respublikos teisę.
18. Teismas sutiko su atsakove, kad Norvegijos Karalystės teisę, kuri taikytina 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimui pagal šio susitarimo 12 punktą, žino Norvegijos Karalystės teismai. Dėl to teismas sprendė, kad tikslinga, kad būtent šie teismai nustatytų bylos šalių tarpusavio teisių ir pareigų pobūdį, kylantį iš 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimo, kurio reikšmė atsakovo Hofseth International AS prievolėms pagal garantiją apibrėžta 2018 m. vasario 2 d. garantijos 4 punkte.
19. Teismas taip pat pažymėjo, kad priėmus sprendimą nestabdyti bylos nagrinėjimo kyla prieštaringų teismo sprendimų priėmimo tikimybė dėl to, jog byloje atsakovas Hofseth International AS gali savo atsakomybės sąlygas ginčyti remdamasis priežastimis, nulėmusiomis trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdymą pagal susitarimus, kylančius iš 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo sutarties, tuo atveju jei bylą nagrinėjantys teismai skirtingai įvertintų trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH prievolės atsiskaityti su ieškove pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą apimtį. Šios aplinkybės gali nulemti užsitęsusius teismo procesus dėl poreikio atnaujinti procesą ar sunkumus pripažįstant teismo sprendimą ir jį vykdant (2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 34 straipsnio 3 dalis).
20. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad tikslinga stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir CPK 164 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu siekiant teisingai išspręsti bylą ir įgyvendinti civilinio proceso tikslus tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus bei greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių nagrinėjamoje byloje (CPK 2 straipsnis).
21. Teismas dėl Lugano konvencijos taikymo sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo nurodė, kad, ieškovės teigimu, nagrinėjamos bylos stabdymas prieštarautų 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 28 straipsnio 1 daliai. Teismas pažymėjo, kad šioje teisės normoje nustatyta, kad jeigu skirtingų šios konvencijos privalančių laikytis valstybių teismuose yra nagrinėjamos susijusios bylos, bet kuris teismas, išskyrus pirmąjį teismą, kuriame buvo iškelta byla, gali sustabdyti savo bylos procesą. Bylos laikytinos susijusiomis, kai tarp jų yra toks glaudus ryšys, kad jas tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios bylas nagrinėjant atskirai (Lugano konvencijos 28 straipsnio 3 dalis).
22. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lugano konvencijos taikymo ypatumus, yra nurodęs, kad aiškinant Lugano Konvencijos nuostatas turi būti vadovaujamasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencija bei doktrina, suformuota aiškinant 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo „Briuselis I“ (2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo „Briuselis I bis“), kadangi tokią valią išreiškė valstybės – Lugano konvencijos dalyvės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-969/2018). Atsižvelgiant į tai, reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad vienas iš Reglamento Nr. 44/2001 tikslų, numatytas jo 15 konstatuojamojoje dalyje, yra kuo labiau sumažinti vienu metu vykstančių teismo procesų galimybę ir užtikrinti, kad dviejose valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai, jeigu ginčas teismingas keliems teismams. Būtent šiuo tikslu Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė sukurti aiškų ir veiksmingą lis pendens atvejų sprendimo mechanizmą (ESTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimas byloje C 523/14).
23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad Lugano konvencijos normų taikymas nagrinėjamoje byloje taip pat turi būti atliekamas įvertinus minėtos konvencijos sistemą ir tikslus, kurie glaudžiai susiję su Reglamento „Briuselis I“ sistema ir tikslais.
24. Teismas pažymėjo, kad Lugano konvencija visų pirma reguliuoja bylų, kai bylos šalys yra skirtingose valstybėse, Lugano konvencijos dalyvėse, teismingumo ir sprendimo pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje klausimus.
25. Teismas nurodė, kad Lugano konvencijos 28 straipsnyje nustatytas bylos sustabdymo pagrindas turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant išimtinai į Lugano konvencijos tikslą užtikrinti, kad dviejose valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai, jeigu ginčas teismingas keliems teismams, t. y. tik esant to paties ginčo teismingumui keliems skirtingiems teismams. Lugano konvencija nereguliuoja atvejų, kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad nėra galimybių išnagrinėti bylos iš esmės dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su bylos teismingumu keliems teismams.
26. Teismas pažymėjo, kad teismingumo klausimą teismas išsprendžia ex officio priimdamas ieškinį. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019). Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas ieškinį dėl atsakovo Hofseth International AS 2018 m. vasario 2 d. išduotos garantijos ieškovei sprendė, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams šalims garantijos 10 punkte sutarus dėl ginčų, kylančių iš šios garantijos, teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Dėl to teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl ginčų pagal garantiją teismingumo ir šis susitarimas pagal Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalį laikytinas išimtiniu. Todėl nenustačius aplinkybės, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl atsakovo Hofseth International AS kaip garanto atsakomybės yra teismingas keliems teismams, Lugano konvencijos 28 straipsnis netaikytinas nagrinėjamos bylos sustabdymo klausimui spręsti.
27. Teismas, apibendrindamas padarytas teisines išvadas ir nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, konstatavo, kad civilinė byla sustabdytina tiek CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, tiek CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
28. Ieškovė UAB „ICECO žuvis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo Hofseth International AS prašymą dėl bylos sustabdymo, priteisti iš atsakovės Hofseth International AS bylinėjimosi išlaidas.
29. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
29.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylą, kadangi, nagrinėjamos bylos aplinkybės neatitiko nei CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nei 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintų pagrindų.
29.2. Klausimas dėl šios bylos sustabdymo iki galutinio teismo sprendimo Norvegijos byloje įsiteisėjimo pirmosios instancijos teismo galėjo būti išspręstas tik Lietuvos teismui išnagrinėjus esminę dalį ginčo dalyko Lietuvos byloje ir visų šalių argumentų ir pateiktų įrodymų pagrindu priėjus išvadą dėl ginčo esmės.
Žemesnės instancijos teismas
29.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, išvadą padarė priimdamas netinkamą procesinį sprendimą. Teismas, nustatydamas garantijos rūšį ir pripažindamas, kad ji yra sąlyginė, taip pat nuspręsdamas, jog pagrindinė Hofseth Europe GmbH prievolė ieškovei kilo iš bendradarbiavimo, o ne iš pagamintų produktų pirkimo – pardavimo sutarčių, nutartyje tokių savo padarytų išvadų visiškai nemotyvavo, nors bylos šalys teismui ir buvo pateikusios savo poziciją pagrindžiančius argumentus.
29.4. Pirmosios instancijos teismas sukūrė galimą situaciją, kad atnaujinus šios bylos nagrinėjimą paaiškės, jog bylos sustabdymas nebuvo nei būtinas, nei tikslingas. Tokia situacija gali susiklostyti tuo atveju, jeigu atnaujinus bylos nagrinėjimą ir pradėjus ją nagrinėti iš esmės, teismas konstatuotų, jog šalių sudarytos garantijos rūšis yra nepriklausoma garantija (garantija pagal pirmą pareikalavimą), t. y. ji nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti buvo išduota. Tai reikštų, jog garantas (atsakovas) privalo išmokėti ieškovei garantijoje nustatytą pinigų sumą visiškai nevertinant Norvegijos byloje nustatinėjamų aplinkybių. Tokiu būdu ieškovės interesai būtų pažeisti, kadangi ieškovė būtų buvusi priversta laukti Norvegijos bylos išnagrinėjimo (kuris, tikėtina, gali užtrukti net keletą metų) visiškai be jokio teisinio pagrindo ir prasmės, nes sulaukto rezultato nebūtų poreikio pritaikyti Lietuvos byloje.
Atsiliepimas
30. Atsiliepime į ieškovės UAB „ICECO žuvis“ atskirąjį skundą atsakovas Hofseth International AS prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo:
30.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, neturėjo priimti sprendimo dėl garantijos rūšies.
Šalies argumentai
30.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo.
30.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, taip pat nusprendė ir dėl garantijos rūšies.
30.4. Ieškovės teiginiai dėl bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindo yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad siekiant teisingai išspręsti bylą ir įgyvendinti civilinio proceso tikslus tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas ir priimtas sprendimus bei greičiau atkurti teisinė taiką tarp ginčo šalių, yra tikslinga sustabdyti bylos nagrinėjimą ir CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
31. Atsiliepime į ieškovės UAB „ICECO žuvis“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo:
31.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą dviem savarankiškais bylos sustabdymo pagrindais, įtvirtintais CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 164 straipsnio 4 punkte.
31.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja CPK įtvirtinti pagrindai sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol Norvegijos byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas, kadangi Norvegijos byloje pati ieškovė laikosi aiškios pozicijos, kad bendradarbiavimas tarp ieškovės ir trečiojo asmens kilo būtent iš bendradarbiavimo susitarimo ir kad būtent Norvegijos teismas turi jurisdikciją spręsti iš bendradarbiavimo susitarimo kilusius ginčus.
32. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 31 d. gauti ieškovės UAB „ICECO žuvis“ rašytiniai paaiškinimai.
33. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. balandžio 3 d. gautas atsakovo Hofseth International AS prašymas atsisakyti priimti ieškovės 2020 m. kovo 31 d. rašytinius paaiškinimus.
34. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. gegužės 21 d. gautas ieškovės UAB „ICECO žuvis“ ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų.
35. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. gegužės 25 d. gauti atsakovo Hofseth International AS rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovės 2020 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
38. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria sustabdyta nagrinėjama byla, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
39. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. kovo 31 d. gauti ieškovės UAB „ICECO žuvis“ rašytiniai paaiškinimai, 2020 m. balandžio 3 d. gautas atsakovo Hofseth International AS prašymas atsisakyti priimti ieškovės 2020 m. kovo 31 d. rašytinius paaiškinimus, 2020 m. gegužės 21 d. gautas ieškovės UAB „ICECO žuvis“ ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, 2020 m. gegužės 25 d. gauti atsakovo Hofseth International AS rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovės 2020 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų.
40. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina.
Dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto
41. Teismas turi sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 ir kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010).
42. Apeliacinis teismas pažymi, kad nei CPK, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta reikalavimo, kad prieš sprendžiant dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teismas išnagrinėtų bylą (ar jos dalį) iš esmės ir priimtų dalinį / galutinį teismo sprendimą dėl ginčo esmės.
43. Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad klausimas dėl šios bylos sustabdymo iki galutinio teismo sprendimo Norvegijos byloje įsiteisėjimo pirmosios instancijos teismo galėjo būti išspręstas tik Lietuvos teismui išnagrinėjus esminę dalį ginčo dalyko Lietuvos byloje ir visų šalių argumentų ir pateiktų įrodymų pagrindu priėjus išvadą dėl ginčo esmės.
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė „ICECO žuvis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Hofseth International AS, prašydama priteisti iš atsakovo 1 693 509,09 Eur skolos, 10 541,00 Eur palūkanų, 11 331,93 Eur delspinigių, 7 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
45. Trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH yra pareiškęs ieškinį ieškovei UAB „ICECO žuvis“ Norvegijos Sunnmøre apylinkės teisme dėl ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymo pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą. Minėtoje byloje trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH ginčija savo prievolę atsiskaityti su ieškove pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo sutartį, remdamasis pačios ieškovės netinkamu prievolių, kylančių iš 2018 m. bendradarbiavimo sutarties vykdymu.
46. Nagrinėjamu atveju šioje byloje esant ginčui dėl garantijos rūšies ir atsakovo įsipareigojimų pagal garantiją apimties, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas Hofseth International AS ieškovės atžvilgiu pagal šią garantiją turi tokius pat gynybos būdus ir teisių apsaugos priemones, kokias trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH būtų turėjęs arba turi pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą ir iš to kylančius sutartinius įsipareigojimus.
47. Apeliacinis teismas, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, spendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog yra tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato Norvegijos Sunnmøre apylinkės teisme neišnagrinėtoje byloje ryšys, nes trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH turimų teisių apimtis pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą ir iš to kylančius sutartinius įsipareigojimus bus nustatomi būtent Norvegijos Sunnmøre apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje.
Dėl 164 straipsnio 4 punkto
48. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.
49. Įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas rinktis nebegali ir turi sustabdyti savo nagrinėjamą bylą. Bylą sustabdyti remiantis fakultatyviaisiais bylos sustabdymo pagrindais teismas gali, bet nėra įpareigotas, tokiu atveju pats teismas nusprendžia dėl sustabdymo poreikio, derindamas greito ir operatyvaus ir kartu teisingo ginčo išnagrinėjimo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-207-798/2020).
50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs garantijos, kaip prievolių užtikrinimo būdo, išvestinį pobūdį (CK 6.70 straipsnis), konstatavo, kad pirmiausia tikslinga, kad būtų išnagrinėti ginčą dėl pagrindinės prievolės, kurios įvykdymas buvo užtikrintas atsakovui Hofseth International AS 2018 m. vasario d. išdavus garantiją. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad išnagrinėjus šį ginčą taps aiški atsakovo Hofseth International AS kaip garanto pagal 2018 m. vasario 2 d. turimų gynybos priemonių apimtis, kuri turės būti vertinama nustačius garantijos rūšį pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tuo tarpu, apeliantė savo atskirojo skundo teiginiais nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvų dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.
51. Apeliacinio teismo vertinimu, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad Norvegijos Karalystės teisę, kuri taikytina 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimui pagal šio susitarimo 12 punktą, žino Norvegijos Karalystės teismai, todėl tikslinga, kad būtent Norvegijos Karalystės teismai nustatytų bylos šalių tarpusavio teisių ir pareigų pobūdį, kylantį iš 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimo, kurio reikšmė atsakovo Hofseth International AS prievolėms pagal garantiją apibrėžta 2018 m. vasario 2 d. garantijos 4 punkte.
52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad priėmus sprendimą nestabdyti bylos nagrinėjimo kyla prieštaringų teismo sprendimų priėmimo tikimybė dėl to, jog byloje atsakovas Hofseth International AS gali savo atsakomybės sąlygas ginčyti remdamasis priežastimis, nulėmusiomis trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdymą pagal susitarimus, kylančius iš 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo sutarties, tuo atveju, jei bylą nagrinėjantys teismai skirtingai įvertintų trečiojo asmens Hofseth Europe GmbH prievolės atsiskaityti su ieškove pagal 2018 m. vasario 2 d. bendradarbiavimo susitarimą apimtį. Šios aplinkybės gali nulemti užsitęsusius teismo procesus dėl poreikio atnaujinti procesą ar sunkumus pripažįstant teismo sprendimą ir jį vykdant (2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 34 straipsnio 3 dalis).
Dėl garantijos rūšies ir teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą
53. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas garantijos rūšį ir pripažindamas, kad ji yra sąlyginė, taip pat nuspręsdamas, jog pagrindinė Hofseth Europe GmbH prievolė ieškovei kilo iš bendradarbiavimo, o ne iš pagamintų produktų pirkimo – pardavimo sutarčių, nutartyje tokių savo padarytų išvadų visiškai nemotyvavo, nors bylos šalys teismui ir buvo pateikusios savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Apeliacinis teismas atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.
54. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog esant ginčui dėl 2018 m. vasario 2 d. garantijos rūšies, t. y. nepriklausomos ar sąlyginės, kai ši aplinkybė galės būti nustatyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, atsakovas Hofseth International AS gali savo atsikirtimus grįsti remdamasis 2018 m. vasario 2 d. garantijos 4 punktu, t. y. remdamasis tais pačiais gynybos būdais, kuriuos turėtų ir trečiasis asmuo Hofseth Europe GmbH, nes šio sandorio galiojimo šalys neginčija.
55. Apeliacinis teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, nesprendė dėl garantijos rūšies.
Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
56. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl proceso baigties
57. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
58. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „ICECO žuvis“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
60. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjama byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93, 302 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.